- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-242-798/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01216-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gooliver“, uždarajai akcinei bendrovei „Lean akademija“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gooliver“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gooliver“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lean akademija“ dėl paslaugų sutartyje nurodytos paslaugų kainos sumažinimo ir skolos (permokos) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gooliver“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 55 998,80 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) skolą, 1 619,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2021 m. lapkričio 11 d. Veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų (toliau – ir Paslaugų) sutartyje Nr. SUT21-P-418 numatytą paslaugų kainą ir nustatyti, kad paslaugų kaina yra 40 299,05 Eur įskantant PVM, atitinkamai pakeičiant ir išdėstant sutarties Specialiosios dalies 2.1 papunktį taip: „2.1. Bendra Sutarties vertė: (1) Paslaugų kaina be PVM 33 305 Eur; PVM 6 994,05 Eur; kaina su PVM 40 299,05 Eur. Kaina yra maksimali suma, už kurią Paslaugų gavėjas pirks Paslaugas“. Taip pat atsakovė prašė jai solidariai iš UAB „Gooliver“ ir UAB ,,LEAN akademija“ priteisti 23 830,95 Eur permoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – paslaugų gavėja) ir ieškovė UAB „Gooliver“ (jungtinėje veikloje su UAB ,,LEAN akademija“) (toliau – ir paslaugų teikėja) pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. SUT21-P-418 (toliau – ir Sutartis), kurią sudaro Bendroji dalis (toliau – Sutarties Bendroji dalis) ir Specialioji dalis, įskaitant visus jos priedus (toliau – Sutarties Specialioji dalis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugas (toliau – Paslaugos), kurios detalizuotos ir atitinka Techninėje specifikacijoje (Sutarties Specialiosios dalies priede Nr.1) nurodytus reikalavimus (Sutarties Specialiosios dalies 1.1 papunktis). Šalys sutarė, kad konkretus Paslaugų kiekis nurodytas Sutarties Specialiosios dalies priede Nr. 1 (Paslaugų pirkimo techninė specifikacija) (Sutarties Specialiosios dalies 1.2 papunktis). Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje nurodyta, kad Pirkimo tikslui pasiekti keliami 12 uždavinių ir apibrėžta, kokie rezultatai turi būti pasiekti juos įgyvendinant.
4. 2023 m. gegužės 30 d., t. y. po 18 mėn. Paslaugų pagal Sutartį teikimo, atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo sutarties“ Nr. SD23-1556 (toliau – Pranešimas apie Sutarties nutraukimą), kuriuo informavo, kad, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 15.5 papunkčiu, kuris suteikia teisę Paslaugų gavėjui bet kuriuo metu vienašališkai, nesant Paslaugų teikėjo kaltės, nesikreipiant į teismą? nutraukti šią? Sutartį prieš 30 dienų? raštu apie tai pranešus Paslaugų teikėjai, Sutartį nutraukia nuo 2023 m. birželio 30 d., t. y. suėjus 30 dienų? terminui nuo šio rašto įteikimo dienos. Pranešime atsakovė nurodė tariamas tokį jos sprendimą lėmusias priežastis („projekto vadovo funkcijas faktiškai atlieka K. J., kurios kandidatūra vertinimui Pirkime nebuvo pateikta, taigi atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo įvertintas ir patikrintas“). 2023 m. birželio 6 d. ieškovė pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė faktus apie atsakovės tariamos Sutarties nutraukimo priežasties neatitikimą tikriesiems Sutarties vykdymo faktams bei nurodė tolesnius Sutarties vykdymo iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) veiksmus. Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė tada, kai ieškovei liko įgyvendinti tik baigiamąsias parengtų Lean vidinių ekspertų sertifikavimo veiklas. Pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo metu buvo likusios apie 3–5 Paslaugų teikimo darbo dienos iki galutinio Sutarties įvykdymo.
5. 2023 m. birželio 30 d., t. y. Sutarties nutraukimo dieną, ieškovė pateikė atsakovei galutinį Paslaugų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Galutinis Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas), kuriame nurodė visas pagal Sutartį faktiškai iki jos nutraukimo Paslaugų gavėjai suteiktas Paslaugas ir galutinę projekto statuso ataskaitą. Iki Sutarties nutraukimo dienos ieškovė atsakovei suteikė 97,33 procentus visų Sutartyje numatytų Paslaugų, kurių vertė yra 99 280 Eur (be PVM). Sutarties nutraukimo dieną atsakovė turėjo prievolę sumokėti ieškovei likusią kainą 46 280 Eur (be PVM) kainą už faktiškai suteiktas Paslaugas pagal Sutartį (99 280 Eur – 53 000 Eur = 46 280 Eur).
6. Atsakovė 2023 m. liepos 10 d. raštu „Dėl paslaugų perdavimo-priėmimo akto pagal veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo sutartį“ Nr. SD23-1970 (toliau – Atsisakymas priimti priėmimo–perdavimo aktą) ieškovei nurodė, kad, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 7.3 papunkčiu, nepriima ieškovės pateikto Galutinio Paslaugų priėmimo–perdavimo akto dėl rašte išdėstytų motyvų. Atsakovė nurodė, kad priima 13 600 Eur (be PVM) dalį Galutiniame Paslaugų priėmimo–perdavimo akte nurodytų ieškovės įvykdytų užduočių, tačiau ir šios Paslaugų dalies neapmokėjo.
7. Ieškovė 2023 m. liepos 18 d. pateikė atsakovei pranešimą (toliau – Pranešimas dėl paslaugų perdavimo), kuriame išdėstė nesutikimo su atsakovės Atsisakymu priimti priėmimo–perdavimo aktą argumentus bei nurodė, kad ieškovė tinkamai Galutiniu Paslaugų priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovei visas faktiškai suteiktas Paslaugas ir 55 998,80 Eur 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. G:2023-071. 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriame pakartojo, kad palaiko Atsisakyme priimti priėmimo–perdavimo aktą nurodytus motyvus ir pripažįsta ieškovės reikalavimą tik dėl 13 600 Eur (be PVM). 2023 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl atsiskaitymo pagal Sutartį.
Atsiliepimas
8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji priėmė sprendimą įsigyti veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugas. Atsakovė ieškovei iškėlė uždavinį atlikti atsakovės veiklos procesų analizę, kuri padėtų argumentuotai atsirinkti atsakovės veiklos sritis, veiklas, procesus jų tobulinimui ir efektyvinimui. Atitinkamai atsakovė iškėlė aiškius Paslaugų sutarties tikslus perkamai Paslaugai (siekiamus rezultatus): išgryninti darbo organizavimo procesų efektyvinimo galimybes operacinėje ir administracinėje veikloje ir įgyvendinti efektyvinimo sprendimus; išmokti atskirti ir suprasti vertę kuriančius procesus nuo vertės nekuriančių; išmokti taikyti veiklos procesų analizės metodus; išmokti matuoti procesus operacinėje ir administracinėje veikloje; aktyviai įtraukti įmonės darbuotojus į veiklos efektyvinimą ir problemų sprendimą atsakomybių ribose, tam pritaikant tarptautiniu lygiu pripažįstama metodika grindžiamus vadybos metodus; tokiu būdu sukurti Paslaugų gavėjo veiklos valdymo sistemą, leidžiančią nuolat gerinti vykdomų funkcijų kokybę, efektyviau tenkinti klientų ir kitų suinteresuotų šalių poreikius, efektyviau organizuoti veiklą (Techninės specifikacijos 5.2.1 papunktis).
9. Ieškovė nuo Paslaugų teikimo pradžios Paslaugas teikė su nuolatiniais trūkumais, tačiau atsakovė visą Paslaugų teikimo laikotarpį tikėjosi, kad ieškovei Paslaugų sutartį pavyks įgyvendinti ir atsakovė gaus Paslaugų sutartyje numatytas Paslaugas (rezultatą). Ieškovė nuolat tikino, jog tikrasis rezultatas ir Paslaugų kokybė išryškėja tik baigiant vykdyti Paslaugų sutartį. Atsakovė supratusi, kad ieškovės teikiamos Paslaugos nesukūrė ir nesukurs Paslaugų sutartyje nurodyto rezultato, o atsakovė Sutarties įgyvendinimui skirtas lėšas panaudos neefektyviai priėmė sprendimą taikyti griežčiausią priemonę – Paslaugų sutartį nutraukti ir atsiskaityti už iki Paslaugų sutarties nutraukimo kokybiškai suteiktas Paslaugas.
10. Iki Paslaugų sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei už Paslaugas sumokėjo iš viso 64 130 Eur su PVM. 2023 m. birželio 7 d. atsakovė gavo ieškovės raštą, kuriame ieškovė išdėstė nesutikimą dėl Paslaugų kokybės trūkumų. Ieškovė 2023 m. birželio 30 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei Paslaugų perdavimo–priėmimo aktą.
11. Vykdant Sutartį buvo pasirašyti Paslaugų perdavimo – priėmimo aktai: 2022 m. kovo 25 d. Aktas Nr. 1 (TS 1, 2, 3, 4 uždaviniai); 2022 m. liepos 28 d. Aktas Nr. 1 (TS 6, 7 uždaviniai); 2023 m. sausio 13 d. Aktas Nr. 1 (TS 5 uždavinys); 2023 m. vasario 13 d. Aktas Nr. 1 (TS 11 uždavinys). Aktai pasirašyti pasikliaunant ieškovės patikinimais, kad atsakovės išsakomi nuogąstavimai ir pretenzijos dėl Paslaugų kokybės (Paslaugų trūkumai) neegzistuoja, o Paslaugų rezultatą bus galima įvertinti ieškovei baigus teikti Paslaugas. Atsakovė jau nuo 2022 birželio dalį trūkumų fiksavo elektroniniuose laiškuose. Be to, ieškovės pateiktą 2022 m. gruodžio 23 d. Aktą bei sąskaitą atmetė (nepriėmė), reikalavo fiksuoti trūkumus, tačiau ieškovei patikinus, kad tikrasis rezultatas bus matomas vėliau ir trūkumai bus pašalinti, 2023 m. sausio 13 d. Aktu priėmė atmestame Akte įvardintas paslaugas.
12. Kad Paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, o dalis Paslaugų iš viso nebuvo suteiktos (nepasiektas rezultatas), patvirtina ekspertės doc. dr. V. Z. 2023 m. lapkričio 17 d. UAB „Vilniaus vandenys“ gautos paslaugos kokybės ir sutarties sąlygų išpildymo ekspertinio vertinimo analizė ir išvada. Ekspertės nustatyta faktiškai kokybiškai suteiktų Paslaugų vertė yra 40 299,05 Eur (33 305 Eur neįskaitant PVM). Ekspertinėje vertinimo analizėje konstatuota, kad pirkimo tikslas pasiektas dalinai, įgyvendinant Techninėje specifikacijoje numatytus uždavinius, sukurtos paslaugos kokybė Paslaugos gavėjai lygi 40 procentų planuotosios apimties.
