Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 15) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d.. Iš minėto pranešimo matyti, kad nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto); kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. gegužės 26 d., nuo 2015 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 15 d.- kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,22 kv.m.; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 18 d., nuo 2015 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 21- kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv.m., 2015 m. liepos 19 d. pareiškėjas buvo vienas; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d.- kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,48 kv.m., nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d.- kartu su trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,61 kv.m.; kameroje Nr. 8, kurios plotas 14,73 kv.m., 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas buvo vienas, laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d.- su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,44 kv.m., laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 7 d., nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 13 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d.- su dar trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,32 kv.m., nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 11 d.- su dar keturiais asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 2,66 kv.m.; kameroje Nr. 5, kurios plotas 11,86 kv.m., 2015 m. lapkričio 10 d.- su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,48 kv.m.; nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,9 kv.m.; nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. – kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,59 kv.m..

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 55 paras, iš kurių 28 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. – HN 134:2015.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 (b.l. 17-20) nurodyta, jog 2015 m. kovo 25 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 5, 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 5, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų. Pažymėta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje (HN 37:2009 58 punktas). Pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytą skalbimo paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą matyti, kad patalynė išskalbta, tačiau minkšto inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sąskaitoje nepažymėtas. 2015 m. vasario 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje pažymėtas patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54 (b.l. 24-27) nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, 5, 8 už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, 5, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, 5, 8 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka NH 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkštasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59 (b.l. 82-85) nurodyta, jog 2015 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 5, 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio, išdaužtas orlaidės stiklas (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Nustatyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kas atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Kamerose Nr. 2, 5 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad pagal HN 37:2009 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pagal HN 37:2009 57 ir 58 punktus minkštasis inventorius valomas cheminėje valykloje, o policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinti švariais lovos skalbiniais ir minkštuoju inventoriumi. Pažymima, jog 2015 m. gegužės 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko kenkėjų stebėjimą ir nariuotakojų naikinimą.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-74 (b.l. 33-35) nurodyta, jog 2015 m. birželio 10 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 5, 8 nustatyta, kad langai į skaidraus stiklo nepakeisti, dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimo. Nustatyta, jog kameroje Nr. 8 langai nesandarūs, ant sienų paviršių matosi pelėsis, o tai neatitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimo.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 (b.l. 39-41) nurodyta, jog 2015 m. liepos 16 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 5, 8 nustatyta, kad langai į skaidraus stiklo nepakeisti (HN 37:2009 21 punkto neatitiktis), dirbtinės apšvietos neatitikimų nenustatyta. Pažymima, jog kameroje Nr. 8 HN 37:2009 48 punkto pažeidimas pašalintas – atlikti pelėsio naikinimo darbai.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. AK-181 (b.l. 46-48) nurodyta, jog 2015 m. gruodžio 4 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 2 nustatyta, kad santykinė oro drėgmė, oro temperatūra neatitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. Nustatyta, kad kameroje Nr. 2 esantys langai nepritaikyti patalpų vėdinimui (HN 134:2015 17 punkto neatitiktis).

Iš į bylą pateiktos 2012 m. kovo 22 d. privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugų vykdymo sutarties Nr. 85-4-ST2-10 su vėlesniais susitarimais (b.l. 51-54) matyti, kad graužikų, vabzdžių kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2015 m. kovo 19 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. KL-P-2015/39/85-ST2-49 (b.l. 55-58) graužikų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b.l. 60-67) matyti, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai buvo atlikti 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 27 d.2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 26 d..

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Iš to, kas nustatyta, matyti, jog patikrinimų metu pasitvirtino tik dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Įvertinus pažeidimų mastą darytina išvada, jog nors jie ir galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas. Nors pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir buvo pažeista, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, jis nelaikytinas žymiu. Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų.

Įvertinus aukščiau minėtais patikrinimais nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad 28 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais. Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina 112 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui E. E..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.