Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-29 · Administracinė byla Nr. eA-1507-463/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
eA-1507-463/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02535-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1507-463/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02535-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ (toliau – ir pareiškėjas, Biudžetinė įstaiga, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra, CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Agentūra skundžiamu Sprendimu nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, pakeitęs esminęs vykdyto viešojo pirkimo sąlygas (techninę specifikaciją), pirkimo nenutraukė. Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti su nustatytu pažeidimu susijusias projekto „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (toliau – ir Projektas) išlaidas ir taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, kas sudaro 11 132,00 Eur.

3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“. Pirkimas paskelbtas 2020 m. lapkričio 27 d., pirkimo Nr. 521935 (toliau – ir Pirkimas) ir 2021 m. gegužės 26 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. ST-107 (toliau – ir Pirkimo sutartis) su UAB „Arm Gate“ (toliau – ir Tiekėjas). Visus Pirkimo dokumentus, įskaitant viešai paskelbtas Pirkimo sąlygas, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovui patikrinti. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimo pakeitimo, praplėtus reikalaujamo parametro reikšmės ribas. Pakeistame 2.4.1 papunktyje buvo nurodyta, kad siūloma sistema turi užtikrinti šiuos techninius parametrus: 2.4.1. Palaikomą temperatūros intervalą ne blogiau nei nuo +10 ̊C aukščiau kambario iki ne mažiau nei 200 ̊C (ankstesnėje reikalavimo redakcijoje – 300 ̊C) su ne didesniu nei 1 ̊C nustatymo tikslumu dujinių mėginių išgarinimui iš biologinių skysčių. Dujinių mėginių pernešimo linija į dujų chromatografą turi būti ne ilgesnė nei 1m (±10 cm) (ankstesnėje redakcijoje paklaida nebuvo numatyta).

3.2. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad atliktas Techninės specifikacijos pakeitimas yra esminis, t. y. jis ne tik galėjo pritraukti daugiau potencialių dalyvių, bet sudarė sąlygas pasiūlymą pateikti tiekėjams, kurie, jei pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Pareiškėjas, pakeitęs esminį Techninės specifikacijos reikalavimą, privalėjo ne tik patikslinti Pirkimo sąlygas ir apie tai informuoti prie Pirkimo prisijungusius dalyvius bei paskelbti skelbimą apie patikslintą pasiūlymų pateikimo terminą, bet ir nutraukti Pirkimo procedūrą dėl Pirkimo 2 dalies ir pradėti naują pirkimą. CPVA taikė pareiškėjui 10 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės tenkančios Pirkimui, t. y. 111 320 00 Eur. Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 11 132 00 Eur, iš kurių 11 020,68 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 111,32 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.

3.3. Sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. CPVA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo nutraukti Pirkimą ir paskelbti naują Pirkimą ir negalėjo jo metu pakeisti Techninės specifikacijos reikalavimų. CPVA nustatytas pažeidimas yra siejamas ne su konkrečiomis VPĮ teisės normomis, o su tariamų principų pažeidimu. Nors CPVA Sprendimą grindžia VPĮ 29 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies pažeidimais, tačiau neatskleidžia, kaip ir kuri teisės norma yra pažeista. Nei viena iš nurodytų teisės normų nereglamentuoja atvejų arba situacijų, kai iškyla poreikis patikslinti arba pakeisti pirkimo sąlygas viešo pirkimo metu.

3.4. CPVA nevertino ir Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta teisė atlikti esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ nenumatė perkančiųjų organizacijų teisės atlikti esminių (reikšmingų) pirkimo sąlygų pakeitimų. Artimiausia pagal savo prasmę buvo VPĮ 27 straipsnio 4 dalis, kuri numatė tik teisę atlikti patikslinimus / paaiškinimus, o ne reikšmingus (esminius) sąlygų pakeitimus, kaip tai numatyta VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje, kuri buvo taikyta Pirkimo atžvilgiu. CPVA sprendimas yra grindžiamas ne aktualia, o senos redakcijos VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika.

Šalies argumentai

3.5. Pareiškėjas, gavęs Tiekėjo prašymą ir įvertinęs tai, kad 8 mm nesudarys esminio skirtumo analizėms, patikslino Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktį, reikalaudamas ne ilgesnės nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linijos. Kiti Pirkimo 2 dalies techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus, keičiami nebuvo. Nors techninės specifikacijos reikalavimas buvo pakeistas, praplečiant taikymo intervalą, tačiau šis pakeitimas negali būti laikomas darančiu įtaką tiekėjų konkurencijai, nes kiti techninės specifikacijos reikalavimai keičiami nebuvo, todėl tiekėjai turėjo siūlyti įrangą, atitinkančią visus techninės specifikacijos reikalavimus, o ne išskirtinai tik pakeistąjį. Prie Pirkimo prisijungė 12 tiekėjų, pasiūlymus Pirkimo 2 daliai pateikė 5 tiekėjai, taigi konkurencija neabejotinai buvo užtikrinta. Iš 5 tiekėjų 4 pasiūlė įrenginį, kurių dujinių mėginių pernašos linijos buvo ne ilgesnės nei 1 m ir tai atitiko pirminės specifikacijos reikalavimą. Laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio siūloma įranga taip pat atitiko pirminės specifikacijos reikalavimą, taigi vieno parametro pakeitimas nedarė įtakos tiekėjų apsisprendimui, kokią įrangą siūlyti Pirkime. CPVA nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas, Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų bei išrinktas tiekėjas su kita kaina ir panašiai. Todėl pažeidimai buvo inicijuoti remiantis prielaida, kad Pirkimo sąlygų pakeitimas tariamai padidino tiekėjų konkurenciją, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų dėl tokių potencialių tiekėjų buvimo.

3.6. CPVA nepagrindė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui taikyti finansinę korekciją. Tik nustačius ir patvirtinus, kad pažeidimas turi visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto požymius, turėtų būti vykdomas ir galėtų būti nustatytas pažeidimas, o taip pat taikomos finansinės pataisos (PAFT 297 p.). CPVA Sprendime nepagrįsta, kad pareiškėjas padarė VPĮ pažeidimus, atitinkančius PAFT 297 punkto ir Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto požymius. Dėl analogiškų pažeidimų yra suformuota teismų praktika, kurioje konstatuojama galimybė taikyti iki 5 proc. dydžio finansinę korekciją ir tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimais pakeičia ir pateikia esminę reikšmę turinčią ir naują informaciją apie pirkimo sąlygų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apie Pirkimo sąlygų pakeitimą buvo paskelbta CVP IS visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, todėl CPVA skirta finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo.

3.7. CPVA pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė Gairių 2.1 lentelės 9 b) punktą. Techninės specifikacijos yra skelbiamos ne skelbime apie pirkimą, o CVP IS su pirkimo dokumentais. Tiek Techninė specifikacija, tiek ir jos patikslinimas (pakeitimas) buvo paskelbti CVP IS, laikantis VPĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl ginčo situacija neatitinka Gairių 2.1 lentelės 9 b) punkto dalies.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

5.1. Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad pareiškėjas, pakeitęs Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, bet nenutraukęs Pirkimo ir nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Nors VPĮ normos neapibrėžia, kokia apimtimi ir kiek laisvai Perkančioji organizacija gali teisėtai aiškinti ir / ar tikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tačiau Perkančiosios organizacijos diskrecija, įgyvendinant numatytą teisę paaiškinti ir / ar patikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, nėra neribota, kadangi ji privalo tai daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

5.2. Perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus konstatuota, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės. Skelbimai dėl pakeitimų gali būti pildomi tik tais atvejais, kai pirkimo procedūros vykdymo metu pirkimo vykdytojas siekia atlikti nedidelius pakeitimus, t. y. siekia pateikti papildomus paaiškinimus arba ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas. Pirkimo vykdytojas negali daryti esminių pakeitimų, dėl kurių pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, kadangi tokie pakeitimai pažeistų skaidrumo principą ir tiekėjų teisėtus lūkesčius. Jei būtų keičiamos esminės pirkimo sąlygos (keičiamas sutarties tipas, sutarties skyrimo kriterijai, pirkimo objektas, didinamas pirkimo dalių skaičius, keičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija ir pan.) taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų ar kiti tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime (tiekėjai jais rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse), pirkimą reikėtų nutraukti ir, jei išliko poreikis, pradėti naują pirkimą.

