Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagal ieškovų L. A., R. Ž. ir I. V. ieškinį atsakovei V. S. ir dėl sutarties pripažinimo nesudaryta bei turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagal atsakovės priešieškinį ieškovėms.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Byloje teismas nustatė, kad atsakovė V. S. nuo 2004 metų gyveno santuokoje su R. S., tačiau nuo 2017 metų balandžio mėnesio sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartimi, serija PIJ Nr. 248/9, nusipirko iš UAB „AUTO PIJUS” automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovių pateiktos 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties atsakovė nesudarė ir savo nuosavybės teisės į šį automobilį R. S. neperleido.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo argumentais.

Iš šalių nurodomų argumentų ir pateiktų įrodymų akivaizdu, kad kilusiam ginčui išspręsti esminė aplinkybė yra tai, ar 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes tai būtų paskutinis sandoris, kurio pagrindu turėtų būti nustatinėjamas šiuo sandoriu perleisto turto teisinins režimas, ir kuriuo grindžiamas ieškovių reikalavimas pripažinti jį asmenine R. S. nuosavybe. Kita esminė aplinkybė, nuo kurios priklauso atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti ginčo turtą jos asmenine nuosavybe pagįstumas, yra tai, kieno ir kokia nuosavybe tapo automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį, serija PIJ Nr. 248/9, kurios, skirtingai nei 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutarties, nei viena šalis neginčija.

Dėl automobilio nuosavybės teisės pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį

Vertinant šalių argumentus ir pateiktus įrodymus pirmiausia būtina nustatyti kieno ir kokia nuosavybe automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapo pagal pirmiau sudarytą 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį, serija PIJ Nr. 248/9. Byloje nėra ginčo, kad šis automobilis įsigytas dar nenutraukus atsakovės ir R. S. santuokos, tačiau teismo posėdžio metu išsiskyrė šalių pozicijos dėl to, ar tuo metu sutuoktiniai dar gyveno santuokinį gyvenimą, ar jau buvo nutraukę faktinius santuokos ryšius ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės šiuo sandoriu neįgijo.

Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia sutuoktinių turtą padalinti tiek nutraukiant santuoką, tiek ir susituokus, o tais atvejais, kai sutuoktiniai faktiškai nustoja kartu gyventi, jie turi teisę reikalauti, kad bendru būtų laikomas ir dalijamas tik tas turtas, kurį bendrai įgijo iki tada, kai pradėjo gyventi skyrium. Nors šioje byloje turtas nėra dalijamas kurio nors sutuoktinio prašymu dar nesibaigus santuokai, tačiau nurodytos CK normos taikytinos nustatant įgyto automobilio nuosavybės teisinį režimą, nes turtas buvo įgytas santuokos metu.

