Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2021 m. gruodžio 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-985/2021 pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. t.“ dėl 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-2982 panaikinimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. T. ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „E. t.“ (toliau – ir UAB „E. t.“) prašė: 1) panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimą Nr. DGKS-2982 dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš atsakovės 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 53, kuria ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir ieškovas pradeda dirbti 2019 m. rugsėjo 15 d. Faktiškai ieškovas pradėjo dirbti 2020 m. rugsėjo 12 d., darbo sutarties pasirašymo dieną, kai atsakovė įpareigojo ieškovą parengti transporto priemonę „KTS 860“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria turės dirbti, komandiruotei.

1.2. Ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki gruodžio 22 d. buvo komandiruotėje Europos Sąjungoje. Prieš išvykdamas nebuvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, jam nebuvo įteikta vairuotojo atmintinė, nebuvo išaiškintos krovimo taisyklės. Su nurodyta informacija ieškovas supažindintas tik 2019 m. lapkričio 4-5 d., po to, kai atsakovė nurodytus duomenis persiuntė į darbo funkcijoms atlikti skirtą planšetinį kompiuterį. Iki tol ieškovas savo iniciatyva nuolat bendravo su atsakovės atstovais telefonu, teiravosi, kaip konkrečiu atveju elgtis. Atsakovės atstovai nuolatos reiškė nepasitenkinimą ieškovu, dėl ko ieškovas visos komandiruotės laikotarpiu (tris mėnesius) jautė įtampą, nuolatinį stresą. Su ieškovu nebuvo atsiskaitoma darbo sutartyje sulygta tvarka, išmokos ieškovui buvo mokamos nesilaikant darbo sutartyje nustatyto atsiskaitymo grafiko.

1.3. 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas nuvyko į buhalteriją atsiskaityti už laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki gruodžio 22 d. atliktus darbus. Buhalterė pateikė ieškovui pasirašyti dokumentą, kuriame buvo nurodytos jo išdirbtos valandos, dienpinigių tarifas. Ieškovas, pamatęs netikslumus, paprašė padaryti dokumento kopiją, buhalterė nesutiko. Ieškovas dokumentą atsisakė pasirašyti, pasirašydamas „nesutinku“. Kabinete buvusi direktorė V. V. nurodė, kad ieškovui nebus išmokėtas darbo užmokestis. Komandiruotės išlaidos ieškovui buvo sumokėtos tik 2020 m. sausio 15 d., t. y. tik po to, kai ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos. Buhalterės nurodymu ieškovas 2020 m. gruodžio 31 d. neatvyko į darbo vietą, kadangi ji nurodė, kad į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos nespėjo grįžti eksploatuojamos sunkvežimis. 2020 m. sausio 2 d. ieškovui įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą.

1.4. 2020 m. sausio 20 d. ieškovas atsakovės direktorei pateikė siūlymą nutraukti darbo sutartį abiejų šalių sutarimu dėl patiriamo streso ir nuolatinio ieškovo engimo, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. sausio 20 d. ne laiku dalimis mokamo darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių. 2020 m. vasario 7 d. atsakovė ieškovui susipažinti pateikė 2020 m. vasario 6 d. įsakymą dėl pervedimo dirbti į kitą darbą. Ieškovas nesutiko pasirašyti, dėl ko buvo užrakintas atsakovės tarnybinėse patalpose. Naudojant psichologinį spaudimą, ieškovas, būdamas užrakintas, pasirašė įsakymą, kad jis susipažino su šiuo įsakymu, tačiau su juo nesutinka. Dėl neteisėto laisvės suvaržymo ieškovas kreipėsi į policiją. 2020 m. vasario 14 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2020 m. vasario 19 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį, paties prašymu. 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. DGKS-2982 DGK ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

1.5. Ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškė nerimu, bejėgiškumo jausmu, patiriamu stresu ir baime dėl atsakovės nuolatinio DK nuostatų pažeidinėjimo, ieškovo engimo, neteisėto laisvės suvaržymo, nuo darbo santykių pradžios naudotas psichologinis spaudimas nulėmė ieškovo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį.

1.6. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad laiku nesupažindino ieškovo su vidaus tvarkos taisyklėmis, vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, ieškovui neįteikė vairuotojo atmintinės, nebuvo tinkamai išaiškintos krovimosi taisyklės.

1.7. Ieškovas pasirašydamas 2019 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 53, pasirašė saugos žurnaluose, tačiau nebuvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, priešgaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais. DGK netinkamai ištyrė šias aplinkybes.

1.8. Pažeidžiant darbo vidaus taisyklių, patvirtintų 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. DS-37, 49 punktą, DK 148 straipsnio 1 dalį, ieškovui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto darbo laiko trukmę. Ieškovas tik 2020 m. vasario 22 d. registruotu paštu gavo vienintelį 2020 m. vasario 20 d. darbo užmokesčio lapelį. Ieškovui darbo užmokestis, dienpinigiai buvo mokami ne laiku, dalimis, nesivadovaujant darbo sutartimi. Visą darbo santykių laikotarpį darbo užmokestis buvo mokamas pavėluotai.

1.9. Ieškovas ir atsakovė buvo sutarę dėl 80 Eur dienpinigių tarifo. Ieškovui 2020 m. sausio 15 d. išmokėtos 5 136,08 Eur komandiruotės išlaidos, akivaizdu, kad iš tiesų tarp šalių buvo susitarimas dėl 80 Eur, o ne 62 Eur dienpinigių tarifo, kaip kad yra nurodyta 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakyme Nr. 19-069. Atsakovė naudojo psichologinį spaudimą, siekdama išmokėti nepilną sutartą darbo užmokestį (dienpinigius) ieškovui, dėl ko ieškovas patyrė įtampą ir stresą, negalėjo ne tik suplanuoti savo ir šeimos poreikių, bet ir tinkamai ir laiku tų poreikių patenkinti, dėl ko pablogėjo santykiai šeimoje.

1.10. Atsakovės teiginiai darbo byloje Nr. APS-133-5345/2020, kad ieškovas, grįžęs iš komandiruotės ir atvykęs pateikti veiklos ataskaitos, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, yra nepagrįsti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-28 patvirtina, kad būtent atstovės darbuotojai su ieškovu elgėsi nepagarbiai. Dėl 2020 m. vasario 7 d. neteisėtai suvaržytos ieškovo laisvės ir psichologinio spaudimo ieškovui buvo sukeltas grėsmės pojūtis, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasižymėjo stresu, įtampa ir baime, bejėgiškumo jausmu.

1.11. Nors ieškovas nebuvo atleistas atsakovės iniciatyva ir neginčija atleidimo pagrindo, tačiau darbo santykius nutraukė būtent dėl to, jog psichologiškai nebegalėjo pakelti atsakovės daromo spaudimo, nuolatinės įtampos ir jaučiamo streso, pažeminimo kitų kolegų ir darbuotojų akyse. Jeigu atsakovės elgesys nuo pat darbo sutarties sudarymo pradžios būtų buvęs teisėtas, ieškovas jokiu būdu nebūtų nutraukęs sutarties ir nebūtų patyręs tiek dvasinių išgyvenimų ir nuolatinės įtampos dėl atsakovės darbuotojų elgesio. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tyčia, t. y. atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, susipažinusi su teisės normomis, žinojo, jog daro teisės pažeidimus.

2. Atsakovė UAB „E. t.“ prašė ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. neatmestina galimybė, jog ieškovas skubėjo išeiti iš darbo, kol dar UAB „E. t.“ neturėjo duomenų apie klientui Audi Zentrum Ingoldstadt Karl Brod Gmbh komandiruotės metu ieškovo padarytą žalą – 2019 m. spalio 10 d. ieškovas apgadino (arba pasikrovė apgadintą) krovinio lengvojo automobilio Audi Q2 dešinės pusės priekines ir galines dureles, dėl ko UAB „E. t.“ buvo padaryta 1 264,23 Eur žala. Ieškovas niekam nepranešė apie krovinio sužalojimą ir gręsiančias pasekmes, nuo darbdavio nuslėpė įvykio aplinkybes, tą pačią dieną – 2020 m. sausio 30 d. – padavė pareiškimą išeiti iš darbo.

2.2. Grįžęs iš komandiruotės ieškovas vengė atvykti į atsakovo UAB „E. t.“ būstinę atsiskaityti – pateikti darbo priemones ir krovinio transportavimo bei kitus atskaitomybės dokumentus, jam ne kartą UAB „E. t.“ darbuotojai skambino telefonu ir ragino atvykti į darbą. Atvykęs atsiskaityti ieškovas elgėsi agresyviai, neadekvačiai reagavo į kiekvieną klausimą ar pastabą.