13. Įvertinus ieškovei atliktus mokėjimus ir faktiškai kokybiškai suteiktas Paslaugas, atsakovė ieškovei permokėjo 23 830,95 Eur (19 695 Eur neįskaitant PVM). Permoka apskaičiuojama kaip faktiškai sumokėtos sumos ir kokybiškai suteiktų paslaugų vertės skirtumas: 64 130 Eur – 40 299,05 Eur. Paslaugų sutartyje numatyta paslaugų kaina mažintina iki kokybiškai suteiktų paslaugų vertės, t. y. 40 299,05 Eur, o atsakovei iš Paslaugų teikėjos (solidariai UAB ,,LEAN akademija“ ir UAB „Gooliver“) priteistina 23 830,95 Eur permoka.
14. Ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turi pareigą įrodyti, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Nepasiekus Paslaugų sutartyje numatyto rezultato ieškovė gali būti atleista nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Ieškovė negali remtis vienašališkai pasirašytu paslaugų perdavimo aktu, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.694 straipsnio 4 dalies taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose yra negalimas, o Paslaugų teikėjo vienašališkai pasirašytas vienašalis paslaugų perdavimo aktas laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovei UAB „Gooliver“ iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 55 998,80 Eur skolą, 1 619,80 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 044,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas konstatavo, kad kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės būtent ieškovei teko pareiga įrodyti suteiktų paslaugų kokybę, ieškovė negali remtis vien tik vienašaliu priėmimo–perdavimo aktu. Todėl teismas vertino ieškovės suteiktų paslaugų kokybę.
17. Teismas pažymėjo, kad argumentus dėl suteiktų paslaugų kokybės grindė Sutarties nutraukimo aplinkybėmis – jos atskleidžia, jog atsakovė iki Sutarties nutraukimo nelaikė, kad ieškovė Paslaugas pagal Sutartį teikė su esminiais pažeidimais ar dideliais ir nuolatiniais trūkumais, priešingai – net ir nutarusi Sutartį nutraukti atsakovė prašė, jog ieškovė toliau teiktų paslaugas.
18. 2023 m. gegužės 30 d. Pranešimu apie Sutarties nutraukimą atsakovė Sutartį nutraukė Sutarties Bendrosios dalies 15.5 papunkčio pagrindu, kuris nėra siejamas su Sutarties pažeidimais ar nekokybiškai teiktomis Paslaugomis. Sutarties Bendrosios dalies 15.5 papunktyje nurodyta, kad šiuo pagrindu Sutartį galima nutraukti, kuomet dėl Sutarties nutraukimo nėra Paslaugų teikėjo kaltės. Teismas vertino, kad atsakovės elgesys pasirenkant Sutarties nutraukimo teisinį pagrindą patvirtina, jog atsakovė nemanė, kad Paslaugos suteiktos nekokybiškai ar yra padarytas esminis Sutarties pažeidimas, Sutarties nutraukimą lėmė pačios atsakovės vidinis sprendimas, nesusijęs su ieškovės kalte ir faktiškai suteiktų Paslaugų neatitiktimi Sutartyje numatytiems reikalavimams. Pranešime apie Sutarties nutraukimą atsakovė, kaip sprendimo nutraukti Sutartį, priežasties nenurodė ir nepagrindė jokiais konkrečiais Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje nurodytų užduočių atlikimo trūkumais. Projekto vadovas nebuvo keičiamas, juo visą Sutarties vykdymo laikotarpį išliko ir visas funkcijas įgyvendino tas pats asmuo, kuris buvo paskirtas nuo Sutarties sudarymo. Į Sutarties vykdymą papildomai įtrauktas paslaugų koordinatorius nekeitė projekto vadovo. Šios aplinkybės buvo žinomos atsakovei ir patvirtintos įvadinio susitikimo metu, kuriame atsakovė pritarė poreikiui pasitelkti koordinatorių. Sutartis buvo ilgalaikio pobūdžio – ji galiojo ir buvo vykdoma daugiau kaip 18 mėn. Ieškovė teigia, kad per pastarąjį laikotarpį atsakovė neteikė ieškovei oficialių ir pagrįstų pretenzijų dėl Paslaugų neatitikties Sutartyje numatytiems reikalavimams.
19. Byloje pateikti Paslaugų perdavimo priėmimo aktai patvirtina, kad atsakovė ieškovės teiktas Paslaugas priimdavo patvirtindama, jog Paslaugos suteiktos tinkamai ir laiku bei atitinka visus projektui keltus tikslus ir Paslaugoms taikomus reikalavimus pagal Sutartį, už jas atsiskaitydavo. Nutraukdama Sutartį, atsakovė prašė ieškovės užbaigti teikti tam tikras paslaugas, t. y. prašė ir toliau teikti Paslaugas. Teismas įvertino, kad atsakovės veiksmai Sutarties vykdymo ir jos nutraukimo metu neatitiko jos byloje nurodomos pozicijos, jog ieškovė Paslaugas teikė su nuolatiniais trūkumais.
20. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad tinkamą kokybę ir atsakovės pageidavimą pasilikti suteiktas Paslaugas patvirtina tai, jog veiksmų dėl Sutarties nutraukimo atsakovė ėmėsi tik tuomet, kai visa esminė Paslaugų dalis ir visa jų vertė atsakovei buvo suteikta ir jos įsisavinta, o atsakovė pareikalavo pabaigti Paslaugų teikimą (užbaigiant ir sertifikavimus).
Šalies argumentai
21. Teismas nepagrįstais įvertino atsakovės argumentus, kad ieškovė Paslaugas teikė su nuolatiniais trūkumais ir tai lėmė Sutarties nutraukimą. Atsakovės pretenzijos dėl Paslaugų kokybės atsirado tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo už paslaugas priteisimo. Teismas atsakovės nurodytus elektroninius laiškus įvertino kaip darbinio pobūdžio susirašinėjamą ir paslaugų teikimo sudėtinę dalį (pastabas ir pageidavimus mokymų skaidrėms, dėl sutarties vykdymo organizacinės bei administravimo tvarkos ir panašiai). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti kaip liudytojai mokymuose dalyvavę atsakovės darbuotojai patvirtino, kad mokymai vyko reguliariai, mokymų metu įgyti įgūdžiai buvo patikrinti ir įvertinti ieškovės bei atitinkamai sertifikuoti. Vertindamas liudytojų teiginius, jog jie negalėtų metodų taikyti patys ir jų vertinimu mokymai nedavė naudos, teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojai yra atsakovės dabartiniai darbuotojai, todėl jų parodymai neišvengiamai padarė įtaką atsakovės pozicijos byloje. Kad ieškovės suteiktos Paslaugos buvo kokybiškos patvirtina tai, kad mokymus išklausę ir apmokyti atsakovės darbuotojai buvo sertifikuoti šalių suderinta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nustatė, kad vyko teoriniai ir praktiniai Darbo standartizavimo metodo mokymai, ieškovei išmokius atsakovės darbuotojus taikyti Darbo standartizavimo metodą, patys atsakovės darbuotojai vedė šio metodo mokymus kolegoms ir gavo sertifikatus, darbuotojai sertifikatus priėmė, pasirašė. Teismas įvertino, kad Techninės specifikacijos 3, 6 ir 7 uždaviniuose nustatyti rezultatai yra pasiekti ir patvirtinti pačios atsakovės, o galutinis Sutarties ir pačios atsakovės tikslas buvo pasiektas. Be to, atsakovės vieši pranešimai jos pačios el. puslapyje ir LinkedIn paskyroje patvirtina, kad Paslaugos atsakovei buvo suteiktos visa apimtimi, kokybiškai ir atsakovė faktiškai veikloje naudojo ir toliau naudojasi Paslaugų rezultatu, LEAN metodų naudojimas jai atneša itin reikšmingą naudą – padėjo Paslaugų gavėjui sutaupyti lėšų. Prieš vykdant viešąjį pirkimą savo paskelbtoje pirkimo metu techninėje specifikacijoje prieš Sutarties su ieškove sudarymą atsakovė nebuvo nurodžiusi, kad nuo 2021 m. jau įgyvendino kokius nors LEAN metodus. Teismo vertinimu, tokie atsakovės pranešimai patvirtina, kad rezultatai buvo pasiekti ieškovei teikiant Paslaugas pagal 2021 m. sudarytą Sutartį.
23. Teismas sutiko, kad dėl specifikos atsakovei buvo sudėtinga įvertinti jai ieškovės teikiamų Paslaugų kokybę, tačiau Sutartis buvo vykdoma ilgą laiką ir ieškovei kilus abejonių atsakovė turėjo galimybę jau Sutarties vykdymo metu pasitelkti trečiuosius asmenis (ekspertus) teikiamų Paslaugų kokybei nustatyti, tačiau Sutarties vykdymo metu to ji nepadarė, o specialisto išvada įrodinėjant Sutarties paslaugų kokybę buvo pasitelkta tik jau nagrinėjant bylą teisme.
24. Atsakovės argumentą, kad projekto vadovas M. L. nedalyvavo vykdant Sutartį, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Sutarties Techninėje specifikacijoje apibrėžiant užduotis (Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje) nėra nurodyta ir apibrėžta, kad šias užduotis privalo atlikti tik tiesiogiai pats pasiūlyme nurodytas projektų vadovas asmeniškai. Vien tai, kad projektų vadovas tiesiogiai nedalyvavo atliekant konkrečią Techninėje specifikacijoje įtvirtintą užduotį, nesudaro pagrindo konstatuoti Sutarties pažeidimo. Projekto vadovas M. L. parengė Techninėje specifikacijoje numatyto TS1 uždavinio „Pirminė Paslaugų gavėjo veiklos procesų analizė – projekto pradžioje“ ir TS2 uždavinio „LEAN diegimo programa“ metodiką – šie uždaviniai atsakovės buvo priimti 2022 m. kovo 25 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktu, patvirtinant šių uždavinių atlikimo kokybę bei atitiktį Sutarties tikslams. Visą Sutarties vykdymo laikotarpį M. L. peržiūrėjo ieškovės komandos rengiamus rezultatus, užtikrino jų kokybę, koordinavo ieškovės ir jungtinės veiklos partnerio UAB „Lean akademija“ specialistų veiksmus, atliko kitas vidines projekto valdymo funkcijas; periodiškai dalyvavo ir organizavo jungtinės veiklos partnerių susitikimus LEAN programos įgyvendinimo eigai aptarti, peržiūrinėjo ketvirtines projekto vykdymo ataskaitas. M. L. buvo paskirtas atsakingu už TS12 uždavinio įvykdymą, kuris nebuvo įvykdytas tik dėl Sutarties nutraukimo. K. J. buvo paskirta pagrindiniu kontaktiniu asmeniu visai su Paslaugų teikimu susijusiai informacijai ir komunikacijai koordinuoti, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pakeistas projekto vadovas, projekto vadovo funkcijų K. J. nevykdė. Pati atsakovė įvadinio susitikimo metu 2021 m. lapkričio 24 d. pritarė K. J. kandidatūrai kaip pagrindinio kontaktinio asmens tarp šalių sudarytai Sutarčiai vykdyti.
25. Sutartis apėmė 6 Lean metodus (Asaichi, 5S, Kaizen, PDCA, VACA, SD). Dėl atsakovės inciatyva nutrauktos Sutarties, Sutartis nebuvo visiškai įgyvendinta dėl PDCA metodo – apmokyti ir parengti PDCA vidiniai ekspertai nebuvo sertifikuoti. Iš viešai prieinamų šaltinių (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt) matyti, kad 2024 m. sausio 12 d. atsakovė sudarė sutartį tik dėl vienintelio Lean metodo – PDCA – sertifikavimo. Teismo vertinimu, šis faktas patvirtina ir pagrindžia, kad atsakovė pripažino, jog ieškovė LEAN vadybos sistemos mokymo ir konsultavimo paslaugas pagal Sutartį suteikė kokybiškai ir Sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas.
Atsiliepimas
26. Atsakovė inicijavo Sutarties nutraukimą ir rašte dėl nutraukimo nurodė, kad būtų baigtas sertifikavimas. Ieškovė po pranešimo apie Sutarties nutraukimą atsakovę informavo raštu, kad šio nurodymo vykdymas reiškia, jog reikės užbaigti iš esmės visas Sutarties paslaugas – nes Sutartis ir mokymai bei sertifikavimas vykdomi nuosekliai, todėl tam, kad įvyktų sertifikavimas ieškovė įvykdė ir visas iki sertifikavimo buvusias paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
27. Šalys argumentus dėl Paslaugų kokybės ir apimties grindė ekspertinėmis išvadomis. Byloje šalys neprašė skirti teismo ekspertizės dėl to, kad jos atlikimas būtų komplikuotas. Teismas šalių pateiktas ekspertizės išvadas byloje vertino kaip rašytinius įrodymus kitų įrodymų kontekste.
28. Vertindamas pateiktų ekspertinių išvadų tarpusavio konkurenciją ir prieinamų išvadų pagrįstumą, teismas atsižvelgė į abiejų ekspertų apklausas teismo posėdžiuose, į tai, kad D. U. išvados turiniui kritikuoti atsakovė neturėjo argumentų, bandė išvadą ginčyti tik eksperto neobjektyvumu. Tačiau įvertinęs eksperto paaiškinimus apie jo profesinius (darbinius) ryšius tiek su ieškove, tiek su pačia atsakove bei apie jokių asmeninio pobūdžio ryšių su ieškove nebuvimą, teismas abejones dėl eksperto neobjektyvumo ar šališkumo atmetė kaip nepagrįstas.
29. Teismas pažymėjo, kad D. U. išvada detaliai pagrįsta pirminiais šaltiniais – objektyviais dokumentais, kurie pateikti kaip priedai su ekspertine išvada bei detaliomis nuorodomis į atitinkamą išvadą lemiančius šaltinius. Atsakovės pateikta V. Z. išvada nebuvo grįsta konkrečiais Sutarties vykdymo metu sudarytais dokumentais, vienintelis dokumentas, į kurį buvo referuojama, yra techninė specifikacija, tačiau tai nėra Sutarties vykdymo rezultatus atspindintis dokumentas. Eksperto D. U. aukštą kvalifikaciją analizuojamu klausimu patvirtino ir ekspertė V. Z., kuri patvirtino ir tai, kad ji pati yra D. U. mokinė ir jis suteikė jai jos turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Teismas nustatė, kad V. Z. išvadoje yra fakto klaidų, kurių atsakovė, peržiūrėjusi aktą, neištaisė. V. Z. nurodė, kad atliekant vertinimą jai nebuvo pateiktas šalių susirašinėjimas, jokie ieškovės dokumentai, kuriais ieškovė pagrindė tinkamą paslaugų suteikimą ir jų apimtis.
30. Teismas akcentavo, kad V. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Sutartyje numatyti rodikliai įgyvendinti ir pasiekti, techninėje specifikacijoje nurodyti dokumentai parengti, bet kadangi atsakovės atstovė per jos vykdytą interviu teigė, kad LEAN metodų kaip sistemos netaiko, konstatavo, jog kalta dėl to yra ieškovė. Ekspertės išvadoje yra nurodyta, kad patys V. Z. apklausti darbuotojai per interviu jai aiškiai ir konkrečiai patvirtino, jog 4 balais iš 5 vertina pasiruošimą savarankiškai vesti mokymus. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad neabejotinai esminis ir pagrindinis sutarties tikslas buvo pasiektas – vykdant Sutartį atsakovės darbuotojai išmokyti taikyti LEAN metodus, patys patvirtina, jog ne tik juos moka ir supranta, bet ir geba vesti mokymus bei perduoti žinias kitiems darbuotojams. Visa nurodyta teismui leido spręsti būtent dėl eksperto D. U. išvados didesnio patikimumo ir išsamumo. Eksperto D. U. pateiktos išvados bei motyvacija ir sąsajumas su faktiniais duomenimis ir rašytiniais dokumentais lėmė tai, kad teismas vadovavosi eksperto D. U. ekspertine išvada.
31. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog pagal Sutartį atliktos Paslaugos yra kokybiškos, atliktos visa apimtimi, kaip tai numatyta galutiniame 2023 m. liepos 18 d. perdavimo priėmimo akte, todėl pagrįstu pripažino ieškovės reikalavimą priteisti pagal 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. G:2023-071 mokėtinus 55 998,80 Eur su PVM ir jį tenkino visiškai. Patenkinus ieškinį, atsakovės priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, todėl teismas juos atmetė kaip nepagrįstus, kadangi jie yra tiesiogiai susiję su Paslaugų kokybės ir apimties reikalavimais, dėl kurių pasisakyta sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
32. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) nustačius skundžiamo teismo sprendimo absoliučius negaliojimo pagrindus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) jeigu teismas nenustatys absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 3) priteisti apeliantei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
32.1. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė Paslaugų sutarties nutraukimo aplinkybėmis, nors Paslaugų sutarties nutraukimo neskundė ir su juo sutiko. Apeliantė procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė (atsiliepimo į priešieškinį 21 punktas, tripliko 4, 5 punktai), kad Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas neturėtų nagrinėti ieškinio dalies, kurioje ieškovė kritikuoja Paslaugų sutarties nutraukimą. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindu ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės pasirinktas Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindas iš esmės reiškia, jog Paslaugas ieškovė suteikė kokybiškai. Ginčas tarp Paslaugų sutarties šalių kilo dėl faktiškai ir tinkamai suteiktų Paslaugų apimties. Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindas neturi įrodomosios galios šioje byloje.
32.2. Teismas ignoravo į bylą pateiktus faktinius įrodymus, kurie įrodo, kad apie Paslaugų teikimo trūkumus ieškovė buvo nuolat informuojama beveik 12 mėn. iki Paslaugų sutarties nutraukimo (atsiliepimo į priešieškinį 41 punktas). Akivaizdu, kad apeliantės sprendimą nutraukti Paslaugų sutartį lėmė nekokybiškai suteiktos paslaugos. Tai, kad ieškovė neginčijo Paslaugų sutarties nutraukimo, įrodo, jog ieškovei buvo aišku, kad Paslaugos apeliantės netenkina.
32.3. Ginčas kilo dėl to, kokia dalis Paslaugų buvo faktiškai kokybiškai (tinkamai) suteikta. Apeliantė Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindą pasirinko savo valia, bet tai nereiškia, kad dėl to jai kilo pareiga sumokėti už Paslaugas, kurios nebuvo suteiktos arba buvo suteiktos nekokybiškai (netinkamai). Ieškovė Paslaugų kokybės ir sukurto rezultato apimties neįrodinėjo, nors tokia pareiga jai numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šia teisės norma ir skundžiamu sprendimu ieškovę nepagrįstai atleido nuo atsakomybės pasiekti paslaugų sutarties rezultatą.
32.4. Ieškovė Paslaugų sutartimi įsipareigojo Paslaugų gavėjui suteikti Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugas. Paslaugos sudėtinės dalys nurodytos Techninėje specifikacijoje (12 uždavinių) sudaro Paslaugos visumą ir šias sudėtines dalis ieškovei įvykdžius, turėjo būti sukurtas galutinis ieškovės pažadėtas Paslaugos rezultatas. Tik užbaigus visų uždavinių įgyvendinimą, gali būti vertinamas gautas galutinis Paslaugos rezultatas, o pavieniai Techninės specifikacijos uždaviniai daugeliu atveju nesukuria galutinio apeliantės veiklos procesų efektyvinimo.
32.5. Vien tai, kad ieškovė formaliai pravedė mokymus ir apeliantės darbuotojams vidiniams ekspertams buvo įteikti mokymų baigimo pažymėjimai negali būti laikoma tinkamu Paslaugų suteikimu, jeigu tokie mokymai ir mokymų baigimo pažymėjimų įteikimas nesukūrė galutinio rezultato. Ekspertinėje doc. dr. V. Z. vertinimo analizėje konstatuota, kad įgyvendinant techninėje specifikacijoje numatytus uždavinius, sukurtos paslaugos kokybė Paslaugos gavėjui lygi 40 proc. planuotosios apimties.
32.6. Teismas nepagrįstai į bylą pateiktą sutarties šalių susirašinėjimą įvertino kaip susirašinėjimą dėl Sutarties vykdymo. Apeliantė ieškovei nuolat raštu (elektroniniais laiškais) teikė pastabas dėl netinkamai teikiamų Paslaugų sutarties vykdymo metu. Vadovaujantis Paslaugų sutarties Techninės specifikacijos 5.4 dalimi ir Paslaugų sutarties Bendrosios dalies dalyje „Sutarties struktūra ir aiškinimas“ 2.2 papunkčiu, elektroninėmis priemonėmis pateikta komunikacija pripažįstama kaip tinkama priemonė informuoti apie Paslaugų vykdymą įskaitant ir Paslaugų kokybės trūkumus.