Vertinant šalių paaiškinimus dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium aplinkybių pirmiausiai pažymėtina, kad atsakovės pozicija yra aiški ir nuosekli nuo jos atsiliepimo į ieškinį pateikimo iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, o ieškovių pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli. Nors ieškovių atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad bendrą gyvenimą kartu nutraukę sutuoktiniai dar palaikė tam tikrus ryšius, kad R. S. finansiškai rėmė atsakovę, kad pats surado ir nupirko automobilį už jo pinigus, nes tuo metu sutuoktiniai dar bendravo, tačiau nei savo ieškinyje, nei dublike, nei atsiliepime į priešieškinį tokiomis aplinkybėmis ieškovės nesirėmė. Priešingai, savo procesiniuose dokumentuose ieškovės pačios nurodė, kad apsigyvendami atskirai sutuoktiniai faktiškai nutraukė savo bendrą gyvenimą, o į teismą dėl santuokos nutraukimo iškart nesikreipė dėl ilgo ir sudėtingo proceso, pripažino, kad susitarus dėl gyvenimo skyrium, sutuoktiniai buvo susituokę tik formaliai, todėl nuo 2017 m. balandžio mėnesio R. S. turtas buvo įgyjamas asmeninės nuosavybės teise (ieškinio 16-18 punktai, atsiliepimo į priešieškinį 38-40 punktai). Akivaizdu, kad ieškovės iš esmės pripažįsta, jog apsigyvendami atskirai sutuoktiniai S. faktiškai nutraukė savo bendrą gyvenimą ir jų santuoka liko tik formali, o nuo to momento jų įgyjamas turtas tapo asmenine, o ne bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovių atstovo bandymas teismo posėdžio metu tą patį gyvenimo skyrium faktą vos penkių dienų skirtumo intervale visiškai skirtingai traktuoti atsakovės ir R. S. atžvilgiu yra nepagrįstas, nes ieškovės neįrodė kodėl situaciją 2017 m. rugpjūčio 21 d., kai ginčo automobilis buvo įsigytas pagal atsakovės pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, ir situaciją 2017 m. rugpjūčio 26 d., kai ieškovių teigimu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp sutuotkinių, reikia vertinti skirtingai ir laikyti, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutuoktiniai dar palaikė tokius santykius, kurie vieno iš jų įgyjamą turtą leistų laikyti bendrąja jungtine jų nuosavybe, o vos po penkių dienų santykiai taip pasikeitė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. R. S. įgijus automobilį jį jau reikėtų laikyti asmenine jo nuosavybe. Ieškovių atstovo norodomas tam tikras sutuoktinių bendravimas ir santykių palaikymas, pasireiškęs rūpinimusi, skambučiais vienas kitam, nėra aplinkybė kaip nors iš esmės keičianti faktą, kad sutuoktiniai gyveno skyrium. Minėtose CK normose įtvirtintas faktinio gyvenimo skyrium kriterijus, kuris reikšmingas nustatant tokiu metu sutuoktinių įgyjamo turto režimą, nereiškia, kad sutuoktiniai negali bendrauti ir domėtis vienas kitu. Esminė aplinkybė, dėl kurios pasikeičia skyrium gyvenančių sutuotkinių įgyjamo turto teisinis režimas, yra tai, kad jie negyvena būtent santuokinio gyvenimo, pagrįsto bendro ūkio vedimu, bendru prievolių vykdymu. Todėl vien tai, kad ieškovės pateikė 2017-12-17 atsakovės rašytą žinutę R. S. seseriai N. S. dėl susirūpinimo sutuoktiniu (t. 2 b. l. 80-81, 83) ir duomenis, jog 2018-04-02 R. S. atsakovė skambino tris kartus (t. 2 b. l. 80-81, 82) neturi jokios reiškmės kvalifikuojant turtinius skyrium gyvenančių sutuoktinių santykius. Pažymėtina, kad net ir ieškovių pakviesta liudytoja N. S. patvirtino, jog jos brolis R. S. ir V. S. nuo 2017 m. gegužės gyveno atskirai ir rengėsi santuoką nutraukti teisiškai. Liudytojai D. A. ir D. A. taip pat patvivrtino, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio S. gyveno atskirai ir su jais liudytojai bendravo tik atskirai. Todėl ieškovių nurodomas tam tikras atsakovės bendravimas su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu nėra pagrindas jų bendravimą pripažinti tokiu, dėl kurio jų įsigyjamas turtas gyvenant skyrium taptų jų bendrąja jungtine nuosavybe.

Kiti šalių pateikti įrodymai savo paaiškinimams pagrįsti leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įrodė, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d. jos ir sutuoktinio santykiai jau buvo tokie, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytas automobilis VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), tapo jos asmenine nuosavybe, o ieškovės neįrodė savo teiginių, kad nepaisant sutuoktinių gyvenimo skyrium, automobilį šia sutartimi sutuoktiniai įsigijo dar bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Visų pirma šalių pripažįstamas faktas, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio atsakovė su sutuoktiniu gyveno atskirai, taip pat atsakovės su 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartis, serija PIJ Nr. 248/9 (t. 1, b. l. 36), bei pinigų priėmimo kvitas pagal šią sutartį (t. 1, b. l. 37), kuris patvirtina, jog būtent atsakovė sumokėjo 6 700 Eur už automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakankama įrodymų visuma, kuri leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad gyvendama skyrium atsakovė šį autmobilį pirko asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Tuo tarpu tik teismo posėdžio metu ieškovių atstovo nurodytos aplinkybės - kad automobilio pirkimo sandoryje dalyvavo pats R. S., kurio asmeniniais pinigais ir buvo sumokėta pagal atakovės sudarytą sutatį, kad tuo metu jis finsnsiškai rėmė atsakovę, nepatvirtina kiti patikimi ir pakankami įrodymai. Šias aplinkybes ieškovės įrodinėja liudytojų N. S. ir A. S. parodymais, kad jie iš savo brolio R. S. žino, jog jis ieškojo įsigyti antrą automobilį, kad brolis turėjo pinigų, nes pas seserį laikė asmeninius pinigus - 10 000 Eur. Tačiau R. S. artimųjų giminaičių jam palankūs parodymai, kai nėra kitų objektyvių ir pakankamų įrodymų ieškovių nurdomoms aplinkybėms pagrįsti, nėra pakankami atsakovės teiginiams bei rašytiniams įrodymams dėl atsiskaitymo už 2017 m. rugžjūčio 21 d. pirktą automoblį paneigti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai, nes liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija, todėl asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017). Šiuo atveju be ieškovių atstovo paaiškinimų ir minėtų liudytojų, kurie yra R. S. artimiausi giminaičiai, parodymų ieškovės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. surado automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, kad dalyvavo jį perkant ir sudarant 2017 m. rugžjūčio 21 d. pirkimo-pradavimo sutartį, kad už nupirktą automoblį sumokėti pinigai buvo jo asmeniniai, o ne atsakovės. Ieškovės nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, jog R. S. 2017 m. rugžjūčio 21 d. apskritai turėjo 6 700 Eur automobiliui pirkti. Šias aplinkybes ieškovės nurodė tik baigiant nagrinėti bylą ir jau po to, kai atsakovė paaiškino, jog už automobilį sumokėjo iš savo dukros gautais pinigais, tačiau savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovės nepateikė patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, todėl tai vertintina kaip įrodymais nepagrįstas ieškovių bandymas sustiprinti savo reikalavimo pagrindą naujomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovės net nesirėmė pareiškiant ieškinį. Nors ieškovės savo teiginiams pagrįsti pateikė R. S. individualios įmonės 2017 metų metinės pelno mokesčių deklaracijos kopiją, iš kurios matyti, kad jo individuali įmonė 2017 metais gavo 19 687 EUR pajamų (t. 2, b. l. 84-85), tačiau tai neįrodo fakto, kad R. S. 2017 m. rugžjūčio 21 d. turėjo 6 700 Eur grynaisiais. Pažymėtina, kad pateiktoje pelno mokesčių deklaracijoje nurodyta ne tik 19 687 EUR pajamų suma, bet ir 19 153 Eur sanaudų suma, o visos veiklos rezultatas buvo tik 534 Eur pelno. Be to, 19 687 EUR pajamų rezultatas buvo tik 2017 metų pabaigoje, o aptariamas sadonoris sudarytas 2017 m. rugpjūčio 21 d. Todėl tokie R. S. individualios įmonės veiklos rezultatai, kai metinis pelnas vos 534 Eur, o pajamos ir sąnaudos beveik lygios, nėra pakankamas įrodymas, kad 2017 m. rugžjūčio 21 d. R. S. turėjo 6 700 Eur grynaisiais. Šią išvadą netiesiogiai pagrindžia ir liudytojo D. A. parodymai, kad gyvendamas atskirai nuo atsakovės R. S. buvo apleidęs savo verslą, vartojo alkoholį ir buvo užsiminęs apie pinigų skolinimąsi. Tuo tarpu kito ieškovių nurodyto R. S. lėšų šaltinio - santaupų iš parduotos paveldėtos tėvų sodybos - ieškovės nepagrindė jokiais patikimais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad toks turtas iš tiesų buvo parduotas, kada jis buvo parduotas, už kokią sumą, kiek naudos gavėjų buvo be R. S. ir kokia dalis teko jam asmeniškai. Ieškovės neįrodė ir jokių bendrų atsakovės bei R. S. turtinių interesų bei finansinių klausimų, susijusių su bendro ūkio vedimu, jiems gyvenant atskirai. Be minėtų artimiausių giminaičių parodymų, ieškovės nepateikė objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad R. S. finansiškai rėmė atskirai gyvenančią atsakovę ir padėjo jai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas. Taigi, ieškovės neįrodė nei vienos iš savo naujai bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių – nei, kad R. S. dalyvavo 2017 m. rugžjūčio 21 d. perkant automobilį, nei, kad už jį buvo sumokėta jo pinigais, nei, kad jis turėjo tokią pinigų sumą tuo metu, nei kad tuo metu dar vedė bendrą ūkį su atskirai gyvenančia atsakove ir automobilį jie įgijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutarties sudarymo

Ieškovės teigia, kad atsakovė savo argumentus dėl sutarties suklastojimo išsakė be jokių įrodymų, kurie pagrįstų klastojimo faktą, ir remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 184 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais, o jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus, gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Remiantis šia įstatymo norma atsakovė iš tiesų turėtų pateikti įrodymus, kad jos ginčijama sutartis yra suklastota, tačiau CPK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta įrodinėjimo tvarka taikoma tik tada, kai yra dokumento originalas, kurio tikrumą efektyviai galėtų ištirti ekspertai, ir asmuo, pareiškęs apie suklastojimą, turi galimybę savo argumentus įrodinėti CPK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Tuo tarpu įrodinėjimo tvarką tose situacijose, kai nėra dokumento originalo, o tik jo kopija yra išaiškinęs kasacinis teismas, kuris pabrėžia, kad pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės, ir tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 31 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 32 punktas).

Nors remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nesant ginčijamo dokumento originalo, atsakovė net ir neturėjo pareigos įrodinėti jos ginčijamos sutarties suklastojimo pagal CPK 184 straipsnio reikalavimus, tačiau ji padarė viską, kad jos nurodoma aplinkybė būtų nustatyta ir prašė atlikti rašysenos ekspertizę iš ginčijamo dokumento kopijų. Tuo tarpu ieškovės nepateikė kitų sutarties sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų, kurie, nesant ginčijamo dokumento originalo, tokiu atveju būtini sutarties sudarymui įrodyti.

Atsakovės prašymu 2019-07-02 atliktos rašysenos ekspertizės akte Nr. 11-1177(19) konstatuota, kad tikėtina, jog 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. S. ir R. S. kopijose rankraštinis tekstas ir rankraštinis įrašas „V. S.“ parašytas R. S., o teigti to kategoriškai negalima, nes tyrimui pateiktos dokumento kopijos. Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad nustatyti, ar šalia rankraštinio įrašo „V. S.“ rankraštinį įrašą „Svida“ (parašą) parašė V. S. ar R. S., negalima, nes nei bendrųjų, nei specialiųjų šių asmenų rašysenos požymių nustatyti sutapimai ir skirtumai nesudaro požymių visumos, kurios pakaktų teigiamai ar neigiamai išvadai, o nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų negalima dėl trumpo tiriamojo įrašo, kuris parašytas nerišliai, o dokumento kopijos yra nepakankamai kokybiškos (t. 1, b. l. 168-173).

Nors atsakovės prašymu atlikta ekspertizė tiesiogiai ir kategoriškai nepatvirtino jos teiginio, kad ginčijamos sutarties ji nepasirašė, tačiau ekspertizės aktas šio teiginio ir nepaneigė, nes nėra nustatyta, kad atsakovė šią sutartį pasirašė. Įrodymų vertinimui šioje byloje šiuo atveju svarbu ir tai, kad ekspertizės akto išvados nepatvirtina ir ieškovių teiginio, jog ginčijamą sutartį atsakovė pasirašė. Be to, nepaisant to, kad ekspertai negalėjo pateikti bent tikėtinos išvados, kas pasirašė šalia rankraštinio įrašo „V. S.“, tačiau tiriamose dokumento kopijose esantis parašas akivaizdžiai skiriasi nuo atsakovės parašo visuose kituose dokumentuose, kurie yra šioje byloje ir kurie buvo pateikti ekspertams kaip lyginamieji pavyzdžiai. Ekspertų tirtose tiriamojo dokumento kopijose atsakovės parašo pirmoji raidė „S“ ir raidė „i“ (t. 1, b. l. 96, 129) parašytos kitaip nei visuose kituose atsakovės kada nors pasirašytuose dokumentuose, nes tikrajame atsakovės paraše visuose kituose dokumentuose „S“ raidė turi papildomą kilpą apatinėje dalyje, kurios nėra tiriamajame paraše, o ant „i“ raidės niekada nėra dedamas taškas, kuris yra tiriamajame paraše (t. 1, b. l. 34, 36-37, 41, 44, 66, 74, 84, 99-100, 120-121, t. 2, b. l. 6, 64, 66-69, 71, 73-74, 79, 130-132, 134, visi atsakovės pasirašyti dokumentai, gauti iš įvairių institucijų kaip lyginamieji pavyzdžiai ekspertiniam tyrimui). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ginčijamoje sutartyje esantį parašą ties atsakovės pavarde parašė ne ji, o kitas asmuo, nes net du parašo simboliai ginčijamoje sutartyje parašyti taip, kaip atsakovė nei viename dokumente niekada nėra pasirašiusi. Taigi, teismas konstatuoja, kad šis ekspertizės aktas nėra papildomas įrodymas, patvirtinantis ieškovių pateiktos 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos įrodomąją galią. Priešingai, ekspertizės aktas netiesiogiai patvirtina atsakovės teiginius, kad šios sutarties ji nepasirašė, nes ekspertai tikėtinai nustatė, jog visi kiti rankraštiniai įrašai dokumento kopijoje yra atlikti ne atsakovės, o vieno R. S.. Ginčijamos sutarties kopijose esančių rankraštinių įrašų ekspertinis tyrimas nepatvirtino jokio atsakovės ryšio su šios sutarties sudarymu, nes nebuvo nustatytas nei vienas įrašas sutarties tekste, kurį būtų parašiusi atsakovė. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir į tai, kad ištirti atsakovės parašo tikrumą aktyviai siekė būtent pati atsakovė, kuri pateikdama prašymą skirti ekspertizę dar nežinojo, jog jos ginčijamos sutarties originalo nėra ir prašė jį išreikalauti iš VĮ “Regitros“ (t. 1, b. l. 63-66). Tai rodo, kad atsakovė nevengė jos parašo tikrumo patikrinimo, o taip elgiasi būtent toks žmogus, kuris žino, jog nėra pasirašęs dokumento, kurį prašo ištirti ekspertų. Ir priešingai, jeigu atsakovė būtų pasirašiusi ginčijamą sutartį, kaip teigia ieškovės, ji nebūtų aktyviai siekusi atlikti rašysenos ekspertizę. Be to, svarbu ir tai, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, kad byloje nėra galimybės ištirti ginčijamos sutarties originalo, nes ji negali pateikti tokio dokumento originalo, kurį neigia pasirašiusi. Tuo tarpu ieškovės nepateikė sutarties originalo, nors būtent jos savo reikalavimą grindžia šia sutartimi ir jos turi pareigą pateikti originalą. Šios aplinkybės leidžia teismui atsakovės paaiškinimus dėl sutarties nesudarymo vertinti kaip patikimus, nes jokie įrodymai jų nepaneigia, o R. S. nuosavybės teisę turinčio pagrįsti dokumento originalo ieškovės nepateikė. Taigi, atsakovės teiginius, kad ji nepasirašė ginčijamos sutarties ir jos kopijose yra ne jos parašas netiesiogiai patvirtina tiek rašysenos ekspertizės aktas, tiek ir nurodyti kiti rašytiniai dokumentai su atsakovės tikruoju parašu.

