Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ atstovo advokato A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2567-199/2016 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

nebuvo ištirtos visos įrodinėtinos aplinkybės, išvada padaryta skubotai ir paviršutiniškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, pripažindamas atsakovą neskolingu už ieškovės suteiktas paslaugas bei taikė LR CK 6.54 str. 1 d. nuostatas.

civilinėje byloje Nr. 2-17259- 945/2014 iš atsakovo buvo priteistas įsiskolinimas susidaręs iki 2014 m. gegužės mėn. 30 d., todėl nuo 2014 m. birželio mėn. atsakovui nesilaikant tiek taikos sutartimi nustatytų sąlygų, tiek ir nemokant tinkamai einamųjų mėnesio mokesčių pradėjo formuotis naujas įsiskolinimas. Remiantis pateikta teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17259-945/2014 atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 945,63 Eur sumą, tačiau kaip matyti iš apyvartos žiniaraščio nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas netinkamai mokėjo mokesčius ne tik taikos sutartimi nustatytus įsipareigojimus, tačiau ir nemokėjo einamųjų mokesčių. Nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas atliktais mokėjimais dar net nepadengė taikos sutartimi civilinėje byloje 2-17259- 945/2014 nustatytų įsipareigojimų.

Už apeliantės nurodytą laikotarpį mokėjimai UAB „Būsto valda" dėl buto (duomenys neskelbtini), atlikti konkrečiai nurodant mokėjimo paskirtį mokėjimo kvituose. Mokėjimo kvitai prijungti prie bylos. Įsiskolinimo nėra.Apeliantės teiginys, kad konkrečiai nurodytomis įmokomis ji dengė kitą skolą, dėl kurios klausimas yra išspręstas, ir kurios mokėjimo terminas dar buvo nesuėjęs, kai buvo jau atlikti mokėjimai už komunalines paslaugas ir kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas, nes kai yra kelios skolos įmokų paskirstymą nurodo CK 6.55 straipsnis, o ne 6.54 straipsnis, kuriuo apeliantė mėgina manipuliuoti paversdama vieną skolą kita atbuline data.Apeliantė painioja skunde ankstesnę skolą, kuri nebuvo šioje byloje nagrinėjimo objektas, klaidina teismą ir melagingai teigia, kad mokesčių už paslaugas mokėjimas nebuvo atliekamas, kai tuo tarpu byloje yra pateikti įrodymai, kad visos sumos, kurių nori prisiteisti apeliantė yra pilnai apmokėtos suėjus jų mokėjimo terminams.Kauno apylinkės teismas šioje byloje vadovavosi ir taikė LR CK 6.55 str. 1 d. nuostatas, o ne 6.54 str. 1 d. ką teigia apeliantė savo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prievolės mokėti mokesčius už ieškovės suteiktas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas 2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu, atsakovui kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkui, vykdymo bei įmokų paskirstymo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei įmokų paskirstymo klausimą, dėl ko, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą.

Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį (CPK 185 str.).

CK 6.54 ir CK 6.55 straipsniai reglamentuoja įmokų paskirstymą bei įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.54 str. 1 d. nustatytas įmokų paskirstymo taisykles. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir CK 6. 55 str. nuostatomis.

CK 6.55 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

Nagrinėjamoje byloje bei prijungtoje civ. byloje Nr. 2-17259-945/2014 esantys duomenys, patvirtina, kad civilinė byla Nr. 2-17259-945/2014 dėl 2843, 84 Lt skolos už laikotarpį iki 2014 m. birželio 1 d. priteisimo iškelta 2014 m. liepos 15 d., todėl kilus ginčui tarp šalių jokie atsakovo sumokėtų einamųjų įmokų nuo 2014 m. birželio mėnesio iki bylos išnagrinėjimo pabaigos negalėjo būti vykdomi, o teismui 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi tarp šalių patvirtinus taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, atsakovui nuo 2015 m. vasario 1 d. kilo pareiga per 12 mėnesių lygiomis dalimis po 78, 84 Eur kas mėnesį padengti 945, 64 Eur įsiskolinimą.

Iš ieškovės pateiktų už 2015 m. birželio mėn.–rugpjūčio mėn. laikotarpio sąskaitų (pavadinimu „ priskaitymas už suteiktas paslaugas“) matyti, kad atsakovui kas mėnesį buvo skaičiuojama po 6, 35 Eur administravimo mokesčio ir po 1, 51 Eur kaupiamųjų lėšų bendroms namo reikmėms – viso 7, 86 Eur/mėn., o iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio už ginčijamą laikotarpį matyti, kad atsakovui ieškovė priskaičiavo iš viso 125, 75 Eur einamų mokesčių. Iš atsakovo pateiktų į bylą mokėjimo nurodymų 2014 m. rugsėjo 30 - 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu matyti, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu, mokėdamas po 7, 86 Eur ir didesnėmis sumomis 8 mokėjimo nurodymais sumokėjo einamųjų mokėjimų iš viso 219, 23 Eur, o 2015 m. sausio 31 d., vasario 28 d., kovo 31 d., birželio 17 d. sumokėjo 394 Eur padengdamas skolos dalį pagal teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, mokėjimo nurodymuose aiškiai nurodydamas įmokų paskirtį. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis CK 6.55 str. 2 dalies nuostatomis bei atsižvelgiant į taikos sutarties sąlygas dėl vykdymo išdėstymo ieškovė negalėjo šių įmokų už ginčijamą laikotarpį paskirstyti kitaip, nei nurodė atsakovas savo mokėjimuose, be to iš atsakovo į bylą pateiktų mokėjimų matyti, kad jis atsakovei už ginčijamą laikotarpį neliko skolingas (CPK 185 str.)..

Esant šioms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės ieškinys dėl 125, 75 Eur skolos priteisimo nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byla elektroninė, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme nėra patirta (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.