Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1.1;1.1.11.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 1.1.11.12;2.1.16.1; 2.1.16.1.10; 26.2; 1.2.14.11.1; 14.1.2.4; 1.2.4.4.1

2024 m. gruodžio 4 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei B. P., G. J., L. A., A. S., A. J.-B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) sporto centre, pagalbiniu darbininku, nesimoko, baigęs 10 klasių, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10A klasės moksleivis, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini) sav., teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 26 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė, nustatant skaičiuoti bausmės pradžią nuo bausmės vykdymo pradžios;

3) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 45 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

4) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir skirta auklėjamojo poveikio priemonė.

5) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos įstaigoje, bausmę atlikęs;

7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. S. 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – už pastato (duomenys neskelbtini), miškingame šlaite, veikdamas bendrai su M. V., žodinio konflikto su L. K. metu, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis, S. S. sudavė kumščiais du smūgius L. K. į dešinės ir kairės pusės šonkaulius, dėl suduotų smūgių L. K. nugriuvus ir nusiridenus nuo šlaito bei pradėjus bėgti nuo S. S. ir M. V., jie jį pasivijo viešoje vietoje – prie parduotuvės „Norfa“, esančios(duomenys neskelbtini), M. V. spyrė L. K. per kojas, taip jį pargriaudamas ant žemės, bei S. S. kartu su M. V. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius, tiksliau nenustatytą smūgių skaičių, ant žemės gulinčiam L. K. į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, kojas, šonus, taip jis – S. S. bendrais veiksmais su M. V. padarė nukentėjusiajam L. K. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, dėl to nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat padarė L. K. paraudimus/nubrozdinimus dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinės šlaunies/kelio srityse, dėl to nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Be to, kaltinamasis S. S. 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. prie parduotuvės „Norfa“, esančios(duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrai su M. V., M. V. spyrus L. K. per kojas, taip jį pargriovus ant žemės, jis – S. S. su M. V. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius, tiksliau nenustatytą smūgių skaičių, ant žemės gulinčiam L. K. į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, kojas, šonus, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžio, nes dėl to nukentėjusiojo L. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. birželio 9 d. apie 1.09 val. nakties atitraukė užsegtą tentinio kupolo langelio užtrauktuką, įlipo per langelį į UAB „S.“ V. M. SPA priklausantį tentinį kupolą, esantį šalia pastato (duomenys neskelbtini) m., K. B. al. 2, ir iš ten pagrobė 8 butelius alkoholinių gėrimų: Hennessy VS, 0,7 l talpos 46,31 Eur vertės; Jack Daniels 0,7 l talpos 16,92 Eur vertės; Gordons 0,7 l talpos 19,61 Eur vertės; G. P. 0,7 l talpos 21,19 Eur vertės; G. S. Lemon 0,7 l talpos 21,19 Eur vertės; C. M. White Rum 0,7 l talpos 20,41 Eur vertės; B. R. Bush 0,7 l talpos 22,76 Eur vertės; Luxardo Aperitivo 1 l talpos 14,91 Eur vertės; tuo UAB „S.“ padarė 221,81 Eur turtinę žalą (be (duomenys neskelbtini)31 Eur), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. V. 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. viešoje vietoje – už pastato (duomenys neskelbtini), miškingame šlaite, veikdamas bendrai su S. S., žodinio konflikto su L. K. metu, įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamasis, S. S. sudavus kumščiais du smūgius L. K. į dešinės ir kairės pusės šonkaulius, dėl suduotų smūgių L. K. nugriuvus ir nusiridenus nuo šlaito bei pradėjus bėgti nuo S. S. ir M. V., jie jį pasivijo viešoje vietoje – prie parduotuvės „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), jis – M. V. spyrė L. K. per kojas, taip jį pargriovė ant žemės ir kartu su S. S. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius, tiksliau nenustatytą smūgių skaičių, ant žemės gulinčiam L. K. į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, kojas, šonus, taip jis – M. V. bendrais veiksmais su S. S. padarė nukentėjusiajam L. K. apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžį, dėl to nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat padarė L. K. paraudimus/nubrozdinimus dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinės šlaunies/kelio srityse, dėl to nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, kaltinamasis M. V. 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. prie parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrai su S. S., jis – M. V. spyrė L. K. per kojas, taip jį pargriovęs ant žemės, jis – M. V. su S. S. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius, tiksliau nenustatytą smūgių skaičių, ant žemės gulinčiam L. K. į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, kojas, šonus, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžio, nes dėl jo nukentėjusiojo L. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis M. V. 2023 m. birželio 9 d. po 1.09 val. nakties (duomenys neskelbtini) m., prie antrojo vandens telkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) miško, iš nepilnamečio brolio A. V. įgijo nedidelės vertės 221,81 Eur (be (duomenys neskelbtini)31 Eur) turtą – alkoholinius gėrimus: Hennessy VS, 0,7 l talpos 46,31 Eur vertės; Jack Daniels 0,7 l talpos 16,92 Eur vertės; Gordons 0,7 l talpos 19,61 Eur vertės; G. P. 0,7 l talpos 21,19 Eur vertės; G. S. Lemon 0,7 l talpos 21,19 Eur vertės; C. M. White Rum 0,7 l talpos 20,41 Eur vertės; B. R. Bush 0,7 l talpos 22,76 Eur vertės; Luxardo Aperitivo 1 l talpos 14,91 Eur vertės, žinodamas, kad alkoholiniai gėrimai gauti nusikalstamu būdu, tai yra juos 2023 m. birželio 9 d. apie 1.09 val. nakties iš UAB „S.“ V. M. (duomenys neskelbtini) tentinio kupolo, esančio šalia pastato (duomenys neskelbtini) m., K. B. al. 2, pagrobė brolis A. V., tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, savo kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2023 metais, tikslios datos neatsimena, buvo naktis, ėjo pro V. M. SPA. Jis ten dažnai būdavo praeina pro tą vietą, matė, kad ten yra kupolas, kuriame prekiaujama alkoholiu. Buvo su broliu prie ežerėlių, ten maudėsi. Žinojo, kad brolis M. daug mėgsta išgerti, tai galvojo bus jam naudinga. Kupole buvo langelis, kuris atsisega, kaltinamasis atsegė ir įlindo. Tas kupolas yra vamzdžiai ir aptrauktas baltu tentu užtrauktas. Pašalinių žmonių nebuvo. Vasarą vykdavo prekyba, nakties laikotarpiu jis nedirbo, ten nebuvo nei pirkėjų, nei pardavėjo. Kaltinamasis nežinojo, ar jį kas saugo, tiesiog rizikavo. Nebuvo apšviestas, buvo signalizacija, kaip įlindo suveikė signalizacija iš karto. Kaltinamasis paėmė aštuonis butelius alkoholinių gėrimų, kokius neprisimena, ėmė iš eilės, kokie papuolė. Kiek kainavo nežinojo, nerūpėjo. Su padaryta žala kaltinamasis sutinka. Butelius susikrovė į kuprinę, signalizacija suveikė iš karto kaip tik įlipo, kaltinamasis spėjo susikrauti ir išeiti. Kaltinamasis su tais buteliais bėgo prie trečių ežerėlių (duomenys neskelbtini) ir perdavė broliui M. V.. Brolis neklausė iš kur juos gavo. Jiedu su broliu ten prieš tai maudėsi, jis nubėgo, paėmė ir grįžo pas jį. Suprato, kad negerai pasielgė, tuo metu nebuvo vartojęs nieko. Kaltinamasis mano, kad blogai padarė. Turi mamą, bet ji kartu negyvena. Turi be kaltinamojo brolio M. dar sesę, ji pilnametė. Mokykloje kaltinamajam sekasi „pusiau“, yra keliamas iš klasės į klasę, vidurkis apie 6. Lengvesni dalykai labiau sekasi, sunkiau sekasi su matematika ir lietuvių kalba. Su mokytojais sutaria gerai. Čia buvo neatsakingas elgesys. Žalą atlygino tėtis. Kaltinamasis lindo į kupolą, norėdamas paimti alkoholio, kurį norėjo perduoti broliui M., kuris daug gėrė. Brolis apie kaltinamojo ketinimus eiti į kupolą ir imti alkoholį nežinojo. Jis sužinojo tik tada, kaip kaltinamasis sugrįžo ir pasakė jam, kad paėmė iš kupolo. Kaltinamasis su jais buvo tiktai prie tų betonų, už parduotuvės „Norfa“. Kaltinamasis matė, kad S. kirto L. kelis kartus į šonus ir nusivijo. Ar M. sudavė kokius smūgius nematė. Jie nubėgo link aikštelės. Kaip dar kartą parkrito nukentėjęs nematė, jis liko vienas prie betono. L. K. vijosi S. S. ir M. V., kas vyko toliau kaltinamasis nematė. Ar M. sudavinėjo kokius smūgius L. kaltinamasis nematė.