32.7. Apeliantė, supratusi, kad ieškovės teikiamos paslaugos nesukurs Sutartyje nurodyto rezultato, priėmė sprendimą Paslaugų sutartį nutraukti ir atsiskaityti už iki Paslaugų sutarties nutraukimo faktiškai suteiktas kokybiškas Paslaugas. Ieškovė paslaugas teikė nenuosekliai, nekoordinuotai; nepasiektus rezultatus teismo posėdyje patvirtino apeliantės darbuotojai A. L., B. G. ir S. K., kurių parodymus teismas įvertino kritiškai. Dėl to apeliantei nebuvo galimybės įrodyti Paslaugų kokybės trūkumus bei sukurto rezultato apimtį, o rašytinius įrodymus teismas ignoravo, nes nenustatė, jog tai yra pretenzijos dėl Paslaugų teikimo kokybės.
32.8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apeliantės teikiamus įrodymus dėl ieškovės eksperto D. U. šališkumo ir neobjektyvumo. Apeliantė išsamiai įvertinusi ieškovės eksperto išvadą, Triplike (Tripliko 77 punktas) išdėstė argumentus dėl kiekvienos eksperto išvados kiekvienam Techninės specifikacijos uždaviniui (3, 5 uždaviniams), bet teismas jų nevertino.
32.9. Pirkimo sąlygos numatė, kad Paslaugos perkamos vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų kriterijumi – pagal kainos ir kokybės santykį. Lyginamasis svoris kokybei sudarė 60 balų. Vienas iš kokybinių vertinimo kriterijų buvo Pasiūlymo aprašymo ir konsultacinio projekto įgyvendinimo plano kokybė ir efektyvumas. Paslaugų kokybė apeliantei buvo itin svarbi. Su ieškiniu ieškovė pateikė Paslaugų sutartį, tačiau nepateikė visos Paslaugų sutarties (Paslaugų koncepcijos aprašymo, kuri pasiūlyme pavadinta „Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugos pasiūlymas“ ir yra ieškovės pasiūlymo sudėtinė dalis). Apeliantė 2024 m. liepos 8 d. į bylą pateikė viešųjų pirkimų procedūrų metu ieškovės apeliantei pateiktą dokumentą „Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugos pasiūlymas“ (2021 m. rugpjūčio 24 d.), kuris yra Paslaugų sutarties priedas. Taip pat teismui pateiktas Specialiųjų pirkimo sąlygų Priedas Nr. 6 „Ekonomiškai naudingiausio Pasiūlymo vertinimo metodika“ ir nuoroda į specialiąsias pirkimo sąlygas. Paslaugų sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, teismas turėjo įvertinti ne tik Paslaugų sutarties nuostatas, susijusias su sutarties nutraukimu, bet ir išsamiai įvertinti Paslaugų sutarties objektą, apimtį ir pačios ieškovės įsipareigojimą (pateiktą viešajame pirkime) suteikti Paslaugas Paslaugų koncepcijos aprašyme nurodytais būdais ir pasiekti Techninės specifikacijos uždavinių rezultatus. Teismas dėl šių apeliantės pateiktų įrodymų visiškai nepasisakė.
32.10. Šalys argumentams pagrįsti pasitelkė ekspertus. Apeliantės pasitelkta doc. dr. V. Z. niekada neteikė paslaugų (pati ar jungtinėje veikloje su kitais asmenimis) apeliantei; ieškovė neturi pretenzijų dėl jos nepriklausomumo ir nešališkumo.
32.11. Ieškovės pasitelkto eksperto D. U. pateikta išvada vertintina kaip neobjektyvi, ekspertas D. U. yra susijęs verslo ryšiais su ieškove – jis yra teikęs LEAN vadybos sistemos taikymo paslaugas bendruose projektuose su ieškove UAB „Gooliver“, todėl jo išvada yra šališka. Apeliantė siekdama pasitelkti nepriklausomą ekspertą kreipėsi ir į D. U., kuris sąsajas su ieškove apeliantei atskleidė tik vėliau bendraudamas telefonu. Ieškovė pasitelktam ekspertui D. U. apmokėjo už jo dalyvavimą teismo posėdyje, o teismas ne tik šių mokėjimų nepripažino neteisėtais, bet net šias „išlaidas“ priteisė iš apeliantės.
32.12. Ekspertė doc. dr. V. Z. yra socialinių mokslų daktarė, nuo 2003 metų yra teoretikė ir praktikė, dėsto kokybės vadybą, yra vadovybės atstovė kokybei, vykdė vadovybės atstovų kokybei pareigas ankstesnėse darbovietėse, nuo 2019 metų vadovavo labai dideliam procesinės organizacijos projektui. Ji sertifikuota LEAN Sigma juodu diržu, o taip pat sertifikuota Prosci pokyčių valdymo praktikė. Teismas remdamasis aplinkybe, kad ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji yra D. U. mokinė, kuris jai suteikė jos turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, nusprendė, kad D. U. yra aukštesnės kvalifikacijos ekspertas. Skundžiamame sprendime tendencingai išskirtinai kritikuojama tik apeliantės ekspertės doc. dr. V. Z. išvada.
32.13. Apeliantės ekspertė ekspertinį vertinimą atliko naudodama ne tik apeliantės pateiktą dokumentaciją (Paslaugos pirkimo dokumentaciją (sutartis su priedais, Techninė specifikacija, pasiūlymas); Paslaugų sutarties vykdymo metu fiksuotus dokumentus ir perduotus susipažinti dokumentus: susitikimų su paslaugų teikėjais faktinę medžiagą, ataskaitas, protokolus, išduotus mokymų baigimo pažymėjimus (vadinamus „sertifikatus“) po mokymų išklausymo), tačiau analizės metu naudojo kokybinius tyrimus – tikslinės grupės interviu (vidiniai ekspertai) ir giluminis interviu (LEAN veiklų koordinatorius. Ji nustatė Techninės specifikacijos 1–12 uždavinių faktiškai pasiektų rezultatų apimtį. Išvadoje aiškiai nurodė, kad vertinant suteiktų paslaugų kokybę, buvo vertinta Projekto metu sukurta ir perduota Paslaugų gavėjui rezultato apimties vertė procentais nuo planuotos ir Techninėje specifikacijoje apibrėžtos apimties. Ekspertė nustatė apeliantės lūkestį (išsamiai įvertino, ką viešojo pirkimo metu siūlė ieškovė) ir galutiniame rezultate konstatavo ieškovės apeliantei sukurtą naudą. Ekspertė ne kartą teismo posėdžio metu pabrėžė, kad mokymo medžiaga parengta vidiniams ekspertams yra nekokybiška, patvirtino, kad nebuvo suteiktos paslaugos.
32.14. Ieškovės pasitelktas ekspertas remdamasis neobjektyviais metodais, tokiais kaip „Projektų rezultato peržiūra“ bei „Interviu su Paslaugų teikėjo komanda“ konstatavo, ar Techninės specifikacijos užduotis „Įvykdyta arba Neįvykdyta“. Ekspertas D. U. apklausos teismo posėdyje metu negalėjo įvardinti, kokią dokumentų apimtį jis vertino atlikdamas suteiktų Paslaugų kokybės vertinimą, į užduodamus klausimus atsakinėjo chaotiškai, netiksliai, negalėjo įvardinti ekspertiniam vertinimui ieškovės pateiktų dokumentų. Iš eksperto D. U. duotų parodymų byloje matyti, kad ekspertas nevertino apeliantės teiktų pastabų dėl ieškovės teikiamų Paslaugų kokybės, o tai reiškia, kad jis Paslaugos teikimo kokybės vertinimą atliko vertindamas tik ieškovės pateiktą (suformuotą) nuomonę ir ieškovės ataskaitas. Be to, teismo posėdyje nurodė, kad „Interviu su Paslaugų teikėjo komanda“ (paties eksperto, kaip profesionalaus vertintojo pasirinktas metodas) buvo nestruktūruotas, o aplinkybę, kad Paslaugos buvo suteiktos tinkamai, nustatė ieškovės apeliantei teiktų Paslaugų ataskaitų ir Aktų pagrindu. Taigi, eksperto darbas buvo sutikrinti Techninę specifikaciją (užduotį) su Paslaugų ataskaitomis ir Paslaugų perdavimo–priėmimo aktais. Darbas atliktas už 1 000 Eur, todėl didesnio gylio ir išsamumo negalėjo pasiekti.
Atsiliepimas
33. Ieškovė UAB „Gooliver“ ir atsakovė pagal priešieškinį UAB „LEAN akademija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Pačios apeliantės vienašališka valia Sutartis pačioje baigiamojoje jos vykdymo stadijoje buvo nutraukta Sutarties Bendrosios dalies 15.5 papunkčio teisiniu pagrindu, kuris nėra siejamas su Sutarties pažeidimais ar Paslaugų teikimu nekokybiškai. Pasirinktas Sutarties nutraukimo pagrindas įrodo, kad apeliantė iki Sutarties nutraukimo nelaikė, jog ieškovė Paslaugas pagal Sutartį teikė su esminiais pažeidimais ar dideliais ir nuolatiniais trūkumais. Apeliantė nesirėmė Sutartyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, kuris yra siejamas su Paslaugų neatitikimu Sutartyje numatytiems reikalavimams.
33.2. Viešojo intereso apsauga lemia tai, kad jeigu, ieškovė Sutarties vykdymo metu Paslaugas būtų teikusi nekokybiškai, t. y. su dideliais ir nuolatiniais trūkumais, apeliantė, kaip perkančioji organizacija, turėjo pareigą vienašališkai nutraukti Sutartį 15.4 papunkčio pagrindu (dėl sutarties pažeidimo), tačiau to nedarė. Tai patvirtina, kad apeliantės tikrosios Sutarties nutraukimo priežastys nesusijusios su ieškovės suteiktų Paslaugų kokybe ar ieškovės kalte.
33.3. Priešingai, kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, a) apeliantė Paslaugų priėmimo–perdavimo aktais priimdavo Paslaugas, patvirtindama jų faktinį suteikimą bei tinkamą kokybę, b) niekada Paslaugų teikimo metu Sutartyje nustatyta tvarka nereiškė ieškovei pretenzijų dėl Sutarties esminio pažeidimo ir (ar) Paslaugų teikimo su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, c) Sutartį nutraukė baigiamojoje jos stadijoje; d) nutraukdama Sutartį, apeliantė nurodė Paslaugų teikėjui iki Sutarties pasibaigimo dienos toliau tęsti Paslaugų teikimą ir paprašė pabaigti iš esmės visas likusias Paslaugas, e) po Sutarties nutraukimo apeliantė pripažino ir patvirtino dalies paskutiniųjų teiktų Paslaugų, kurių neapėmė ankstesni Paslaugų priėmimo–perdavimo aktai (TS 6, TS 7, TS 8, TS 9, TS 10), priėmimą, faktinį suteikimą, jų tinkamą kokybę bei atitiktį Sutarties reikalavimams pareikalaudama Paslaugų teikėjo dėl šios dalies išrašyti priėmimo–perdavimo aktą bei pateikti sąskaitą (13 600 Eur) apmokėjimui.
