- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-03
- Bylos Nr.
- 2-228/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Turicum“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Hansa lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Turicum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1451-28/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Turicum“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Hansa lizingas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti UAB „M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „Turicum“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2006-12-06 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT014860/TP, 2006-12-06 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT018309/TP, 2006-12-06 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT028377/TP, 2006-12-06 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT028378/TP, 2006-12-06 sutartį dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartį perleidimo Nr. LT028380/TP, sudarytas tarp ieškovo ir BUAB „M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ ir atsakovų UAB „Turicum“ bei UAB „Hansa Lizingas“, bei taikyti restituciją ir priteisti BUAB „M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ naudai iš atsakovo UAB „Turicum“ 78 253,64 Lt išpirktos automobilių kainos, priteisti ieškovo BUAB „M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ naudai iš atsakovo UAB „Turicum“ šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Turicum“ nekilnojamuosius daiktus, o taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 78 253,64 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „Turicum“ nuosavybės teise priklausantį turtą 78 253,64 Lt sumai, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.) todėl prašymas tenkintinas. Taip pat teismas nurodė, kad nustatyti, kokia areštuojamo turto vertė, ar areštuojamas turtas priklauso asmeniui nuosavybės teise, įstatymu pavesta antstoliui, todėl išsamūs areštuotino turto duomenys nutartyje nenurodomi, nes nutarties priėmimo dienai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia to turto vertė (CPK 148 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Turicum“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik esant motyvuotam šalies prašymui. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vien faktas, kad ieškovui nežinoma atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškinyje pateiktas reikalavimas taikyti restituciją neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrinant tokį reikalavimą yra nepagrįstas.
3. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo UAB ,,Turicum“ turtinė padėtis yra gera. Tai patvirtina byloje pateiktas įmonės 2006 m. turto balansas. Atsakovo UAB ,,Turicum“ finansinį stabilumą bei patikimumą patvirtina ir faktas, jog atsakovas UAB ,,Hansa lizingas“ pagal finansinio lizingo sutartis yra suteikęs atsakovui UAB ,,Turicum“ automobilius. Be to, atsakovas UAB ,,Turicum“ yra pasirengęs spręsti ginčą geranoriškai, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas bandys jam priklausantį turtą ar pinigines lėšas paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Ieškovas bankrutuojanti UAB „M&M MILITZER AND MUNCH BALTICA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu busimo teismo sprendimo įvykdymą. Procesiniame įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog atsakovo UAB ,,Turicum“ turtinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš apelianto teismui pateikto 2006 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Turicum“ turto balanso matyti, kad įmonė turto turi 870 641 Lt sumai, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 758 754 Lt. Esant šioms aplinkybėms, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, kad ieškinio suma – 78 253,64 Lt gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme, visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovui priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo vardu atidarytose bankinėse sąskaitose esančius pinigus, neviršijant ieškinio sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.
Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, kad ieškinyje pateiktas reikalavimas taikyti restituciją neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrinant tokį reikalavimą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.
Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, atsakovas turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi atsakovas turi procesines galimybes išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.