5.3. Esminių pirkimo sąlygų pakeitimu laikomas toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kuris gali pritraukti potencialių tiekėjų, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo, t. y. toks pakeitimas, kuris potencialiai įtakoja pirkime galinčių dalyvauti subjektų ratą. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, teisiškai laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Sistemiškai vertinant VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, matyti, kad ši norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y., kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Tuo tarpu reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas toks pakeitimas, kuris turi įtakos papildomiems laiko resursams tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl turi būti privalomai pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas.

5.4. Perkančioji organizacija, pakeisdama Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje nustatytą reikalavimą Pirkimo objektui, atliko esminius pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų dalyvių, todėl šiuo atveju nepakako tik informuoti tiekėjus apie atliktus pakeitimus ir perkelti pasiūlymų pateikimo terminą. Toks Perkančiosios organizacijos elgesio modelis galimas tik tuo atveju, kai yra atliekami reikšmingi pirkimo sąlygų pakeitimai, o šiuo atveju buvo atlikti esminiai Pirkimo sąlygų pakeitimai, todėl Pirkimas turėjo būti nutrauktas ir paskelbtas iš naujo.

5.5. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės yra motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, todėl jis atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio sprendimams.

5.6. Perkančioji organizacija turi teisę tiekėjų prašymu ar savo iniciatyva keisti / tikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tačiau siekiant apibrėžti perkančiosios organizacijos teisės keisti pirkimo sąlygas turinį ir apimtį, būtina įvertinti, ar kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sąlygų taisymu buvo siekiama tik paaiškinti pirkimo sąlygas, ar ištaisyti pirkimo sąlygose esančias akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas arba pakeisti esmines pirkimo sąlygas. Šiuo atveju Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į UAB „Linea libera“ prašymą (pretenziją), pakoregavo Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus, apie tai informuodama prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-VP-491 „Dėl gautų paklausimų prašymų“. Taigi, pakeitus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus (praplėstas taikymo intervalas), buvo išplėstos tiekėjų galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus, todėl šie pakeitimai turėjo esminės įtakos Pirkimo objektui bei gamintojų ir / ar tiekėjų suinteresuotumui. Perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti esmines pirkimo sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.

5.7. Perkančiajai organizacijai pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-2250-331/2018 ginčo teisinius santykius reglamentavo VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d., nuostatos ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (patvirtintos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527), todėl administracinė byla Nr. eI-2250-331/2018 savo aplinkybėmis nėra analogiška nagrinėjamai bylai.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (Projektas) atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020).

7.2. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 26 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. ST-107 su Pirkimo 2 dalies laimėtoju UAB „Arm Gate“. Pirkimo dokumentai, įskaitant viešai paskelbtas Pirkimo sąlygas, 2021 m. gruodžio 6 d. buvo pateikti atsakovui patikrinti. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą.

7.3. CPVA nustatė, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas), atsižvelgdamas į vieno iš tiekėjų prašymą (pretenziją), pakoregavo Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus, t. y. vietoje: „Dujinių mėginių pernešimo linija į dujų chromatografą turi būti ne ilgesnė nei 1 m.“, nurodydamas, kad „<...> reikalaujama ne ilgesnė nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linija“. Kiti Pirkimo 2 dalies techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus, keičiami nebuvo. CPVA įvertino, kad pareiškėjo atliktas Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimų pakeitimas yra esminis, nes po šio pakeitimo buvo išplėstas potencialių tiekėjų ratas, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Atlikęs tokį pakeitimą, Projekto vykdytojas, Pirkimo procedūras privalėjo nutraukti ir esant poreikiui, skelbti iš naujo.

7.4. CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir tuo pagrindu pareiškėjui taikė 10 proc. finansinę korekciją.

8. Teismas byloje vadovavosi aktualios redakcijos VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-VP-491 per CVP IS visus Pirkimo dalyvius informavo, kad yra atliktas Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio pakeitimas, kuriuo buvo praplėstos reikalaujamo parametro ribos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Teisingumo Teismo praktika nurodė, kad paskelbto pirkimo sąlygų pakeitimas galimas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai nėra esminis sąlygų pakeitimas. Teismas vertino, jog pareiškėjui pakoregavus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktį iš esmės buvo pakoreguotos (praplėstos) dujinių mėginių pernašos linijos parametro ribos nuo ne ilgesnės nei 1 m iki ne ilgesnės nei 1 m (±10 cm). Taigi, praplėtus parametro ribas, tikėtina, kad ši aplinkybė turėjo pagrindą atsirasti naujiems potencialiems Pirkimo dalyviams (po pakoreguotų sąlygų pasiūlymus pateikė du tiekėjai), taip išplėčiant tiekėjų konkurenciją. Teismas sutiko su CPVA, kad vertinant pareiškėjo veiksmus pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatą, jis turėjo pareigą ir galėjo bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurios prieš tai nebuvo numatytos. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, pakeisdamas esmines Pirkimo sąlygas, tačiau nenutraukdamas Pirkimo bei nepaskelbdamas jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

10. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad atliktas Techninės specifikacijos pakeitimas negali būti laikomas darančiu įtaką tiekėjų konkurencijai, kadangi dujinių mėginių pernašos linija buvo pailginta ir tai yra esminis Pirkimo sąlygų pakeitimas.

11. Teismas vertino, jog pareiškėjas netinkamai interpretuoja VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Išaiškino, jog šioje nuostatoje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Šia nuostata vadovaujantis perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta reikšmingų, o ne esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Taigi, pareiškėjas pakeisdamas Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus Pirkimo objektui, atliko esminius, o ne reikšmingus pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų dalyvių. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nepakanka tik pratęsti terminą tiekėjams susipažinti su pakeitimais, tačiau Perkančioji organizacija įpareigojama nutraukti pradėtą Pirkimo procedūrą, kaip tai numatyta VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje.

12. Teismas pažymėjo, kad CPVA, nustatydama finansinės korekcijos dydį, atsižvelgė į vykdyto Pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog atsakovas, skirdamas jam 10 proc. finansinę korekciją ir nusprendęs, kad toks korekcijos dydis yra pagrįstas, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus. Teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai pritaikė pareiškėjui 10 proc. finansinę korekciją nuo galutinės Pirkimo vertės sumos.

13. Teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai pritaikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti.

III.

14. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinant Agentūros sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino CPVA Sprendimo atitikties VAĮ įtvirtintiems reikalavimams ir jo taikymo praktikai. Teismas neįvertino kodėl ir / ar pagrįstai CPVA priėmė skundžiamą sprendimą, ar jį pagrindė galiojančiais teisės aktais, pritaikė sankciją ir kodėl buvo pritaikyta 10 proc., o ne kita finansinė korekcija.

15.2. CPVA ir pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje, kurioje pareiškėjas nurodė, kad CPVA Sprendimas bei pritaikyta finansinė korekcija grindžiami Gairių 2.1 lentelės 9 b) p., kuri neegzistuoja ir nėra susijusi su Pirkime tariamai CPVA nustatytu pažeidimu. CPVA ir teismas nepagrindė ir nenurodė motyvų, kodėl šiuo atveju buvo taikomas Gairių 2.1 lentelės 9 b) p.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo motyvus, kad teismų praktika, kuria remiamasi skundžiamuose sprendimuose, yra grindžiama išimtinai iki ginčo Pirkimo aktualia teismų praktika, nei teismas, nei atsakovas nenurodė, kodėl VPĮ pažeidimai gali ir turi būti konstatuojami remiantis neaktualia teismų praktika.

15.4. CPVA ir pirmosios instancijos teismo cituojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C-298/1, yra priimtas pagal senąją ES direktyvą 2004/18/EB, kurioje aktualūs klausimai ir teisė tikslinti / keisti pirkimo sąlygas nebuvo reglamentuojami. Pareiškėjui nesuprantama, kaip ir kokiu pagrindu teismas taikė neaktualią šiam ginčui teismų praktiką.

15.5. VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta teisė keisti ir tikslinti Pirkimo dokumentus, bei iki 2023 m. sausio 1 d. nebuvo įtvirtinta draudimo atlikti Pirkimo dokumentų pakeitimų. Tik nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo VPĮ pakeitimai, įtvirtinę ribojimus keisti viešojo pirkimo dokumentus. CPVA nevertino ir Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, susijusių su VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi.

15.6. Pareiškėjas Pirkimo metu patikslino Techninės specifikacijos reikalavimą, o ne jį pakeitė iš esmės. Kiti Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus keičiami nebuvo. Nors Techninės specifikacijos reikalavimas buvo pakeistas, praplečiant taikymo intervalą, tačiau šis pakeitimas negali būti laikomas darančiu įtaką tiekėjų konkurencijai. Techninės specifikacijos reikalavimas jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime nedarė, nes dauguma tiekėjų siūlė įrangą, atitinkančią pirminės techninės specifikacijos reikalavimus.

15.7. Pažeidimas negali būti inicijuojamas ir grindžiamas bendromis teisės normomis, pavyzdžiui, nei VPĮ 29 straipsnio 3 dalis, nei VPĮ 17 straipsnio 1 dalis neįtvirtina pareigos perkančiajai organizacijai pakeitus sąlygas, nutraukti pirkimą. CPVA, siekdama konstatuoti, kad pareiškėjas padarė VPĮ pažeidimus, turi aiškiai ir nedviprasmiškai tai įrodyti, pagrįsdama, kad pakeitus tam tikrus kriterijus ir apie juos nepaskelbus, bus pažeistos konkrečios VPĮ normos. Šių aplinkybių neįrodžius, pažeidimai negali būti inicijuojami ir nustatyti remiantis vien tik prielaidomis.

15.8. Pareiškėjas Pirkimą vykdė vadovaudamasis VPĮ nuostatomis ir nepažeidė VPĮ principų, todėl CPVA neturėjo nagrinėjamu atveju nei teisinio nei faktinio pagrindo inicijuoti pažeidimo tyrimą, o Sprendimas ne tik, kad neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, bet ir nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir nustatytais faktais, patvirtinančiais, kad Techninės specifikacijos pakeitimu pareiškėjas padidino konkurenciją Pirkime.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame keliami klausimai yra išspręsti skundžiamu teismo sprendimu, kuris priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, nurodė teisinį reglamentavimą bei šiam ginčui taikytiną aktualią teismų praktiką. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai pasisakyta dėl CPVA Sprendimu nustatyto pažeidimo ir pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių CPVA Sprendimo neatitiktį VAĮ įtvirtintiems reikalavimams.

17.3. CPVA Sprendime rėmėsi aktualia teismų praktika, tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas remdamasis ESTT ir LAT suformuota praktika, nurodė, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo konstatuota nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės.

17.4. Sistemiškai vertinant VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, matyti, kad ši teisės norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y. kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas toks pakeitimas, kuris turi įtakos papildomiems laiko resursams tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl turi būti privalomai pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas.

17.5. Esminių pirkimo sąlygų pakeitimu laikomas toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kuris gali pritraukti potencialių tiekėjų, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Kitaip tariant, viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Pareiškėjui pakeitus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus buvo išplėstos tiekėjų galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus, todėl šie pakeitimai turėjo esminės įtakos Pirkimo objektui bei gamintojų ir / ar tiekėjų suinteresuotumui.

