- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-378-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00156-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Fima“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Timber construction group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dignalita“ kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 1 negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės UAB „Fima“ trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Timber construction group“ 211 907,80 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Timber construction group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tigesta“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 17 d. Ieškovė UAB „Dignalita“ (atstovaujama direktoriaus A. M.) yra bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ kreditorė, kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje sudaro 690 296,32 Eur, t. y. 78,803 procentų visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Ieškovas A. M. yra buvęs UAB „Timber construction group“ vadovas ir vienintelis akcininkas, o taip pat kreditorius bankroto byloje, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 3 197,95 Eur. Ieškovai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio nuostatomis savarankiškai reiškia netiesioginį ieškinį dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo.
3. Pažymi, jog UAB „Timber construction group“, kaip subrangovė, ir UAB „Fima“, kaip generalinė rangovė, sudarė 2016 m. gegužės 31 d. subrangos darbų sutartį Nr. SB 16/033 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atliko pastatų ir stoginių spraustinių gelžbetoninių pamatų įrengimo, iki projektuojamo lygio darbus. Pagal minėtą 2016 m. gegužės 31 d. subrangos darbų sutartį Nr. SB 16/033 UAB „Timber construction group“ įsipareigojo atlikti geosintetinių skaldos polių bei geotinklo (iki dangų konstrukcijos apačios) darbo projekto bylos parengimą ir geopolių bei jų kapitelių įrengimą. UAB „Timber construction group“ pagal Sutarties sąlygas, atliko geosintetinių skaldos polių bei geotinklo (iki dangų konstrukcijos apačios) Darbo projekto bylos parengimą ir 2016 m. liepos 28 d. pateikė UAB „Ekspertika“ Darbo projekto dalinės ekspertizės pirminį aktą Nr.16-06/21, kurio įvertinime sakoma, kad projektas atitinka Techninio projekto sprendinius, STR 1.05.06:2010 reglamento ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje normatyvinių dokumentų reikalavimus. 2016 m. liepos 29 d. UAB „Timber construction group“ atsakovės prašymu objekte atliko penkių geopolių bandomuosius įrengimus. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė UAB „Fima“ savo pranešimu el. paštu, be jokio paaiškinimo, nurodė sustabdyti visus darbus pagal Sutartį ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. sušaukė Sutarties šalių ir techninio projekto rengėjų susirinkimą, kurio metu sprendė pakeisti geopolių įrengimo technologiją, tuo pačiu, atsižvelgiant į pasirinktą naują geopolių įrengimo technologiją, parengti ir naują darbo projektą. Atsakovės iniciatyva darbai buvo sustabdyti, darbų prastovos laikotarpis truko nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., t. y. 36 kalendorines dienas. Pažymi, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė pateikė UAB „Timber construction group“ papildomą susitarimą Nr.1. Papildomu susitarimu, kurio esminis tikslas buvo susitarti dėl UAB „Timber construction group“ darbų apimties, buvo sulygta, kad bendra sutarties kaina yra mažinama iki 741 693,22 Eur. Šio susitarimo priedu Nr. 1 „Sąmata“ nurodyti darbų kiekiai, kaina, bendra suma. UAB „Timber construction group“ pasirašė papildomą susitarimą paskubomis, neįsigilinusi, kad priedo Nr. 1 punkte 2 nurodyta, jog geosintetiniai poliai kalami uždaru būdu. Ši geosintetinių polių įrengimo technologija esmingai skiriasi nuo Darbo projekte numatytos įrengimo technologijos. Taigi, UAB „Timber construction group“ atstovas A. M. manė pasirašantis papildomą susitarimą tik dėl darbų apimties nekeičiant geosintetinių polių įrengimo technologijos. Dėl geosintetinių polių įrengimo technologijos UAB „Timber construction group“ statybos darbų kaštai esmingai išaugo, tačiau UAB „Fima“ juos atlyginti atsisako. UAB „Timber construction group“, nesupažindinta su nauju Darbo projektu, suklydo susitardama dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 (toliau – ir papildomo susitarimo) sąlygų, todėl papildomą susitarimą Nr. 1 ginčija CK 1.90 straipsnio pagrindu.
4. Nurodo, kad šiuo atveju galioja visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu, nes 1) UAB „Timber construction group“, pasirašydama papildomą susitarimą, kuris pateiktas UAB „Fima“ iniciatyva, suklydo dėl to, kokia technologija bus naudojama įrengiant geosintetinius polius, ko pasekoje geosintetinių polių kaina padidėjo, 2) dėl geosintetinių polių įrengimo technologijos statybos darbų kaina išaugo 85 698,20 Eur, todėl laikytina, kad suklydimas buvo esminis. UAB „Timber construction group“ teisingai suvokus, kad papildomu susitarimu yra keičiamos ne tik darbų apimtys, bet ir darbų atlikimo technologija, papildomo susitarimo tokiomis kainomis, kokios nurodytos papildomame susitarime ir jo priede Nr. 1 „sąmata“ nebūtų sudariusi. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikytina CK 1.80 straipsnio 2 dalis, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
5. Teigia, kad užbaigus visus geopolių įrengimo darbus, UAB „Timber construction group“ atsakovei pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl papildomų išlaidų, patirtų vykdant projektą „Rambyno pasienio kontrolės punkto modernizavimo statybos darbai“, kompensavimo. Savo prašyme UAB „Timber construction group“ nurodė, kad žaliavai iš skirtingų tiekėju įsigyti ir pasigaminti 911 vnt. 10 mm storio metalinių dugnų spraudžiamiems vamzdžiams, kurie nebuvo ir negalėjo būti numatyti vertinant pradinį pasiūlymą, UAB „Timber construction group“ papildomai išleido 60 515 Eur be PVM. Taip pat savo prašyme UAB „Timber construction group“ nurodė, kad dėl geosintetinių polių įrengimo technologijos pakeitimo, faktinis sunaudoto geosintetinio maišo kiekis yra 2 664,60 metrais didesnis nei buvo numatytas projekte ir ieškovės pasiūlyme, t. y. UAB „Timber construction group“ papildomai patyrė 25 180,47 Eur be PVM išlaidų. Vykdant sklypo paruošimo darbus, atsakovės prašymu UAB „Timber construction group“ papildomai išvežė gruntą, kurį paliko kitas atsakovės subrangovas objekte po savo priešgaisrinio rezervuaro demontavimo darbų. Grunto išvežimo kaina sudaro 720 Eur be PVM. UAB „Timber construction group“ pateikė atsakovei reikalavimą – pretenziją kompensuoti dėl polių įrengimo technologijos pakeitimo patirtas, pradiniame pasiūlyme nenumatytas projekto vykdymo išlaidas, tačiau atsakovė savo 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. SP17/1956 BUAB „Timber construction group“ reikalavimą/pretenziją atmetė. Taigi, atsakovei pakeičiant Darbo projektą, UAB „Timber construction group“ patyrė viso 85 698,20 Eur papildomų išlaidų (nuostolius), kuriuos atsakovė atsisako UAB „Timber construction group“ mokėti, ir kuriuos ieškovai prašo priteisti.
6. Ieškovai nurodo, kad vadovaujantis Sutartimi UAB „Timber construction group“ 2017 m. kovo 7 d. pradėjo pastatų ir stoginių spraustinių gelžbetoninių pamatų įrengimo iki projektuojamo lygio darbus objekte. Baigus darbus buvo parengtas 2017 m. birželio 30 d. Atliktų darbų aktas Nr.5 bei Pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 5. UAB „Timber construction group“ 2017 m liepos 2 d. pateikė atsakovei 2017 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 5 ir pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 5 . Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu nurodydama, kad UAB „Timber construction group“ atliko visus savo sutartinius įsipareigojimus, sutiko priimti darbus akte nurodytais įkainiais, tačiau dalį darbų atliktų darbų akto bei pažymos apie atliktų darbų vertę punktuose 1, 2 ir 8 eilutėse, dėl neva egzistuojančių darbų kokybės trūkumų, atsisakė priimti. UAB „Timber construction group“, nesutikdama su atsakovės pozicija, pateikė atsakovei 2017 m. rugpjūčio 25 d. pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo, nurodydama, kad vienašališkai pasirašo darbų perdavimo – priėmimo dokumentus ir kartu su PVM sąskaita – faktūra pateikė juos atsakovei apmokėti. Visa minėtuose dokumentuose nurodyta darbų kaina sudaro 79 714,40 Eur be PVM suma. Nors atsakovė nurodė, kad priima darbus, kurių kaina sudarė 39 956,00 Eur (be PVM), apmokėjo UAB „Timber construction group“ pagal pateiktą sąskaitą tik 37 958,20 Eur. Neapmokėtas skolos likutis – 41 756,20 Eur.
7. Atsakovė UAB „Fima“ su ieškiniu nesutiko, prašo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio pagrindu arba palikti ieškinį nenagrinėtą; jeigu teismas nuspręstų tęsti civilinį procesą, atmesti ieškinį pilna apimtimi, taip pat atsakovė prašė skirti ieškovams solidariai 5 000 Eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisiant kaip kompensaciją atsakovei, kaip nuo ieškovų piktnaudžiavimo nukentėjusiam proceso dalyviui; priteisti iš ieškovų atsakovės naudai solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai byloje reiškia ne savo reikalavimus atsakovei, o UAB „Timber construction group“ reikalavimus, kurie jau išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas A. M., faktiškai prisidengdamas kitomis procesinėmis šalimis (UAB „Dignalita“ bei UAB „Timber construction group“) ir reikšdamas netiesioginį ieškinį pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį, taip neva gindamas skolininkės UAB „Timber construction group“ teises, iš esmės bando inicijuoti pakartotinį teisminį ginčą, kurį Vilniaus apygardos teismas jau išnagrinėjo civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018. Ieškovų vardu pasirašantis A. M. tokiu būdu veda du teisminius procesus dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Atsakovės manymu, tokiais melagingais ieškovų teiginiais yra klaidinamas teismas, o reiškiant pakartotinius nepagrįstus ieškinius akivaizdžiai piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ir apsunkinamas teismo darbas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėtų šią bylą nutraukti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė teigė, jog 2016 m. rugpjūčio 19 d. šalys buvo sudariusios papildomą susitarimą, kuriuo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl darbų kainos. Taigi pasirašydama papildomą susitarimą ir jo priedą Nr. 1 (sąmatą) UAB „Timber construction group“ sutiko, kad už geopolių įrengimą būtų taikoma ta pati kaina, kokia buvo numatyta ir Subrangos sutartyje. Papildomo susitarimo priede, kuriame pateikiama rangos darbų sąmata, 2 eilutėje aiškiai nurodoma, kad „geosintetiniai poliai 800 mm (vidutinis ilgis 12 m, užpildyti granitine skalda, kalami uždaru būdu (905 vnt.)“. UAB „Timber construction group“, sudarydama papildomą susitarimą, aiškiai suprato, kad geopolių įrengimo darbai turės būti vykdomi pagal pakeistą geopolių įrengimo technologiją. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, jog UAB „Timber construction group“ suklydo pasirašydama papildomą susitarimą.
9. Pažymi, jog visi kiti ieškovų reikalavimai keliami ieškinyje jau buvo kelti civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018, joje išsamiai išnagrinėti, dėl visų reikalavimų sprendime pasisakyta ir jie atmesti. Ieškovas A. M. yra detaliai susipažinęs su 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu c. b. Nr. e2-839-653/2018, puikiai žino, kad juo yra galutinai išspręstas ginčas tarp atsakovės ir UAB „Timber construction group“, tačiau faktiškai su teismo sprendimu nesutinka ir visiškai nepagrįstai reiškia tapačius reikalavimus teismui, naujo ieškinio forma.
10. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Timber construction group“ atsiliepime į ieškinį prašo civilinę bylą Nr. e2-2635-340/2019 nutraukti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018, kuriuo išnagrinėjo dvi sujungtas bylas pagal UAB „Fima“ ieškinį, UAB „Timber construction group“ priešieškinį bei UAB „Timber construction group“ ieškinį. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018, ne tik išanalizavo į bylą pateiktus buvusio vadovo surinktus duomenis, bet ir įvertino jo, kaip liudytojo pasisakymus. Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime pažymėjo, jog A. M. teiginiai yra „deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl 2016 m. rugpjūčio 16 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu atmetė, likusius ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtais.
12. Teismas sprendė, jog tapatūs reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo bankrutuojančios bendrovės administratorės buvo pareikšti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-839-653/2019, kurioje 2018 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimu atmestas BUAB „Timber construction group“ ieškinys. Konstatuota, jog ieškovai pareiškė tapačius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nagrinėjamoje byloje, to ieškovų atstovas neginčijo, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtais.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Timber construction group“ buvęs vadovas dar iki ginčijamo 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo žinojo, kad polių įrengimas vyks pagal pakeistą technologiją ir polių įrengimo kaštai pagal pakeistą technologiją gali padidėti.
14. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad trečiasis asmuo nesuprato 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 esminės sąlygos – polių įrengimo pagal pakeistą technologiją ir su naujos technologijos įgyvendinimu esminio polių įrengimų kaštų padidėjimo.
15. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ buvęs vadovas ginčijamo 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymo metu žinojo, kad darbai bus atliekami pagal pakeistą technologiją bei kad polių įrengimo kaina gali padidėti, vedė derybas dėl polių įrengimo kainos padidinimo, o tai paneigia ieškovų argumentus apie ginčijamo 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pasirašymą dėl esminio suklydimo – ieškovas žinojo, kad darbų kaštai gali iš esmės pabrangti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovai A. M. ir UAB „Dignalita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą ir dalyje dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o bylą dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą nenagrinėti reikalavimo dėl pagrindo ir dalyko tapatumo, nepagrįstai neatsižvelgė, kad nesutampa bylų šalys. Ieškovams nedalyvavus Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 ir pareiškus ieškinio reikalavimus savarankiškai buvo nepagrįstai suvaržytos jų teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą šioje nagrinėjamoje byloje.
Šalies argumentai
16.2. UAB „Timber construction group“ pasirašė atsakovės UAB „Fima“ parengtą papildomą susitarimą paskubomis, neįsigilinusi, kad priede Nr. 1 „sąmata“ 2 punkte nurodyta, jog geosintetiniai poliai kalami „uždaru būdu“. Ši geosintetinių polių įrengimo technologija skiriasi nuo darbo projekte numatytos įrengimo technologijos, o tai lėmė UAB „Timber construction group“ darbo kaštų padidėjimą 85 698,20 Eur suma. Pabrėžtina, kad UAB „Timber construction group“ su nauju darbo projektu, pagal kurį ir turėjo būti taikoma geosintetinių polių įrengimo technologija kalant uždaru būdu pasirašant papildomą susitarimą nr. 1 nebuvo supažindinta. UAB „Timber construction group“ nebūtų sutikusi pasirašyti papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 1 „sąmata“ nurodytomis kainomis jei būtų itin nuodugniai išaiškinta, kad tokia kaina taikytina įrengiant polius daug brangesniu būdu – kalant uždaru būdu.
16.3. Atsakovė UAB „Fima“ turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad tinkamai informavo kontrahentę UAB „Timber construction group“, jog atskleidė svarbią informaciją (rangos darbų kaina nesikeis pakeitus darbo projektą), turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, tačiau apie tokios pareigos įvykdymą duomenų byloje nėra.
Atsiliepimas
17. Atsakovė UAB „Fima“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ieškovai ir jų atstovai neginčijo, kad tapatūs reikalavimai bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ administratorės buvo pareikšti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2019, kurioje 2018 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimu bankrutujančios UAB „Timber construction group“ ieškinys atmestas, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Be to, ieškovai savo ieškinyje teigia, kad šiuo nagrinėjamu atveju iš esmės siekiama įgyvendinti bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ teises, kurias bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ bankroto administratorė, kuri yra vienintelis asmuo, galintis veikti įmonės vardu išoriniuose santykiuose ir ginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teises, atsisako įgyvendinti. Ieškovai reiškia netiesioginį ieškinį ir savo ieškinyje reiškia bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ reikalavimus UAB „Fima“, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pagrįstai nuspręsta dalį ieškovų reikalavimų palikti nenagrinėtais.
17.2. Pasirašydama 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 1 ir jo priedą Nr. 1 (sąmatą) UAB „Timber construction group“ sutiko, kad už geopolių įrengimą būtų taikoma ta pati kaina, kokia buvo numatyta ir subrangos sutartyje. Papildomo susitarimo priede, kuriame pateikiama rangos darbų sąmata, 2 eilutėje aiškiai nurodoma, kad „geosintetiniai poliai 800 mm (vidutinis ilgis 12 m, užpildyti granitine skalda, kalami uždaru būdu (905 vnt.)“. UAB „Timber construction group“, sudarydama papildomą susitarimą, aiškiai suprato, kad geopolių įrengimo darbai turės būti vykdomi pagal pakeistą geopolių įrengimo technologiją, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „Timber construction group“ suklydo pasirašydama papildomą susitarimą.
17.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 konstatavo, jog darbų sustabdymą ir juodraštinio darbo projekto koregavimą sąlygojo ne vienašališkas UAB „Fima“ sprendimas, o subrangovo netinkamai vykdomi darbai – netinkamas geopolių įrengimo gylis, nesilaikymas net ir juodraštinio projekto ir techninio projekto reikalavimų, naudojant netinkamą įrangą, dėl ko UAB „Fima“ turėjo spręsti tolesnių darbų vykdymo ir užbaigimo klausimus, o kartu ir keisti subrangovo parinktą darbų vykdymo technologiją tam, kad geopoliai pasiektų techniniame projekte numatytą gylį. Taigi, pagrindinė papildomo susitarimo sudarymo priežastis buvo spręsti dėl UAB „Timber construction group“ netinkamai atliekamų darbų susiklosčiusią situaciją. UAB „Timber construction group“ papildomos išlaidos ar nuostoliai galėjo atsirasti tik dėl neapdairių UAB „Timber construction group“ veiksmų netinkamai vykdant statybos darbus pagal subrangos sutartį, o ne dėl vienos iš susitarimo šalių suklydimo.
17.4. Ieškovas A. M. reikalavimą dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomą susitarimą Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu pareiškė tik 2019 m. vasarį, praėjus trejiems metams po susitarimo pasirašymo ir faktinio darbų atlikimo. Akcentuotina, jog civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 A. M. neginčijo 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 teisėtumo, o netgi jis pripažino darbus, atliktus pagal papildomą susitarimą, ir prašė už juos atlyginti.
18. Trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Timber construction group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą nenagrinėti reikalavimo dėl pagrindo ir dalyko tapatumo, nepagrįstai neatsižvelgė, kad nesutampa bylų šalys. Ieškovams nedalyvavus Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 ir pareiškus ieškinio reikalavimus savarankiškai buvo nepagrįstai suvaržytos jų teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą šioje nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumntais.
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Dignalita“ ir ieškovas A. M. yra bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ kreditoriai. Jų ieškinys dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2016 m. gegužės 31 d. subrangos sutarties su atsakove UAB „Fima“ pripažinimo negaliojančiu ir 211 907,80 Eur nuostolių atlyginimo bankrutuojančios bendrovės naudai yra pareikštas kaip netiesioginis ieškinys. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas dėl 211 907, 80 Eur nuostolių atlyginimo susideda iš kelių savarankiškų faktinių pagrindų, t. y. parašoma priteisti 85 698,20 Eur suma yra statybos darbų pabrangimo suma, 41 756,2 Eur prašoma priteisti kaip skolą už polių įrengimą pagal Darbų atlikimo aktą Nr. 5 bei 83 7333,40 Eur nuostolių prašoma priteisti už prastovą dėl atsakovės UAB „Fima“ kaltės.
22. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (Liteko) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-839-653/2019 pagal bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ ieškinį atsakovei UAB „Fima“ dėl išlaidų priteisimo ir ieškinį atmetė. Ieškovų nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra tapatūs minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2019.
23. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus; kt.).
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo priimtas 2018 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2019 nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią, jame išnagrinėti tapatūs ieškinio reikalavimai kaip ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Apeliantų argumentas, jog nesutampa minėtų bylų šalys, kadangi ieškovai nedalyvavo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2019 ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Fima“ pareiškė bankrutuojanti UAB „Timber construction group“, o nagrinėjamoje byloje netiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Fima“ pareiškė ieškovai, t. y. bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ kreditoriai, ir šis ieškinys yra pareikštas trečiojo asmens bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ naudai. Tai reiškia, jog nepaisant to, jog ieškovai A. M. ir UAB „Dignalita“ civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 savarankišku procesiniu statusu nedalyvavo, tačiau jiems nagrinėjamoje byloje pareiškus netiesioginį ieškinį su tapačiais reikalavimais kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-653/2018 bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ naudai spręstina, jog priimtas 2018 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apskųstame teismo sprendime pagrįstai nuspręsta ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Apeliantai taip pat teigia, kad UAB „Timber construction group“ pasirašė atsakovės UAB „Fima“ parengtą papildomą susitarimą paskubomis, neįsigilinusi, kad priede Nr. 1 „Sąmata“ 2 punkte nurodyta, jog geosintetiniai poliai kalami „uždaru būdu“. Ši geosintetinių polių įrengimo technologija skiriasi nuo darbo projekte numatytos įrengimo technologijos, o tai lėmė UAB „Timber construction group“ darbo kaštų padidėjimą 85 698,20 Eur suma. UAB „Timber construction group“ su nauju darbo projektu, pagal kurį turėjo būti taikoma geosintetinių polių įrengimo technologija kalant uždaru būdu, pasirašant papildomą susitarimą Nr. 1 nebuvo supažindinta. UAB „Timber construction group“ nebūtų sutikusi pasirašyti papildomo susitarimo Nr. 1 priede Nr. 1 „sąmata“ nurodytomis kainomis jei būtų išaiškinta, kad tokia kaina taikytina įrengiant polius daug brangesniu būdu – kalant uždaru būdu.
26. CK 1.90 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Timber construction group“, kaip subrangovė, ir UAB „Fima“, kaip generalinė rangovė, sudarė 2016 m. gegužės 31 d. subrangos darbų sutartį Nr. SB 16/033, pagal kurią atliko pastatų ir stoginių spraustinių gelžbetoninių pamatų įrengimo iki projektuojamo lygio darbus. Pagal minėtą 2016 m. gegužės 31 d. subrangos darbų sutartį Nr. SB 16/033 UAB „Timber construction group“ įsipareigojo atlikti geosintetinių skaldos polių bei geotinklo (iki dangų konstrukcijos apačios) darbo projekto bylos parengimą ir geopolių bei jų kapitelių įrengimą. 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė UAB „Fima“ pateikė UAB „Timber construction group“ papildomą susitarimą Nr. 1. Papildomu susitarimu, kurio tikslas buvo susitarti dėl UAB „Timber construction group“ darbų apimties, buvo sulygta, kad bendra sutarties kaina yra mažinama iki 741 693,22 Eur. Šio susitarimo priede Nr. 1 „Sąmata“ nurodyti darbų kiekiai, kaina, bendra suma, taip pat geosintetinių polių įrengimo būdas (kalami uždaru būdu). Papildomą susitarimą Nr. 1 ir jo priedą Nr. 1 (sąmatą) pasirašė UAB „Fima“ generalinis direktorius ir ieškovas UAB „Timber construction group“ direktorius A. M. (t. 1 b. l. 89, 91).
28. Taip pat iš byloje esančio UAB „Timber construction group“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. panešimo adresuoto atsakovei UAB „Fima“ nustatyta, kad atsakovei pakeitus polių įrengimo technologiją, UAB „Timber construction group“ susidūrė su papildomų metalinių dugnų gamyba vamzdžiams, kas nebuvo numatyta pradiniame pasiūlyme. Sutartinį polių kiekį pakeitus į 900 vienetų, atsirado poreikis pasigaminti papildomą dugnų kiekį, o tai kainuotų 61 200 Eur + PVM daugiau, neįskaitant dugno apvirinimo darbo ir armatūros kainos, papildomų grunto vežimo kaštų. Dėl šių aplinkybių UAB „Timber construction group“ siūlė padidinti sutartą 900 vienetų polių įrengimo kainą (t. 1 b. l. 60).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus įrodymus, sprendžia, jog ieškovai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, argumentų, patvirtinančių esminį suklydimą, sudarant ginčijamą sandorį (CPK 178 straipsnis). Minėtas UAB „Timber construction group“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. panešimas adresuotas atsakovei UAB „Fima“ patvirtina, kad UAB „Timber construction group“ vadovas dar iki ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo žinojo, jog geosintetinių polių įrengimas vyks pagal pakeistą technologiją, ir polių įrengimo kaštai pagal pakeistą technologiją padidėtų 61 200 Eur + PVM, neskaitant dugno apvirinimo armatūra darbo ir kitų susijusių darbų, dėl to vedė derybas dėl polių įrengimo kainos padidinimo. CK 1.90 straipsnio 5 dalis nustato, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi, teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Aiškinant kitaip, šalių atsakomybės už savo veiksmus ribos taptų visiškai neapibrėžtos. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantai neįrodė, jog UAB „Timber construction group“ nebuvo tinkamai supažindinta su ginčijamo 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomo susitarimo Nr. 1 ir jo priedo Nr. 1 (sąmatos) sąlygomis, jų nesuprato ir negalėjo žinoti apie pakeistą geosintetinių polių įrengimo būdą (kalami uždaru būdu) bei darbo kaštų padidėjimą, t. y. kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomas susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas dėl UAB „Timber construction group“ suklydimo dėl geosintetinių polių ir jų įrengimo technologijos kainos.
30. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).
31. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
32. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
33. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog atsakovė UAB „Fima“ turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad tinkamai informavo kontrahentę UAB „Timber construction group“, jog atskleidė svarbią informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, tačiau apie tokios pareigos įvykdymą duomenų byloje nėra. Kaip minėta, byloje pateikti įrodymai, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. papildomas susitarimas Nr. 1 ir jo priedas Nr. 1 (sąmata) pagrindžia aplinkybę, jog atsakovė UAB „Fima“ tinkamai informavo UAB „Timber construction group“ dėl pakeisto geosintetinių polių įrengimo būdo (kalami uždaru būdu) bei darbo kaštų padidėjimo, UAB „Timber construction group“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. panešimas adresuotas atsakovei UAB „Fima“ pagrindžia, jog dar dar iki ginčijamo papildomo susitarimo sudarymo UAB „Timber construction group“ žinojo, jog geosintetinių polių įrengimas vyks pagal pakeistą technologiją ir polių įrengimo kaštai pagal pakeistą technologiją padidės, dėl to vedė derybas dėl polių įrengimo kainos padidinimo. Be to, akcentuotina, jog pagal minėtas įrodinėjimo taisykles, ieškovams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
37. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, ieškovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
38. Atsakovė UAB „Fima“ ir trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Timber construction group“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.