- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2A-1036-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01928-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1036-538/2014
Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01928-2013-7)
NUTARTIS
2014 m. liepos 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. S., trečiasis asmuo AB DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei J. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė: nustatyti nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą iki jo pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-12-16; priteisti iš atsakovo 1750 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui K. S. už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki ieškinio surašymo dienos, t.y. 2013-12-15; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. S. tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą. Taip pat prašė taikyti priverstinę hipoteką atsakovo turtui - žemės sklypui ir sodo pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), tikslu užtikrinti šiuo sprendimu patenkintų turtinių reikalavimų įvykdymą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau turi nepilnametį sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2013-09-01 neteikia išlaikymo sūnui, o jai vienai sunku išlaikyti penkiametį sūnų, todėl ji kreipėsi į teismą. Vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 1000 Lt. Vaikas lanko vaikų darželį, todėl švietimo bei lavinimo priemonėms bei kitoms darželiui skiriamoms išlaidoms (įvairios rinkliavos ugdymo priemonėms pirkti, šventėms ir t.t.) vidutiniškai skiria apie 200 Lt/mėn., išlaidos aprangai, apavui, higienos priemonėms kas mėnesį sudaro 100 Lt/mėn., maistas, vitaminai, vaistai – 400 Lt/mėn., pramogos, knygos, žaislai apie 50 Lt/mėn., 100 Lt/mėn. kurui vaiką vežioti į futbolo treniruotes Priekulės miestelyje, šios treniruotės per mėnesį kainuoja 10 Lt, 100 Lt/mėn. vaikui tenkančios išlaidos būstui, be to ieškovė save ir vaiką yra apdraudusi gyvybės draudimu ir ERGO Life Insurance SE, draudimo įmoka kas mėnesį sudaro apie 150 Lt. Nurodo, kad šalims ėmus gyventi skyrium, sūnaus auklėjimu bei priežiūra rūpinasi ji viena, todėl mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Atsižvelgiant į negeranorišką atsakovo elgesį tiek savo nepilnamečio vaiko, tiek jos atžvilgiu, siekiant realiai užtikrinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo išieškojimą ir užtikrinti jo prioritetines teises, prašo teismo atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkančiam turtui nustatyti priverstinę hipoteką.
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio K. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove J. J.. Priteisė iš atsakovo I. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-11-06 iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo I. S. nepilnamečiui sūnui K. S. 1099,96 Lt išlaikymo įsiskolinimą susidariusį už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-11-06. Nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. J.. Nustatė tokią I. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. S. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku K. S. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą: 1) pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val.; 2) kas antrų metų abi Šv. Kalėdų dienas (pradedant 2014 m.) nuo pirmosios Šv. Kalėdų dienos 11 val. iki antrosios Šv. Kalėdų dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku per Šv. Kalėdas jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; 3) kas antrų metų abi Šv. Velykų dienas (pradedant 2014 m.) nuo pirmosios Šv. Velykų dienos 11 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos 19 val.; 4) kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 11 val. iki 19 val.; 5) kas antrą vaiko gimtadienį, t.y. balandžio 18 d. (pradedant nuo 2015-04-18), jei darbo diena: pasibaigus ugdymo procesui ugdymo įstaigoje iki 20 val., jei ne darbo diena: nuo 11 val. iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; 6) atsakovas bendraus su nepilnamečiu vaiku K. S., gim. (duomenys neskelbtini), per jo vasaros atostogas nepertraukiamai iki 1 (vieno) mėnesio, tarpusavio susitarimu su ieškove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; 7) apie atsakovo atostogų su vaiku grafiką ieškovei būtina pranešti ne vėliau kaip mėnesiui iki atostogų pradžios. Vaiko kelionės išlaidas vaiko atostogų metu apmoka tas tėvas, kuris pasiima vaiką. Atsakovas organizuoja ir kompensuoja K. S. kelionę ir jos išlaidas iš K. S. gyvenamosios vietos pas I. S., o J. J. organizuoja ir kompensuoja K. S. kelionę ir jos išlaidas atgal į vaiko gyvenamąją vietą, jei K. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo Klaipėdos miesto bus nutolusi toliau nei 100 (vieno šimto) kilometrų atstumu; 8) atsakovas turi teisę neribotai su nepilnamečiu vaiku K. S. bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, socialiniuos tinkluose ir pan.) nepažeidžiant vaiko interesų. Atsakovas turi teisę nevaržomai vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgiant į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo I. S. valstybei 282 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo I. S. ieškovei J. J. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad šalių sūnus yra 5 metų ir 11mėnesių amžiaus, gyvena su ieškove, kuri imasi visų aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia sūnui gyvenamąjį būstą. Atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra apylygė, tai yra ieškovė neturi nuosavo būsto, todėl su vaiku turi gyventi nuomojamose patalpose ir mokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir nuomos mokestį, o atsakovas turi savo vardu registruotą nekilnojamą turtą: žemės sklypą ir sodo pastatą, kuriame atsakovas gyvena, tačiau turi ir kreditorinių įsiskolinimų bankui ir kas mėnesį turi mokėti paskolą. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą nustatyti aplinkybes, jog yra objektyvios priežastys, trukdančios atsakovui teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui, atsakovas yra sveikas, jauno darbingo amžiaus, todėl turi galimybę susirasti ir dirbti darbą, užtikrinantį jo ir sūnaus pragyvenimą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis yra beveik vienoda, į tai, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui skirtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, į šalių sūnaus amžių, į augančius šalių vaiko poreikius, į tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pusę šiuo metu nustatyto MMA dydžio, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2013-09-01 neteikia jokio išlaikymo sūnui, į tai, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad atsakovė dar gyvendama su atsakovu teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, nes ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2013-11-06, o šalys kartu nebegyveno nuo 2013-11-08, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki ieškinio teismui pateikimo, t. y. iki 2013-11-06. Tai, kad ieškovė iš atsakovo namo su vaiku išsikraustė tik 2013-11-08, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą teikti sūnui išlaikymą, nes tai, kad tarp šalių buvo kilęs konfliktas patvirtina ieškovės kreipimasis į teismą šalims dar gyvenant kartu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas I. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo I. S., išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. S. mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2013-11-06 iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikinti, kadangi teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Kitos sprendimo dalies neskundžia. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui šiuo metu gali mokėti po 350 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Kadangi jo vidutinis darbo užmokestis siekia 1000 Lt, taipogi iš šios sumos, kiekvieną mėnesį privalau sumokėti bankui 507 Lt sumą už paimtą kreditą būsto įsigijimui (2006-12-19 kreditavimo sutartis Nr. 06/423-1305). Taip pat kiekvieną mėnesį moka nuo 209 Lt už komunalines paslaugas, t.y. tiesioginės išlaidos susijusios su namo eksploatavimu. Be to, nuperka maisto, drabužių ir kitų būtiniausių prekių vaikui, dengia išlaidas susijusias su jo pramogomis. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes bei bendrai formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, sutinka ir gali mokėti vaikui ne daugiau 350 litų sumą. Nepagrįstai ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpina sūnumi bei neskiria jam lėšų pragyvenimui. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu sūnaus poreikių tenkinimui išleidžia 1000 Lt per mėnesį. Atsakovo žiniomis, ieškovė gyvena pas vyriškį jo bute bei nemoka jokios nuomos. Tai reiškia, jog ieškovė slepia savo tikrąsias pajamas bei sako netiesą apie savo išlaidas pragyvenimui bei vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodo, kad su atsakovu ji nebegyvena nuo 2013-09-01 ir atsakovas neteikė išlaikymo, kadangi ieškovė išėjo tik 2013-11-08, o iki to laiko skyrė sūnaus išlaikymui reguliariai nuo 300 Lt iki 500 Lt per mėnesį. Taip pat parodymus apie tai, kad ieškovė negyveno su atsakovu nuo 2013-09-01 paneigia ir 2013-09-24 transporto priemonės dovanojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas padovanojo ieškovei transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visą tai rodo, kad J. J. nebuvo nutraukusi faktinio bendravimo su I. S., šalys kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, todėl atsakovas nereikalavo, kad ieškovė už gautus pinigus pasirašytų ant atskirų lapų, nes juos siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo I. S. apeliacinį skundą ieškovė J. J. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo I. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, užtikrina nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl turi būti paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakeistas.