33.4. Nutraukdama Sutartį apeliantė net neužsiminė apie kokias nors pretenzijas dėl Paslaugų kokybės ar galimą nepasitenkinimą suteiktomis (teikiamomis) paslaugomis. Pranešime apie Sutarties nutraukimą nebuvo nurodyti ir pagrįsti kokie nors Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje nurodytų užduočių atlikimo trūkumai. Tai negali būti laikoma Sutarties nutraukimo priežastimi ir faktiniu pagrindu. Sutarties nutraukimo priežastys ir faktinis pagrindas šios bylos kontekste negali būti aiškinamas plačiau negu Paslaugų gavėjos yra nurodyta Pranešime apie Sutarties nutraukimą.
33.5. Nutarusi nutraukti Sutartį apeliantė prašė, kad ieškovė toliau tęstų ir pabaigtų Paslaugų teikimą (užbaigiant ir sertifikavimus). Veiksmų dėl Sutarties nutraukimo apeliantė ėmėsi kai visa esminė Paslaugų dalis ir visa jų vertė buvo apeliantei suteikta ir jos įsisavinta.
33.6. Sutarties objektas yra būtent mokymo ir konsultavimo bei susijusios paslaugos, kurių teikimas suskirstytas į Techninėje specifikacijoje apibrėžtas nuosekliai viena po kitos einančias konkrečias užduotis (T1 – T12). Visa Sutarties vykdymo programa buvo patvirtinta pačios apeliantės. Ieškovė Paslaugas teikė griežtai pagal apeliantės patvirtintą programą. Paslaugų teikimo programoje numatyti darbai yra betarpiškai tarpusavyje susiję – neatlikus ankstesnės užduoties, negalima imtis kitos. Apeliantė Pranešime apie Sutarties nutraukimą paprašė užbaigti sertifikavimo procesą, tai patvirtina, kad prieš tai buvę ir ieškovės atlikti programos etapai buvo pilnai užbaigti ir kokybiškai suteikti.
33.7. Ieškovė niekada nepripažino, kad Paslaugas teikė nekokybiškai – ieškovė nuosekliai ir pagrįstai laikėsi pozicijos, jog faktiškai suteiktos Paslaugos yra suteiktos kokybiškai. Tai, kad ieškovė teismine tvarka neginčijo Sutarties nutraukimo, negali būti suprantama, kaip tariamas ieškovės pripažinimas, jog ieškovė neva Paslaugas teikė nekokybiškai.
33.8. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrindžia CK 6.718 straipsnio 5 dalies taikymo šioje byloje pagrindo – papildomai niekaip neargumentuoja, nesuformuluoja ir neįrodo, a) kokio konkrečiai Sutarties rezultato ieškovė tariamai nepasiekė; b) kad toks Sutarties rezultatas buvo privalomas ieškovei ir c) kad toks Sutarties rezultatas nebuvo pasiektas būtent dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai teikė Paslaugas pagal Sutartį ir pagrįstai reikalauja už jas atsiskaityti.
33.9. Sutartis kvalifikuotina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Apeliantė nepagrįstai teigė, kad Sutartimi ieškovė privalėjo neva tai pasiekti kažkokį tai papildomą rezultatą, išeinantį iš Techninėje specifikacijoje įtvirtintų konkrečių užduočių (T1-T12) ribų, išplečia ieškovės teisinių įsipareigojimų pagal Sutartį ribas. Sutarties objektas yra mokymo ir konsultavimo bei susijusios paslaugos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Ieškovė neįsipareigojo pasiekti papildomo rezultato, išskyrus tinkamą Techninėje specifikacijoje įtvirtintų užduočių (T1 – T12) įvykdymą, tai ji ir padarė.
33.10. Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės Paslaugų nekokybišką pobūdį patvirtina ieškovės Pasiūlymo turinys. Nedelsiant po Sutarties sudarymo tarp šalių įvyko įvadinis susitikimas, kurio metu buvo detalizuojamos numatomos vykdyti veiklos, priemonės, kuriomis bus siekiama rezultatų ir terminai, sudaromas planas, t. y. šalys susitarė, kaip bus vykdoma Sutartis.
33.11. Apeliantė rengtuose ir viešai skelbtuose dokumentuose ir viešuose pranešimuose jos elektroniniame puslapyje (www.vv.lt) aiškiai patvirtino bei deklaravo Sutartimi teiktų Paslaugų naudą ir pasiektą apeliantei itin vertingą rezultatą, kurį pati įsivertina objektyviais kriterijais, pvz., paties Paslaugų gavėjo skaičiavimu per LEAN metodų taikymo laikotarpį nuo 2021 m. apeliantė sutaupė daugiau kaip 837 tūkst. Eur.
33.12. Į bylą pateikti apeliantės pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad Sutarties vykdymo metu apeliantė patvirtino ir pripažino, jog TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 11 uždaviniai buvo įvykdyti visa apimtimi (100 proc.), priėmė suteiktas Paslaugas. Patvirtino, kad šios Paslaugos yra suteiktos tinkamai, atitinka visus projektui keltus tikslus ir Paslaugoms taikomus reikalavimus pagal Sutartį. Į bylą pateikti apeliantės po Sutarties nutraukimo pasirašyti ir ieškovei pateikti dokumentai – 2023 m. liepos 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. raštai – patvirtina, kad apeliantė pripažino ir didesnės apimties Paslaugų, nei apima apeliantės pasirašyti priėmimo–perdavimo aktai, tinkamą kokybę ir priėmimą.
33.13. Sutarties vykdymo metu apeliantė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl Paslaugų kokybės, o jas pradėjo reikšti tik ieškovei teisme pareikalavus atsiskaityti už faktiškai suteiktas Paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
33.14. Į bylą pateikta daug pirminių Paslaugų faktinį bei kokybišką teikimą pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti ir pagrįstai padarė išvadą dėl tinkamai suteiktų Paslaugų ne vien apeliantės darbuotojams suteiktų sertifikatų pagrindu. LEAN metodų mokymai yra tęstinis procesas, kuris yra fiksuojamas eilėje įvairaus pobūdžio rašytinių dokumentų, sutartyje dėl mokymo paslaugų teikimo, paslaugų priėmimo–perdavimo aktuose, atsiskaitymą už suteiktas paslaugas patvirtinančiuose dokumentuose, šalių susirašinėjime dėl paslaugų teikimo ir, galiausiai, mokymuose dalyvavusių asmenų (darbuotojų) įgytą kvalifikaciją pagrindžiančiuose pažymėjimuose, sertifikatuose. Visi šie į bylą pateikti dokumentai kartu su kitais bylos įrodymais pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Paslaugos apeliantei buvo suteiktos faktiškai, ne formaliai, ir kokybiškai.
Šalies argumentai
33.15. Apeliantė procesiniu elgesiu pripažįsta, kad Paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos kokybiškai. Apeliaciniame skunde apibrėždama apeliacijos ribas, apeliantė prašo teismo panaikinti skundžiamą Sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau apeliaciniu skundu neprašo tenkinti priešieškinio.
33.16. Rašytinės formos komunikacijos tarp šalių egzistavimas vykdant Sutartį, nepatvirtina, kad ieškovė Paslaugas teikė su trūkumais. Elektroninių laiškų turinio analizė patvirtina, kad buvo sprendžiami organizacinio (administracinio) pobūdžio darbiniai Sutarties vykdymo klausimai, o ne reiškiamos pretenzijos dėl Paslaugų kokybės. M. M. ir S. K. laiškuose buvo išsakyti komentarai (pageidavimai, pastebėjimai) mokymų skaidrėms, medžiagai dėl Sutarties vykdymo organizacinės (administravimo) tvarkos.
33.17. Teismas tinkamai įvertino ir vadovavosi apeliantės darbuotojų parodymais ir kritiškai dėl darbo teisinių santykių egzistavimo vertino tik subjektyvųjį apeliantės darbuotojų vertinimą. Vadovavimas objektyvia informacija, o ne subjektyviu jos vertinimu, nėra netinkamas tokios informacijos įrodomosios reikšmės vertinimas, šalies darbuotojų subjektyvaus vertinimo kritinis vertinimas, tuo pagrindu, kad šie asmenys yra suinteresuoti darbdaviui palankia bylos baigtimi, pats savaime nėra procesinių teisės normų pažeidimas.
33.18. Išvados rengimo metu, vykdant Sutartį ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir eksperto D. U. nesiejo jokie apeliantės nurodyti darbo ar verslo santykiai. D. U. išvados rengimo metu ieškovė ir ekspertas D. U. neteikė LEAN vadybos sistemos taikymo paslaugų jokiuose bendruose projektuose, tarp jų nebuvo jokių hierarchinių ar subordinacija grįstų santykių, kurie paneigtų D. U. kaip eksperto nepriklausomumą bei savarankiškumą rengiant išvadą šioje byloje. Kad prieš trejus metus ieškovė su D. U. dalyvavo bendrame projekte, nereiškia šio eksperto absoliutaus lojalumo ieškovei.
33.19. Apeliantė, jau žinodama apie ieškovės ir D. U. dalyvavimą praeityje bendruose projektuose, kreipėsi į D. U. dėl išvados šioje byloje parengimo – pati apeliantė šio ankstesnio bendradarbiavimo nelaikė galinčiu daryti įtaką eksperto nešališkumui. D. U. sutiko atlikti vertinimą apeliantės užsakymu, tai paneigia bet kokias spekuliacijas, kad šis ekspertas gali turėti išankstinį palankumą ieškovės atžvilgiu. Ieškovės už D. U. išvados parengimą sumokėta paslaugų kaina nėra D. U. išvados šališkumo ir neobjektyvumo įrodymas.
33.20. Apeliantės tripliko 77 pastraipoje pateikti teiginiai, kuriais ji atsiliepė į D. U. išvados argumentus, yra išimtinai deklaratyvus pobūdžio ir prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Faktas, kad D. U. rėmėsi pirminiais Paslaugų teikimą pagrindžiančiais dokumentais, negali būti traktuojamas kaip išvados netinkamumo pagrindas. Absoliuti dauguma pirminių Paslaugų teikimą patvirtinančių dokumentų, kuriais rėmėsi D. U. (paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, ataskaitos) yra arba patvirtinti, arba pasirašyti apeliantės, arba priimti apeliantės nereiškiant pretenzijų. Dokumentai, kuriais rėmėsi D. U., objektyviausiai atspindi abiejų šalių veiksmus, valią Sutarties vykdymo metu.
33.21. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo V. Z. išvada. Ekspertė patvirtino, kad neturi konkrečios patirties vykdant LEAN metodų diegimo projektus panašaus dydžio ar pobūdžio organizacijose; ji negebėjo pagrįsti išvados rengimo metodologijos, patvirtino, kad pagrindines išvadas padarė net nesusipažinusi su Sutartimi ir kitais dokumentais ir remdamasi tik apeliantės atstovės M. M. pasakojimu. Be to, teismo posėdyje patvirtino, kad parengusi išvadą siuntė ją suderinti su apeliante, tai kelia pagrįstas abejones dėl išvados objektyvumo, nes ji iš anksto buvo derinama su apeliante. Svarbu akcentuoti, kad ir ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi techninėje užduotyje numatyti rodikliai įgyvendinti ir pasiekti, techninėje specifikacijoje nurodyti dokumentai parengti, bet kadangi apeliantės atstovė per jos vykdytą interviu teigė, kad LEAN metodų kaip sistemos netaiko, tai kalta dėl to yra ieškovė. Tokia ekspertės teiginių logika yra ydinga, nes ieškovei negali būti perkelta atsakomybė už apeliantės vidinius sprendimus naudotis ar nesinaudoti Paslaugų teikėjo jai suteiktomis žiniomis ir įrankiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista ieškovei iš atsakovės (apeliantės) 55 998,80 Eur skola ir 1 619,80 Eur delspinigiai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
36. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ ir ieškovė UAB „Gooliver“ (jungtinėje veikloje su UAB ,,LEAN akademija“) pasirašė Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. SUT21-P-418. Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei Veiklos procesų efektyvinimo remiantis LEAN vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugas (toliau – Paslaugos), kurios detalizuotos ir atitinka Techninėje specifikacijoje (Sutarties Specialiosios dalies priede Nr. 1) nurodytus reikalavimus (Sutarties Specialiosios dalies 1.1 papunktis). Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje nurodyti Pirkimo tikslui pasiekti keliami 12 uždavinių: 1) atlikti pirmines Paslaugų gavėjo veiklos procesų analizes – projekto pradžioje; 2) parengti LEAN diegimo programą; 3) pravesti LEAN vadybos, kaip sistemos, įvadinę sesiją Paslaugų gavėjo darbuotojams (dalyvavusių darbuotojų skaičius – ne mažesnis kaip 30); vienos sesijos trukmė – ne mažiau kaip 8 akad. val.; 4) parengti LEAN sistemos diegimo komunikacijos planą bei LEAN sistemos taikymo procesą; 5) parengti mokymų medžiagą, kuri būtų toliau naudojama vidiniams mokymams ir LEAN diegimui; 6) paruošti bent 6 vidinius ekspertus ir projekto koordinatorių diegti LEAN vadybos metodus (bent po vieną vidinį ekspertą kiekvienam iš metodų: Asaichi, 5S, Kaizen, PDCA, VACA, SD (Standartizuotas darbas) ir (arba) kiti su Paslaugų gavėju suderinti metodai), projekto koordinatorių – visiems metodams); 7) kartu su Paslaugų gavėjo vidiniais ekspertais įdiegti bent 6 LEAN vadybos sistemos metodus (Asaichi, 5S, Kaizen, PDCA, VACA, Standartizuotas darbas ir/arba kitus su Paslaugų gavėju suderintus LEAN vadybos sistemos metodus); 8) dalyvauti vidinių ekspertų vedamuose mokymuose (stebėti ir prireikus konsultuoti) Paslaugų gavėjo darbuotojams, teikti vertinimus po mokymų; 9) audituoti vidinių ekspertų vykdomus projektus; 10) ne rečiau kaip kas ketvirtį pateikti ataskaitą Paslaugų gavėjo vadovybei apie projekto progresą, pasiektus rezultatus; 11) padėti ekspertinėmis žiniomis projekto komandai kuriant Paslaugų gavėjo veiklos rodiklių stebėjimo sistemą; 12) parengti baigiamąją projekto vykdymo ataskaitą. Techninės specifikacijos 5.2.2 papunktyje taip pat apibrėžta, kokie rezultatai turi būti pasiekti juos įgyvendinant.
37. Vykdant Sutartį buvo pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktai: 2022 m. kovo 25 d. Aktas Nr. 1 (TS 1, 2, 3, 4 uždaviniai); 2022 m. liepos 28 d. Aktas Nr. 1 (TS 6, 7 uždaviniai); 2023 m. sausio 13 d. Aktas Nr. 1 (TS 5 uždavinys); 2023 m. vasario 13 d. Aktas Nr. 1 (TS 11 uždavinys). Iki Paslaugų sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei už Paslaugas sumokėjo iš viso 64 130 Eur su PVM (53 000 Eur be PVM).
38. 2023 m. gegužės 30 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų teikimo sutarties“ Nr. SD23-1556 (Pranešimas apie Sutarties nutraukimą), kuriuo informavo, kad, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 15.5 papunkčiu, kuris suteikia teisę Paslaugų gavėjui bet kuriuo metu vienašališkai, nesant Paslaugų teikėjo kaltės, nesikreipiant į teismą? nutraukti šią? Sutartį prieš 30 dienų? raštu apie tai pranešus Paslaugų teikėjai, Sutartį nutraukia nuo 2023 m. birželio 30 d., t. y. suėjus 30 dienų? terminui nuo šio rašto įteikimo dienos.
39. 2023 m. birželio 30 d., t. y. Sutarties nutraukimo dieną, ieškovė pateikė atsakovei galutinį Paslaugų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Galutinis Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas), kuriame nurodė visas pagal Sutartį faktiškai iki jos nutraukimo Paslaugų gavėjai suteiktas Paslaugas ir galutinę projekto statuso ataskaitą. Iki Sutarties nutraukimo dienos ieškovė atsakovei suteikė 97,33 procentus visų Sutartyje numatytų Paslaugų, kurių vertė yra 99 280 Eur (be PVM). Sutarties nutraukimo dieną atsakovė turėjo prievolę sumokėti ieškovei likusią kainą 46 280 Eur (be PVM) kainą už faktiškai suteiktas Paslaugas pagal Sutartį (99 280 Eur – 53 000 Eur = 46 280 Eur).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
40. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas neturėjo nagrinėti ieškinio dalies, kurioje ieškovė kritikuoja Paslaugų sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje tiesiogiai nebuvo ginčijamas Sutarties nutraukimo pagrindas, tačiau pripažįsta, kad Sutarties nutraukimo pagrindas vis tik yra teisiškai reikšmingas vertinant dėl Sutarties nutraukimo kilusias teisines pasekmes.
41. CK 6.721 straipsnio 1 dalis numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
42. Atsakovė Pranešime apie sutarties nutraukimą nurodė, jos požiūriu, Sutarties nutraukimui reikšmingas aplinkybes. Atsakovė konstatavo, kad Pirkimo vykdymo metu buvo vertintas UAB „Gooliver“ Pirkimo pasiūlyme pateiktame specialistų sąraše nurodyto projekto vadovo M. L. atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams. Tačiau pagal sudarytą 2021 m. lapkričio 11 d. Sutartį Nr. SUT21-P-418 projekto vadovo funkcijas faktiškai atliko K. J., kurios kandidatūra vertinimui Pirkime nebuvo pateikta, taigi atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams nebuvo įvertintas ir patikrintas.
43. Rašte atsakovė pacitavo Sutarties 8.2 papunktį, kuris numato, kad tuo atveju, jei Sutarties galiojimo metu paaiškėja, jog Paslaugos neatitinka Sutartyje ir (ar) Pasiūlyme nurodytų kriterijų, už kurį (-iuos) Paslaugų gavėjas pasiūlymų vertinimo metu teikė ekonominio naudingumo balus, ir (ar) Paslaugas teikia kiti specialistai nei buvo nurodyti Pasiūlyme, ir Paslaugų teikėjas nustatytų neatitikimų neištaiso per Paslaugų gavėjo nurodytą terminą, Paslaugų gavėjas įgyja teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 kalendorinių dienų raštu apie tai įspėjęs Paslaugų teikėją, neatlygindamas jokių nuostolių.
44. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 15.5 papunkčiu, Paslaugų gavėjas turi teisę bet kuriuo metu vienašališkai, nesant Paslaugų teikėjo kaltės, nesikreipiant į teismą nutraukti šią Sutartį prieš 30 dienų raštu apie tai pranešus Paslaugų teikėjui. Tokiu atveju Paslaugų teikėjui yra sumokama tik už faktiškai tinkamai ir laiku iki Sutarties nutraukimo dienos suteiktas Paslaugas.
45. Formuluodama argumentus dėl Sutarties nutraukimo pagrindo atsakovė, atsižvelgusi į rašte išdėstytas aplinkybes, įvertinusi Sutarties vykdymo kokybę bei teikiamų konsultavimo paslaugų atitikimą Sutarties tikslams, pranešė, kad, vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 15.5 papunkčiu, Sutartį nutraukia nuo 2023 m. birželio 30 d., t. y. suėjus 30 dienų terminui nuo šio rašto įteikimo dienos.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Pranešime apie sutarties nutraukimą atsakovė nurodė aplinkybę, jog projekto vadovo funkcijas faktiškai atlieka K. J., kurios kandidatūra vertinimui Pirkime nebuvo pateikta, taip pat cituodama Sutarties 8.2 papunkčiu padarė užuominą, kad tai galėtų būti vertinama Sutarties pažeidimu, dėl ko, remiantis Sutarties 8.2 papunkčiu Sutartis galėtų būti nutraukta nesikreipiant į teismą raštu apie tai įspėjus prieš 10 dienų, tačiau Sutarties šiuo pagrindu atsakovė vis tik nenutraukė. Sutartį atsakovė nutraukė remdamasi Sutarties bendrosios dalies 15.5 papunkčio pagrindu (vienašališkai, nesant paslaugų teikėjo kaltės).
47. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią sutartį nutraukti Sutarties bendrosios dalies 15.5 papunkčio pagrindu – vienašališkai, nesant paslaugų teikėjo kaltės – o tokia jos valios išraiškos forma nekelia abejonių jos nurodytu Sutarties nutraukimo pagrindu (CK 1.64 straipsnis).
48. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Sutartis buvo nutraukta dėl to, jog ieškovė teikė nekokybiškas Sutartyje numatytas paslaugas, o apie paslaugų kokybės trūkumus ji buvo nuolat informuojama. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip atsakovės gynybinę poziciją, kuri nepagrįsta bylos duomenimis.
49. Sutarties 15.4 papunktis numato galimybę Sutartį nutraukti esant esminiam Sutarties pažeidimui ir (arba) Sutarties sąlygas vykdant su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Tokiu atveju Paslaugų gavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį, apie tai prieš 3 darbo dienas raštu pranešdamas Paslaugų teikėjui Sutarties 15.4.1–15.4.8 papunkčiuose numatytais atvejais. Tačiau nutraukdama Sutartį apeliantė tokios galimybės nepaminėjo Pranešime dėl sutarties nutraukimo ir nesirėmė nė vienu Sutarties 15.4 papunktyje numatytu Sutarties nutraukimo pagrindu dėl Sutarties pažeidimo.
50. Apeliantė teigia, kad apie Paslaugų teikimo trūkumus ieškovė buvo nuolat informuojama beveik 12 mėn. iki Paslaugų sutarties nutraukimo, o šią aplinkybė grindė į bylą pateiktais elektroniniais laiškais, kuriais buvo bendraujama dėl Sutarties vykdymo.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose yra pareikštos tam tikros pastabos dėl Sutarties vykdymo, tačiau laiškų turinys bei dalykinė ir darbinė kalba, leidžia nuspręsti apie tai, jog tokiu būdu buvo komunikuojama ir sprendžiami Sutarties vykdymo eigoje iškilę organizaciniai, administraciniai ir mokymų turinio pritaikymo apeliantės bendrovės specifinei veiklai klausimai. Aplinkybė, kad kai kuriuose laiškuose minimas terminas konkretiems darbams atlikti arba yra išreikštas pageidavimas papildomu įrašu koreguoti dokumentų turinį, pavyzdžiui išreikštas apeliantės pageidavimas pakoreguoti paslaugų priėmimo–perdavimo aktą su veiksmais ir terminu iki kada tai bus atlikta, dėl savo išraiškos formos nesudaro pagrindo išsakytų pastabų vertinti kaip pretenzijų dėl Sutarties pažeidimo Sutarties 15.4 papunkčio prasme.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylą pateiktą elektroninį susirašinėjimą visų byloje pateiktų įrodymų kontekste įvertino kaip komunikaciją dėl Sutarties vykdymo ir nepagrįstu pripažino apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus ignoravo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta kitų įrodymų apie tai, jog apeliantė CK ar Sutartyje nustatyta tvarka buvo pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl Sutarties sąlygų pažeidimo (CK 1.64 straipsnis).
53. Byloje nustatyta, kad į bylą yra pateikti paslaugų perdavimo–priėmimo aktai buvo pasirašyti apeliantės atstovo, vadinasi, apeliantė jai perduotus darbus priėmė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu buvo fiksuoti Sutarties pažeidimai, jie buvo pašalinti, o Sutartimi numatytos paslaugos buvo suteiktos pasiekus joms Sutartyje nustatytus kokybinius kriterijus ir tikslus.
54. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytu argumentu, kad aplinkybė, jog tarp šalių buvo sudaryta viešųjų pirkimo sutartis iš tiesų įpareigojo apeliantę vykdyti griežtą Sutarties vykdymo kontrolę. Tuo atveju, jeigu buvo daromi esminiai Sutarties pažeidimai, viešasis interesas apeliantę įpareigojo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie Sutarties pažeidimus ir pareikalauti juos ištaisyti, o jų nepašalinus, Sutartį nutraukti joje nustatyta tvarka. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo geranoriška ir tikėjosi, jog vėlesniuose Sutarties įgyvendinimo etapuose ieškovė Sutartį vykdys tinkamai, leidžia spręsti, kad tokiu atveju, jeigu apeliantė matė daromus Sutarties pažeidimus ir vis tiek nesiėmė jos interesus užtikrinančių priemonių Sutarties pažeidimams pašalinti, pati apeliantė neužtikrino viešojo intereso apsaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad Sutarties vykdymo eigoje paaiškėję jos vykdymo trūkumai buvo neesminiai, be to, buvo pašalinti koreguojant Sutarties vykdymo planą. Aptartas apeliantės elgesys, kolegijos vertinimu, taip pat paneigia apeliaciniame skunde išsakytą versiją, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės padarytų esminių Sutarties pažeidimų.
55. Išsakytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė iki Sutarties nutraukimo nelaikė, jog ieškovė paslaugas teikė su esminiais Sutarties pažeidimais ir Sutartį nutraukė vienašališkai, nesant dėl to ieškovės kaltės.
56. Apeliaciniame skunde apeliantė pripažįsta, kad Paslaugų sutarties nutraukimo pagrindą pasirinko savo valia, tačiau teigia, jog tai nereiškia, kad dėl to jai kilo pareiga sumokėti už Paslaugas, kurios nebuvo suteiktos arba buvo suteiktos nekokybiškai (netinkamai). Teigia, kad ieškovė Paslaugų kokybės ir sukurto rezultato apimties neįrodinėjo, nors tokia pareiga jai numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
57. CK 6.718 straipsnis numato kliento interesų apsaugą vykdant paslaugų sutartį. Šio straipsnio 5 dalis teigia, kad jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
58. Nagrinėjamu atveju Paslaugų pirkimo Techninėje specifikacijoje buvo numatyti ne tik uždaviniai ieškovei, bet ir jų įgyvendinimo rezultatas, kuris buvo apibrėžtas metodinės medžiagos sukūrimu ir pateikimu apeliantei, vidinių ekspertų paruošimu, tam tikros kontrolės (audito) vykdymu. Byloje pateikti perdavimo–priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimas už paslaugas patvirtina, kad toks rezultatas ir buvo pasiektas.
59. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas turėjo įvertinti ne tik Paslaugų sutarties nuostatas, susijusias su sutarties nutraukimu, bet ir išsamiai įvertinti Paslaugų sutarties objektą, apimtį ir pačios ieškovės įsipareigojimą (pateiktą viešajame pirkime) suteikti Paslaugas Paslaugų koncepcijos aprašyme nurodytais būdais ir pasiekti Techninės specifikacijos uždavinių rezultatus, neleidžia kitaip, nei tai nurodyta Paslaugų pirkimo Techninėje specifikacijoje, identifikuoti Sutarties objekto ar ieškovei Sutartimi nustatyto pasiekti tikslo. Tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų sutartis, be to, šalys prieš pradėdamos ją vykdyti suderino ir detalizavo numatomas vykdyti veiklas ir priemones rezultatams pasiekti, sudarė planą ir numatė jo įgyvendinimo terminus. Ieškovė Sutartį vykdė būtent šalių sutartu būdu, atsižvelgdama į apeliantės poreikius ir laikydamasi Sutartimi nustatytų terminų. Apeliantė nedetalizavo, koks kitas, nei Techninėje specifikacijoje numatyti uždaviniai ir jų rezultatai, rezultatas buvo nustatytas ieškovei pasiekti, ir kokio būtent ieškovei nustatyto rezultato ji nepasiekė. Apeliantė byloje nepagrindė, kad Sutartimi ar bet kokiu kitu jos įgyvendinimo dokumentu ieškovei buvo nustatyta pareiga pasiekti kitokį, nei nustatyta Techninėje specifikacijoje, rezultatą.
60. 2023 m. birželio 30 d., Sutarties nutraukimo dieną, ieškovė pateikė apeliantei galutinį Paslaugų priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Galutinis Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas), kuriame nurodė visas pagal Sutartį faktiškai iki jos nutraukimo Paslaugų gavėjai suteiktas Paslaugas ir galutinę projekto statuso ataskaitą. Sutarties nutraukimo dieną atsakovė turėjo prievolę sumokėti ieškovei likusią 46 280 Eur (be PVM) Sutarties kainą už faktiškai suteiktas Paslaugas.
61. Apeliantė 2023 m. liepos 10 d. raštu ieškovei nurodė, kad, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 7.3 papunkčiu, nepriima ieškovės pateikto Galutinio Paslaugų priėmimo–perdavimo akto dėl rašte išdėstytų motyvų. Ieškovė 2023 m. liepos 18 d. Pranešime dėl vienašalio paslaugų perdavimo nurodė argumentus, kuriais paneigė apeliantės pastabas dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) darbų (ieškinio priedas Nr. 10). Įvertinusi ieškovės 2023 m. liepos 18 d. Pranešime dėl vienašalio paslaugų perdavimo nurodytus argumentus, apeliantė 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame pakartojo, kad palaiko atsisakyme priimti priėmimo–perdavimo aktą nurodytus motyvus ir pripažįsta tik 13 600 Eur (be PVM) ieškovės reikalavimą, tačiau nenurodė darbų, kurių perdavimą sutiko priimti, ir darbų, kuriuos atsisakė priimti. Likusią sumą apeliantė atsisakė sumokėti ir nurodė, kad ieškovė neturi teisės darbų perduoti vienašališkai.
62. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė negali remtis vien tik vienašalio priėmimo–perdavimo aktu, o kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų kokybės jai teko pareiga įrodyti jų kokybę. Teismas pripažino, kad ieškovė pagrindė visų jos suteiktų ir perduotų paslaugų tinkamą kokybę, tarp jų – ir perduotų 2023 m. liepos 18 d. Pranešimu dėl vienašalio paslaugų perdavimo (2023 m. birželio 30 d. Galutinis Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas).
63. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai reikšminga aplinkybe tai, kad apeliantė po to, kai Pranešime išreiškė argumentus dėl Sutarties nutraukimo, įvertinusi Paslaugų teikimo eigą, pasiūlė ieškovei dar iki 2023 m. birželio 30 d. tinkamai ir laiku suteikti Lean metodų „5S“ (2023 m. birželio 13 d.) ir „Asaichi“ (2023 m. birželio 27 d.) vidinių ekspertų sertifikavimo paslaugas, kad atsakovė galėtų už jas atsiskaityti bei sutartu laiku ir visiems priimtinu būdu vidiniams instruktoriams įteikti Lean metodų sertifikatus. Paprašė nebeteikti paslaugų pagal Pirkimo techninėje specifikacijoje numatytus uždavinius Nr. 7-12.
64. Techninėje specifikacijoje ieškovei suformuluoti uždaviniai ir Sutarties vykdymo eiga patvirtina, kad Sutarties objektas yra mokymo ir konsultavimo paslaugos, kurių teikimas suskirstytas į Techninėje specifikacijoje apibrėžtas nuosekliai viena po kitos einančias konkrečias užduotis (T1 – T12). Todėl yra pagrįsta teigti, kad uždaviniai turi būti vykdomi nuosekliai eilės tvarka, o sertifikavimo darbai gali būti atlikti tik įgyvendinus iki tol numatytus etapus.
65. Aplinkybė, kad apeliantė, įvertinusi jau suteiktų Paslaugų turinį ir apimtį, Sutarties vykdymo eigą ir šalių bendradarbiavimo kokybę, nutraukusi Sutartį paprašė įgyvendinti dar dalį likusių Paslaugų, leidžia spręsti apie tai, kad: a) ją tenkino iki aptariamo momento ieškovės suteiktų paslaugų kokybė; b) ji savo valia priėmė sprendimą Sutartį su ieškove įgyvendinti tik iki pačios apeliantės pasirinkto konkretaus baigiamojo etapo ir Sutartį nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi numatytos suteikti paslaugos galėjo būti teikiamos tik nuosekliai laikantis jų eiliškumo, daroma išvada, jog nutraukus Sutartį tam tikro apeliantės pasirinkto etapo uždaviniai buvo faktiškai įgyvendinti. Kartu su ieškiniu pateikta 2023 m. birželio 30 d. projekto statuso ataskaita už laikotarpį iki 2023 m. birželio, Paslaugų priėmimo–perdavimo aktai ir 2023 m. liepos 18 d. Pranešimas dėl vienašalio paslaugų perdavimo patvirtina, kad buvo suteiktos beveik visos pagal Sutartį numatytos paslaugos ir buvo įgyvendinti Pirkimo techninėje specifikacijoje numatyti uždaviniai Nr. 1–11.
66. Byloje pateikti duomenys yra pakankami vienareikšmiškai nuspręsti, kad nutraukus Sutartį buvo įgyvendinti visi iki pačios apeliantės pasirinkto konkretaus baigiamojo Sutarties etapo numatyti uždaviniai, apeliantei perduotų darbų kokybė atitiko Sutartimi nustatytus tikslus ir uždavinius. Nėra pagrįsta teigti, kad ieškovės teiktos paslaugos apeliantei nesukūrė Sutartyje siekto rezultato.
67. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantės parengtame ir viešai skelbtame UAB „Vilniaus vandenys“ metiniame pranešime už 2023 metus, nepriklausomo auditoriaus išvadoje ir finansinėse ataskaitose už 2022 metus, apeliantės viešuose pranešimuose elektroniniame puslapyje (www.vv.lt) aiškiai deklaruota Sutartimi teiktų Paslaugų nauda ir pasiektas itin vertingas rezultatas. Apeliantė viešai patvirtino, kad nuolat patiria labai konkrečią tokių Paslaugų tęstinę naudą ir rezultatą, kurį įsivertina objektyviais kriterijais, pvz.: paties Paslaugų gavėjo skaičiavimu per LEAN metodų taikymo laikotarpį nuo 2021 m. apeliantė sutaupė daugiau kaip 837 tūkst. Eur.
68. Apeliantė po to, kai buvo inicijuota civilinė byla kreipėsi į doc. dr. V. Z. ir paprašė pateikti apeliantės gautos paslaugos kokybės ir sutarties sąlygų išpildymo ekspertinį vertinimą. Ekspertė pateikė išvadą, kad įgyvendinant Techninėje specifikacijoje numatytus uždavinius, sukurtos paslaugos kokybė Paslaugos gavėjai lygi 40 procentų planuotosios apimties. Be šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo jau išnagrinėtų aplinkybių, iš esmės tik šia išvada remdamasi apeliantė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti 2021 m. lapkričio 11 d. Veiklos procesų efektyvinimo remiantis Lean vadybos sistema mokymo ir konsultavimo paslaugų sutartyje Nr. SUT21-P-418 numatytą paslaugų kainą ir priteisti iš ieškovės 23 830,95 Eur permoką.
69. Svarbu paminėti, kad ekspertė V. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, jog visi techninėje užduotyje numatyti rodikliai įgyvendinti ir pasiekti, techninėje specifikacijoje nurodyti dokumentai parengti, o ekspertės išvadą dėl sukurtos paslaugos kokybės 40 procentų vertės Paslaugos gavėjai lėmė apeliantės darbuotojos per jos vykdytą interviu nurodyta aplinkybė, kad LEAN metodų kaip sistemos netaiko.
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju lemiamą įrodomąją reikšmę turi byloje nustatytos aplinkybės apie šalių elgesį Sutarties vykdymo metu. Sutarties vykdymo metu apeliantė elektroniniais laiškais išsakė pastabas dėl Sutarties vykdymo tvarkos, kai kuriuose laiškuose išreiškė aiškią poziciją dėl to, kad darbus priims ir sąskaitą už juos apmokės tik tokiu atveju, jeigu bus atlikti konkretūs pataisymai perdavimo–priėmimo akte. Į bylą pateikti apeliantės pasirašyti Paslaugų perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad trūkumai buvo ištaisyti, o apeliantė priėmė jai perduotus darbus. Be to, už juos apmokėjo pagal jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras.
71. Apeliantė 2023 m. liepos 10 d. rašte ieškovei nurodė, kad, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 7.3 papunkčiu, nepriima ieškovės pateikto Galutinio Paslaugų priėmimo–perdavimo akto dėl rašte išdėstytų motyvų. Ieškovė 2023 m. liepos 18 d. Pranešime dėl vienašalio paslaugų perdavimo nurodė argumentuotai paneigė apeliantės pastabas dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) darbų, nurodė, kad apeliantės ginčyti darbai buvo atlikti 2022 m., o apie tai buvo nurodyta ketvirtinėse ataskaitose (ieškinio priedas Nr. 10). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės 2023 m. liepos 18 d. Pranešime nurodytas aplinkybes. Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme nepagrindė, kodėl priėmė tik dalį jai perduotų darbų, o likusius darbus atsisakė priimti, taip pat į bylą neteikė kitų įrodymų, kuriais paneigtų ieškovės 2023 m. liepos 18 d. Pranešime nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrindė, jog jos atsisakymas priimti jai perduotus darbus buvo pagrįstas, todėl toks pareiškimas vertintinas kaip deklaratyvus.
72. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė Sutartimi nustatytus darbus atliko pagal Techninėje specifikacijoje nustatytus jai uždavinius ir pasiekė joje nurodytus tikslus, o apeliantė nepagrindė ir neįrodė atsisakymo priimti jai perduotus darbus pagrįstumo.
73. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nepagrįstai kuriam nors įrodymui suteikė didesnę įrodomąją reikšmę.
74. CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
75. Apeliantė kritiką pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje pateiktų ekspertinių nuomonių vertinimo grindė galimu eksperto D. U. šališkumu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad D. U. išvados rengimo metu ieškovė ir ekspertas D. U. dalyvavo bendruose projektuose, ar juos sietų hierarchija ar subordinacija grįsti santykiai, kurie paneigtų D. U. kaip eksperto nepriklausomumą rengiant išvadą byloje. Byloje pateiktas subjektyvus apeliantės vertinimas dėl praeities įvykio, kai ieškovė su D. U. dalyvavo bendrame projekte, nėra pakankamas paneigti eksperto objektyvumą ir nešališkumą.
76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsamiai pagrindė argumentus dėl byloje pateiktų ekspertinių išvadų tarpusavio konkurencijos (skundžiamo sprendimo 45–47 punktai), kurių apeliaciniame skunde apeliantė nepaneigė. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ekspertės doc. dr. V. Z. kvalifikacija, naudotais tyrimo metodais ir jos tirta medžiaga nepaneigia pačios ekspertės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, kuriais ji paneigė pačios rašytinę išvadą, kad užduotis buvo atlikta tik iš dalies. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ekspertė nurodė, jog Sutartimi numatyti rodikliai vis tik buvo įgyvendinti ir pasiekti, o Techninėje specifikacijoje nurodyti dokumentai parengti, bet kadangi atsakovės atstovė per jos vykdytą interviu teigė, kad LEAN metodų kaip sistemos netaiko, dėl to atsakinga pripažino ieškovę.
77. Kasacinis teismas praktikoje yra pažymėjęs, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, taip pat reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 36 punktas).
78. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės darbuotojų parodymus vertino kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir vertindamas liudytojų parodymų įrodomąją vertę pagrįstai atsižvelgė į liudytojus ir apeliantę siejančius darbo teisinius santykius. Apeliaciniame skunde išsakyta subjektyvi apeliantės pozicija nepaneigia teismo objektyvaus ir teisingo liudytojų parodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantės galimybė įrodinėti Paslaugų kokybės trūkumus bei sukurto rezultato apimtį buvo apribota. Apeliantės teisė teikti į bylą kitus leistinus įrodymus nebuvo niekaip apribota.
79. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
80. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog sutartis buvo nutraukta apeliantės iniciatyva bei valia, nesant ieškovės kaltės, o suteiktos paslaugos ir perduoti darbai atitiko Sutartimi nustatytus uždavinius ir tikslus, todėl atsakovei atsirado pareiga už juos atsiskaityti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
81. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė prašymą atlyginti jai 1 524,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė UAB „Gooliver“ pateikė prašymą atlyginti jai 7 045,23 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas.
82. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Joje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas
83. CPK 93 straipsnyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka taikoma ir bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme paskirstyti. Todėl apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei (atsakovei) neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
84. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
85. Ieškovė UAB „Gooliver“ prašo atlyginti jai 7 045,23 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Nurodė, kad šiuo atveju jos prašomos priteisti išlaidos iš esmės neviršija numatytų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą yra protingo bei pagrįsto dydžio, prašymą grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės argumentu.
86. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
87. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, nagrinėjamoje byloje maksimalios atlygintinos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos sudaro 2 909,27 Eur (koeficientas 1,3; taikytinas vidutinis mėnesio bruto – 2 237,90 Eur). Tuo tarpu ieškovė prašė atlyginti 7 045,23 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas, kurios viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius.
88. Teisėjų kolegija, nepaneigdama prašyme priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, cituotos ESTT praktikos pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Kasacinio teismo pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas).
89. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą priteisti, jos vertinimu, pagrįstas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė bylos apimtimi ir sudėtingumu, tačiau išsamiau šių aplinkybių nedetalizavo, ir ESTT išaiškinimais, kad negalima pateisinti teisės normų, kuriose nustatyti fiksuoti tarifai yra gerokai mažesni už vidutinius toje valstybėje narėje faktiškai taikomus advokato paslaugų tarifus, o nacionalinės teisės normos, kuriomis yra įtvirtintos pernelyg mažos priteistinos maksimalios sumos už advokatų pagalbą, yra draudžiamos.
90. Nors ieškovė prašymą atlyginti jos nurodyto dydžio patirtas teisinės pagalbos išlaidas grindė bylos apimtimi ir sudėtingumu, detaliau tokios pozicijos neargumentavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė iš esmės nenurodė aplinkybių ir argumentų, kurie leistų Rekomendacijų 2 punkto aspektu įvertinti ieškovės prašomų atlyginti teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą. Ieškovės atstovė, rengusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, civiliniame procese dalyvauja nuo jo pradžios, pirmosios instancijos teisme išsamiai išnagrinėti klausimai nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu nevertintini itin sudėtingais, byla nereikalavo specifinių žinių, o apeliaciniame skunde nebuvo iškelta sudėtingų fakto ir teisės klausimų (Rekomendacijų 2 punktas).
91. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, 8.11 papunkčiu, atsakovės prašomos atlyginti atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki maksimalaus atlygintino dydžio (2 909,27 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gooliver“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ 2 909,27 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devynių Eur 27 ct) teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas.