Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir V. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RIMI LIETUVA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „RIMI LIETUVA“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 680 382,53 Lt nuostolius, įpareigoti atsakovą atlaisvinti ginčo patalpas ir netrukdyti jomis naudotis, priteisti iš atsakovo 8,49 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, areštą reikalavimo sumai. Nurodė, kad ieškinio suma – 1 680 382,53 Lt – atsakovui yra didelė, todėl preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „RIMI LIETUVA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, todėl ji nekelia grėsmės galutinio sprendimo vykdymui. Atsakovas yra didelė sėkmingai veikianti bendrovė, valdanti mažmeninės prekybos tinklą, kurį sudaro 46 prekybos centrai. Atsakovas 2010 metais turėjo beveik virš 130 milijonų litų turto, nuosavas įmonės kapitalas yra virš 19 milijonų litų. 2011 metų balansas patvirtina, kad bendrovė toliau veikė sėkmingai. Nuosavas kapitalas išaugo iki 49 milijonų litų, todėl nėra pagrindo teigti, jog gali būti apsunkintas ieškovui palankaus sprendimo vykdymas.Nėra jokių atsakovo elgesio piktybiškumą ar nesąžiningumą liudijančių aplinkybių.Teismas nevertino konkrečios situacijos šioje byloje – ar tikrai racionalu sėkmingai veikiančiai žinomai bendrovei, turinčiai milžiniškas apyvartas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principą. Pagrindinė atsakovo veikla yra mažmeninė prekyba, todėl lėšų areštas apsunkintų atsakovo galimybes tinkamai ir laiku atsiskaityti su tiekėjais ir sukeltų nuostolius. O ieškovas nebūtų finansiškai pajėgus tokius nuostolius atlyginti, kadangi jo turtinė padėtis yra sunki. Tai patvirtina ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia pozicija neatitinka suformuotos teismų praktikos. Be to, 1 680 382,53 Lt suma savaime laikytina didele, ir tokia, kurios išieškojimas net ir iš didesnės bei finansiškai stabiliai veikiančios įmonės gali būti apsunkintas.Teismų praktikoje didele ginčo suma yra laikomos ir mažesnės sumos nei ginčo suma šioje civilinėje byloje.Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad būtų sudarytos sąlygos teismo priimto sprendimo realiam įvykdymui.Atsakovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jis turėtų galimybę įvykdyti gal būt ieškovui palankų sprendimą. Tuo atveju, jei atsakovas turto turi nedaug, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina atsakovo veiklos nuostolingumą, bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.Atsakovui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. Atsakovo ilgalaikį turtą sudaro įranga, įrankiai, kurių vertė yra nominali, nes tai niekur nepritaikomas ir nelikvidus turtas. Todėl atsakovas neturi turto, kurio buvimas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą.Atskirojo skundo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia apelianto interesus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra pateikta, tačiau suma yra didelė, kas lemia pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Ji remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (2008 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-228/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-276/2008). Atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad skųsdamas nutartį, atsakovas pateikė savo turtinę padėti atspindinčius dokumentus, teikdamas, kad reikalavimo suma jam nėra didelė. Atsakovas pateikė 2010 ir 2011 metų balansą (b. l. 43-44). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2010 metais turėjo beveik virš 130 milijonų litų turto, nuosavas įmonės kapitalas yra virš 19 milijonų litų. 2011 metų balansas patvirtina, kad bendrovė toliau veikė sėkmingai. Nuosavas kapitalas išaugo iki 49 milijonų litų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turto vertė gerokai viršija pareikšto reikalavimo sumą, nėra pagrindo teigti, jog reikalavimo suma yra didelė atsakovui.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad bet kokiu atveju 1 680 382,53 Lt suma yra didelė. Ieškovas taip pat nepagrįstai teigia, jog teismų praktikoje didele ginčo suma yra laikoma ir mažesnė nei ginčo suma šioje civilinėje byloje. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo sumos dydis vertinamas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiama į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Tai, kad atsakovas 2010 ir 2011 metais patyrė nuostolių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Negalima pritarti ieškovo teiginiui, kad atsakovo ilgalaikį turtą sudaro įranga, įrankiai, o tai yra nelikvidus turtas. Šio turto buvimas taip pat užtikrina gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės sumos ieškinio) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vien tik didelė pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. (2008 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-257/2008).

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės ieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Jos taikomos tada, kai, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog gal būt ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovo turui ir piniginėms lėšoms arešto.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kadangi, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų, jų vertinimas nebeturi teisinės reikšmės teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.

Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinas 139 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (b. l. 46)(CPK 79 str., 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „RIMI LIETUVA“ (juridinio asmens kodas 123715317) iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai