- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-195-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06523-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. A.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. paskirta sumažinta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Vadovaujantis 68 straipsnio 1 dalimi, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejus metus ir šešis mėnesius uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – jam paskyrimo 2021 m. kovo 3 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir konfiskuotas jam priklausantis automobilis „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. A. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: G. A. 2021-03-02 apie 23.56 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Palangoje, vairavo automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilės neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą J. A., o baudžiamąją bylą jam nutraukti.
2.1. Nurodo, kad 2021-03-09 Plungės apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 1-266-1111/2021, kurioje jis, G. A., buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino jį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu bei 72 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemones: uždraudė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius ir konfiskavo jam priklausančią transporto priemonę „AUDI A4“.
2.2. 2021-04-08 jis, G. A., per savo gynėją pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo surengimo teisme. Kartu su šiuo prašymu jis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą J. A., ir dokumentus, pagrindžiančius pastarosios sutikimą būti jo laiduotoja.
2.3. Plungės apylinkės teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, netenkino jo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad jis tik formaliai atitinka BK 40 straipsnio sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas rėmėsi tuo, kad jis 2012-11-14 Danijos Karalystėje buvo teisiamas už vagystę 60 dienų kalėjimo bausme ir jam iki 2019-01-31 buvo uždrausta atvykti į šią šalį; kad jis 20 kartų buvo baustas už administracinius nusižengimus, kurie buvo padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET), ir šie duomenys vertinami kaip prastai charakterizuojantys jo asmenybę. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ir todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusižengimų ar nusikaltimų. Taip pat teismas rėmėsi tuo, kad jis pats negalėjo tiksliai paaiškinti vairavimo aplinkybių pažeidimo padarymo metu, ir kartu atsižvelgė į faktą, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Be to, teismo manymu, jo mama J. A. nėra jam, G. A., autoritetas ir jų geri santykiai nesutrukdė jam padaryti nusikaltimą, o jos prašyme nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti, taigi ji nėra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja BK 40 straipsnio 3 dalies prasme.
2.4. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisingas. G. A. nuomone, teismas nepagrįstai vertino jį kaip nevertą pasitikėjimo asmenį, išimtinai sureikšmindamas jo padarytus administracinius nusižengimus. Tuo labiau, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino bylos nagrinėjimo metu tiek jo, tiek J. A. nurodytų aplinkybių, kad jo, G. A., automobiliu dažnai naudojasi jo draugė, kuri galėjo padaryti KET pažeidimus, tačiau, kadangi transporto priemonė registruota jo vardu, visas baudas sumoka jis. Be to, pažeidimai nėra piktybiniai, pavojingi ir nesusiję su vairavimu išgėrus ar chuliganišku vairavimu. Vien tai, kad asmuo yra baustas administracine tvarka ir pažeidimai susiję su KET pažeidimu, G. A. nuomone, nėra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, jog jis ir toliau ateityje darys nusikaltimus ir kad laiduotojas nevertas pasitikėjimo.
2.5. Teismas nurodė, kad nevertina pažeidimų baustumo ar teistumo prasme, tačiau charakterizuojant asmenį yra būtina vertinti, ar paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos, kokios yra nusižengimų aplinkybės ir panašiai. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nesigilino į šias aplinkybes, o vertino faktą paviršutiniškai. Neįvertinus, ar paskirtos baudos yra sumokėtos, ar asmuo gailėjosi padaręs nusižengimus, negalima tinkamai charakterizuoti asmens. Visos paskirtos nuobaudos buvo sumokėtos ir ši aplinkybė, apelianto nuomone, turėtų būti vertinama kaip atsakingo asmens, kuris prisiėmė atsakomybę už savo nusižengimus, bruožas. Be to, G. A. pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad dalis nusižengimų buvo padaryti jo gyvenimo draugės, o jis tik prisiėmė atsakomybę už juos. Vien tai, kad nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, nėra priežastis to nevertinti, kadangi, pagal bylos medžiagą, net nebuvo stengiamasi nustatyti šias aplinkybes. Todėl tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti, o tėra tik teisėjo subjektyvi nuomonė.
2.6. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad jis, G. A., 2012-11-14 Danijos Karalystėje buvo teisiamas už vagystę 60 dienų kalėjimo bausme. Teismas šį faktą vertino kaip neigiamai jį charakterizuojantį asmenį, bet visiškai nevertino to fakto, kad teistumas, vadovaujantis BK 97 straipsniu, jau yra išnykęs ir negali būti vertinamas kaip neigiamas charakteristikos įrašas. Teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą. Todėl BK 97 straipsnyje yra numatytos sąlygos ir terminai, kuriems suėjus teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, nuteisimo įrašas buvo nepagrįstai vertinamas kaip neigiamai charakterizuojantis nuteistąjį faktas ir priežastis netaikyti BK 40 straipsnio, be kita ko, kuriame nėra numatytos sąlygos dėl buvusių teistumų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ankstesnį nusikaltimą jis padarė beveik prieš devynerius metus ir per tą laiką jokių nusikalstamų veikų (iki šio įvykio) nepadarė. Priešingai, jis padarė atitinkamas išvadas ir susirado nuolatinį darbą, dirba oficialiai, pakilo karjeros laiptais ir darbovietėje vertinamas labai teigiamai. Tai rodo, kad jis geba daryti išvadas ir gyventi sąžiningai ir dorai.
2.7. G. A. nesutinka su teismo argumentu, kad jis negalėjo tiksliai paaiškinti važiavimo ir autoįvykio aplinkybių ir dėl to nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, arba kad laiduotojas nėra vertas pasitikėjimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su autoįvykiu, kadangi buvo neblaivus bei ištiktas šoko. Tuo labiau, kad, apelianto nuomone, autoįvykio aplinkybės niekaip nelemia jo elgesio ateityje ar laiduotojo patikimumo. Todėl šis teismo argumentas laikytinas nereikšmingu ir neturinčiu įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju labiau turėtų būti vertinama, ne kiek tiksliai asmuo apibūdino įvykio aplinkybes, o pati asmens pozicija, t. y., ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, ar padeda tyrimui išsiaiškinti aplinkybes savo pastangomis. G. A. pažymi, jog jis neneigia, jog buvo išgėręs, neneigia savo kaltės ir visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, jis net nebandė šalintis iš įvykio vietos ar vengti atsakomybės, sakydamas netiesą, išsisukinėdamas ar bandydamas suklaidinti. Priešingai, jis po įvykio pasiliko vietoje, apžiūrėjo sugadinimus ir savo noru laukė policijos pareigūnų.
2.8. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino jo mamą J. A. kaip nevertą teismo pasitikėjimo asmenį kaip laiduotoją. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad jis, G. A., padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), būdamas teistas užsienio šalyje, teistumas išnykęs, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nusikaltimu padaryta žala buvo atlyginta. Nors teismas ir nevertino žalos atlyginimo fakto svarbos, kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formalios sudėties, tačiau šis faktas buvo nepagrįstai nevertintas BK 40 straipsnio prasme. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą ir jos nėra formalios, kadangi nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti savo nusikalstama veika padarytus neigiamus padarinius.
2.9. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, ir visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis); naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Taigi nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi ši atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama.
2.10. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Visas šias sąlygas, G. A. nuomone, atitinka jo mama J. A., o teismo teiginys, kad bendravimas su ja nesustabdė nuteistojo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra nelogiškas, nes visi asmenys, prieš tai padarę nusikalstamas veikas ir vėliau teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, prieš padarydami vieną ar kitą veiką, taip pat bendravo su savo būsimais laiduotojais. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kas jis ir jo mama gyvena kartu, t. y. bendrauja nuolatos, ir ne kas kitas, o mama, kuri nuolatos matosi su sūnumi ir dalyvauja jo gyvenime, gali daryti jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apelianto nuomone, teismo argumentas, jog jis tik formaliai atitinka sąlygas laidavimo taikymui, yra nepagrįstas.
2.11. Teismas nenustatė ir nepateikė nė vieno pagrįsto, objektyvaus argumento ar fakto, kuris leistų suabejoti galimos laiduotojos J. A. patikimumu. Priešingai, byloje pateikta J. A. charakteristika patvirtina, jog ji tikrai verta pasitikėjimo ir gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir kontroliuoti jo elgesį. Kaip ir buvo minėta, asmeniui prisiėmus įsipareigojimą būti laiduotoju, automatiškai atsiranda padidintas atsakomybės laipsnis ir pareiga labiau stebėti ir bendrauti su asmeniu, už kurį prisiimtas laidavimas.