17.6. Pirmosios instancijos teismas įvertino CPVA Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumą ir teisėtumą, ir nusprendė, kad CPVA, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė 10 proc. finansinę korekciją pagal Gairių 2.1 lentelės 9 b) punkto nuostatas. CPVA, spręsdama dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams, todėl nėra pagrindo jos mažinti arba naikinti.

Šalies argumentai

17.7. Pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas turėtų būti atmestas. Ši administracinė byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Šioje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, taip pat nėra priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo būtina pasitelkti advokatą ir, kad jis neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą savo interesų atstovavimą kitais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Agentūra skundžiamu Sprendimu, konstatavusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, pripažino netinkamomis finansuoti su nustatytu pažeidimu susijusias Projekto išlaidas ir skyrė pareiškėjui 10 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo vykdyto Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos (Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimai), dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas ir vykdomas naujas, padarė išvadą, kad Sprendimu pagrįstai konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimu pareiškėjui skirta 10 proc. finansinė korekcija yra pagrįsta ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams bei atitinka teisinį reglamentavimą.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad teismas neįvertino nurodytų reikšmingų aplinkybių dėl atliktų Techninės specifikacijos pakeitimų pobūdžio ir įtakos pritraukiant potencialius tiekėjus. Pareiškėjas akcentavo, jog nėra draudžiama keisti pirkimo sąlygų, o pareiškėjo atliktas Techninės specifikacijos sąlygų pakeitimas nebuvo esminis, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis Pirkimą vykdė vadovaudamasis VPĮ nuostatomis bei nepažeidė VPĮ įtvirtintų principų, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo būti inicijuotas pažeidimo tyrimas ir skirta finansinė korekcija. Be to, Agentūros priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka galiojančių VPĮ nuostatų ir aktualios teismų praktikos.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjo apeliacinio skundo ribose, nenustatė pagrindų jį panaikinti arba pakeisti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vykdė tarptautinį Pirkimą atviro konkurso būdu „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“, Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2020 m. lapkričio 27 d. 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas gavo UAB „Linea libera“ prašymą panaikinti arba pakoreguoti Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-VP-491 Pirkimo dalyvius informavo, kad pareiškėjas, atsižvelgdamas į UAB „Linea libera“ gautą prašymą pakoregavo Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą, kad pasiūlymų pateikimo terminas perkeliamas į 2021 m. sausio 4 d. CVP IS priemonėmis buvo paskelbtos atnaujintos Pirkimo sąlygos. Iki Pirkimo sąlygų pakeitimo kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 10 tiekėjų, o po Pirkimo sąlygų pakeitimo, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar 2 tiekėjai. Tiekėjų UAB „Linea libera“ ir UAB „Labochema LT“ pasiūlymai buvo atmesti, kadangi šie tiekėjai per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymų, o tiekėjo UAB „Arm Gate“ pasiūlymas pripažintas Pirkimo 2 dalies laimėtoju, su kuriuo ir buvo sudaryta Pirkimo sutartis.

23. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, kad atsižvelgdamas į tiekėjo UAB „Linea libera“ prašymą (pretenziją), pakoregavo Pirkimo 2 dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimą, t. y. vietoje „Dujinių mėginių pernešimo linija turi būti ne ilgesnė nei 1 m“, nurodė, kad „<...> reikalaujama ne ilgesnė nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linija“. Kiti Pirkimo 2 dalies techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus, keičiami nebuvo.

24. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados, kad Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas ir vykdomas naujas, akcentuotina, jog VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko) reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 str. 4 d.) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2294-520/2021, 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021).

25. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją; laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 str. 3 d.). Pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.).

27. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši nuostata imperatyviai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai; be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, kad suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (žr., pvz., ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog VPĮ nėra imperatyvaus draudimo perkančiosioms organizacijoms keisti, tikslinti pirkimo dokumentus, kaip ir nėra įtvirtinto įpareigojimo perkančiajai organizacijai savo iniciatyva ar privalomai nutraukti pirkimą tik tuo pagrindu, kad keičiama, tikslinama pirkimo metu techninė specifikacija, jei atliekant šiuos veiksmus laikomasi VPĮ keliamų sąlygų ir reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, jog ESTT 2017 m. balandžio 5 d. prejudicinio sprendimo, priimto byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15, (toliau – ir Prejudicinis sprendimas), 70 punkte nurodyta, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (žr., pvz., ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C 368/10, 55 p. ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 p.). Vis dėlto tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis (Prejudicinio sprendimo 71 p.).

29. Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr., pvz., ESTT 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, 40 p.); šiam subjektui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos (Prejudicinio sprendimo 72–73 p.).

30. Prejudicinio sprendimo 74–76 punktuose nurodyta, jog šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuoti ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus. Teismų praktikoje šie kriterijai įvardijami kaip Borta kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmasis Borta kriterijus turėtų būti vertinamas daugiau de jure (teisiškai), o ne de facto (faktiškai), t. y. turi būti vertinama potenciali galimybė, kad po pakeitimų galėtų atsirasti naujų dalyvių; šiam vertinimui nėra tiek svarbios faktinės aplinkybės, kad, pakeitus dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse nuostatas, naujų dalyvių neatsirado; daug svarbiau nustatyti pakeistos (ar siekiamos pakeisti) viešojo pirkimo sąlygos turinį ir jos taikymo padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-258-378/2017 37 p.).

32. Aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT pateikiamų teisės aiškinimų kontekste vertinant Pirkimo sąlygų pakeitimus (šios nutarties 22 p.), darytina išvada, kad jie yra esminiai, nes Pirkimo sąlygos turinys (Techninė specifikacija) buvo pakeistas taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Aplinkybę, kad buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, turėjusios įtakos tiekėjų konkurencijai, patvirtina ir tai, jog pakeitus Pirkimo objekto Techninėje specifikacijoje nustatytus parametrus kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar 2, be jau buvusių 10, tiekėjų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai įvertino Techninės specifikacijos pakeitimų pobūdį ir jų įtaką konkurencijai. Pareiškėjo padarytas Pirkimo sąlygų pakeitimas negali būti šiuo atveju vertinamas kaip pareiškėjo atliktas Pirkimo dokumentų paaiškinimas (patikslinimas) arba reikšmingas pakeitimas, nurodytas VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje.

33. Aplinkybės, kad apie Pirkimo sąlygų pakeitimus buvo paskelbta CVP IS priemonėmis, dalyviams buvo pranešta, jog pasiūlymų pateikimo terminas perkeliamas į 2021 m. sausio 4 d., nesudaro pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo vykdymo metu buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, dėl kurių turėjo būti nutrauktas Pirkimas, o to nepadarius, buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

34. Vertinant atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo teisingumą, pažymėtina, jog atsakovas finansinę korekciją pritaikė pagal Gairių 2.1 lentelės 9 b) punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atranka ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų (ir jų lyginamųjų svorių), sutarčių, vykdymo sąlygų arba techninių specifikacijų nepaskelbimas skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas, arba paaiškinimų ir (arba) papildomos informacijos nepateikimas ir (arba) nepaskelbimas taikoma 10 proc. pataisos norma, jeigu skelbime apie pirkimą nepaskelbiamos sutarčių vykdymo sąlygos arba techninės specifikacijos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pirkime vadovautasi ir pasiūlymas įvertintas pagal pirminiame Pirkime nepaskelbtas sąlygas, Pirkimo vykdymo procese buvo pakeistos esminės Pirkimo sąlygos, todėl darytina išvada, kad pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikytas Gairių 2.1 lentelės 9 b) punktas. Teisėjų kolegija įvertinusi atsakovo nustatytą 10 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, konstatuoja, jog pažeidimo pobūdis, jo reikšmė bei teisiniai padariniai lemia, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti tokios finansinės korekcijos dydžio neproporcingumo padarytam pažeidimui.

35. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys