Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui D. G., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Iki kol D. G. sueis 7 metai (iki (duomenys neskelbtini)).

D. G. lanko D. G. jo gyvenamojoje vietoje kiekvienos nelyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 13.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val.

D. G. turi teisę bendrauti visomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, programėlėmis Skype, Messenger, Viber ir kt.), neribotai, atsižvelgiant į vaiko amžių, poilsio režimą.

Apie planuojamą atvykimą vaiko tėvas privalo pranešti parą prieš numatomą atvykimą.

B. Nuo (duomenys neskelbtini) iki D. G. pilnametystės.

B1. Savaitgaliais: kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį D. G. pasiima D. G. iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

B2. Šventinėmis nedarbo dienomis. D. G. su nepilnamečiu sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:

- neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027 ir t.t.) - sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Šv. Velykų visas šventes, D. G. paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

- poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1- ąją (V. Š. dieną), lapkričio 2-ąją (Mirusiųjų atminimo dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), D. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) D. G. paima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20.00 val.

B3. Atostogų laikas. D. G. praleidžia su sūnumi D. G., kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19.00 vai. iki 20.00 val.

B4. Kitos papildomos sąlygos.

- Šalys turi teisę bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant programėlėmis: Skype, Wiber, Whatsup ir kitomis, neribojamai.

- Apie ketinimą pasiimti vaiką D. G. privalo informuoti L. G. SMS žinute ne vėliau kaip parą iki numatomo paėmimo. D. G. numatytu laiku neatvykus pasiimti sūnaus, šitas laikas į kitą laiką neperkeliamas.

6. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Laikui bėgant išsiskyrė požiūriai. Atsakovas vartoja alkoholį, nekeičia savo gyvenimo būdo, linkęs į nusikalstamą veiką, bausmes atlieka įkalinimo įstaigose. Ir tai yra pagrindinė priežastis dėl santuokos iširimo. Nepaisant to, nesiekia pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Santuoka gali būti tvari tik abiejų sutuoktinių pastangomis. Šiai dienai vesti bendro ūkio prasmės nebeliko: sutuoktinis kartu negyvena, bendro ūkio nėra. Atsakovas praktiškai sūnaus neaugino, šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Nuo pat vaiko gimimo faktiškai vaiku rūpinasi ieškovė: sūnų veda pas gydytojus, rūpinasi ugdymu, bei užtikrina kasdienę buitį ir poreikius. Dėl šių priežasčių nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Viso vieno vaiko išlaikymui, orientuojantis į minimalią algą, tektų po 556 Eur (709 Eur (minimali alga po mokesčių) - 152,90 Eur vaiko pinigai), kas vieno tėvo daliai išeina - 278 Eur. Šis išlaikymo dydis ir priteistinas iš atsakovo. Ieškovė šiuo metu nedirba, ieško darbo Užimtumo tarnyboje. Jos pajamas sudaro apie 800 Eur per mėnesį: vaiko pinigai ir Sodros išmokos. Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau jis yra darbingas ir turi pareigą prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas visiškai faktiškai neaugino sūnaus, nežinojo buities, kasdienių poreikių. Sūnus yra mažas, jo kalba dar neišlavėjusi, sklandžiai išreikšti savo emocijų, jausmų, baimių dar negali, nuo gimimo augo tik su ieškove, niekada nėra naktį praleidęs pas atsakovą. Todėl toks staigus aplinkos pasikeitimas neigiamai atsilieptų nepilnamečio vaiko psichologinei savijautai. Jos nuomone, yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad tėvas ir sūnus užmegztų emocinį ryšį, jog vaikas atsakovu pasitikėtų, jaustųsi saugus ir galėtų išreikšti savo nuomonę. Išlaikymo iš atsakovo nepageidauja. Ji kreditorių neturi. Jie yra sudarę Vedybų sutartį. Dalintino turto neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė L. G. netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu, įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti mažamečio vaiko poreikius, į tai, kad mažametį ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaiko tėvas neturi realios galimybės rūpintis vaiku, darytina išvada, kad D. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jos interesus. Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje nurodytą informaciją, į atsakovo išreikštą poziciją, mano, kad ieškovės ieškinyje siūloma tėvo bendravimo tvarka su mažamečiu šalių sūnumi, esančiomis aplinkybėmis nepažeis vaiko interesų. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų mažamečio vaiko interesus.

Tarnybos atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka trunka beveik 6 metus, tačiau jų santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina. Abi šalys išreiškė pageidavimą dėl santuokos nutraukimo, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–178, 185 straipsniai).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė, o atsakovas sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pastarojo ginčo nekyla, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos iki santuokos buvusi pavardė – R., atsakovui – G..

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Šalys 2019 m. kovo 20 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kuria aptartos turtinės teisės ir pareigos po santuokos sudarymo, gyvenant kartu, nutraukus santuoka ar gyvenant skyrium.

Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (CK 3.104 straipsnis). Šalių sudarytos ikivedybinės sutarties 2.1. punktu šalys pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų vadovaujantis vaiko interesais.

Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas tokiam reikalavimui neprieštaravo. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė yra sudariusi sąlygas augti, vystytis ir nepilnamečio poreikiams tenkinti, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų interesus. Išdėstyto pagrindu šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui nepasiūlius kitokios nei ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarkos, iš esmės su ja sutikus, Institucijai pritarus ieškovės siūlomai skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkai, teismas nustato ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas santuokos nutraukimo bylose yra privalomas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, sprendimu turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. minimali mėnesinė alga — 924 Eur (708 Eur atskaičius mokesčius).

Teismas, įvertinęs prašomą priteisti išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, tai, kad šalys dėl tokio išlaikymo dydžio sutinka, visiškai tenkina ieškinį išlaikymo dalyje. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 295,84 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 18,32 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 185 Eur (110 Eur reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių klausimų, 75 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

nutraukti D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoka, L. G. palikti ikisantuokinę pavardę – R., D. G. – G..

Nepilnamečio D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. G..

Nepilnamečiui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 278 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 0 centų) dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

A. Iki kol D. G. sueis 7 metai (iki (duomenys neskelbtini)).

D. G. lanko D. G. jo gyvenamojoje vietoje kiekvienos nelyginės savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 13.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 13.00 val.

D. G. turi teisę bendrauti visomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, programėlėmis Skype, Messenger, Viber ir kt.), neribotai, atsižvelgiant į vaiko amžių, poilsio režimą.

Apie planuojamą atvykimą vaiko tėvas privalo pranešti parą prieš numatomą atvykimą.

Atsakovui nurodytu laiku neatvykus bendrauti su vaiku, bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas.

B. Nuo (duomenys neskelbtini) iki D. G. pilnametystės.

B1. Savaitgaliais: kiekvieną nelyginės savaitės savaitgalį D. G. pasiima D. G. iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

B2. Šventinėmis nedarbo dienomis. D. G. su nepilnamečiu sūnumi šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:

- neporiniais kalendoriniais metais (2025, 2027 ir t.t.) - sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Šv. Velykų visas šventes, D. G. paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

- poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t.t.) birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1- ąją (V. Š. dieną), lapkričio 2-ąją (Mirusiųjų atminimo dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), D. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) D. G. paima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:00 val. iki 20.00 val.

B3. Atostogų laikas. D. G. praleidžia su sūnumi D. G., kiekvienų metų nuo liepos 1 dienos iki liepos 14 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d. imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečio sūnaus vasaros atostogų metu. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

B4. Kitos papildomos sąlygos.

- Šalys turi teisę bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, įskaitant, bet neapsiribojant programėlėmis: Skype, Wiber, Whatsup ir kitomis, neribojamai.

- Apie ketinimą pasiimti vaiką D. G. privalo informuoti L. G. SMS žinute ne vėliau kaip parą iki numatomo paėmimo. D. G. numatytu laiku neatvykus pasiimti sūnaus, šitas laikas į kitą laiką neperkeliamas.

Priteisti iš D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 295,84 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 84 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,32 Eur (aštuoniolikos eurų 32 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, 185,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 0 centų) žyminį mokestį, iš viso – 203,32 Eur (du šimtus tris eurus 32 centus), nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuokos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.