Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1098-340/2021 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mildauta“ dėl skolos, delspinigių ir negautų pajamų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumą ir pagrįstumą grindžia šiais esminiais argumentais: pirma, ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovo sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovės administravimui skirtų lėšų; antra, nepagrįsta teismo išvada, kad sprendimu buvo tenkinta 58 proc. ieškinio reikalavimų (tenkinta tik 29,72 proc. reikalavimų); trečia, bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai buvo priteistos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiais aspektais.

Dėl sprendimu tenkintos ieškinio reikalavimų dalies

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. 58 proc., todėl priteisė iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindama, kad vis dėlto sprendimu buvo tenkinta ne 58 proc., o tik 29,7 proc. reikalavimų, kadangi tenkinta / atmesta ieškinio reikalavimų dalis turėjo būti skaičiuojama ne nuo sumažintos ieškinio sumos, o nuo 129 848,42 Eur.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas iš skolininkės UAB „Mildauta“ iš viso prašė priteisti 124 061,29 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. teismo įsakymu tenkino kreditoriaus pareiškimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-47523-235/2017). Vilniaus apygardos teismui 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1059-432/2020, atnaujinus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-47523-235/2017 procesą, kreditorius V. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškinį, kurio suma 129 848,42 Eur. 2021 m. kovo 1 d. patikslintu ieškiniu ieškovas ieškinio reikalavimą sumažino iki 72 584,57 Eur.

21. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus), nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

23. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, kad poreikį sumažinti pradinį ieškinio reikalavimą (buvo sumažinta negautų pajamų suma nuo 108 502,50 Eur iki 48 875 Eur) būtų lėmęs atsakovės elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina, jog dalyje, kuria buvo sumažintas ieškinio reikalavimas, sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo konkrečiu atveju tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų dalis turėjo būti skaičiuojama ne nuo patikslintu ieškiniu sumažintos sumos, o nuo 129 848,42 Eur sumos.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu iš tikrųjų buvo tenkinta ne 58 proc., o tik 29,72 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių turėjo būti skirstomos remiantis būtent tokia tenkinta ieškinio reikalavimų dalimi.

Dėl žyminio mokesčio

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 480 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo (2017 m. lapkričio 7 d.), be to, papildomai sumokėjo 1 425 Eur žyminį mokestį už ieškinį (2020 m. rugpjūčio 20 d.).

26. Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, teismas skundžiamu sprendimu ieškovui grąžino permokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 257 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir priteisė ieškovei iš atsakovės 947,14 Eur žyminį mokestį (58 proc.).

27. Bankroto byla UAB „Mildauta“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1059-432/2020, atnaujinus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-47523-235/2017 procesą, gavus atsakovės prieštaravimus, ieškinys buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. po bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

28. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.

29. Detalizuojant CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą įstatymo normą, teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, jog tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje. Pagal šią normą nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuos būtent šios bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1490-781/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-151-407/2021 ir kt.).

30. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui, ir kaip jau akcentuota pirmiau tokio reikalavimo tenkinimas lems šios bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999-516/2018; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

31. Taigi minėta teismų praktika suponuoja išvadą, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą.

32. Kadangi ieškinyje buvo reiškiamas turtinis reikalavimas bankrutavusios atsakovės atžvilgiu, spręstina, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimai atitiko CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą procesinę situaciją, todėl ieškovas, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš valstybės biudžeto turėjo būti grąžinta visa už ieškinį papildomai sumokėta 1 425 Eur žyminio mokesčio suma, o ne priteista iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

34. Tuo tarpu už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo teismui pateiktas iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, sumokėta žyminio mokesčio suma, t. y. 480 Eur, priteistina proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės BUAB „Mildauta“. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo konstatuota pirmiau, sprendimu buvo tenkinta 29,72 proc. ieškinio reikalavimų, darytina išvada, kad ieškovui būtų pagrįsta iš atsakovės priteisti 142,66 Eur (480 Eur x 29,72 proc.) žyminio mokesčio sumą.