K. S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, bet pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad nepripažįsta žandikaulio sumušimo ir nurengimo. (duomenys neskelbtini) apie 19.30 val. už parduotuvės „Norfa“, koks tikslus mėnesis ir diena kaltinamasis neatsimena, gėrė su L. K., M. V., su kartu dar buvo M. brolis A., bet jis negėrė. L. jau „atvarė“ išgėręs, gėrė alų, pradėjo kalbėti apie „mafijas“ visokias nesąmones, po to L. išsitraukė peilį, pradėjo demonstruoti. Paskui lyg pasidėjo tą peilį, kaltinamasis nežino ar jis rankose turėjo. Jis jam sudavė į kairį, į dešinį šoną, jis matyt nukrito ir tada dar iš kojos įspyrė į blauzdas, į dešinę ir kairę. Užtaikė momentą ir kirto jam į šoną, tada nukrito peilis, nukrito ir L.. Kaltinamasis sudavė jam į kairį ir į dešinį šoną su ranka ties juosmeniu. Ar peilį kas paėmė, nežino. Jis nukrito, jeigu nukrito, tai reiškia galimai smūgis buvo stiprus. Jis atsistojo ir pradėjo bėgti. Pabėgęs nukrito, tada spyrė du kartus į abi blauzdas. Paskui M. sako „einam“ ir jie išėjo. Ar M. kirto, kalinamasis nežino, nes nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad susipažinęs su kaltinamuoju aktu, bet jis į veido sritį tai nukentėjusiajam netrenkė. Ar M. kirto, kaltinamasis nežino. L. krito du kartus, pirmą kartą krito ant žolės, antrą kartą prie parduotuvės „Norfa“ ant betoninių plytelių. Jis buvo stipriai neblaivus, po antro karto jie jį paliko gulėti, jis ten kažką sakė „va va va“, bet kaip girtas žmogus. Kadangi buvo vasara, dar buvo šviesu, parduotuvė dirbo, ar kas buvo prie parduotuvės kaltinamasis nematė, matė, kad M. V. iš rankos kirto L. K. vieną kartą, bet kur sudavė, nematė. Kaip pribėgo, tai ir M. su koja spyrė. Jis jam kirto tada, kaip jį prisivijo. Jis nugriuvo, jį nuo betono nutempė ant žolės, kaip nutempė nieko jam nedarė. Prie kaltinamojo akių niekas L. nerengė, nemovė jokių šortų ir marškinėlių. Kaip ankstesnius parodymus ėmė, klausė pas kaltinamąjį, gal M., tai kaltinamasis pasakė, kad „pas jį ir klauskit“. Prie kaltinamojo akių, tai jo niekas nerengė. Kaip galėjo atsirasti žandikaulio lūžis, kaltinamasis nežino, tai gal kaip jis pats sakė dėl to eismo įvykio, nes į veido sritį jam niekas netrenkė. Kaip po pirmo karto kaltinamajam kirtus L., jis bėgo, tai M. bėgo pirmas, paskui jį, o kaltinamasis antras. Kaltinamasis matė, kaip M. pakišo jam „padnoškę“ ir atsimušė į parduotuvės „Norfa“ sieną. Jie gėrė už parduotuvės „Norfa“, iš ten parduotuvės automobilių aikštelės nesimatė, nes ten miškas ir dar buvo „apžėlę“. Jie jį tempė už rankos ir kojos. Kaltinamasis pažįsta R. S., nes ji dirba Probacijos skyriuje, o kaltinamasis ten lankėsi. Jos tada toje vietoje jis nematė. Toje vietoje, kur buvo nukritęs L. K., kaltinamasis kraujo nematė. Jis, kaip nukrito, nieko nesakė, kad jam skauda, jis „burzgė“, kaip girtas asmuo, o gal ir iš skausmo. Prieš konfliktą, jis kalbėjo nelabai aiškiai, gal jis turi kalbos defektų, dar buvo išgėręs. Buvo toks momentas, kad kaltinamasis galėjo nematyti ką daro M.. Kaltinamasis kaip sudavė jam į šoną, jis buvo nusisukęs ir ką darė M. kaltinamasis nematė, gal minutę, matė, kad vieną kartą kirto iš rankos ir iš kojos į blauzdas. Dėl žandikaulio kaltinamasis žino, nes A. Č. jam sakė, kad jam sakė pats L., kad jis buvo pakliuvęs į eismo įvykį. Jie abudu kartu mašinas ardo. Po šio įvykio su L. K. kaltinamasis nebuvo susitikęs nė karto, kokia jo sveikata nežino. Kaltinamajam atrodo, kad tas eismo įvykis įvyko po jų konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tyrėjai sakė kelis kartus, kad prie kaltinamojo akių jo niekas nerengė, surašytos apklausos neskaitė. Pabėgo dėl to, kad kaltinamasis M. sakė „einam“, tai ir išėjo. Kaltinamasis pašalinių žmonių garsų negirdėjo. Lyg M. girdėjo R. balsą. Su L. K. jie susitiko prie ežerėlių, jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) su dviračiu ir atsivežė alaus. Pradėjo gerti prie ežerėlių. Jie kaip išėjo, taip ir išėjo, paliko L., o kas buvo toliau kaltinamasis nežino.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuo kaltinamas supranta, bet pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad buvo 2023 m. birželio 1 d. kaltinamasis atsikėlė ryte, paskambino L. K., pasiūlė važiuoti prie ežerėlių į (duomenys neskelbtini) pasimaudyti. Kaltinamasis neatsimena gal sakė apie antrą atvažiuos ir jie, bus su broliu, klausė kaip su kaltinamuoju susisiekti. Po to susitiko su brolio draugu ir nuėjo prie ežerėlių. Ten netoli brolis gyveno ir pamatė L., sako po visą (duomenys neskelbtini) važinėja. Brolis su draugu nuėjo iki namų pasiimti rankšluostį, persirengti. Liko jie trise L., kaltinamasis ir S.. L. iš kuprinės ištraukė skardinę alaus, tada jie ją išgėrė. S. sakė reikia dar išgerti. L. davė S. dviratį ir jis nuvažiavo, paėmė šešias skardines alaus. Parvažiavo L. iš parduotuvės ir ėjo link (duomenys neskelbtini) ten brolis gyveno. Jie trise gėrė alų, maudėsi, deginosi. Jau prie ežerėlių L. pradėjo kažkokius konfliktus, nepatenkintas buvo. S. L. pažinojo, kaltinamasis jį pažinojo tik iš matymo. Nuo ežerėlių jau prasidėjo konfliktai, jie gėrė. Buvo gal jau septynios ir ėjo jau link namų S., ir jis dar pasiūlė išgerti. Pasirodo dar turėjo pinigų. Nuo ežerėlių ėjo tiesiai prie „Norfos“. Brolio draugas išėjo namo, o brolis ėjo kartu. Ėjo brolis A., S. ir L.. Nusipirko alaus, išgėrė tą alų. Kaltinamasis neatsimena, bet normaliai išgėrė, kaltinamajam reikia daug išgerti, kad pasigertų. Jie ten prisigėrė ir dar sugalvojo, S. sugalvojo, kad reikia dar nusipirkti trauktinės. Trauktinę nupirko kaltinamasis. Išgėrę tą trauktinę, išvis pasigėrė, jie dėl kažkokių reikaliukų pradėjo pyktis, jie ten susipešė, pradėjo demonstruoti savo nervus, konfliktas buvo toks, jie ten pradžiai apsistumdė, apsiramino. Ten su tuo peiliu už „Norfos“ niekas nesidemonstravo, tik prie ežerėlių. Jie jau ten buvo abudu pakankamai girti, ėjo, krito, jis jau ten buvo apsibrozdinęs pats, kaltinamasis nematė, kur jis ten kirto į šonus, ar kur. Kaip kaltinamasis neidavo parnešti to alaus, grįžus kaltinamajam brolis sakė, kad L. eidamas krito, kėlė jį. Besišlapindamas buvo įkritęs į griovė, jie jį ištraukė. O po tų smūgių jis pradėjo bėgti, kaltinamasis jį pradėjo vytis, jis pagalvojo, kad kaltinamasis jį muša. Kaltinamasis pribėgo, jisai krito, nei kaltinamasis jam ten per tas kojas spyrė, jam ten pačiam kojos susipynė, krito į sieną. Kaltinamajam griebė už kojų, jis galvojo, kad kaltinamasis jį muša, kaltinamasis parkrito, S. pribėgęs norėjo atplėšti nuo kaltinamojo, sudavė keletą smūgių, į kur nežino, jis gindamasis pataikė ir kaltinamajam. Tada kaltinamasis išgirdo S., kuri sakė „kas čia vyksta?“, S. dar ten jį truputį padaužė, paspardė ir sakė „einam“. Brolį pakvietė, L. buvo sąmoningas, dar paprašė brolio, kad atvežtų jam dviratį su daiktais prie jo ir viskas, ir sakė „einam iš čia“, nes problemų bus. Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis skaitė parodymus, kad nukentėjusiam ten trenkė prie to betono į pakaušį, ten nieko taip nebuvo. Jie ten patys prisigėrę, nieko neprisimena. L. K. atžvilgiu kaltinamasis atliko tokius veiksmus, kaip jis kaltinamąjį pagriebė už kojų, ėmė vienas kitam už kaklo, jis kaltinamąjį smaugti pradėjo, tai jis jį irgi. Tada S. atplėšė jį. Kaltinamasis nenorėjo, kad konfliktas būtų, jis gi jo draugas. Nuo pat pradžios kaltinamasis L. su S. bandė raminti. Kaltinamasis pats gėrė, bet blaivaus proto buvo, kaltinamasis atsimena. Tuose parodymuose nesąmones rašinėja, vienu momentu trenkė, kitų jau neatsimena. Kaltinamasis norėtų, kad ir L. būtų teisme ir papasakotų kaip buvo ir tie (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai su kaltinamuoju tai jie ten labai griežtai, nemėgsta jie kaltinamojo, prispaudė ten ir viskas. Kaltinamasis skaitė ir S. parodymus, skaitė, kad jis šaukė „M., M.“, kaltinamasis skaitė, kad jis atsikėlė tik ligoninėje, o ten tuose parodymuose parašyta, kad jis šaukė, gal jam ten šokas buvo, girtas buvo „belekaip“. Kaip ji iš viso galėjo matyti, ten gal 200 metrų, kaltinamasis ją ten vos išgirdo, negirdėjo nei S., tik vienas kaltinamasis ją girdėjo, kiti negirdėjo, kaltinamasis jos net neatpažino, paskui tik sužinojo, jis galvojo šiaip kažkokia moteris. Kaltinamasis sakė „einam iš čia, dar problemų bus“. Kaltinamasis dar brolio paprašė, kad dviratį L. atvežtų, prie jo padėtų ir viskas. Ji nieko negalėjo matyti. L. K. parodymai tokie, gal jis pasimetęs. Kaltinamasis ant kitos dienos jam paskambino, buvo su S., su broliu, jis buvo Kauno klinikose, jis sakė „ką jūs čia padarėte“, kaltinamasis jam paaiškino, kad jis susipyko su S. ir kaltinamasis jį gynė, sakė „kad tu neatsimeni ir ką čia šneki“. Daugiau kaltinamasis su juo nebendravo. Jis pats yra agresyvus, konflikto ieško. Tyčinių veiksmų L. K. atžvilgiu kaltinamasis nenaudojo, tik tiek, kad grūmėsi ant žemės, kaltinamasis jį ramino. Ramino dėl to, kad jis buvo agresyvus, kaltinamasis priėjo prie jo, jis kaltinamąjį griebė, kaltinamasis jį ramino. L. agresyviai elgėsi ir kaltinamojo, ir S. atžvilgiu. Žandikaulio lūžis galėjo įvykti, kaip jis krito į tą sieną prie tų plytelių, jis krito stipriai, stambokas yra, kaltinamasis tiksliai atsimena. Apie eismo įvykį kaltinamasis žino, kad S. pasakė draugas, kad jis turėjo eismo įvykį. Bloga tai jam buvo nuo alkoholio. Nesakė, kad jam žandikaulį skauda. Jie ant žemės mušėsi, imtynės buvo, jis kaltinamąjį už kaklo laikė, kaltinamasis irgi bandė jam už kaklo paimti, bet S. pribėgo ir jam spyrė keletą kartų, jis kaltinamąjį paleido. Apie tai, kad jį nurengė kaltinamasis iš viso nesuprato, jisai buvo su šortais mėlynais ir jis buvo be „maikės“. Kaip jie ėjo nuo ežerėlių, tai L. taip ir buvo su batais, šortais, bet be marškinėlių. Tyčiniai veiksmai tik tokie, kad nukritę ant žemės „galinėjomės“. Jis į sieną trenkėsi visa galva užkliuvęs, atsisukinėdamas, gal ir galėjo jis tada susižeisti tą žandikaulį, dar galėjo susižeisti ir krisdamas į griovį, persiversdamas.

Kaltinamasis pripažįsta, kad įgijo alkoholinius gėrimus, kurie buvo pavogti. 2023 m. birželio 8 ar 9 d, neatsimena, jie su broliu vaikščiojo prie ežerėlių, maudėsi. Kaltinamasis buvo išgėręs, broliui pasakė, kad norėtų dar išgerti. Brolis pasakė, kad gali atnešti, o kaltinamasis jam sakė „tai gerai atnešk“. Tai ir atnešė, bet tik po to kaltinamasis išgirdo, kad signalizacija įsijungė, sakė „tai tu čia įsilaužei“, sakė „paėmiau“. Iš karto nesakė, bet paskui pasakė, kad paėmė iš kupolo. Buvo gal aštuoni buteliai. Juos kaltinamasis išgėrė su draugais. Pradžioje S. S. nežinojo iš kur tas alkoholis. Brolis A. V. kaltinamajam nesakė iš pradžių iš, kur tie buteliai, bet matė, kad parbėga ir kaltinamasis išgirdo signalizaciją. L. K., kaip kilo konfliktas buvo neblaivus, kritinėjo. Kaltinamasis irgi buvo išgėręs, mano, kad jis buvo girtesnis ir galvoja, kad jis jau atvažiavo išgėręs. Kaltinamasis visai jo nemušė, matė kitų duodamus smūgius, gal 10-15 smūgių, kaltinamasis iš viso galvojo, kad jam ten nieko nėra, jis galvojo, jis atsistos, sės ant dviračio ir viskas, negalvojo, kad ten taip yra. Kaltinamasis suprato, kad blogai, kaip paskambino, tik rytojaus dieną ir pasakė, kad lūžo žandikaulis, dratais sukabintas, guli Kauno klinikose. Labiau sakė ant S. S., tipo čia jo draugai, kad ant kaltinamojo sakytų „tu čia mane sumušei“, jis kaltinamajam nieko nesakė. Tą dieną kaltinamasis net jį saugojo. Jis kaltinamajam sakė „prižiūrėk mane, aš ten išgėręs toks būnu“. Smūgius sudavė kojomis S. S., o į pakaušį, kad gal niekas netrenkė. Kojomis tai pataikė į visur, gal ir į galvą, į visur. Kaip kaltinamasis išėjo jis buvo su sąmone, sėdėjo ant šono. Kaltinamajam neatrodė, kad jam reikalinga pagalba, jis sakė, kad galvojo, kad jis atsikels ir viskas. Ten tie smūgiai buvo kažkokie silpni, dar ir kaltinamasis gavo nuo S., kad gynė, į saulės rezginį, per kojas. Tas ketvirtas asmuo buvo, tai kaip jie prie ežerėlių buvo, tai brolio draugas, bet jie kaip ėjo nuo ežerėlių prie „Norfos“, jam paskambino tėvai, ar kas ir tas vaikas išėjo namo. L. kaltinamajam sakė, kad jį kaltinamasis saugotų, nes išgėręs būna agresyvus, „kipišuoja“ ten, nesutaria. Kur galima būtų rasti L. K. kaltinamasis nežino, kaltinamasis uždarytas kalėjime, iš kur jam žinoti. Dėl L. K. kaltinamajam inkriminuotos veikos dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nelabai supranta, ką jis čia tokio blogo padarė, kad tas įvykis buvo viešoje vietoje, muštynės buvo, kaltinamasis tai L. nemušė. Kaltinamasis su kaltinamuoju aktu susipažinęs, aišku, kad liudytoja R. S. sako netiesą, ta liudytoja už 300 metrų matė ir sako, kad kaltinamasis. Iš vis pradžioje sakė, kad S. S., ką ji čia pasakoja, „brolis su S. stovi, o aš tą L. spardau“. Nesąmonė, kaltinamasis vos išgirdo, S. jį dar ten mušė, kaltinamasis sakė „S., kažkas rėkia, kad policiją kviečia“ ir jie su broliu išėjo, o S. dar buvo pasilikęs tenai. Brolio paprašė, kad atvežtų tą dviratį su kuprine, tam L.. Kaltinamasis galvojo, kad jis sės ant dviračio ir važiuos. Kaltinamasis su L. geri pažįstami, ne kaip draugai. Atvažiuodavo pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini), su juo pabūdavo, alaus išgerdavo. Per kojas L. kaltinamasis nedavė, jis pats krito, jis nesiorientavo, neblaivus buvo. „Kipišas“ jau buvo su S. nuo ežerėlių, K. nervai „sukilo“. Jis turėjo peiliuką, jis buvo prie ežerėlių jį išsitraukęs. Ten, kur buvo muštynės jokio peiliuko nebuvo. Prie ežerėlių buvo atlenkęs, jis taip rankose sukinėjo, negrasino. Kaltinamasis su broliu nuėjo, S. su L. dar „ėmėsi“. Liudytoja R. S. negalėjo ten nieko matyti iš 300 metrų. Kaltinamasis su S. S. draugai buvo, draugavo. Kaltinamasis su S. nesusipykęs, pasiskambindavo. Kaltinamasis šiuo metu gyvena pas mamą(duomenys neskelbtini). Naujų nusikalstamų veikų nepadaręs. Nuo pirmadienio pradės dirbti, į užimtumo tarnybą nesiregistravo.

Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viską, ką matė pilnai išdėstė (duomenys neskelbtini) policijos komisariate tyrėjai iš karto po įvykio ir savo liudijimą palaiko, nes jau praėję metai, tai tikrai smulkmenų nepapasakos. Viskas vyko praeitų metų birželio mėn., tikslios datos liudytoja neatsimena. Ji ėjo maudytis ir prie „Norfos“ pamatė besiginčijančius tris asmenis, t. y. S. S., M. V. ir A. V.. Ir artėjant, einant toliau takeliu, liudytoja pamatė, kaip M. V. spardo ir artėjant pamatė, kad guli asmuo ant žolės, liudytoja pradėjo šaukti „M., ką darai“. M. ir visi kiti pabėgo. Pažinojo, nes M. V. ir S. S. yra buvę Probacijos klientai. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) už „Norfos“ parduotuvės, tarp šilumos tinklų ir parduotuvės yra žalia veja. Buvo trys jaunuoliai, spardantį liudytoja matė tik M. V.. Žmogų, kurį spardė atpažino, kaip iškvietė policiją. Arti liudytoja nėjo, nes pamačius gulintį kūną, galvojo, kad negyvas, bet kaip iškvietė policiją ir greitąją, atvažiavus policijos pareigūnams priėjus prie žmogaus, liudytoja atpažino, kad tai L. K.. Jis irgi buvęs Probacijos įskaitoje. Kaip iškvietė tarnybas, niekas neliko, visi trys pabėgo. Kiek kartų spyrė liudytoja nežino, buvo intensyvūs, bet kur spardė negali pasakyti, gal į šoną, nes asmuo gulėjo į kelią. Kaip liudytoja iškvietė greitąją, liudininkų daugiau nebuvo. Kaip liudytoja pamatė L. K., jis gulėjo nejudėdamas, tik vėliau pradėjo šaukti, „kad skauda“. Jis buvo išrengtas, kokie ten drabužiai liudytoja nežino, bet jis buvo pusiau nuogas. Nuogi sėdmenys, nusmaukti žemyn šortai. Viršutinė kūno dalis ar su maikute buvo, liudytoja neatsimena, ar pasmaukta į viršų, matė tik tai, ką pasakė. Kaip liudytoja pradėjo šaukti, jie, jau buvo truputį paėję, kaip liudytoja jau per kelią bėgo ir šaukė „M., ką darai“, nes jis vienintelis ten buvo prie jo, o iš pradžių atrodė, kad jie pykstasi, ginčijasi, liudytoja galvojo, gal apsivogė kažką parduotuvėje, bet paskui, kaip ir sakė, artėjant takeliu matė M. prie gulinčio žmogaus, prie nukentėjusiojo. S. buvo toliau, į kalniuką paėjęs, net nematė jie pabėgo. Kaip liudytoja pamatė jie visi ginčijosi ir kaip kvietė visur eiti, M. spardė, pargrįžęs prie asmens, anie asmenys jau nueidinėjo. Pamačius situacija, liudytoja išsigando, tikrai išsigando, net nėjo artyn, nes galvojo negyvas kūnas ten guli, nes buvo baisus vaizdas. Dėl ko L. gulėjo, liudytoja negali į šitą klausimą atsakyti, nes ji nežino. Kaip liudytoja priėjo L. K. nejudėjo, tai ji tikrai nežino, kokia jo buvo būsena, o paskui girdėjo šaukiant, kad jam skauda. Buvo kruvinas veidas, nes pradžioje jis nejudėjo. Ar jis buvo blaivus nežino, ar kalbėjo rišliai liudytoja neatsakys į šitą klausimą, nes jis aimanavo iš skausmo, burna buvo kruvina, tai liudytojai labai sudėtinga vertinti. Kur L. K. gulėjo, buvo trumpai nupjauta žolytė. Toje vietoje buvo dviratis. Liudytoja tuos asmenis matė nuo dviračių takelio, kiek metrų negali pasakyti, nes nematavo. Liudytoja priėjo tik atvykus policijai, dėl to, kad nedrįso, nes galvojo, kad jis negyvas, bet paskui pamatė, kad lygtais kilnojasi. Liudytoja yra Probacijos pareigūnė, atestuota. Ar buvo suduoti smūgiai į galvos sritį liudytoja nematė. Apie ką asmenys ginčijosi negali pasakyti, nes negirdėjo. Kokiu atstumu liudytoja negali pasakyti, bet arčiau takelio, su „Norfa“ parduotuvės kraštu. Kur liudytoja ėjo, takas asfaltuotas, o viskas vyko ant žolės. Ar S. S. davė smūgius L. K. liudytoja nematė. Liudytoja nurodė, jog tiesa, kad matė tik tris asmenis, M. V., S. S. ir A. V.. Pagal darbo pobūdį, kur galėtų būti L. K. liudytoja nežino, asmuo nėra šiuo metu įtrauktas į Probacijos įskaitą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė G. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šeima yra žinoma dėl netinkamo tėvų elgesio, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Ne kartą buvo vertinta vaiko situacija dėl mokyklos. Paskutiniu metu iš mokyklos nusiskundimų nėra gauta. Buvo parašyta, kad į pastabas reaguoja, su auklėtoja bendrauja nuoširdžiai, atvirai. 2023 m. liepos mėn. buvo spręstinas klausimas dėl minimalios priežiūros priemonės, kiek atsimena buvo paskirta vaikui psichologo paslaugos, toliau tęsti mokyklos lankymą. Po A. V. tėvo mirties kreiptasi leidimo paimti iš motinos, nes mama veda netinkamą gyvenimo būdą, vaiku nesirūpina, nesidomi, neužtikrina sveikatos priežiūros, ugdymosi ir saugios aplinkos. Su specialistais mokykloje bendrauja mandagiai, mokymo įstaigą lanko. Dar neturi iš teismo sprendimo, motinos teisės neatimtos. Ateities klausimas dėl tėvų valdžios ribojimo. Mamos gyvenamos vietos nežino.

Įstatyminė atstovė S. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, kai A. V. gyveno su tėvais, buvo problemų, dabar jokių problemų nėra, klauso, laiku grįžta namo. Dabar mokinasi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10 klasėje, pradėjo geriau mokytis. Visi patvirtino, kad pagerėjo situacija mokykloje. Su broliu M. bendrauja, bet gyvena atskirai. S. M. yra nepilnamečio globėja. Su mama A. V. bendrauja telefonu dažnai.

Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su M. V. bendravo. Buvo netikėtas susitikimas prie (duomenys neskelbtini) ežeriukų. Po to jie išgėrė nedaug alaus. Nukentėjusysis buvo su dviračiu. Jie pasiūlė nueiti už „Norfa“ ir ten išgerti, pasėdėti, pakalbėti. Ilgai prie tų ežeriukų jie neužsibuvo. Nusipirko alkoholio. Nukentėjusysis neatsimena nuo ko viskas prasidėjo, bet jis buvo gerokai išgėręs. Atsimena tik tiek, kad pradėjo stumdytis, tik neatsimena su kuriuo iš jų nukentėjusysis pradėjo stumdytis, ar su M., ar su S.. Po to susistumdymo nukentėjusysis lyg bėgo nuo jų, bet taip ir nepabėgo. Nukentėjusysis atsimena, kad parkito, jie spardė nukentėjusiajam į šonus ir paskutinis spyris buvo, kiek suprato iš balso ir nuėjimo, į veidą buvo spirta iš S. pusės, jo pavardės neatsimena. Spyrė į žandikaulio sritį. Nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis. Dėl sukelto skausmo turtinę žalą nukentėjusiajam turėtų atlyginti visi kartu. A. mažiausiai buvo prisidėjęs, tai jam nepritaikytų šios atsakomybės dėl nukentėjusiajam sukelto skausmo. Atlyginti žalą turėtų M. ir S.. Ežerėlis yra (duomenys neskelbtini), vidurinis ežeriukas, ten dabar yra naujai įrengta tinklinio aikštelė, ten yra pagrindinė(duomenys neskelbtini) gatvė, prie žiedo. Paskui viskas persikėlė už „Norfa“ parduotuvės. Nuėjo paprasčiausiai atsigerti alaus. Jie visi buvo vartoję alkoholio. Buvo pakankamai išgėrę. Iki konflikto buvo lengvai išgėrę. Nukentėjusysis neatsimena kokia buvo konflikto priežastis. Gal dėl to neatsimena, kad jau ilgas laiko tarpas praėjo. Viskas vyko už parduotuvės „Norfa“. Nukentėjusysis neįsivaizduoja kiek smūgių jam sudavė, bet jautėsi net ir šiai dienai tas skausmas, kur buvo sulaužytas žandikaulis, dar iki dabar geria vaistus nuo skausmo. Ankstesni smūgiai buvo pagrinde į šonkaulius kojomis, o paskutinis smūgis buvo Sauliaus ir jis buvo į veido sritį. Nukentėjusysis negali pasakyti kuris kiek smūgių jam sudavė į šonkaulius. Nukentėjusysis neįsivaizduoja ar kas matė jų konfliktą, nes nukentėjusysis gulėjo ir nematė, buvo praradęs sąmonę minimum tris kartus dėl sukelto skausmo. Nukentėjusysis pirmą kartą atsigavo, kai jį pakėlė ant neštuvų medicinos darbuotojai. Nukentėjusysis neatsimena ar buvo apsirengęs, kai jį pakėlė ant neštuvų, nežino ar jį kažkas nurengė. Nukentėjusysis neatsimena, kada įvyko šis konfliktas, galėjo būti praeitų metų vasarą. Tai tikrai buvo vasaros vidurys. Nukentėjusysis teigia, kad S. sudavė paskutinį smūgį, nes pagal aprangą suprato, jis vienintelis buvo taip apsirengęs, bet dabar jau nepamena, kaip apsirengęs buvo. Nukentėjusysis matė juos visus tris po spyrio į veidą. Po spyrio nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę nuo skausmo. Prieš prarasdamas sąmonę matė. Buvo spyris į veido sritį. S. S.. Gali būti, kad kažkas nukentėjusiajam bėgant pakišo koją. Nukentėjusysis nubėgęs nuo kalniuko parkrito. Prieš ar po šio įvykio neturėjo jokio eismo įvykio. Iki įvykio su S. S. buvo susitikę keletą kartų. Buvo susitikę netoli „Norfa“ parduotuvės, už naujo sporto klubo. Buvo su M., nes su juo buvo iš anksčiau pažįstami. M. V. supažindino nukentėjusįjį su S.. Nukentėjusysis negali tiksliai pasakyti kas jam sudavė pirmą smūgį nes jau praėję daug laiko. Po įvykio M. V. nukentėjusiajam rašė, kai jis buvo ligoninėj, bet nukentėjusysis nekreipė dėmesio. Gal ir šnekėjo telefonu, bet tiksliai nukentėjusysis nepamena. M. neprašė, kad nukentėjusysis paliudytų jo naudai. Galima pasižiūrėti telefono išklotines, bet tikrai tokio pokalbio nebuvo. Nukentėjusysis negali pakomentuoti liudytojos S. parodymų, gal liudytoja neteisingai paliudijo, nežino. Peiliuką nukentėjusysis turėjo kuprinėj, nes buvo grybauti, peiliukas buvo kuprinėj. Alkoholio dažnai nukentėjusysis nevartoja. Prieš įvykį gal keletą kartų buvo išgėrę po skardinę alaus ir išsiskirstė. Įvykio dieną alkoholį pirkau nukentėjusysis. Peiliukas tiesiog mėtėsi kuprinėj. Įvykio metu peiliuko nukentėjusysis nenaudojo jokiems tikslams, nežino kaip kaltinamieji nukentėjusįjį pamatė.

Be pirmiau aptartų kaltinamųjų, liudytojos ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamųjų kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

Dėl BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo

Kaltinamasis M. V., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, parodė, kad parodymus duos, kai byla bus nagrinėjama teisme (2 t., b. l. 131);

kaltinamasis S. S., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta, kad nukentėjusiajam sulaužė žandikaulį ir jį išrengė. To jis nepadarė. 2023 m. birželio 1 d. po pietų jis kartu su M. V., jo broliu A. V. ir A. draugu, kurio vardo ir pavardės jis nežino, maudėsi prie (duomenys neskelbtini) antrojo tvenkinio. Prie jų su dviračiu atvažiavo M. pažįstamas L. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jį kaip suprato pasikvietė M,, nes jie lyg susirašinėjo žinutėmis. Jis tą L, yra matęs keletą kartų (duomenys neskelbtini) ir tai būdamas kartu su M,. Jo asmeniškai jis nepažįsta. L, su savimi atsivežė dvi skardines alaus, kurį jie kartu su L, ir M, išgėrė. A, ir jo draugas alkoholio negėrė. Jis žino, kad A, ir jo draugas yra nepilnamečiai. Netrukus tas A, draugas išėjo, nes jam paskambino jo tėvai. Nusimaudžius ir išgėrus alų, L, jo paprašė paskolinti pinigų alui. Jie visi: M,, jis, L, ir A,, grįžo prie (duomenys neskelbtini) „Norfa“ ir jis L, padavė 15 Eur. L, nuėjo į „Norfa“ nupirkti alaus. Tą alų jis, L, ir M, išgėrė. L, nuo to alaus buvo labai apgirtęs. Jis išsitraukė peilį ir juo pradėjo mosikuotis. Jis L. pasakė, kad nusiramintų, nes gaus į galvą. Tačiau L. nenurimo ir tuo peiliu toliau mosikavosi. Jis neapsikentęs priėjo jam iš priekio ir kumščiais sudavė jam du smūgius į šonkaulius: tai yra vieną kartą dešine ranka jam vieną kartą sudavė į kairės pusės šonkaulius ir antrą smūgį kaire ranka sudavė jam į dešinės pusės šonkaulius. Nuo šių dviejų smūgių L. nusirideno šlaitu žemyn. Prie jo tada prišoko M. ir gulinčiam sudavė lyg vieną kartą kumščiu, tačiau kur pataikė nežino, nes jis tuo metu nusisuko. Tada L. pašoko nuo žemės ir pradėjo bėgti. M. jį pradėjo vytis. Jis bėgo M. ir L. iš paskos. M. pasivijęs L. prie „Norfa“ pastato sienos, spyrė L. per kojas. Jis nuo to smūgio trenkėsi į „Norfa“ sieną ir nukrito veidu į prie sienos išklotas betonines plyteles. Jis, pribėgęs prie gulinčio L., spyrė jam du kartus į šlaunis, M. rankomis ir kojomis taip pat sudavė smūgius L., tačiau konkrečiai į kurias vietas ir kiek kartų, jis neįsidėmėjo. Po suduotų smūgių L. nesikėlė. Tada jis kartu su M. L. nutempė prie „Norfa“ ant žolės. M. nuo L. nutempė jo marškinėlius ir numovė jo šortus, palikdamas L. gulėti nuogą ant žolės. Jis tai stebėjo ir matė ką daro M., bet pats L. nerengė, į tai nesikišo ir M. nedrausmino. Kodėl M. L. išrengė jis nežino. A. visą tą laiką buvo likęs prie tos „betonkės“ ir muštynėse bei L. nurengime nedalyvavo. Jis tik pamena, jog M. šūktelėjo A., kad atvarytų L. dviratį ir atneštų jo daiktus. A. taip ir padarė: atvarė L. dviratį nuo „betonkės“ ir atnešė L. paliktą kuprinę su daiktais. Visus šiuos daiktus jis paliko prie ant žolės gulinčio L.. Dar pamena, kad M. pakėlė L. dviratį už vairo vienos rankenos ir kitos rankenos galu dūrė L. į sėdmenis. Kiek kartų jis jam taip darė jis nežino. Jis pats asmeniškai matė tik tą vieną kartą. Kodėl M. taip elgėsi jis nežino. Jis negali pasakyti, ar M. dar mušė L., kai jis gulėjo išrengtas ant žolės, neatkreipė į tai dėmesio. Jis pats asmeniškai daugiau L. nemušė. Po to visi pabėgo. M. pasakė, kad kažkas juos matė ir pradėjo šaukti ant jų, bet jis pats to negirdėjo. Šio įvykio metu tiek jis, tiek M., tiek L. buvo neblaivūs, bet jis tikrai girtas nebuvo. Buvo išgėręs tik dvi skardines alaus. Jis (S. S.) L. sudavė du smūgius kumščiais į šonkaulius prie „betonkės“ ir du kartus spyrė jam į šlaunis, kai jis nuo M. spyrio per kojas nugriuvo ant betoninių plytelių. Jis nežino ar M. sudavė L. smūgius į veidą. Jis pats į veidą L. smūgių nesudavė. M. pasakojo, kad kažkuriuo metu jis buvo nuėjęs ieškoti savo liemenės, bet nerado. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Taip pat jis patvirtintu jog yra informuotas apie byloje pareikštus civilinius ieškinius: nukentėjusiojo L. K. (500 Eur) ir Ligonių kasų (583,95Eur). Taip pat nori pasakyti jog parodymus dėl vagystės iš „V“ kupolo, jis davė kaip liudytojas 2023 m. birželio 26 d., jo duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis ir toliau (3 t.3 b. l. 11-14, 33-37);

2023 m. birželio 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariate gautas L. K. pareiškimas, kad 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie PC „Norfa“ jis buvo sumuštas, suduodant rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sulaužytas žandikaulis (1 t., b. l. 43-45);

2023 m. birželio 1 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas, kad 2023 m. birželio 1 d. apie 19:37 val. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), du asmenys, vienas iš jų M. V. trenkė vyriškiui, kuris pargriuvo ir guli nejudėdamas. Asmenys pabėgo. Pranešėja žino M., nes yra probacijos darbuotoja, kurioje lankosi ir šis asmuo. Pranešėja R. S.. Atvykus į įvykio vietą prie PC „Norfa“ pastato (pietrytinės jo pusės), rastas gulintis ant žolės, ant pilvo L. K., gimęs(duomenys neskelbtini). Vyras buvo pusnuogis (šortai ir apatinės kelnaitės žemiau kelių). Jaunuolis šaukė, kad skauda. Akivaizdžiai matėsi kraujo burnoje, visame kūne matėsi nubrozdinimai, paraudimai. Jis aiškino, kad negali pajudėti labai skauda šonkaulius ir žandikaulį. Jis sakė, kad šalia esančiame miškelyje jis kartu su keturiais pažįstamais asmenimis: M. V., jo broliu, ir kitais dviem vaikinais gėrė alkoholį. Po to išėjus iš miško, ties PC „Norfa“, minėti vaikinai be jokios aiškios priežasties pradėjo jį mušti. Įvykio vietoje rasta pranešėja, R. S. paaiškino, kad eidama B. S. gatve pamatė kaip M. V. spardo L. K.. Moteris teigė, kad iš viso be L. K. buvo dar trys asmenys, kurie buvo apstoję L. K.. Moteris juo pažįsta, nes yra Probacijos tarnybos pareigūnė (1 t., b. l. 132-134);

2023 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie PC „Norfa“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietrytinėje jo pusėje, 25 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ir 5 m nuo PC „Norfa“ pastato pietrytinės sienos guli jaunas vyras (vėliau nustatyta, kad tai L. K.). Vyras guli lygiagrečiai PC „Norfa“ pastatui, galva į (duomenys neskelbtini) gatvę. Guli ant pilvo, viršutinė dalis be drabužių, šortai ir apatinės kelnaitės nutrauktos iki kelių. Vaikinas šaukia, kad skauda. Prie pat jo guli dviratis, pilkos spalvos, ant rėmo yra užrašai ,,20 anger“, ,,pole TT“ Dviratis iš įvykio vietos paimtas, saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK. Prie vaikino taip pat guli marga, juos - pilkos spalvų derinio kuprinė su užrašu ,,Adidas“, užsegama užtrauktuku. Kuprinėje yra šlapias mėlynos spalvos rankšluostis, šlapios juodos spalvos džinsinės kelnės su įvertu juodos spalvos, panašiu į odinį, diržu. Kišenėse nieko nėra. Kuprinėje taip pat yra tamsiai žalios spalvos piniginė užsegama užtrauktuku su užrašu ,,R 28“. Piniginėje yra asmens tapatybės kortelė išduota L. K., Nr. (duomenys neskelbtini), PC „Maxima“ nuolaidų kortelė ,,AČIŪ“, 7 centų monetos. Kuprinėje yra elektroninė cigaretė, atlenkiamas peilis, žiebtuvėlis. Kuprinė su joje esančiais daiktais iš įvykio vietos paimta, supakuota į plastikinę pakuotę Nr. 526545. 19 m atstumu nuo vaikino pietvakarių kryptimi prie pastato sienos guli juodos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis. Marškinėliai iš įvykio vietos paimti, supakuoti į plastikinę pakuotę Nr. 526546. PC „Norfa“ pietrytinėje pusėje yra tankiai medžiais ir krūmais apaugusi vietovė. Lygiagrečiai PC „Norfa“ pietvakarinei sienai yra tujų gyvatvorė su metaline tinkline tvora, už tvoros yra pastatas Nr. 23. Gyvatvorė eina iki pat medžiais apaugusios vietovės. Ties gyvatvorės pabaiga yra takelis į krūmais ir medžiais apaugusią vietą. Takeliu paėjus apie 20 m matosi neseniai kūrentas laužas, dar jaučiama dūmų kvapas. Šioje vietoje yra betoninė konstrukcija galimai lietaus nuotėkoms. Jos dugne matyti tuščios mėlynos spalvos skardinės su užrašu ,,EURO“, ,,7,5 „ (galimai nuo alaus). Ant betoninės konstrukcijos krašto guli tamsiai žalios spalvos liemenė su užtrauktuku, kairėje pusėje viršuje, priekyje, yra emblema su užrašu ,,NEW YORK SCHOTT NYC“. Liemenės kišenės užsegamos užtrauktukais. Vienoje kišenėje yra metalinės replytės nagams karpyt. Liemenė iš įvykio vietos paimta, supakuota į plastikinę pakuotę Nr. 526535. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 46-55);

specialisto išvadoje Nr. G1321/2023(02) nurodyta, kad L. K. nustatyti paraudimai/nubrozdinimai dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinės šlaunies/kelio srityse, apatinio žandikaulio dešinio kampo lūžis. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinės šlaunies/kelio sritį. Apatinio žandikaulio kampo lūžis nebūdingas griuvimui ant kieto, buko, neriboto paviršiaus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalotos mažiausiai keturios atskiros kūno sritys, t. y. dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinio šlaunies/kelio sritys, tai rodo, kad į kiekvieną sritį buvo bent po vieną trauminį poveikį, todėl sužalojimai padaryti mažiausiai 4 (keturiais) trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai, vertinant juos visumoje ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 160-163);

nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2023 m. birželio 1 d. apie 14 val. jis iš(duomenys neskelbtini) , vienas dviračiu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie tvenkinėlių nusimaudyti. Jis atvažiavo vilkėdamas melsvus maudymosi šortus ir juodos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius. Su savimi turėjo „Adidas“ kuprinę, kurioje buvo: juodos spalvos kelnės su diržu, mėlynos spalvos rankšluostis, piniginė, elektroninė cigaretė, žiebtuvėlis, peilis, ausinė su dėkliuku. Jis nusimaudęs važiavo į Birštono PC „Iki“ nusipirkti atsigerti. Prie PC „Iki“ taromato sutiko pažįstamą M. V.. Su juo buvo ir vaikinas vardu S.. Jo pavardės nežino, jį yra kelis kartus anksčiau matęs. Jiems kalbant M. pasakė, jog einam susitikti dar su dviem. Tačiau su kuo jis nesakė, o jis neklausė. Jis neprieštaravo ir nuėjo kartu su jais į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten prie renovuojamo namo prie jų atėjo du jam nepažįstami nedidelio ūgio vaikinai. Kas jie tokie jis nežino, nežino jų nei vardų, nei pavardžių, nei jiems kiek metų. Jiems kalbant M. pradėjo prašyti nupirkti alaus ir eiti kartu išgerti. Jis buvo blaivus, o ar jie buvo blaivūs jis nežino, bet nepastebėjo, kad būtų jie buvę girti. Pradžioje jis dar nenorėjo su jais vartoti alkoholio, bet M. raginamas sutiko. S. jam padavė 20 Eur ir paprašė nueiti į „Norfa“ nupirkti alaus. Jis į parduotuvę nuėjo vienas, o M., S.ir tie du vaikinai liko jo laukti miškelyje prie (duomenys neskelbtini) centro. Parduotuvėje jis už savo turėtus kelis eurus nusipirko cigarečių pakelį, o už S. duotus pinigus nupirko 7,5 stiprumo alaus skardinėmis. Jų pirko, jei gerai atsimena, 6 vienetus. Nupirkus alaus grįžo pas M., tačiau jis pasakė, kad reikia eiti į kitą vietą, nes čia matys žmonės kaip jie geria. Tada jie visi nuėjo į miškelį už „Norfa“, prie vadinamos „betonkės“. Jis visą laiką su savimi stumdėsi savo dviratį ir nešiojosi ant pečių savo kuprinę. Prie tos betonkės jie susėdo ir visi gėrė alų. Kiek tuo metu buvo valandų jis nežino, bet jis nuo to išgerto stipraus alaus apgirto ir pasakė vaikinams, kad jam gana ir kad jis važiuoja jau namo. M. jį užsipuolė, sakydamas: „ko čia myži“, „važiuok parveši alaus“. Jis pasakė, jog tikrai jam gana ir apsisuko, kad pasiimti dviratį ir tuo metu pajuto stiprų smūgį iš nugaros į pakaušį. Nuo šio smūgio jis nugriuvo ir nusirito į apačią. Kas jam sudavė ir kuo sudavė į pakaušį jis nematė, bet mano jog M., nes jis buvo arčiausiai jo ir prieš tai puolė jį žodžiais. Kai nusirito, jis iškarto atsistojo ir pradėjo nuo jų bėgti, nes nenorėjo būti sumuštas. Jis nuo jų bėgo pieva, palei PC „Norfa“ sieną. Jam bėgant prie jo pribėgo M. ir savo koja kirto jam per kojas, dėl ko jis nugriuvo ant žolės, ant kairio šono. Jis bandė atsistoti, tai yra gulėdamas ant pilvo abiem rankomis bandė pasikelti nuo žemės, bet pribėgęs S. (buvo į tą pusę atsisukęs ir matė jog tai tikrai buvo S.), spyrė jam į dešinę krūtinės pusę. M.tuo metu buvo arčiau jo kojų. Po šio S. spyrio jis daugiau nieko neatsimena. Jam atrodo jog jis prarado sąmonę. Todėl nežino kas, kiek kartų, kuo ir į kurias vietas jam sudavė smūgius. Kas jam sulaužė ir kokiu būdu žandikaulį jis taip pat nežino. Kiek atsimena jį vijosi tik M. su S.. Tų dviejų mažesnių vaikinų jis nematė. Jis atsimena, tik kad trumpam atsipeikėjo Prienų ligoninėje, o po to jau Kauno klinikose. Kodėl, kai atvažiavo policija, jis buvo nuogas, nežino. Žino, tik kad kai jis bėgo nuo M. ir S., jis vilkėjo maudymosi šortus ir juodus ilgomis rankovėmis marškinėlius. Kai jis bėgo nuo M. ir S. buvo palikęs savo dviratį ir kuprinę toje vietoje, prie „betonkės“. Kas juos ir kada prie jo atvarė ir atnešė jis nežino. Jis pats niekam smūgių nesudavė. Kiek konkrečiai kas sudavė tą vakarą jam smūgius jis negali pasakyti, tačiau gali patvirtinti, kad M. V. jam prie „betonkės“ sudavė vieną smūgį į pakaušį, nuo kurio jis nusirito žemyn, tada jam bėgant M. kirto koja jam per kojas, nuo šio smūgio jis nugriuvo ir S. vieną kartą spyrė gulinčiam į viršutinę dešinės pusės krūtinę ir mano, jog nuo šio smūgio jis prarado sąmonę. Kas vyko toliau nežino. Su M. yra pažįstami apie 2 metus. Draugai nėra, bet susitikę gatvėje iki įvykio pasisveikindavo, pasikalbėdavo ir viskas. S. yra tik porą kartų matęs. Šio įvykio metu jam buvo sumuštas kūnas, galva ir sulaužytas žandikaulis. Jis Kauno klinikose stacionare buvo gydomas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 8 d. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. 2023 m. birželio 9 d. į policiją apklausai atvykti negalėjo, nes dėl stipraus žandikaulio skausmo, nemiegojo visą naktį ir dėl to prastai jautėsi. Daiktai rasti įvykio vietoje: dviratis, rūbai (juodos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, juodos spalvos džinsai su juodos spalvos odiniu diržu), kuprinė „Adidas“: joje žalios spalvos užtraukiama piniginė, su joje esančia ATK, „Maxima“ kortele ir 7 cnt. ir rankšluostis; atlenkiamas peilis; žiebtuvėlis; ausinių dėklas su viena ausine; elektroninė cigaretė priklauso jam. Liemenė ne jo. Ji priklauso M. V. (1 t., b. l. 58-62);

liudytoja R. S. parodė, jog 2023 m. birželio 1 d. apie 19.30 val. ji viena ėjo (duomenys neskelbtini) m., pėsčiųjų-dviračių taku. Jai priartėjus prie PC „Norfa“, išgirdo triukšmą. Pasisukusi tarp PC „Norfa“ ir (duomenys neskelbtini) šilumos pastato, toje pievelėje pamatė tris jaunuolius, kurie triukšmavo ir tarpusavyje ginčijosi. Ji nesuprato, kas vyksta. Kadangi ji tuos vaikinus atpažino, tai buvo M. V., S. S. ir M. V. brolis A., ji eidama stebėjo ką jie ten daro ir kas vyksta. Pamatė ant žemės gulintį dviratį, po to šalia jo gulintį ant žolės žmogų. S. S. ir A. nuo to gulinčio žmogaus buvo, daugiau nei 2 metrų atstumu, o M. kažką darė su šalia to žmogaus gulinčiu dviračiu, lyg kilnojo dviračio rankeną ir matė jog spardo. Dar nesuprato ką jis ten spardo dviratį ar tą žmogų. Dar priėjusi artų pamatė kaip M. V. iš rankų paleidęs dviratį, apėjo iš kito to žmogaus šono ir tris kartus spyrė tam gulinčiam žmogui į kūną, ties kairiu jo šonu ir sėdmenimis. Tai pamačiusi ji sušuko „M., ką darai?“. Visi trys į tai sureagavo: pirmas pabėgo A., tada S. ir jiems iš paskos nubėgo M.. Jie pabėgo nieko nesakę. Ji perėjo per gatvę, priėjusi arčiau prie to gulinčio žmogaus (visai arti priėjusi nebuvo), pamatė jog jis guli ant pilvo, nejuda. Ji išsigando, kad jis negyvas. Jis buvo nuogas, apatinės kelnaitės buvo numautos iki kelių, o šortai numauti iki batų. Jis buvo be marškinėlių. Šalia jo gulėjo dviratis. Ji iškarto skambino 112 ir iškvietė pagalbą. Netrukus atvažiavo policija. Tik tada su jais paaiškinusi pareigūnams ką matė, priėjo prie to gulinčio žmogaus ir atpažino, jog tai buvo L. K.. Ji juos visus žino, kadangi jie buvo probacijos įskaitoje, o ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje vyriausiąja specialiste. Todėl šie asmenys yra jai žinomi. Atvykus pareigūnams, kai ji su jais priėjo prie gulinčio L. K., girdėjo kaip jis šaukė, kad jį mušė M., pasakė jog buvo be jo keturiese, tačiau ji matė tik tris: M., S. ir A.. Netrukus atvažiavo ir greitosios medikai. Jų sulaukusi ir pasakiusi pareigūnams savo kontaktinius duomenis, išėjo ir kas toliau vyko nežino. Ji matė, kad L. K. mušė, tai yra konkrečiai tris kartus spyrė jam į kairės pusė šoną ir sėdmenimis M. V.. Kad kiti būtų mušę L. K. ji pati asmeniškai nematė. Taip pat nematė, kaip ir kodėl ir prie kokių aplinkybių ant žolės atsirado L. K.. Ji vaizdą pamatė tik tą, kai jis jau gulėjo ant žolės. Taip pat nieko negali paaiškinti dėl ko L. K. buvo nuogas. Ji tik pamena jog jis šaukė, kad jam skauda ir matė jog iš burnos bėgo kraujas. Ji nežino ar kas nors dar matė kaip buvo sumuštas L. K.. Jai šis įvykis sukėlė labai stiprias neigiamas emocijas. Ėjo ramiai prie tvenkinio maudytis ir ta ramybė buvo jai sutrikdyta. Tas jos išvystas kraupus vaizdas: kruvinas nuogas gulintis žmogus, prie jo sėdmenų dviračio rankena, tas žmogus nejuda, atrodė kaip negyvas. Tikrai pamanė jog žmogus buvo nužudytas. Tų jaunuolių bjaurus, nepriimtinas ir netoleruotinas, agresyvus elgesys sukėlė jai didžiulį stresą ir išgyvenimus, kurie tikrai labai buvo nemalonūs. Jai ir dabar yra išlikę nejaukūs prisiminimai, išgąstis ir nesaugumo jausmas. Jai anksčiau nėra tekę papulti vienai į tokią situaciją, jai buvo baisu. Dėl šio įvykio ji patyrė didžiulį stresą (1 t., b. l. 75-78);

liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta teisė, kad jis prieš brolį M. V. gali parodymų neduoti, todėl šia teise jis pasinaudos ir prieš brolį, kuris yra šioje byloje įtariamasis, parodymų neduos. Tačiau parodymus duos prieš S. S.. Apie šį įvykį gali pasakyti, kad jiems būnant prie „betonkės“, t. y. jam, M.ir S., jam nepažįstamas vaikinas, kuris atvažiavo iš(duomenys neskelbtini) , pradėjo pats šokinėti. Tą vaikiną matė pirmą kartą. Tas vaikinas pradėjo šokinėti prieš juos, vadino žodžiais, sakė, kad sudaužys galvą kažkuriam. Jei neliečiant M., tai S.priėjęs prie to vaikino kumščiu sudavė jam į šonkaulius gal vieną ar tai du kartus, tiksliai nežino. Tada tas vaikinas pabėgo. S. jį pirmas nusivijo. Kas toliau vyko jis nematė, nes liko prie „betonkės“. Jis nematė, kad tas vaikinas būtų nusiritęs nuo „betonkės“. Prie „betonkės“ jis liko vienas ir kas vyko toliau nežino. Po kurio laiko grįžo S. su M. ir paėmė to vaikino daiktus: vienas dviratį, o kitas kuprinę, tačiau kuris kurį daiktą paėmė jis neatsimena. Tuos jo daiktus nuvežė prie to vaikino, kuris gulėjo prie „Norfa“ sienos, ant žolės. Jis pats prie to vaikino priėjęs nebuvo, buvo gal nuo jo apie 10-15 metrų atstumu ir matė, kad tas vaikinas guli ant žolės ir kad jis sumuštas. Kad jis sumuštas jis manė todėl, kad jis gulėjo ant žemės, tačiau ant jo sužalojimų nematė. Kodėl tam vaikinui buvo numauti šortai jis nežino. Jis nežino kas juos jam numovė. Jis nežino, ar kas nors matė šį įvykį. Jis negirdėjo jog kas nors būtų šaukę jiems, ką jie daro. „Betonkė“ randasi už „Norfa“, (duomenys neskelbtini) mieste. Kada tas įvykis buvo, jis datos neatsimena. Pirmas smūgius sudavė tam vaikinui S. į šonkaulius. Jis pats asmeniškai nieko nemušė. Tas įvykis gal ir galėjo būti 2023 m. birželio 1 d., bet nežino. Su S.nebendrauja šiuo metu, nes jis vartoja alkoholį (1 t., b. l. 83-86).

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 189 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymo

Kaltinamasis A. V., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 1val. nakties jis buvo kartu su savo broliu M. V.. Jie vėlai naktį maudėsi (duomenys neskelbtini) m., prie vadinamų antrų ežerėlių. Ta vieta yra netoli „V“. Jie buvo tik dviese su M., abu tuo metu buvo blaivūs. Besimaudant jis sugalvojo, kad reikia iš „V.“ esančios palapinės (kupolo) pavogti alkoholio. Apie tai jis pasakė broliui M.. Tikslių jam pasakytų žodžių jis neatsimena, bet jam pasakė, kad jis žino, kad toje palapinėje yra alkoholio ir gali jį pavogti. M.pasakė „gerai“, tačiau su juo kartu nėjo. M. liko prie tų antrųjų ežerėlių jo laukti. Jie nesitarė, kad M. saugos aplinką, kol jis vogs. Tokios kalbos nebuvo visai. Jis vienas nuėjo prie „V. “ kupolo, priėjo prie jo langelio ir atitraukė langelio užtrauktuką. Pakėlė to langelio uždangalą ir per jį įlipo į kupolo vidų. Jam tik padėjus ant grindų pėdas, suveikė kupolo garsinė signalizacija, tačiau jis darė, ką buvo suplanavęs. Kadangi jo tikslas buvo pavogti tik alkoholį, tai patekęs į vidų jis iškart nubėgo prie lentynų ant kurių tas alkoholis stovėjo. Jis nuo dviejų lentynų paėmė 8 butelius įvairaus alkoholio. Tuos butelius susidėjo į savo kuprinę, kurią visą laiką nešiojosi ant nugaros. Susidėjęs alkoholį į kuprinę, jis per tą patį langelį išlipo ir pabėgo iš kupolo. Su pavogtu alkoholiu jis nubėgo prie antrų ežerėlių pas M. ir jie kartu su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini) miškelį. Ten su M. būdami abu paslėpė tą pavogtą alkoholį. Paslėpę butelius, jie išėjo namo. Jis grįžo namo pas tėvą A. V., o M. išėjo namo pas mamą. Daugiau apie tą alkoholį jis nieko nežino, turbūt jį pasiėmė M.. Jis pats asmeniškai į tą vietą, kur paslėpė nuėjęs nebuvo. Tos vietos kur paslėpė alkoholį jis negali parodyti, nes nepamena. M. jam tikrai neliepė pavogti alkoholio, jis pats sugalvojo įvykdyti vagystę. Taip pasielgė, nes norėjo tą alkoholį duoti broliui M., nes žinojo, jog jis vartoja alkoholį. Tėvas apie vagystę nieko nežinojo, jis jam nieko nepasakojo. Jis nežinojo ir nepastebėjo, kad jis nakčia išėjo iš namų, tai padarė paslapčia, jam nematant. Pavogtų 8 alkoholio butelių pavadinimų tiksliai neatsimena, bet tikrai atsimena, kad buvo pavadinimu „G.“, neneigia, kad pavogė tuos alkoholio butelius, kurie išvardinti įtarime. Jo tėvas žalą atlygino (3 t., b. l. 105-108);

kaltinamasis M. V., apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino, parodė jog 2023 m. birželio 8 dienos vakarą jis su broliu A. V. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mieste. Daugiausiai buvo prie ežerėlių, maudėsi. Vėliau naktį, tai galėjo būti apie 1 val. nakties, brolis Arijus jam pasiūlė nueiti prie „V.“, prie kupolo, nes jis jam pasakė, kad žino, kur gauti alkoholio butelių, kad gali juos paimti. Jis sutiko. Jis brolio laukė prie antrųjų ežerėlių, o A. vienas nuėjo link „V.“, prie kupolo atnešti alkoholio. Jis stovėjo maždaug už 100 metrų. Po kiek laiko pradėjo kaukti garsinė signalizacija ir A. parbėgo, abu nubėgo į (duomenys neskelbtini) mišką. Būnant (duomenys neskelbtini) miške, A. jam pasakojo, kad į kupolą pateko pro langelį, kurį atsegė užtrauktuku. Jo kuprinėje buvo apie aštuoni buteliai skirtingų pavadinimų alkoholinių gėrimų. Tai galėjo būti visi išvardinti pranešime apie įtarimą alkoholiniai gėrimai. Tada jie parėjo namo. Tą naktį negėrė. Jis A. kuprinę su visais alkoholiniais gėrimais parsinešė namo. Kelias dienas visą alkoholį išgėrė, vaišino ir kitus pažįstamus asmenis. Vieną butelį iš jo paėmė policijos pareigūnai, tačiau tiksliai kur ir kada negali pasakyti, neprisimena (2 t., b. l. 143-146);

2023 m. rugpjūčio 29 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. V., jis parodė, jog dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta iš dalies. Sutinka, kad įgijo alkoholinius gėrimus iš brolio A. V., žinojo, kad A. juos pavogė. Dėl kitų dviejų nusikaltimų nieko nesakys, savo parodymus duos teisme (2 t. b. l. 158-161);

2023 m. birželio 16 d. UAB „S.“ pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 8 d. į 2023 m. birželio 9 d. naktį buvo apvogtas „V.“ kupolas, (duomenys neskelbtini). Pagrobta lentynose stovėję alkoholiniai gėrimai, kurių bendra vertė 221,81 Eur (1 t., b. l. 164, 172, 173-179);

įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra vakarinėje (duomenys neskelbtini) miesto dalyje, „V.“, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia mūrinio pastato, pietinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniai, aplink pastatą yra automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo pastato, pietvakarių kryptimi, 50 metrų atstumu, matosi 2 baltos spalvos tentiniai kupolai, stovintys vienas už kito 10 metrų atstumu. Kupolai stovi ant medinių platformų. Kupolai vizualiai panašūs, skiriasi jų dydžiai. Pirmasis kupolas, kuris yra arčiau „V.“, yra baltos-skaidrios spalvos tentu, iš vidaus yra metaliniai rėmai, stovi ant medinės platformos. Užlipimas ant platformos yra 3 pakopų mediniais laiptais. Įėjimas į kupolą yra iš rytinės pusės. Įėjimas yra trapecijos formos. Įėjimas yra užtraukiamas tentu. Įėjus į kupolo vidų, atsirandame apvalioje patalpoje. Patalpos galinėje pusėje matosi baltos spalvos plastikinis stalas-baras. Už jo matosi spintelės, ant kurių sudėti baro reikmenys- kavos aparatai, alaus įranga, kokteilių įranga. Už šių spintelių matosi baltos spalvos siena, sudaryta iš atskirų fragmentų. Ant sienos matosi mėlynos užrašai „V.“ su logotipu, iš šonų yra horizontalūs užrašai „MOET“. Po užrašu „V.“ yra įrengtos 3 stiklinės lentynėlės su laikikliais – dvi lentynos viename aukštyje, tarp jų tarpas, o žemiau jų per vidurį trečioji lentyna. Ant lentynų sudėti alkoholiniai gėrimai- ant dešinės ir apatinės lentynos po 5 butelius skirtingų alkoholinių gėrimų, ant kairės lentynos – 4 buteliai šampano. Baro kairėje pusėje matosi baro šaldytuvai su užrašais "Švyturys", kuriuose sudėti įvairūs alkoholiniai gėrimai, dešinėje pusėje įėjimo stovi plastikiniai staliukai su plastikinėmis kėdutėmis. Už baro sienos, iš abiejų pusių yra praėjimai. Praėjus už sienos matosi sudėti įvairūs baro veiklai skirti daiktai- alaus metalinės statinės, baro įranga, kriauklės, staliukai. Kupolo tento sienoje, matosi apversto trikampio formos langas, kuris nuo grindų yra 15 cm. aukštyje. Langelio kraštuose yra metalinis užtrauktukas. Apžiūrėjus langelį, užtrauktuko ar tento sugadinimų nerasta. Apžiūrėjus šio langelio išorinę puse, nustatyta, kad langelio išorėje taip pat yra užtrauktuko liežuvėlis, kupolo langelis turi galimybę atsidaryti tiek iš vidaus tiek ir iš išorės. Kupolo vidus apsaugotas signalizacija, viduje rasti judesio davikliai. Apžiūrėjus „V.“ vaizdo kameras nustatyta, kad vaizdo kameromis yra stebimas tik įėjimas į kupolą ir dalis kupolo prie įėjimo, nugarinė kupolo dalis vaizdo kameromis nestebima. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, informacijos reikšmingos tyrimui negauta. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 184-190);

2023 m. birželio 29 d. UAB „G4S Lietuva“ pranešime nurodyta jog 2023 m. birželio 9 d. 01.08 val. 2 kartus gauti signalizacijos suveikimai objekte UAB „S“, adresu(duomenys neskelbtini). Suveikė „Tūris sandėlyje Didžioji palapinė“ (2 t., b. l. 25);

2023 m. birželio 10 d. Alytaus apskrities VPK Birštono PK vyresniojo tyrėjo V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. birželio 9 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, vykstančio koncerto metu buvo pastebėtas M. V., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bendraujant su M. V. buvo pastebėta, kad jis turi kažką užsikišęs už džemperio. Paprašius ištraukti ir parodyti ką turi, jis ištraukė 0,7 l talpos viskio „Bushmills“ butelį, kuris buvo truputį nugertas. Paklausus iš kur jis jį gavo, M. V. juokdamasis atsakė, kad pavogė ir kad tuoj gaus policija pareiškimą dėl vagystės. Paklausus iš kur pavogė, M. V. nepasakė, toliau juokėsi. Siekiant išsiaiškinti galimą vagystę, viskio butelis „Bushmills“ iš M. V. buvo paimtas ir saugomas Alytaus apskrities VPK Birštono PK. Siekiant išsiaiškinti iš kur M. V. galėjo pavogti alkoholį, buvo bendrauta su prekybos centrų „Norfa“, „Iki“, „Aibė“ administracija, tačiau duomenų jog alkoholis pavogtas iš jų prekybos centrų negauta (2 t., b. l. 44);

daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas alkoholinis gėrimas – viskis „Bushmills“, 2023 m. birželio 9 d. 18.10 val. paimtas iš M. V.. Alkoholinis gėrimas viskis „Bushmills“ yra 0,7 litro talpos, su raudonos ir geltonos spalvos etiketėmis, raudonos spalvos kamšteliu, kuris yra prasuktas. Ant kamštelio matomos banderolės žymės, tačiau užrašų nėra. Likusi tik dalis banderolės, ant kurios yra užrašas „Parduo...“. Viduje yra rudos spalvos skystis, butelis nepilnas. Ant stiklinio butelio abiejų šonų yra įspausti gamykliniai ženklai: TRIPLE DISTILED, 1608, THE OLD BUSHMILLS DISTILLERY IRISH WIWISKEY, priekyje įspausta 1608. Priekyje yra raudonos spalvos dvi etiketės, kuriuose yra užrašai „Bushmills, Red Bush“, 40 proc. vl., 700 ml. Nugarinėje dalyje yra raudonos spalvos ir geltonos spalvos etikelės. Raudonos spalvos etiketėje nurodytas alkoholio rekvizitai, barkodas 5055966801210. Geltonos spalvos etiketė šiek tiek nusitrynusi, matosi ne visi užrašai. Juodomis raidėmis užrašas: Airiškas viskis „Bushmills R“ Alk. 40 proc. tūr. Kilmės šalis: Airija. Gamintojas: The Old Bushmills distille. Platintojas: „PRIKE Lietuva“, Konstitucijos pr. 26, Vilnius. Apžiūrėjus butelį, supakuotas į plastikinį paketą Nr. 497888 (2 t., b. l. 45-50);

liudytoja K. J. parodė, jog ji įgaliota atstovauti ikiteisminio tyrimo byloje UAB „S“. Iš 2023 m. birželio 8 d. į 2023 m. birželio 9 d. naktį buvo apvogtas „V.“ kupolas, (duomenys neskelbtini). 2023 m, birželio 9 d. ryte, apie 11 val., atėjus į kupolą restorano darbuotojui R. T., jis pastebėjo, kad lentynose, kuriose turėjo stovėti alkoholis, jų nėra, lentynose buvo tuščios vietos. Darbuotojas pranešė administracijai. Buvo padarytas sutikrinimas ir nustatyta, kad iš lentynų yra dingę aštuoni alkoholinių gėrimų buteliai: Hennessey VS, 0,7 litro, kainuojančio 46,31 Eur, Jack Daniels, 0,7 litro, kainuojančio 16,92 Eur, Gordons, 0,7 litro, kainuojančio 19,61 Eur, G. P., 0,7 litro, kainuojančio 21,19 Eur, G. L., 0,7 litro, kainuojančio 21,19 Eur, C. M. White Rum, 0,7 litro, kainuojančio 20,41 Eur, B. R. Bush,0,7 litro, kainuojančio 22,76 Eur, Luxardo Aperitif, 1 litro talpos, kainuojančio 14,91 Eur. Visas kainas nurodo be PVM. Dėl pavogtų aštuonių alkoholinių gėrimų padaryta 183,31 Eur turtinė žala, o bendra turtinė žala su (duomenys neskelbtini)81 Eur. Visi buteliai buvo nauji, nepradaryti. Kupolas buvo paruoštas atidarymui, jis dar neveikė ir tik ryte turėjo jį atidaryti lankytojams. Patikrinus kupolo išorę ir vidų, pastebėta, kad į kupolo vidų patekta per langelį. Į kupolą galima patekti per pagrindinį vieną įėjimą, kuris užsidaro tentu uždaromu kilpomis, jas užmovus ant sagų. Pravėrus duris, jame iš karto suveikia signalizacija nuo judesio. Langai uždaromi iš vidaus užtrauktuku. Tas pats užtrauktukas matosi ir iš išorės, kurį galima prasegti iš išorės jo nesugadinant. Tačiau juos pravėrus, taip pat suveikia signalizacija. Apžiūrėjus kupolą nustatyta, kad jis nesugadintas. Tą dieną buvo peržiūrėtos vaizdo kameros, tačiau nustatyti tikslaus laiko kada buvo apvogtas kupolas ir nustatyti asmenį, nepavyko. Vaizdo kameros fiksuota tik priekinį kupolo vaizdą ir šiek tiek automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat buvo patikrintas apsaugos telefonas, nustatyta, kad 2023 m. birželio 9 d. 1 val. 09 min. buvo rastas skambutis iš apsaugos tarnybos G4S apie suveikusią signalizaciją kupole. Naktį budėjęs apsaugos darbuotojas A. G. nieko įtartino nepastebėjo, vagystės faktą nustatė tik ryte, atėjus apžiūrėti kupolo (1 t., b. l. 193-196);