Nepagrįstu teismas pripažįsta ir ieškovių teiginį, kad ginčijamos sutarties sudarymą patvirtina, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 25 d. nutartis atmesti V. S. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, nes teismas šioje nutartyje neva nustatė, kad nebuvo padaryta atsakovės nurodoma nusikalstama veika - 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimas. Visų pirma, ieškovių nurodoma teismo nutartimi buvo išspręstas ne nusikalstamos veikos padarymo ar nepadarymo konstatavimo klausimas, o tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas. Kadangi ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo buvo atsisakyta pradėti, tai nusikaltimo padarymas ar nepadarymas nebuvo neabejotinai konstatuotas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Tuo tarpu civilinėje byloje nereikia įrodinėti tik nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, bet ne teismo nutartimi nepradėti ikiteisminio tyrimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl nurodoma teismo nutartis neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. Antra, Kauno apygardos teismas savo nutartyje nekonstatavo, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes tokios šio teismo savarankiškos išvados nutartyje nėra. Ieškovių atstovo cituoti nutarties trečiame puslapyje esantys žodžiai: „<...> buvo padaryta išvada, jog pareiškėjos nurodoma nusikalstama veika nebuvo padaryta <...>“ yra ne šią nutartį priėmusio Kauno apygardos teismo savarankiška išvada, o tik nuoroda į tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytas išvadas. Tuo tarpu paties Kauno apygardos teismo argumentai patvirtina tik tai, kad jam nepakako prieštaringų pareiškėjos paaiškinimų ikiteisminiam tyrimui pradėti, o be to, teismas žinojo apie šioje civilinėje byloje nagrinėjamą ginčą ir paskirtą rašysenos ekspertizę, todėl savo išvadą, kad ikiteisminį tyrimą pradėti netikslinga iš esmės grindė tuo, kad nėra pagrindo civilinį ginčą spręsti baudžiamojo proceso tvarka, nes savo teises pareiškėja gali apginti civilinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 8-11). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo standartas baudžiamajame procese ir civiliniame procese skiriasi, todėl vien tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo net nebuvo pradėtas visiškai nereiškia, kad remiantis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis negalima padaryti kitokių išvadų dėl ginčijamo dokumento tikrumo ir jo sudarymo ar nesudarymo fakto. Todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 25 d. nutartis neįrodo, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė sudarė ir nepaneigia atsakovės teiginio, kad jos parašą sutartyje parašė ne ji.

Savo teiginius dėl 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nesudarymo šalys įrodinėjo ir liudytojų N. S., A. S., D. A. ir D. A. parodymais. Vertinant pastaruosius, pirmiausiai pažymėtina, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtų dalyvavęs sudarant ginčijamą sutartį ir matęs, jog atsakovė ją pasirašė. Taigi, liudytojų parodymai tiesiogiai nepatvirtina ieškovių reikalavimą pagrindžiančios 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto. Iš liudytojų parodymų apie ginčo automobilio įsigijimo ir naudojimo aplinkybes galima tik netiesiogiai spręsti, kurios ginčo šalies paaiškinimai dėl ginčijamos sutarties sudarymo yra labiau įtikinami.

Dėl šalių reikalvimų išsprendimo iš esmės

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika dėl sutarties sudarymo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017), teismas pripažįsta, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovės neįrodė, nes jų pateikta šio dokumento kopija nepakankamas įrodymas šiai aplinkybei pagrįsti, o kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pateiktą dokumento kopiją, ieškovės nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama nesudaryta, o pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį šis turtas pripažįstamas asmenine atsakovės nuosavybe, ieškovių ieškinys atmestinas, nes nėra jokio teisnio pagrindo automobilį pripažinti asmenine R. S. nuosavybe. Tuo tarpu atsakovės priešieškinys tenkintinas visiškai, nes ieškovėms neįrodžius teisinio pagrindo ginčo turtą laikyti asmenine R. S. nuosavybe, automobilis pripažintinas asmenine astakovės nuosavybe pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Nors atsakovei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ½ dalis automobilio VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma kaip R. S. palikimą sudarantis turtas, taip pat nuosavybės teisės liudijimas tik į ½ dalį šio automobilio, tačiau, kaip minėta, šie oficialūs dokumentai surašti remiantis 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ir jos pagrindu atlikta automobilio registracija, todėl šią sutartį pripažinus nesudaryta šie oficialūs dokumentai neįrodo R. S. nuosavybės teisės į šį automobilį. Tai, kad astakovė priešieškiniu neprašo paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinti negaliojančiais nesudaro kliūties teismui išspręsti šį ginčą dėl nuosavybės teisės iš esmės, nenaikinant šių dokumentų, nes priimamas teismo sprendimas yra savarankiškas pagrindas įregistruoti atsakovei savo nuosavybės teisę į automobilį VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre ir pagrindas notarui neįtraukti šio automobilio į R. S. palikimą, išduodant paveldėjimo teisės liudijimus ieškovėms. Tai reiškia, kad atsakovė savo nuosavybės teisę į visą automobilį įregistruoti galės pagal teismo sprendimą, o ne pagal jai išduotus paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimus, kurie patvitina jos nuosavybės teisę ne į visą, o tik į 5/8 dalis automobilio. Atitinkamai ieškovės neturės jokio dokumento, kurio pagrindu būtų konstatuota jų nuosavybės teisę į šį automobilį. Tačiau byloje nėra duomenų, ar apie teisme nagrinėjamą ginčą žino R. S. paveldėjimo bylą vedanti notarė, o šalys neprašė taikyti jokių laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, todėl egzistuoja galimybė, kad tol, kol notaras nežino apie teismo sprendimą, formaliai jis turi pagrindą išduoti ieškovėms paveldėjimo teisės liudijimą į likusią dalį palikimo - 3/8 šio automobilio. Siekiant išvengti tokios teisinės padėties neapibrėžtumo ir dėl to galinčių kilti įpėdinių ginčų, notarei išsiųstina neįsiteisėjusio teismo sprendimo kopija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas visiškai, teisę prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies turi atsakovė, o ne ieškovės.

Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies atsižvelgtina į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo priteisti 2 191,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 600 Eur už teisines advokato paslaugas rengiant atsiliepimą ir tripliką; 100 Eur už teisines advokato paslaugas pasirengiant teismo posėdžiui ir atstovaujant atsakovę 2019-05-29 teismo posėdyje; 600 Eur už teisines advokato paslaugas rengiant priešieškinį; 200 Eur už teisines advokato paslaugas pasirengiant teismo posėdžiui ir atstovaujant atsakovę 2019-10-03 teismo posėdyje; 207,30 Eur žyminio mokesčio ir 483,23 Eur už ekspertizės atlikimą (t. 2, b. l. 64). Su šiuo prašymu pateiktos suteiktų teisinių paslaugų sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina atsakovės sumokėtos advokatui 1 500 Eur sumos už nurodytas teisines paslaugas dydį (t. 2, b. l. 65-71). Paskutiniame teismo posėdyje atsakovė pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašo papildomai priteisti 353,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Eur už teisines advokato paslaugas rengiant prašymą dėl papildomų įrodymų ištyrimo, už naujų įrodymų vertinimą ir prašymo prijungti dokumentus parengimą; 200 Eur už teisines advokato paslaugas pasirengiant teismo posėdžiui ir atstovaujant atsakovę 2019-10-28 teismo posėdyje; 53,22 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (t. 2, b. l. 130). Su šiuo papildomu prašymu pateikta suteiktų teisinių paslaugų sąskaita ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina atsakovės sumokėtos advokatui 300 Eur sumos už nurodytas papildomas teisines paslaugas dydį (t. 2, b. l. 131-132).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės advokatas parengė atsakovės atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir priešieškinį, atstovavo atsakovę trejuose teismo posėdžiuose, kurie, remiantis Rekomendacijų 9 punkte numatyta skaičiavimo tvarka, iš viso užtruko 7 val. (2019-05-22 - 1 val.; 2019-10-03 - 3 val.; 2019-10-28 - 3 val.) (t. 1, b. l. 148-149; t. 2, b. l. 76-78, 136-139), be to, rengėsi teismo posėdžiams ir suteikė atsakovei papildomų teisinių paslaugų dėl papildomų įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui, tokia bendra 1 800 Eur suma (1 500 Eur už 300 Eur) už advokato teisines paslaugas šioje byloje neviršija Rekomendacijose numatytų galimų priteisti maksimalių dydžių, nes vien tik už procesinių dokumentų parengimą maksimaliai gali būti priteisiamos daug didesnės sumos. Todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra visiškai adekvačios suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir priteistinos iš ieškovių.

Iš atsakovės sumokėto avanso ekspertizės išlaidoms padengti (t. 1, b. l. 121) ekspertizės įstaigai teismas 2019-08-07 sumokėjo 483,23 Eur už ekspertizės atlikimą pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 166, 174), todėl šios atsakovės išlaidos pripažintinos jos bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priteistinos iš ieškovių. Likusi nepanaudota 850 Eur avanso dalis ekspertizės išlaidoms padengti, t. y. 366,77 Eur (850 Eur - 483,23 Eur), grąžintina atsakovei.

Atsakovės sumokėta 53,22 Eur suma už teismui pateiktų dokumentų vertimo paslaugas yra atsakovės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straisonio 1 dalies 1 punktas), o sumokėtas 207,30 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 0,60 Eur už operacijos aptarnavimą (t. 2, b. l. 7) yra atsakovės bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl šios sumos taip pat priteistinos iš ieškovių.

Viso atsakovei iš ieškovių priteistinos visos abiejuose jos prašymuose nurodytos ir aukščiau aptartos bylinėjimosi išlaidos, kurių bendra suma sudaro 2 544,35 Eur (2 191,134 Eur + 353,22 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos solidariai iš visų ieškovių, nes jas, kaip R. S. įpėdines, bendrai pareiškusias ieškinį atsakovei, sieja privalomas procesinis bendrininkavimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jų prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei yra solidariai.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus visiškai, valstybei solidariai iš ieškovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes jos nėra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Šios išlaidos byloje sudaro 11,36 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2017 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje šalimis nurodyti R. S. ir V. S., nesudaryta.

Pripažinti transporto priemonę VOLKSWAGEN TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti solidariai iš ieškovių L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 544,35 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti atsakovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepanaudotą užstato už ekspertizės išlaidas dalį - 366,77 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 77 ct) nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Dėl pinigų grąžinimo atsakovė turi raštu nurodyti teismui į kokią banko sąskaitą grąžinti pinigus.

Priteisti solidariai iš ieškovių L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,36 Eur (vienuolika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimui įsiteisėjus visus dokumentų originalus su V. S. ir R. S. parašo ir rašysenos pavyzdžiais grąžinti juos pateikusioms valstybės institucijoms, šalims ir UAB „Autopijus“.

Neįsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti R. S. paveldėjimo bylą vedančiai notarei M. B..

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.