Atsiliepimu į atsakovo I. S. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas teismo prašo nagrinėti apeliacinį skundą savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų K. S., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). Teismo turimais VSDFV duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, ieškovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2070,22 Lt, o atsakovo 1000 Lt (t. 1, b. l. 7-8, 23). Teismo turimais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje neįregistruota, o atsakovo vardu yra įregistruotas žemės sklypas su jame esančiu pastatu – sodo pastatu, šiltnamiu ir kitais priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra įregistruota hipoteka (t. 1, b. l. 9, 24–26). Teismo turimais VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė, atsakovas transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 11, 27). Iš byloje esančios 2006-12-19 AB DNB banko kreditavimo sutarties Nr.06/423-1305 bei trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepimo nustatyta, kreditorius atsakovui suteikė 175000 Lt kreditą sodo namui pirkti, kredito terminas iki 2045-11-30. Byloje esantis Hipotekos lakštas patvirtina, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui AB DnB NORD bankui užtikrinant prievolės įvykdymą, prievolės įvykdymo terminas 2045-11-30 (t. 1, b. l. 138-141). Ieškovės paskaičiavimu ji vaikui per mėnesį išleidžia apie 1000 Lt ir šią sumą sudaro: įvairios rinkliavos ugdymo priemonėms pirkti, šventėms ir t.t., apie 200 Lt/mėn., išlaidos aprangai, apavui, higienos priemonėms – 100 Lt/mėn., maistas, vitaminai, vaistai – 400 Lt/mėn., pramogos, knygos, žaislai apie 50 Lt/mėn., 100 Lt/mėn., kurui vaiką vežioti į futbolo treniruotes, treniruotės per mėnesį kainuoja 10 Lt; 100 Lt/mėn. vaikui tenkančios išlaidos būstui, ERGO Life Insurance SE draudimo įmoka kas mėnesį sudaro apie 150 Lt (t. 1, b. l. 54). Šioms išlaidos pagrįsti ieškovė pateikė mokėjimo kvitus, pirkimo čekius, draudimo polisą, kvitus ir pranešimus iš Priekulės vaikų lopšelio – darželio, VšĮ „Gargždų futbolas“ raštą, Klaipėdos lopšelio darželio „Puriena“ pažymą (t. 1, 72-76, 83-100, 116, 143-164).
Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro darbo užmokestis – 2070 Lt per mėnesį. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 1000 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams, jo atlyginimas yra mažas bei sutinka mokėti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 500 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai nustatė, kad atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, jis gali mokėti 500 Lt dydžio periodinę išmoką sūnaus išlaikymui.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimą vaikui nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, kadangi ieškovė su sūnumi iki 2013-11-08 gyveno kartu su atsakovu, atsakovui priklausančiame name ir tik nuo 2013-11-08 gyvena atskirai. Taip pat nurodė, kad sūnui teikė išlaikymą bei 2013 m. rugsėjį jis ieškovei padovanojo automobilį. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog iki 2013-11-06 savo nepilnametį vaiką išlaikė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui. Automobilio dovanojimas ieškovei neįrodo pinigų sūnui išlaikymo davimo fakto. Taip pat laikotarpis kai ieškovė išsikraustė iš L. S. namų yra nesusijęs su išlaikymo lėšų teikimo vaikui laikotarpiu. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, bei konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui priteistas nuo 2013-09-01 pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 9–10).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo I. S. ieškovei J. J. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.