2.12. Lietuvoje bausmių skyrimo sistema yra paremta principu nuo švelniausios iki griežčiausios bausmės. Tai rodo, kad prieš skiriant bausmę pirmiausia įvertinama galimybė skirti švelniausią bausmę, o tik po to griežtesnę. Todėl ir šiuo atveju, G. A. vertinimu, be išimties atitinkančiam visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, pirmiausia turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, suteikiant galimybę padaryti išvadas be teistumo. Tokiu būdu, valstybei išreiškiant ir parodant pasitikėjimą savo piliečiais, pati valstybė gauna teigiamą atgalinį ryšį: pagarbą, pasitikėjimą, pilietiškumą. Priešingu atveju gali susidaryti nuomonė, kad valstybėje formuojama teisinė situacija turėti kuo daugiau ir didesnį skaičių teistų asmenų, o ne pasitikėjimo vertų savo piliečių.
3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti, laiduotoja šioje byloje paskiriant jo mamą J. A.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, Nr. 2K-301-788/2019). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.
7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų atleisti G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia išvada padaryta įvertinus duomenis apie nuteistojo G. A. 2012-11-14 teistumą Danijoje už vagystę 60 dienų kalėjimo bausme, uždraudžiant iki 2019-01-31 atvykti į šalį, ir duomenis apie tai, jog G. A. praeityje net 20 kartų baustas administracine tvarka, nusižengimai iš esmės buvo padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai charakterizuoja G. A. kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus, ir leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nebuvo atsitiktinė, o yra pasikartojančių, sistemingų KET pažeidimų pasekmė. Teismas paneigė G. A. versiją, kad dalį kaltės už praeityje padarytus administracinius nusižengimus jis prisiėmė už savo draugę, pažymėdamas, kad tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, be to, pats G. A. teisme nurodė, kad teistumas jam gali turėti neigiamos įtakos, pakenkti jo reputacijai, tačiau tokiu atveju logiškai nepaaiškinami argumentai dėl tariamai prisiimtos kaltės už daugelį kitų asmenų padarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog G. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti G. A. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir šį savo sprendimą pakankamai motyvavo. Apelianto skundo argumentai, jog apylinkės teismas išimtinai sureikšmino jo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, kurie, apelianto teigimu, nėra piktybiniai, pavojingi ir nesusiję su vairavimu išgėrus ar chuliganišku vairavimu, be to, nepagrįstai vertino kaip neigiamą jo charakteristikos įrašą tai, kad 2012-11-14 Danijos Karalystėje jis buvo teistas už vagystę 60 dienų kalėjimo bausme, neatsižvelgdamas į faktą, kad teistumas, vadovaujantis BK 97 straipsniu, jau yra išnykęs, ir nepagrįstai šiuos duomenis vertino kaip paneigiančius galimybę pripažinti, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Teismų praktikoje konstatuota, jog sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
10. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas galimybę G. A. taikyti BK 40 straipsnį, konstatavo, kad jo padarytas nusikaltimas pasireiškė šiurkščiu KET pažeidimu, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus (nustatytas 2,14 promilės girtumas) ir nesuvaldęs automobilio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto šaligatvį ir įvažiavo į gyvenamojo namo tvorą bei ją išvertė, ir tik atsitiktinumo dėka nenukentėjo jis pats bei kiti eismo dalyviai, be to, buvo pasitraukęs iš eismo įvykio vietos ir į ją grįžo tik vėliau, negalėjo tiksliai paaiškinti vairavimo išgėrus aplinkybių. Teismas, išanalizavęs visų Administracinių nusižengimų registre užfiksuotų G. A. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (dauguma jų padaryti vairuojant transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus), 2012-11-14 teistumo Danijos Karalystėje už vagystę faktą, konstatavo G. A. polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymų reikalavimų.
11. G. A. apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino tiek jo, tiek J. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, kad jo automobiliu dažnai naudojasi jo draugė, kuri galėjo padaryti KET pažeidimus, tačiau, kadangi transporto priemonė registruota jo vardu, visas baudas sumoka jis, be to, nepagrįstai kaip neigiamą jo charakteristiką įvertino jo 2012-11-14 teistumo Danijos Karalystėje už vagystę faktą, nes teistumas už šią nusikalstamą veiką yra išnykęs, taigi BK 97 straipsnio prasme jis laikytinas neteistu, nepagrįsti. Tai, kad teismas, motyvuodamas savo išvadas, paminėjo išnykusį nuteistojo teistumą už turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (vagystę) užsienio valstybėje (Danijos Karalystėje), neprieštarauja įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms teismą vertinti kaltininko asmenybę. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014). Deklaratyvūs apelianto skundo argumentai, kad registre užfiksuoti duomenys apie jo baustumą administracine tvarka neatitinka tikrovės, nes dalis nusižengimų buvo padaryti jo gyvenimo draugės, o jis tik prisiėmė atsakomybę už ją, vertintini kaip apelianto siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nelogiška, kad asmuo prisiimtų atsakomybę už kito asmens padarytus administracinius nusižengimus, juolab kad G. A. prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme ir spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 106), be kita ko, nurodė, kad yra padaręs išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir įsipareigoja ateityje nebedaryti pažeidimų / nusikaltimų, apie tai, kad dalis nusižengimų buvo padaryti jo gyvenimo draugės, o jis tik prisiėmė atsakomybę už juos, nenurodė, tokią versiją iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, prašydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad teistumas neigiamai atsilieps jo teisinei padėčiai. Be to, pats G. A. teisme pripažino, kad 2020 m. buvo baustas administracine tvarka 4 kartus, iš jų ir šiurkščius KET pažeidimus – greičio viršijimą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo G. A. polinkį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Tai, jog pasak apelianto, jo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su vairavimu išgėrus ar chuliganišku vairavimu, nepaneigia teismo išvados, kad jo padarytas šiurkštus tyčinis KET pažeidimas, kai jis sėdo prie vairo, būdamas stipriai girtas (nustatytas net 2,14 promilės girtumo laipsnis, kuris gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), tokiais savo veiksmais keldamas realią grėsmę tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, nebuvo atsitiktinis jo gyvenime, o yra pasikartojančių, sistemingų KET pažeidimų pasekmė.
12. Priešingai, nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, Plungės apylinkės teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, neignoravo ir teigiamai G. A. apibūdinančių aplinkybių (dirba, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pripažino, kad šios aplinkybės nėra pakankamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą. Pažymėtina, kad minėtos G. A. teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos paskiriant jam bausmę – artimą minimaliai 75 MGL dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados netaikyti G. A. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką yra motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai, kaip visumą neatsietai vertinant nuteistojo G. A. asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvai išdėstyti aptarus teisinius kriterijus, reikšmingus taikant BK 40 straipsnio nuostatas, jie aiškūs ir įtikinami, pagrįsti teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, tinkamai vadovaujantis su šiuo klausimu susijusia kasacinės instancijos teismo praktika. Pažymėtina, kad jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Būtent tokių pagrįstų abejonių pirmosios instancijos teismui ir kilo, įvertinus duomenų visumą, neigiamai apibūdinančią G. A. asmenybę (ankstesnius jo administracinius baustumus, iš esmės susijusius su KET nusižengimais, teistumo užsienio valstybėje faktą), neabejotinai leidžiančius teigti, jog G. A. linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų KET pažeidimų nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.
14. Apylinkės teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą ir siekdamas padaryti išvadą dėl to, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog G. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pagrįstai vertino byloje esančius duomenis apie buvusius G. A. administracinius baustumus ir praeityje padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, informaciją apie ankstesnį apelianto teistumą užsienio valstybėje, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą kaip visumą, ir šis teismo sprendimas atitinka kasacinės instancijos teismo praktiką dėl informacijos apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus ir kitus teisės pažeidimus vertinimo. Baustumo už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą ir galiojančio teistumo neturėjimas, priešingai apelianto tvirtinimui, savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo galimybės.
15. Dėl išvardytų motyvų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas G. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai apelianto tvirtinimui, narinėjamoje byloje teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio nepadaryta, sprendimas netaikyti G. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštarauja formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.
16. Nustačius vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų nebuvimą, dėl G. A. mamos J. A., kaip tinkamo laiduoti už jį asmens, tinkamumo (BK 40 straipsnio 3 dalis), detaliau nepasisakoma (LAT 2020-11-18 nutartis Nr. 2K-249-1073/2020). Vienok pažymėtina, kad priešingai deklaruojamai teigiamai mamos įtakai apeliantui, ši aplinkybė nebuvo pakankama sulaikyti apeliantą nei nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nei nuo sistemingo kitų teisės pažeidimų darymo praeityje.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti G. A. apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.