- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1245-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02499-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- M. V. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. A., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. A., ieškinį atsakovui V. A. dėl materialinio išlaikymo formos pakeitimo, trečiasis asmuo – antstolė A. L., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. A. (toliau – ieškovas), atstovaujamas atstovės pagal įstatymą L. A., prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi iš atsakovo V. A. (toliau – atsakovas) ieškovui priteistą išlaikymo formą ir priteisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad L. A. ir atsakovo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir L. A., kuria buvę sutuoktiniai pasidalijo santuokoje įgytą turtą. Atsakovui nuosavybės teise atiteko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gyvena su savo tėvu pastarojo nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo iš atsakovo ieškovui priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki ieškovo pilnametystės. Atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, neteikia jam priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, dėl to susidarė įsiskolinimas. Atsakovas neturi nuolatinių pajamų, kurios užtikrintų realų įsiskolinimo padengimą. Įsiskolinimo sumokėjimas atsakovui priklausantį turtą realizavus varžytynėse, nebūtų naudingas vaiko poreikių požiūriu. Dėl varžytynių turtas gali būti įgytas pašalinių asmenų. Tai galėtų neigiamai paveikti ieškovo gyvenimo sąlygas.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo antstolė A. L. atsiliepimu į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu patenkino ieškinį: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1729-91/2010 nustatytą išlaikymo periodinėmis išmokomis formą į išlaikymą turtu ir priteisė ieškovui atsakovui priklausantį ūkinį pastatą 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į ūkinį pastatą 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo valstybei 256,57 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir 14,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1729-91/2010 iš atsakovo ieškovui buvo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki ieškovo pilnametystės. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1729-91/2010 ir 2011 m. sausio 6 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo ištaisymo šioje byloje buvo patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir L. A., kuria buvę sutuoktiniai (santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)) pasidalijo santuokoje įgytą turtą, atsakovui nuosavybės teise atiteko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Minėta taikos sutartimi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas asmenine L. A. nuosavybe. Atsakovas gyvena su savo tėvu pastarojo nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
7. Iš antstolės A. L. 2020 m. kovo 6 d. pateiktos informacijos apie įsiskolinimo dydį Nr. S-20-140-8265 teismas nustatė, kad atsakovas nedengia išlaikymo įsiskolinimo, kuris iki 2020 m. kovo 15 d. sudarė 3 034,7 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas, pakankamas sūnui (ieškovui) išlaikyti, realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartais ir negali būti pateisinamas. Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio reikalavimas pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui formą turtu yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nustatė, kad atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies bendra vertė – 2 350 Eur (2018 m. rugsėjo 19 d. ekspertizės akto Nr. 2018-135 santrauka, 2018 m. rugsėjo 26 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. S-18-140-36720). Atsižvelgęs į ieškovo prašymą, kad turto atidavimas ieškovui natūra yra jam naudingas, nes taip užtikrina vaiko realias reikmes (ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, nes nori likti gyventi kaime pas motiną, ūkininkauti, o ūkinius pastatus naudoti gyvulių, žemės ūkio padargų ir technikos laikymui), teismas sprendė, jog, atsižvelgus į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus, esant blogai atsakovo turtinei padėčiai, yra pagrindas pakeisti anksčiau teismo nutartimi nustatytą išlaikymo periodinėmis išmokomis formą į išlaikymą turtu, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į atsakovui priklausančius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą, netenkinti ieškinio ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1729-91/2010; priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovo įstatyminės atstovės – jo motinos L. A. interesais pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6815-91/2010 patvirtintą taikos sutartį dėl L. A. ir atsakovo santuokoje įgyto turto padalijimo, perskirstant jį taip, kad atsakovas netektų šio turto, o ne dėl to, kad egzistavo būtinybė išlaikymo įsiskolinimą pinigais pakeisti į išlaikymą turtu. Teismas iš esmės modifikavo sutuoktinių susitarimą (teismo nutartį), palikdamas atsakovą be nekilnojamojo turto, įskaitant ir be gyvenamosios pastogės, nesigilino į aplinkybes, tirtinas civilinėse bylose dėl išlaikymo formos pakeitimo.
1.2. Teismas neanalizavo reikšmingų aplinkybių, pakeičiant išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, esant situacijai, kai įsiskolinimas atsirado vaikui esant nepilnamečiui, o išlaikymo formos pakeitimo klausimas sprendžiamas jau vaikui esant pilnamečiui. Išlaikymo įsiskolinimo formos pakeitimo svarbą ir būtinybę priteisti nekilnojamąjį turtą teismas turėjo svarstyti jau iš pilnamečio ieškovo perspektyvos, vertinant ne tik vaiko, tačiau ir tėvo (atsakovo) turtinius interesus. Pasidalinant turtą tarp L. A. ir atsakovo, buvo atsižvelgta, kad abi šalys turėtų kur gyventi. Kaip gyvenamoji pastogė atsakovui atiteko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis ūkinis pastatas jau tuomet buvo pritaikytas gyventi, o L. A. atiteko gyvenamasis namas. Ūkiniame pastate atsakovas gyveno iki 2017 metų pabaigos. Šiuo metu atsakovas laikinai gyvena pas savo tėvą, tačiau tai nepatvirtina, kad jam nuosava gyvenamoji vieta nereikalinga ir nebūtina. Atsakovo būtinybę turėti nuolatinę pastovią gyvenamąją vietą sąlygoja tai, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini) ligų, kurios yra gydomos. Būtent dėl šių ligų ir iš karto kitą dieną po paskutinio 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdžio gauto nedarbingumo atsakovas negalėjo tinkamai ginti savo interesų šioje byloje. Nuo 2019 m. balandžio 18 d. atsakovas laikosi probacijos sąlygų, nuo 2019 m. gegužės 9 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2019 m. spalio 14 d. nuolat dirba ir gauna pajamas, nebevartoja alkoholio. Ieškovas šiuo metu gyvena ir gali ateityje gyventi L. A. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, taip būtų tinkamai užtikrinta jo teisė į būstą, nepaisant to, kad teismas nebeturi pareigos vadovautis ir atsižvelgti išimtinai tik į vaiko teisę į būstą dėl jo pilnametystės.
1.3. Teismas neanalizavo ir netyrė aplinkybių, kad atsakovas dirba, gauna nuolatines pajamas, nesiaiškino, kiek antstolis pagal vykdomuosius raštus išieško ieškovo naudai išlaikymo įsiskolinimo, nesvarstė, kad, gaudamas reguliarias pajamas, atsakovas gali padengti įsiskolinimą. Teismas ieškovo net neklausė, kodėl jis pageidauja gauti išlaikymo įsiskolinimą turtu, nenori jo gauti pinigais, nesigilino į paties vaiko galimybes užsidirbti ir pačiam save bent dalinai išsilaikyti, siekti išieškoti įsiskolinimą pinigais, vadovavosi jo, jau pilnamečio, noru turėti nuosavą būstą (net ir ūkiniame pastate) ir patenkino nenorą, kad tėvas (atsakovas) turėtų nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje su jo motina, vaikščiotų po jų kiemą. Teismas turėjo vertinti, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ne šiuo metu teiktino išlaikymo nepilnamečiui klausimas, o įsiskolinimo priteisimas pilnamečiui.
1.4. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apskritai neįregistruotos, šio pastato statusas – formuojamas. Net jeigu ir būtų pateisinamas ieškovo interesas, kad atsakovas daugiau nebesilankytų adresu: (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui prašomą pastatą ir 1/2 dalį kitų dviejų pastatų, šis interesas nebūtų patenkintas visiškai, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui priklauso ir daugiau pastatų šiuo adresu.
1.5. Teismas neteisingai ir nepagrįstai paskaičiavo, kad prašomo priteisti atsakovo turto dalis yra verta 2 350 Eur. Turto vertė nustatyta prieš pusantrų metų iki teismo sprendimo priėmimo, be to, turto vertė buvo nustatinėjama visai kitu tikslu, t. y. ne tikrosios turto rinkos vertės nustatymo tikslu, o tikslu turtą parduoti iš varžytynių. Taigi turto vertė neatitinka tikrosios šio turto vertės, yra net kelis kartus per maža. Esant tokiai situacijai, atsakovas ne tik nepagrįstai neteko nuosavybės teisės, bet ir neteko jos daug didesne pinigine išraiška, negu buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ieškovui.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas atsakovui sudarė sąlygas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, tačiau atsakovas nuo pat pradžių elgėsi pasyviai. Jis parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog kreipsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad šis jam suteiktų advokatą, tačiau atsakovas niekur nesikreipė dėl advokato skyrimo. Atsakovas stengėsi vilkinti bylą, nevykdavo į teismo posėdžius, vengė priimti procesinius dokumentus. Atsakovas įsidarbino tik pateikus ieškinį ar kai to pareikalavo Probacijos tarnybos darbuotojai.
2.2. Atsakovas mažai rūpinosi ieškovu ir šeima, ne visada teikė išlaikymą, ieškovo ir jo motinos atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl to jam buvo iškelta ne viena baudžiamoji byla.
2.3. Atsakovas nuo 2013 metų gyvena pas savo tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2.4. Atsakovas ne vieną kartą buvo sulaikytas būdamas neblaivus ir pažeidžiantis probacijos reikalavimus, todėl Probacijos tarnyba ne vieną kartą kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir atsakovo pasiuntimo į pataisos namus.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovas nurodo, kad nustatyta atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra per maža, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.
10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pakeista priteisto išlaikymo piniginėmis išmokomis forma į išlaikymą turtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. L. A. ir atsakovo V. A. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono CMS. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtina tarp atsakovo ir L. A. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pasidalijo santuokoje įgytą turtą – atsakovui nuosavybės teise atiteko ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. V. A. priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
14. M. V. A., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą, motinos L. A., kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi priteistą iš atsakovo sūnui išlaikymo formą piniginėmis išmokomis į išlaikymą turtu, t. y. priteisti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Su sprendimu nesutinka atsakovas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantas su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: 2020 m. gegužės 19 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašus, 2019 m. gegužės 2 d. individualaus probuojamojo priežiūros planą, prašo juo priimti.
17. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
18. Susipažinus su pateiktais naujais įrodymais, matyti, kad vienas iš VĮ Registrų cento išrašų jau yra byloje, kitą išrašą atsakovas turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktiems įrodymams priimti, todėl atsisako priimti ir jų nevertina.
Dėl išlaikymo formos pakeitimo
19. CK 3.201 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (vaiko, jo tėvo ar motinos, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro) prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje formų, priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.
20. Nagrinėjamu atveju nutarties 13 punkte minėta, kad 2010 m. lapkričio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtina tarp atsakovo ir L. A. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pasidalijo santuokoje įgytą turtą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui M. V. A. priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
21. Šioje byloje ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės, kreipėsi į teismą dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo formos pakeitimo, nes atsakovas nemoka priteisto išlaikymo, susidariusi 3 034,70 Eur skola.
22. Atsakovas (apeliantas) su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ieškovų teiktais motyvais, nebuvo atsižvelgta į atsakovo interesą turėti būstą, neatsižvelgta į tai, kad jis gauna pastovias pajamas, iš kurių jis gali padengti įsiskolinimą, į tai, kad ieškovas sprendimo priėmimo metu tapo pilnametis. Taip pat apeliantas nesutinka su turto verte, nurodydamas, kad ji per maža.
23. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino byloje esančius įrodymus. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui sudarė visas sąlygas teikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, tačiau atsakovas nuo pat pradžių elgėsi pasyviai. Kaip matyti iš bylos, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmasis parengiamasis posėdis, vykęs 2019 m. spalio 14 d., atidėtas suteikiant galimybę atsakovui susirasti advokatą. Atsakovas teikė prašymą dėl ligos atidėti 2019 m. lapkričio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį (posėdis atidėtas priėmus patikslintą ieškinį). Į patikslintą ieškinį atsiliepimo atsakovas taip pat nepateikė, neatvyko ir į 2020 m. sausio 6 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita į teismo posėdį, posėdis atidėtas pripažįstant atsakovo dalyvavimą būtinu. Atsakovas neatvyko ir į 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdžius.
24. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis įsidarbino, gauna pastovias pajamas, iš kurių gali padengti įsiskolinimą. Iš antstolės A. L. pateiktos informacijos matyti, kad V. A. nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. kovo 5 d. išlaikymo nėra padengęs nė dalies. Iš į bylą pateikto pranešimo apie darbovietę matyti, kad apeliantas pilnu etatu dirba tik nuo 2019 m. spalio 14 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 30 d. Taigi jis įsidarbino tik ieškovams pateikus teismui ieškinį ar to reikalaujant probacijos tarnybos darbuotojai.
25. Apeliantas nurodo, kad laikosi probacijos reikalavimų, nevartoja alkoholinių gėrimų. Tačiau, kaip matyti iš 2020 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties dėl pasiuntimo V. A. atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, jis ne vieną kartą buvo sulaikytas būdamas neblaivus ir pažeidžiantis probacijos reikalavimus.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nesiėmė priemonių turtinei padėčiai pagerinti, išlaikyti sūnų. Apylinkės teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo visiškai nedengia, o, kaip matyti, įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė (3 034,70 Eur).
27. Nors ieškovas sprendimo paskelbimo metu ir tapo pilnamečiu, ką akcentuoja apeliantas, tačiau, kaip minėta, įsiskolinimo suma didelė, įsiskolinimas nedengiamas, ieškovas turi norą ūkininkauti, apeliantas keletą metų gyvena pas savo tėvus, todėl teismas pagrįstai nustatė pagrindą pakeisti išlaikymo formą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai sureikšminama apelianto žinojimo turint gyvenamąją vietą svarba.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), kuri ginama įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
29. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, kad jis pradėjo įsirengti ūkinį pastatą, kuris priklausė tėvui V. A., kuris nuo 2013 metų, pasak ieškovo, nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir jų neprižiūrėjo. Ieškovas planuoja gyventi namuose, verstis ūkiškai ir išlaikymo formos pakeitimas (materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimas į išlaikymą turtu) geriausiai atitinka ieškovo interesus, t .y. jo teisėtas lūkestis gauti išlaikymą turtu, kurį galėtų panaudoti investicijai į savo ateitį ir savarankiškam gyvenimui.
30. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jam nuosavybės teise priklausantys statiniai yra per mažai įvertinti. Nors apeliantas nurodo, kad vertė yra per maža, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią statinių vertę. Statinių vertė nustatyta vertintojų atliekant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, be to, į bylą pateikti išrašai iš VĮ Registrų centro (statinių vertinimai nustatyti pagal masinį vertinimą).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto valstybei priteistinos teismo išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje už procesinių dokumentų siuntimą, iš viso 7,23 Eur (CPK 96 straipsnis). Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,23 Eur apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.