Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. S. pareiškimą dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, pareikštą skolininkui UAB „Mildauta“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Skolininkas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-47523-235/2017 pateikti, taip pat prašė priimti prieštaravimus ir panaikinti teismo įsakymą. Prašyme nurodė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą, todėl teismas padarė teisės normų taikymo klaidas.

2. Kreditorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad administratorius gavo visą civilinės bylos Nr. eL2-47523-235/2017 medžiagą, su ja galėjo susipažinti ir susipažino 2018-11-13, ką patvirtina 2018-11-13 elektroninis laiškas. Vertino, kad yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-31/2014), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas.

15. Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Pareiškime užsimenama ir apie tai, kad 2020-03-18 BUAB „Mildauta“ bankroto administratoriui perduotas dokumentas, kurį pasirašė UAB „Mildauta“ direktorius M. B. ir A. S. ir kuriame teigiama, kad su šiuo raštu pateikia visą atsiskaitymą grynaisiais pinigais už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas iki 2017-07-31 bei paminėta, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo nevertino pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kaip paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pareiškime nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pagrindui. Apeliantas nurodo, jog ši faktinė aplinkybė buvo paminėta pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tačiau papildomai nenurodytas atitinkamas CPK straipsnis, t. y. teisinis pagrindas. Sutiktina su apeliantu, kad nors pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, tačiau pareiškimo 2 puslapio paskutinėje pastraipoje aprašyta duomenų apie nuomos mokesčio sumokėjimą gavimo aplinkybė ir šia aplinkybe pareiškėjas pagrindė prašymą atnaujinti procesą. Formalus teisės normos- CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepaminėjimas kaip pagrindo atnaujinti procesą, nėra kliūtis šį faktiškai nurodytą pagrindą išnagrinėti.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos, jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos, nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ).

18. Apeliantas paaiškino, kad BUAB „Mildauta“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2019-02-07 nutartimi buvo patvirtintas A. S. kreditorinis reikalavimas- 134 161,16 Eur. BUAB „Mildauta“ bankroto administratorius 2019-02-28 iš O. G. perėmė dalį įmonės buhalterinių dokumentų už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-18. Neperduoti įmonės buhalteriniai dokumentai už 2010- 2016 metų ir po 2017-07-18 laikotarpius. Tarp perduotų įmonės dokumentų nebuvo A. S. kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų. 2020-03-18 gavus buvusio vadovo M. B. raštą, paaiškėjo, kad anksčiau paminėtos aplinkybės verčia abejoti A. S. sąžiningumu ir patvirtinto kreditorinio reikalavimo- 134 161,16 Eur pagrįstumu. Tačiau 2017-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL-47523- 235/2017, kuris 2018-01-09 įsiteisėjo ir įgijo res judicata galią, tapo privalomas, nenuginčijamas ir vykdytinas teismo procesinis dokumentas. Vadinasi, 2020-03-18 naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos UAB „Mildauta“, nes jis faktiškai nedalyvavo teisminiame procese, išduodant teismo įsakymą. Taip pat negalėjo būti žinomos bankroto administratoriui (pareiškėjui), tvirtinant A. S. kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, nes 2017-07-03 raštas, kurį pasirašė UAB „Mildauta“ direktorius M. B. ir A. S., bankroto administratoriui persiųstas tik 2020-03-18. Darytina išvada, kad nurodytos faktinės aplinkybes laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis aplinkybėmis, kurių apeliantas negalėjo žinoti, nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eL-47523- 235/2017, dėl ko yra pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

20. Skolininkas pareiškime ir atskirajame skunde kaip teisės normos taikymo klaidas nurodo tai, kad teismas nesiuntė procesinių dokumentų UAB „Mildauta“ vadovo D. S. gyvenamosios vietos adresu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkui vykdė formaliai. Taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalį padarė klaidą, nes neišnaudojus galimybės įteikti procesinių dokumentų įmonės vadovui gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai negalėjo būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę. Teigė, jog tai suteikia pagrindą prieiti išvadą, kad teismas pripažino dokumentus įteiktais pagal įstatymą, neišnaudojęs realios jų įteikimo asmeniškai UAB „Mildauta“ direktoriui D. S. galimybės. Teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas UAB „Mildauta“, todėl teismo įsakymas negalėjo įsiteisėti ir turėjo būti panaikintas. Apeliantas laikosi pozicijos, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas- išduodant teismo įsakymą, yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą įsakymą, t. y. jis negalėjo būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismas 2017-11-16 siuntė procesinius dokumentus UAB „Mildauta“ įmonės buveinės adresu Perkūnkiemio g. 13- 91, Vilnius, 2017-12-04 procesinius dokumentus siuntė ankstesniu skolininko buveinės adresu Alksnių g. 4, Giraitė, Kauno raj., teismas 2017-12-20 procesinius dokumentus skolininkui siuntė pakartotinai įmonės registruotu adresu Perkūnkiemio g. 13- 91, Vilnius. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarką.

21. CPK 123 straipsnio nuostatos reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga– kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

22. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš galimybių nurodytas procesinių dokumentų įteikimas kitu (nei buveinės) juridinio asmens nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 111 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, 2 punkte nustatyta, kad kiekviename procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje juridinių asmenų buveinė, taip pat pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi kitą, nesutampantį su juridinio asmens buveinės adresu, procesinių dokumentų įteikimo vietą teismui gali nurodyti ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Įteikimas tokiu kito dalyvaujančio byloje asmens nurodytu adresu turėtų būti taikomas kaip viena iš galimybių, prieš taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisine fikcija grindžiamą įteikimo būdą. Nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais, praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

23. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkui vyko tris kartus. Pirmiausia pareiškimas su priedais ir teismo įsakymas 2017-11-16 buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu- (duomenys neskelbtini), teismas 2017-12-04 išsiuntė procesinius dokumentus ankstesniu buveinės adresu- (duomenys neskelbtini). Kadangi procesinių dokumentų ir vėl nepavyko įteikti, jie buvo pakartotinai išsiųsti 2017-12-20 Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu- (duomenys neskelbtini). Visais šiais atvejais procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Teismas laikė, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Konstatuotina, jog procesiniai dokumentai skolininkui nė karto nebuvo išsiųsti UAB „Mildauta“ vadovo D. S. gyvenamosios vietos adresu. Sutiktina su apelianto pozicija, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl formalaus įteikimo, priimant sprendimą už akių, pagal analogiją laikytina, jog pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkui vykdė formaliai. Taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas neišnaudojo galimybės įteikti procesinius dokumentus įmonės vadovui gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai negalėjo būti pripažinti įteiktais, praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog tada kai UAB „Mildauta“ nemokumo administratorius 2020-03-18 gavo 2017-07-03 raštą, kurį pasirašė UAB „Mildauta“ direktorius M. B. ir A. S., iškilo būtinybė pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-47523-235/2017. Vadinasi, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo atnaujinti procesą padavimno (trijų mėnesių) termino pradžia yra 2020-03-18 ir šis terminas nebuvo praleistas.

24. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas dėl proceso atnaujinimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas patenkinti apelianto atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį: atnaujinti civilinės bylos Nr. eL2-47523-235/2017 procesą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, jo priedų kopijų, teismo įsakymo ir pranešimo įteikimo skolininkui stadijos (CPK 438 straipsnis). Skolininkas turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Byla, kurios procesas atnaujintas šia nutartimi, perduotina nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui pagal CPK 370 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 370 straipsniais, teismas

nutaria:

Patenkinti apelianto BUAB „Mildauta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. S. pareiškimą dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iš sutarties, pareikštą skolininkui UAB „Mildauta“.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-13 nutartį ir priimti naują nutartį- atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-47523-235/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-40504-2017-2) procesą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, jo priedų kopijų, teismo įsakymo ir pranešimo įteikimo skolininkui stadijos.

Nustatyti skolininkui BUAB „Mildauta” 20 kalendorinių dienų terminą nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti.

Perduoti bylą, kurios procesas atnaujintas šia nutartimi, nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.