Dėl ieškovui iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio

35. Ieškovas iš viso prašė priteisti iš atsakovės 5 042 Eur teisinės pagalbos išlaidų (išlaidos, patirtos šios bylos nagrinėjimo metu – 1 440 Eur, kitos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo pripažintos kreditoriniu reikalavimus BUAB „Mildauta“ bankroto byloje – 3 602 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės administravimui skirtų lėšų ieškovui priteisė 2 924,26 Eur teisinės pagalbos išlaidų (58 proc. nuo 5 042 Eur sumos).

36. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip konstatuota pirmiau, skundžiamu sprendimu buvo tenkinta tik 29,72 proc. ieškinio reikalavimų, sutikina su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovui iš atsakovės galėjo būti priteista tik 29,72 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos įstatyme nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

38. Įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susijęs su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Jei atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nesutinka su ieškovo jam pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdamas sutaupyti įmonės turto, ir patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos įstatyme nustatyta tvarka. Dėl to tuo atveju, jei, išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju turi būti svarstoma, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų.

40. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

41. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nepaisant to, jog ieškovas nebuvo suformulavęs atskiro prašymo, kad bylinėjimosi išlaidos jam turi būti priteistos būtent iš bendrovės administravimui skirtų lėšų, atsižvelgiant į tai, jog dalis ieškovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 1 440 Eur, buvo patirta po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, bankroto administratoriui ginantis nuo bendrovės atžvilgiu pareikšto reikalavimo, šių išlaidų dalis, proporcinga tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 427,97 Eur, turėjo būti priteistas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

42. Pasisakant dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos, teismui teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pastebėtina, kad su minėtu pareiškimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: PVM sąskaita faktūra Serija AdEM Nr. 0500, 2017 m. rugsėjo 28 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 252 ir 2017 m. spalio 26 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 262, patvirtina, jog ieškovas už teismo įsakymo parengimą ir pateikimą teismui patyrė 714 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Duomenų, patvirtinančių, kad likusi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 2 888 Eur (3 602 Eur – 714 Eur), būtų tiesiogiai susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, nėra.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo atveju būtų teisinga ir pagrįsta ieškovui iš atsakovės BUAB „Mildauta“ priteisti 212,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų (714 Eur x 29,72 proc.), kurios buvo patirtos iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. S. iš atsakovės BUAB „Mildauta“ bankroto administravimui skirtų lėšų buvo priteistas 947,14 Eur žyminis mokestis ir 2 924,26 Eur atstovavimo išlaidų bei grąžinta ieškovui iš valstybės biudžeto permokėta žyminio mokesčio dalis – 257 Eur, pakeisti, nurodant, kad ieškovui A. S. iš BUAB „Mildauta“ priteisiama 354,86 Eur (212,20 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 142,66 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. S. iš BUAB „Mildauta“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 427,97 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. S. iš valstybės biudžeto grąžinama 1 425 Eur už ieškinį sumokėta žyminio mokesčio suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį (atsakovės apeliacinis skundas iš esmės buvo tenkintas) ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

46. Apeliacinį skundą tenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ (juridinio asmens kodas 302492293) administravimui skirtų lėšų buvo priteistas 947,14 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt septynių Eur 14 ct) žyminis mokestis ir 2 924,26 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt keturi Eur 26 ct) atstovavimo išlaidų bei grąžinta ieškovui iš valstybės biudžeto permokėta žyminio mokesčio dalis – 257 (du šimtai penkiasdešimt septyni) Eur, pakeisti, nurodant, kad ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ (juridinio asmens kodas 302492293) priteisiama 354,86 Eur (trys šimtai penkiasdešimt keturi Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mildauta“ (juridinio asmens kodas 302492293) administravimui skirtų lėšų priteisiama 427,97 Eur (keturi šimtai dvidešimt septyni Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto grąžinama 1 425 (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt penki) Eur už ieškinį 2020 m. rugpjūčio 20 d. „Swedbank“, AB mokėjimu nurodymu Nr. 32 sumokėta žyminio mokesčio suma.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.