- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-175-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19671-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- Bigbank AS filialo
- Atsakovas
- J. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bigbank AS filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Bigbank AS filialo ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Bigbank AS filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės J. Š. 16 020,10 Eur skolą, 5 847,44 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti ryšium su iškelta baudžiamąją byla ir atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-20077-24 Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate iki visiško baudžiamosios bylos užbaigimo.
3. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. raštu Nr. 66 informavo kredito įstaigas, tame tarpe ir ieškovą, apie apgaulės būdu sudarytas kredito sutartis ir trečiųjų asmenų pasisavintus kredito įstaigų pervestus į atsakovės sąskaitą pinigus. Dėl galimo pinigų pasisavinimo, atsakovės pareiškimo Vilniaus apylinkės prokuratūrai pagrindu, iškelta baudžiamoji byla ir Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė 2024 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąja. Ikiteisminio tyrimo įstaigai atsakovė pateikė įrodymus, kad ji pati nesudarinėjo su ieškovu kredito sutarties ir jo suteikto kredito lėšomis nesinaudojo. Jas, naudodamasis atsakovės mobiliu telefonu ir elektroniniu parašu, sudarė ir neteisėtai pasisavino lėšas kitas asmuo. Nustačius, kad pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle atsakovės vardu kredito sutartis sudarė kitas asmuo, tokios sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis, o žalą bankui turėtų atlyginti lėšas pasisavinęs asmuo ar asmenys. Pažymėjo, kad nenustačius visų sutarčių sudarymo ir pinigų pasisavinimo aplinkybių ir nenustačius kaltų asmenų nėra galimybės teisingai išnagrinėti ieškovo ieškinį, nes būtų remiamasi vien formaliais kredito sutarties pagrindais.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo, prašydamas netenkinti atsakovės prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
5. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju civilinė byla gali būti išnagrinėta ir nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos. Prašyme nėra nurodomos kokios konkrečiai reikšmingos aplinkybės turi būti nustatytos ikiteisminiame tyrime, kurios būtų svarbios šios civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovė tik nurodo, kad prieš ją galimai apgaulę naudojo kiti asmenys ir pasinaudodami apgaule sudarė vartojimo kredito sutartį, pasisavino pinigus, o ji kredito lėšomis nesinaudoja. Ieškovas pažymėjo, kad ji atliko aktyvius veiksmus kreditui gauti, be kurių tretieji asmenys nebūtų galėję kreiptis į ieškovą dėl vartojimo kredito išdavimo. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų aplinkybes, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog atsakovė sandorius su ieškovu sudaro ne laisva valia. Nurodė, kad nustačius kitus asmenis, kurie panaudojo apgaulę prieš atsakovę, ji galės naudotis įstatyme jai suteikta teisę reikšti civilinį ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą arba prokuroras perduos teismui bylą su surašytu kaltinamuoju aktu ir įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas (nutartis, nuosprendis)).
7. Teismas nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei grindžia tarp šalių 2024 m. sausio 15 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties CL-LTC-24000574 nuostatomis. Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė yra pripažinta nukentėjusiąja, pagal jos gautą pareiškimą dėl sukčiavimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatinėjamos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kas ją sudarė, ar kiti asmenys veikė teisėtai, ar nebuvo sukčiaujama, taip pat vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, siekiant išvengti tų pačių aplinkybių nagrinėjimo abiejuose procesuose bei skirtingų sprendimų priėmimo, teismas sprendžia, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti įrodymai yra teisiškai reikšmingi šiai bylai ir teismas nagrinėdamas civilinę bylą juos privalo vertinti, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktu teismas laikė, kad yra pagrindas sustabdyti bylą iki tol, kol įsiteisės procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas pažymėjo, kad tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-10084-925/2024).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovas Bigbank AS filialas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Negali būti konstatuojamas būtinumas civilinę bylą stabdyti jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka.
10.2. Teismas skundžiamojoje nutartyje abstrakčiai nurodo, kad ikiteisminiame tyrime yra nustatinėjamos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kas ją sudarė, ar kiti asmenys veikė teisėtai, ar nebuvo sukčiaujama, tačiau vien tai negali būti pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji suprato, jog jos vardu bus imami kreditai, tam neprieštaravo ir atliko aktyvius veiksmus.
10.3. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, sandorį sudarė ne laisva valia, t. y. apgaulės būdu. Atsakovė taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų aplinkybes, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie, kad atsakovė sandorius su sudaro ne laisva valia. Yra patiriami finansiniai nuostoliai, o ieškovas pastatomas į neapibrėžtai ilgą laiko tarpą, kuomet bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Pažeidžiama ieškovo teisė į greitesnį ir efektyvesnį skolos atgavimą.
10.4. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius kitus asmenis, kurie galimai apgaulės būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, atsakovė galės naudotis įstatyme jam suteikta teisę reikšti ieškinį regreso tvarka, nes būtent ji yra nukentėjusioji. Tokiu būdu yra apginamos ne tik ieškovo, tačiau ir atsakovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir jos baigtį.
10.5. Teismas pažymėjo, kad jo padarytos išvados atitinka teismų praktiką, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10084-925/2024, tačiau paminėtos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, teismo nutartis nėra įsiteisėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
13. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
14. Kitas iš įstatyme nustatytų fakultatyvių bylos sustabdymo pagrindų nurodomas, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 164 straipsnį teismas turi teisę, bet ne pareigą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti; teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, taip pat teismas turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo; klausimas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu sprendžiamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, t. y. remdamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, sustabdė civilinės bylos, kurioje nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo, nagrinėjimą dėl to, kad Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovė yra pripažinta nukentėjusiąja pagal jos gautą pareiškimą dėl sukčiavimo. Akcentavo, kad ikiteisminiame tyrime yra nustatinėjamos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kas ją sudarė, ar kiti asmenys veikė teisėtai, ar nebuvo sukčiaujama. Taip pat teismas sprendė, kad civilinės bylos sustabdymas yra tikslingas siekiant išvengti tų pačių aplinkybių nagrinėjimo abiejuose procesuose bei skirtingų sprendimų priėmimo.
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo vykdymo faktu bei tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjamos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu.
17. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų duomenų, susijusių su aptartu ikiteisminiu tyrimu, matyti, kad Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato antrasis veiklos skyrius 2024 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti J. Š. (atsakovę) nukentėjusiąja, kadangi surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. Š. nusikalstama veika yra padaryta turtinė žala. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatas 2024 m. rugpjūčio 27 d. parengė raštą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)tęsimo, kuriame nurodė, jog yra tęsiamas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2024 m. gegužės 17 d. gautą pareiškimą dėl sukčiavimo.
18. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei viename ikiteisminio tyrimo institucijos parengtame dokumente nėra aiškiai nurodyta, jog yra vertinamos su ginčo vartojimo kredito sutarties sudarymu susijusios aplinkybės, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatinėjamos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės. Teismas savo išvadų nepagrindė jokiais konkrečiais, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo institucijų raštais ar juose nurodytais ikiteisminio tyrimo metu atliekamais veiksmais. Pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys parodo, kad yra atliekamas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini) atliktos veikos ((duomenys neskelbtini)), tačiau juose nenurodyta, kad jo metu yra vertinamos ginčo vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybės, jo teisėtumas ir kt., t. y. juose yra tik pateikiami apibendrinti duomenys dėl veikos ir nukentėjusio asmens nedetalizuojant kitų ikiteisminio tyrimo duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad yra pateiktas atsakovės atstovo 2024 m. liepos 1 d. laiškas kreditoriams, kuriuose jis kvestionuoja tris atsakovės sudarytas vartojimo kredito sutartis su skirtingomis komercinėmis kredito institucijomis bei informuoja apie 2024 m. gegužės 14 d. kreipimąsi į prokuratūrą dėl nurodytų sutarčių, savaime neįrodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu yra nagrinėjamos šiai bylai aktualios faktinės aplinkybės, kadangi, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo dokumentuose, esančiuose šioje byloje, tokio pobūdžio duomenys nenurodyti. Be to, svarbu pažymėti, kad vien faktas, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra laikytinas pakankamu pagrindu privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
19. Vis dėlto, jeigu teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, nusprendžia, kad yra tikslinga sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo, jis turi atsižvelgti į tai ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos, pavyzdžiui, ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas papildomai motyvuoti priimtą sprendimą sustabdyti bylą, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10084-925/2024 (dab. Nr. e2-723-925/2025), tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-723-925/2025 yra nagrinėjama pagal fizinio asmens ieškinį kredito įstaigai, kuriuo prašoma vartojimo kredito sutartį pripažinti negaliojančia ir nustatant tikrąsias kredito sutarties šalis. Taigi nagrinėjamu atveju aptartos bylos ir šios nagrinėjamos bylos tiek nustatinėjamos faktinės aplinkybės, tiek ir bylos nagrinėjimo ribos (ieškinių dalykai) yra skirtingi. Be to, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2274-340/2024, kuria aptarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartis palikta nepakeista, byloje buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria remdamasis teismas galėjo nustatyti kokie konkretūs veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo ar bus atliekami ir tai leido įvertinti ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių bei ieškinio pagrindo tapatumą ir būtinybę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Šios nagrinėjamos bylos atveju jokių išsamių ikiteisminio tyrimo duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė remdamasis aplinkybėmis, kurios nenurodytos į bylą pateiktuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Teismas nenurodė konkrečių ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų, turinčių įtaką šios bylos nagrinėjimo eigai, nenurodė, kad bylos nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių negalima nustatyti bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, todėl sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismo skundžiamoje nutartyje esantys motyvai yra abstraktūs ir nepagrindžiantys bylos sustabdymo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo būtinybės. Netgi vertinant, kad pirmosios instancijos teismas įžvelgė būtinybę sustabdyti civilinę bylą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, tačiau to aiškiai nemotyvavo skundžiamoje nutartyje. Nesant kitų duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei į formuojamą teismų praktiką, padaro išvadą, kad nustatytų aplinkybių kontekste nenustačius tiek privalomojo, tiek fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo, pirmosios instancijos nepagrįstai ir nemotyvuotai sustabdė bylos nagrinėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
ieškovo Bigbank AS filialas atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės J. Š. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.