papildomos apklausos metu K. J. parodė, kad A. V. 2023 m. rugpjūčio 3 d. pilnai atlygino sūnaus padarytą žalą UAB „S“ – 221,81 Eur. Neturtinė žala nepadaryta. Kadangi žala pilnai atlyginta, UAB „S“ šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 197-200);

liudytojas S. S. parodė, kad M. V. yra jo draugas gal jau kokie 7 metai. Su juo nebendrauja nuo 2023 m. birželio 21 d., kai jam kitoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė ir uždrausta bendrauti su M. V.. Kardomoji jam paskirta dėl muštynių (duomenys neskelbtini) m. 2023 m. birželio 10 d. apie 1 val. nakties, jam per Messenger parašė M. V., kad išeitų į lauką, nes reikia pasikalbėti. M. buvo vienas ir girtas, o jis (S. S.) buvo blaivus. M. už džemperio buvo užsikišęs butelį, tačiau kokį nesimatė. Jis pasakė jam: „einam išgersim“. Jis M. atsakė, kad niekur toli neis nuo namų. M. pakvietė jį gerti jo atsinešto alkoholio į priešais jo namus esantį pėsčiųjų taką į sodus. Nuėjus į tą vietą, M.iš po džemperio ištraukė ir jam padavė butelį. Jis jį atsuko ir gurkštelėjo iš jo. Tas gėrimas jam pasirodė labai neskanus, nes buvo labai kartus. Jis pažiūrėjo į jo etiketę ir pamatė, kad tai džinas pavadinimu „Gordons“. Jis M. pasakė „kokias tu čia nesąmones geri“ ir paklausė, iš kur gavo. M. atsakė: „gavau“, bet iš kur jis tą džiną gavo nepasakojo, o jis jo ir neklausinėjo. Jie išgėrė tą M. atsineštą butelį, pabendravo ir išsiskirstė. Dar pamena, jog jiems išgėrus tą džiną M. pasiūlė dar pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini), bet jis pasakė, kad niekur neis ir nuėjo namo. M.irgi išėjo, tačiau kur nežino. To džino „Gordons“ spalva, jei gerai pamena, buvo lyg šviesiai rožinė. M. buvo atsinešęs tik tą vieną džino butelį. 2023 m. birželio 10 d. jis daugiau su M.susitikęs nebuvo. Pamena, kad tą dieną vyko (duomenys neskelbtini) miesto šventė, tačiau jis į ją nėjo, liko namuose ir su M. susitikęs nebuvo. Apie tai, jog buvo apvogtas „V“ kupolas sužinojo iš pusseserės, o kad konkrečiai buvo pavogtas alkoholis jis sužinojo tik iš policijos (2 t., b. l. 8-11);

liudytojas A. V. parodė, kad M. V. yra jo pilnametis sūnus. Jis gyvena atskirai su motina, o nepilnametis sūnus A. V. gyvena su juo. Apie 2023 m. birželio 9 d. nakties alkoholio vagystę, jis nieko nežinojo. Apie tai sužinojo šiandien, kai dėl šio įvykio atvyko su A. apklausai. 2023 m. birželio 9 d. jis pats buvo namuose, miegojo ir matyt negirdėjo kaip A. išėjo iš namų ir kada grįžo, nes kiekvieną vakarą prieš einant miegoti jis A. mato namuose. Kaip, kada ir kur jis išėjo nežino (2 t., b. l. 14-17).

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir, kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Išklausius kaltinamųjų M. V. ir S. S. parodymus šie kaltės pilnai nepripažino, kaltę vertė vienas kitam, kaltinamojo M. V. parodymai prieštaringi. Nei vienas neneigė, kad įvykio dieną buvo susitikę su L. K., visi girtavo, tačiau skirtingai aiškino konflikto aplinkybes, susiklosčiusią, būnant neblaiviems, situaciją bei atliktus kiekvieno jų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. M. V. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad pats nukentėjo nuo L. K., kad šis pradėjo jį smaugti, tarpusavyje mušėsi, stumdėsi. 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp L. K. ir S. S. išgertuvių metu prasidėjo konfliktai, jie pradėjo stumdytis, o jis juos ramino ir skyrė. L. K. buvo girtas, ėjo, besišlapindamas įkrito į griovį, po to bėgo, jis jį vijosi ir pats pagriuvo. Tada L. K. smaugė M. V., todėl jis irgi smaugė, įsikišo S. S.. Tada S. S. L. K. padaužė, paspardė ir nuėjo. Užduodant klausimus M. V. 2023 m. birželio 17 d. posėdžio metu patvirtino, kad L. K. nemušė, matė kaip mušė S. S., 14-15 smūgių. S. S. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad sudavė smūgį į šoną L. K., o kai jis nugriuvo, du kartus spyrė į blauzdas. Kaip teigė, į veidą netrenkė, bet matė, kad kažkur sudavė M. V., po to spyrė, kai nugriuvo abu, nutempė ant žolės, jo niekas nenurengė. S. S. sakė, kad matė, kaip M. V. pakišo koją ir taip L. K. atsitrenkė į parduotuvės sieną. K. S. S. nurodė, kad žandikaulio L. K. nesulaužė ir parodė, kad jam yra žinoma, kad L. K. buvo patekęs į autoįvykį po išgertuvių ir po konflikto. Kaltinamasis M. V. parodė, kad žandikaulis galėjo lūžti, kai jis krito į sieną ant tų plytelių, krito stipriai, prieš tai naktį „tūsinosi“ Kaune. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kaip jų gynybos pozicija, kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo L. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nei vienas kaltinamasis nenurodė, kad buvo autoįvykis ar pasilinksminimas Kaune. M. V. nurodė, kad L. K. nesiskundė žandikaulio skausmu, būtent tą įvykio dieną, kai buvo girtaujama. Su žandikaulio lūžiu būtų nedalyvavęs. Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, jie yra prieštaringi, stokoja nuoseklumo, jie kaltę verčia vienas kitam bei nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. V. apklaustas dėl nusikalstamos veikos L. K. atžvilgiu parodė, kad buvo su broliu, S. S. ir L. K.. Matė, kaip S. kirto L. kelis kartus ir vijosi. Ar M.sudavė smūgius L., teigia, kad nematė, bet L. K. vijosi S. ir M., o kas vyko toliau nematė. Nepaisant paminėto, kaltinamųjų M. V. ir S. S. kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos, Probacijos tarnybos pareigūnės, kuriais abejoti pagrindo teismas neturi, kurie buvo logiški ir nuoseklūs, parodymai, aiški ir detali specialisto išvada, kuria teismas visiškai pasitiki ir sulyginus visus šiuos duomenis sąveikoje abejoti jais pagrindo nemato. Jų kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurių visuma pagrindžia kaltinamųjų kaltę padarius pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas. Liudytoja R. S. parodė, jog 2023-06-01 apie 19.30 val. ji ėjo (duomenys neskelbtini) m., pėsčiųjų-dviračių taku. Jai priartėjus prie PC „Norfa“, išgirdo triukšmą. Pasisukusi, tarp PC „Norfa“ ir (duomenys neskelbtini) šilumos pastato, pievelėje pamatė tris jaunuolius, kurie triukšmavo ir tarpusavyje ginčijosi. Ji nesuprato, kas vyksta. Kadangi ji tuos vaikinus atpažino, tai buvo M. V., S. S. ir M. V. brolis A., ji eidama stebėjo, ką jie ten daro ir apibūdino aiškiai kaip ir kas vyksta. Pamatė ant žemės gulintį žmogų. M. kažką darė, matė, jog spardo. Dar priėjusi arčiau pamatė kaip M. V. tris kartus spyrė tam gulinčiam žmogui į kūną. Tai pamačiusi ji sušuko „M., ką darai?“. Visi trys į tai sureagavo: pirmas pabėgo A., tada S. ir jiems iš paskos nubėgo M., ji iškvietė policiją, galvojo, kad žmogus, kurį spardė, negyvas, buvo išgąsdinta tokio kaltinamųjų elgesio, kvietė pagalbos tarnybas. Atpažino, kad tai buvo L. K.. Kiek smūgių sudavė M. V., nežino, bet matė, kad smūgiai buvo intensyvūs. L. K. buvo nuogas, šaukė, kad jam skauda ir matė, jog iš burnos bėgo kraujas. Pamanė, jog žmogus buvo nužudytas. Netikėti liudytojos parodymais, nėra pagrindo. R. S. yra pareigūnė, kaltinamuosius pažįsta iš savo darbinės pusės, kadangi abu kaltinamieji buvo probuojami.

Nukentėjusysis L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, išsamiai nurodė aplinkybes, neneigė dėl girtavimo. Jis nuo to išgerto stipraus alaus apgirto ir pasakė vaikinams, kad jam gana ir, kad jis važiuoja jau namo. M. jį užsipuolė, sakydamas: „ko čia myži“, „važiuok parveši alaus“. Jis pasakė, jog tikrai jam gana ir apsisuko, kad pasiimti dviratį ir tuo metu pajuto stiprų smūgį iš nugaros į pakaušį. Nuo šio smūgio jis nugriuvo ir nusirito į apačią. Kas jam ir kuo sudavė į pakaušį jis nematė, bet mano, jog M., nes jis buvo arčiausiai jo ir prieš tai puolė jį žodžiais. Kai nusirito, jis iš karto atsistojo ir pradėjo nuo jų bėgti, nes nenorėjo būti sumuštas. Jis nuo jų bėgo pieva, palei PC Norfa sieną. Jam bėgant, prie jo pribėgo M. ir savo koja kirto jam per kojas, dėl ko jis nugriuvo ant žolės, ant kairio šono. Jis bandė atsistoti, tai yra gulėdamas ant pilvo abiem rankomis bandė pasikelti nuo žemės, bet pribėgęs S. (buvo į tą pusę atsisukęs ir matė jog tai tikrai buvo S.), spyrė jam į dešinę krūtinės pusę. M. tuo metu buvo arčiau jo kojų. Nežino kas, kiek kartų, kuo ir į kurias vietas jam sudavė smūgius. Kas jam sulaužė ir kokiu būdu žandikaulį jis taip pat nežino. Kiek atsimena, jį vijosi tik M. su S.. Netikėti nukentėjusiuoju nėra pagrindo, jo parodymus iš dalies patvirtino ir kaltinamojo S. S., M. V. ir liudytojos R. S. parodymai, o taip pat kaltinamojo A. V. parodymai. Pasak nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, viskas vyko už parduotuvės „Norfa“. Nukentėjusysis neįsivaizduoja kiek smūgių jam sudavė, bet jautėsi net ir šiai dienai tas skausmas, kur buvo sulaužytas žandikaulis, dar iki dabar geria vaistus nuo skausmo. Ankstesni kaltinamųjų smūgiai buvo pagrinde į šonkaulius kojomis, o paskutinis smūgis buvo S. ir jis buvo į veido sritį, žalos prašo iš dviejų kaltiamųjų. Įvertinus tai, jog konflikte su nukentėjusiuoju L. K. dalyvavo abu kaltinamieji, fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tuo pačiu metu (laiko atžvilgiu), dėl kaltinamųjų M. V. ir S. S. panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji, kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už tai, kad bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo L. K. sveikatą. Byloje aplinkybių, kad kas nors kitas nei kaltinamieji neteisėtais veiksmas sužalojo nuketėjusįjį ar, kad tai tėra kaltinamojo menamo eismo įvykio pasekmė, nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys, todėl tai vertintina kaip gynybinė jų versija ir siekis išvengti gresiančios atsakomybės ir , buvus teistiems praeityje, kylančios bausmės. Todėl kaltinamųjų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Kaltinamieji M. V. ir S. S. laikytini bendravykdytojais, kurie savo veiksmais realizavo objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę. Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. K. sužalojimai padaryti bukais daiktais. Apatinio žandikaulio kampo lūžis nebūdingas griuvimui ant kieto, buko, neriboto paviršiaus. Sužalotos mažiausiai keturios atskiros kūno sritys, t. y. dešinio žando, kaklo, dešinio žasto, dešinio šlaunies/kelio sritys, sužalojimai padaryti mažiausiais keturiais trauminiais poveikiais. Taigi, bylos duomenų visetu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji M. V. ir S. S. viešoje vietoje, dienos metus, vietoje, kurioje turi galimybę nuolat lankytis ir būti daugetui žmonių, matant aplinkiniams, kuriems buvo nejauku ir baisu nuo tokio kaltinamųjų elgesio, liudytoja, nepaisant to, kad yra pareigūnė, kuriai keliami žymiai aukštesni nei eiliniam visuomenės nariui, budrumo bei profesinio pasirengimo standartai, buvo sutrikusi, išgąsdinta ir šokiruota, šiai matant įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi panaudojo fizinį smurtą L. K. atžvilgiu. Aplinkybė, kad kaltinamieji L. K. nurengė, palikdami jį gulėti nuogą viešoje vietoje, šalintina iš kaltinimo, kadangi byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, nepakako, to nepatvirtino nei rašytiniai bylos duomenys, nei proceso dalyvių apklausos teisiamojo posėdžio metu, tačiau tai netrukdo pirmiau aptartų bylos duomenų kontekste kaltinamųjų kaltei pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti. Taigi, pirmiau aptartais veiksmais kaltinamieji L. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip yra padarė nusikalstamą veiką pagal sužalojimo mastą, numatytą BK138 straipsnio 1 dalyje, ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamieji bendrais veiksmais veikė tyčia, dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, sužalojus mažiausiai keturias atskiras kūno sritis bent po vieną trauminį poveikį, kilo padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodytos.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.

Būtinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kilimo sąlygos yra tiek nusikalstama turto kilmė (pirminis jo gavimo būdas), tiek kaltininko žinojimas, jog jis įgyja, naudojasi ar realizuoja ne bet kokiu neteisėtu, bet būtent nusikalstamu būdu gautą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-200-788/2018).

Dėl A. V. įvykdytos vagystės ir M. V. nusikalstamu būdu gautų daiktų įgijimo, naudojimosi jais tiek kaltinamasis A. V., tiek kaltinamasis M. V. dėl nusikalstamų veikų savo kaltę pilnai pripažino. A. V. parodė, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tikslios datos neatsimena, atitraukė užsegtą tentinio kupolo langelio užtrauktuką, įlipo per langelį į UAB „S“ V. M. (duomenys neskelbtini). Suveikė signalizacija, bet spėjo iš ten pagrobti 8 butelius alkoholinių gėrimų. Tuos butelius susidėjo į savo kuprinę. Susidėjęs alkoholį į kuprinę, jis per tą patį langelį išlipo ir pabėgo iš kupolo. Su pavogtu alkoholiu jis nubėgo prie antrų ežerėlių pas M., kaltinamojo tėvas civiliniam ieškovui žalą atlygino. Kaltinamasis M. V. kaltę pilnai pripažino, jis norėjo išgerti, pasakė broliui, šis atsakė, kad tuoj atneš, nubėgo, išgirdo signalizaciją, brolis atnešė alkoholinius gėrimus. Tada suprato, kad jis iš kažkur paėmė. K. S. S. parodė, kad M. V. turėjo alkoholinių gėrimų ir siūlė jam išgerti. M. V. 2023 m. birželio 9 d. buvo pastebėtas apsvaigęs, užsikišęs už džemperio pavogtą butelį viskio. Kaltinamųjų kaltę dėl šių nusikalstamų veikų patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose, bet ir rašytiniai įrodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: UAB „S.“ pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, saugos tarnybos pranešimas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Šiais duomenimis A. V. pagrįstai kaltintas įsibrovęs į UAB „S.“, V. M. (duomenys neskelbtini) priklausantį tentinį kupolą, pagrobęs už 221,81 eurų alkoholinių gėrimų, kas atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamasis veikė tyčia, suprato nusikalstamo elgesio pasekmes, to siekė ir norėjo. Po ko M. V. įgijo iš nepilnamečio brolio A. V. nedidelės vertės 221,81 eurų turtą – alkoholinius gėrimus, kurį suvartojo, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 3 dalyje. Nusikaltimai įrodyti.

Dėl bausmių skyrimo

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skiriant bausmę S. S., atsižvelgtina į tai, kad jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Ankščiau teismo teistas, skirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. S. S., atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, pasekmes, kurios kilo nukentėjusiam, į pažeistą įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikata, viešoji tvarka, anksčiau skirtas bausmes, jų rūšis, kurios poveikio kaltinamajam nepadarė, po ko šis, būdamas neblaivus, neužilgo vėl nusikalto. Abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis pateikė dokumentą iš kurio matyti, kad šiuo metu dirba. Civiliniai ieškiniai neatlyginti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, kuri, sutinkant su prokurore, kaip pirmą kartą griežčiausia pagal sankcijoje numatytą bausmės rūšį, leidžia matyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju vis tik gali būti pasiekti be realaus laisvės kaltinamajam atėmimo. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jei nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į patenkinamą kaltinamojo asmenybę, į nekilusias negrįžtamas ar itin ilgalaikes ar labai sunkias pasekmes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis), paskiriant draudimus ar pareigas.

Skiriant bausmę M. V. atsižvelgtina į tai, kad jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu ir vieno baudžiamojo nusižengimo, kurie sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, padarymu. Nėra nustatyta jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Ankščiau teismo teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, žmogaus gyvybei ir sveikatai ir kt., teistumas neišnykęs. Bylos duomenimis kaltinamasis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba, specialybės neturi, išvadų nedaro, būdamas jauno amžiaus teisiamas septintą kartą, nusikalto būdamas neblaivus, bylos proceso metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ne per seniausiai paleistas iš įkalinimo įstaigos, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamasis psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas. Nukentėjusiojo neatsiprašė, civilinio ieškinio neatlygino geruoju, savo veiksmų kritiškai nevertina, iš ankstesnių teistumų nepasimokė, antivisuomeninių nuostatų nekeičia. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, jam skirtina prokurorės pasiūlyta reali laisvės atėmimo bausmė.

Teismas apsvaigimą nuo alkoholio abiejų kaltinamųjų atžvilgiu nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi tai parodė patys kaltinamieji, girtumo faktas faktiniais bylos duomenimis užfiksuotas nebuvo. Bausmės individualizacijos aspektu vertintina ir aplinkybė, kad nukentėjęs kartu su kaltinamaisiais bendraudamas svaiginosi, kad šiuo metu ryšiai tarp jų yra nutraukti ir ateityje, pasak nukentėjusiojo, keliai nesusikirs.

Kaltinamiems už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės kaip sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir besiskiriančios pagal pavojingumą bendrintinos BK nustatyta tvarka apėmimo būdu

Pagal BK 93 straipsnį, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, skiria jam BK 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecija. Todėl, net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-648/2024).

Skiriant bausmę A. V. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą padaręs apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi, nėra sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių. Jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, mokosi, nusikalstamos veikos metu buvo nepilnametis, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas. Buvęs įstatyminis atstovas atlygino padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui, šiuo metu skirta globėja charakterizuoja A. teigiamai, vaiko teisių apsaugos instituciją prieš parodymų šio atžvilgiu neturi, A. V. nusikalto neigiamą patirtį turinčio brolio įtakoje, mirus tėvui pastaruoju metu gyvena skyrium nuo M. V.. Paminėtų aplinkybių kontekste yra pagrindas manyti, kad A. V. ateityje laikysis įstatymų ir baudžiamų veikų daugiau nebedarys, todėl spręstina, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu byla nutraukta.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 583,95 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už L. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškinyje nurodė, jog L. K. 2023 m. birželio 1 d. VšĮ Prienų ligoninėje suteiktos radiologo konsultacijos bei chirurgo konsultacija dėl nepatikslintos trukmės sąmonės netekimo. 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) Kauno ligoninėje suteikta skubiosios medicinos pagalbos II paslauga bei radiologo konsultacija dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo. Taip pat minėtoje įstaigoje 2023 m. birželio 2 d. pacientui atlikta kompiuterinė tomografija. Dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio pacientas buvo gydomas nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. birželio 8 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Vėliau 2023 m. liepos 13 d. dėl apatinio žandikaulio kampo lūžio LSMU ligoninėje Kauno klinikose papildomai suteikta veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija.

Ligonių kasų ieškinys laikytinas pagrįstu, nes yra pridėta gydymo paslaugų apskaitos išrašas, pažyma, kuri patvirtina apie suteiktas medicinines paslaugas nukentėjusiajam, t. y. atliktus rentgenologinius tyrimus, tomografijas, kitas gydytojų konsultacijas. Neabejotinai tai buvo paslaugos, kurios buvo būtinos tiek nustatyti, kiek nukentėjusiajam padaryta sužalojimų, išsiaiškinti, kokie pakenkimai yra padaryti, tiek teikiant sveikatos priežiūros, gydymo paslaugas, taigi ieškinys pagrįstas ir, be abejo, tenkintinas visiškai.

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, detalizuota suteiktų paslaugų kaina, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to teismui abejonių nekyla, todėl laikytinos pagrįstomis ir kaltinamieji privalo atlyginti civiliniam ieškovui už jų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Vertinant tai, kad baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamųjų padaryta turtinė žala būtų atlyginta, todėl, esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiojo gydymu, tenkintinas pilnai, nes įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir iš kaltinamųjų M. V. ir S. S. Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai priteistina žalai atlyginti 583,95 Eur suma (BPK 115 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis L. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 87).

Ieškinyje nurodė, jog L. K. nusikalstama veika jam padaryta 500 Eur neturtinė žala, tai yra padaryta žala dėl sukelto ir jam patirto fizinio skausmo bei jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Turtinė žala nepadaryta. Kadangi patirta neturtinė žala nėra atlyginta, baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19965-23 nukentėjusysis reiškia 500 Eur civilinį ieškinį.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1611/2013).

Pažymėtina ir tai, jog vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamųjų kaltės laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, sužalojimo mastą, pobūdį, kaltinamųjų atliktų veiksmų intensyvumą, skirtingų civilinio ieškovo ir civilinių atsakovų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose, kuriose nežymiai sužalojami asmenys, įvertinęs priteistinos neturtinės žalos dydžio proporcingumą patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, sprendžia, kad kompensacija už civilinio ieškovo L. K. patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste 500 Eur sumoje yra teisinga, ne per didelė ir nereikalaujanti jokio papildomo įrodinėjimo, todėl civilinio ieškovo L. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas visiškai ir, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, iš kaltinamųjų S. S. ir M. V. solidariai priteisiama 500 Eur dydžio neturtinė žala.

Civilinė ieškovė „S.“ byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 221,81 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau A. V. minėtą žalą atlyginto iki bylos nagrinėjimo teisme.

Kaltinamajam S. S. 2023 m. birželio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, kuri, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam M. V. 2023 m. birželio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos, kuri, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam A. V. 2023 m. liepos 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, vadovaujantis BPK 119 straipsniu nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaip nereikalingą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liemenė ir viskio butelis ‚Bushmills“, saugomi Policijos Departamente prie Lietuvos Respublikos V. R. minsterijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Baudžiamoji byla pradėta nagrinėti M. V. ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatė (BPK 51 straipsnio 2, 3 dalies) pagrindu (4 t., b. l. 67-68, 44-46). M. V., būdamas paleistas iš įkalinimo įstaigos 2024 m. rugpjūčio 14 d., ką patvirtina byloje teismo iniciatyva surinkti IKNR duomenys, į 2024 m. spalio 16 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, dėl ko procesas neatvykus vienam iš kaltinamųjų neįvyko ir buvo priimta teismo nutartis dėl pastarojo atvesdinimo (5 t., b. l. 51-56). Byla baigta nagrinėti 2024 m. lapkričio 20 d. teisiamajame posėdyje. Tarnybos teismui pateikta 2024 m. rugpjūčio 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai apskaičiuota 766,96 Eur suma už teiktą pagalbą šioje byloje Tarnybos teismui pateikta 2024 m. lapkričio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai apskaičiuota 977,65 Eur suma už teiktą pagalbą šioje byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, vertinant tai, kad kaltinamajam būnant laisvėje privalomi gynėjo pagrindai išnyko, Tarnybos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos iš dalies.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalyje 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti kaltinamajam atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir tokiu atveju, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime privalomas, šioje atveju Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos. Tačiau išnykus pagrindams dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, M. V. paleistas iš Pravieniškių kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 16 d., būdamas laisvėje į kitą paskirtą teisiamąjį posėdį neatvyko ir savo neatvykimu sutrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, todėl, nepaisant to, kad nedirbantis, vis tik yra jauno, darbingo amžiaus, sveikatos problemų, kurios ribotų darbingumą, išlaikytinių neturi, tokių duomenų byloje nėra, to nenurodė ir pats kaltinamasis, spręstina, kad M. V. turi pareigą dirbti tikslu ne tik patį save išsilaikyti, bet ir atlyginti civilinius ieškinius bei atlyginti valstybei išlaidas už teiktą gynėjo pagalbą, todėl šios išlaidos dalyje priteitinos iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio nuostatomis, paskirti A. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, mokytis/tęsti mokslą arba dirbti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), K. R., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaip nereikalingą.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. S. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti jam 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ir/ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per (3) tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnį 3 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 – 2 punktais, M. V. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti jam 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš S. S. ir M. V. 583,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš S. S. ir M. V. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš M. V. 210,69 Eur sumoje, o likusioje dalyje šios tenka valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – liemenę ir viskio butelį ‚Bushmills“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.