2.3. Visiškai nepagrįstai neturtinės žalos padarymas grindžiamas neva tai 2020 m. vasario 7 d. neteisėtai vykdytu ieškovo laisvės suvaržymu. Šią situaciją ieškovas išprovokavo pats. 2020 m. vasario 6 d. atvykęs į UAB „E. t.“ būstinę, pakviestas susipažinti su įsakymu dėl pavedimo jam dirbti kitą darbą esant gamybiniam būtinumui, ieškovas susipažinti su įsakymu atsisakė, visus buvusius patalpoje iškoliojo ir išėjo. Telefonu jam buvo išaiškinta, kad susidariusią problemą dėl neturėjimo galimybės suteikti artimiausiu metu darbo vilkiku transportuoti krovinius, jam nesutinkant dirbti kitą darbą, bus sprendžiama, kaip susidariusią situaciją išspręsti kitaip. UAB „E. t.“ ketino šiuo atveju priimti kitą įsakymą dėl priverstinės prastovos, kol nėra laisvo vilkiko. Ieškovas atvyko sekančią dieną. Vėl pateikus jam įsakymą susipažinti, jis jį paėmė, pasirašė nesutinkantis su įsakymo turiniu, bet įsidėjęs į su savimi turėtą segtuvą bandė išbėgti iš kabineto. Matydama, kad ieškovas atvirai pagrobė įmonės dokumentą – vienintelį įsakymo egzempliorių, buhalterė suskubo užrakinti kabineto duris ir pareikalavo grąžinti pagrobtą dokumentą. Pasėdėjęs dar 5-10 minučių išsiėmė pagrobtą įsakymą, numetė ant buhalterės stalo ir išėjo. Dėl šio įvykio ieškovas kreipėsi į policiją, kuri ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, neįžvelgdama buhalterės veiksmuose jokio nusikaltimo sudėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 511,20 Eur advokato išlaidų, valstybei – 21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad:

3.1. darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale 25 numeriu pažymėta, kad ieškovas susipažino 2019 m. rugsėjo 15 d. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale 27 numeriu pažymėta, jog ieškovas susipažino 2019 m. rugsėjo 15 d. Darbo sutarties 6 punkte nurodyta, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ieškovas susipažino. Teismas pripažino, kad pasirašydamas, jog susipažino su pareiginiais nuostatais, ieškovas turėjo pareigą jų laikytis, pats ieškovas sutiko vykti į komandiruotę, įvertindamas savo turimą profesinę patirtį bei kvalifikaciją, pats ieškovas nurodė, kad turi ilgalaikę patirtį. Į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovas yra įgijęs pradinę profesinę kvalifikaciją specialiuose mokymo kursuose, ką įrodo „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime. Jam turėjo būti žinoma iš darbinės patirties, kokios yra vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, kokie yra reikalavimai dokumentų pildymui. 2019 m. rugsėjo mėn. laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovas komandiruotėje, tai nepaneigia aplinkybės dėl jo supažindinimo prieš išvykstant. Liudytoja Ž. B. patvirtino, kad ieškovas komandiruotėje skambindavo ir klausdavo kaip pildyti važtaraščius, dėl krovinių krovimo, todėl ji pakartotinai nusiuntė Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį bei atmintinę vairuotojui, taip pat nurodė, kad prieš komandiruotę vairuotojams yra paruošiami dokumentai su vairuotojo atmintine, jie yra kiekviename automobilyje.

3.2. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jam buvo priekaištaujama, su juo buvo kalbama pakeltu tonu, griežtai, dėl ko jis patirdavo įtampą, jausdavosi bejėgis, tai kenkė jo dalykinei reputacijai, keldavo stresą ir didelį susijaudinimą, ypatingai dėl to, kad jis savo darbines funkcijas atliko užsienio valstybėse, nepatvirtino nė vienas liudytojas, o ieškovas savo teiginių teismui neįrodė. Teismas į bylą pateiktus nurodymus per „LocTracker“ programą vertino kaip pagalbą ieškovui, turinys dalykiškas. Liudytojai E. V., E. V., Ž. B. nurodė, kad ieškovas nė karto telefonu nepranešė dėl patiriamo streso, nepatogumo, neišreiškė noro baigti komandiruotę.

3.3. Aplinkybių, kad ieškovui laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto darbo laiko trukmę, kad ieškovas tik 2020 m. vasario 22 d. registruotu paštu gavo vienintelį 2020 m. vasario 20 d. darbo užmokesčio lapelį, atsakovė neginčijo. Nurodė, kad ieškovas buvo komandiruotėje, neprašė, kad jam būtų atsiųsti algalapiai.

3.4. Grįžęs iš komandiruotės, ieškovas turėjo atsikaityti su darbdaviu už komandiruotėje išbūtą laiką, tačiau šios pareigos nevykdė. Grįžęs iš komandiruotės, neatvyko į darbą 2019 m. gruodžio 22d., 23 d., 27 d., 30 d. Ieškovas 2019 m. gruodžio 30 d. paaiškinime nurodė, kad neatvyko į darbą, nes ilsėjosi, kadangi komandiruotė truko 98 d. d. Atvykęs į darbdavio būstinę, elgėsi nemandagiai, nepristatė įmonės išduotų į komandiruotę autovežio dokumentų, planšetinio kompiuterio. Jam skirtas įspėjimas. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas kaip darbuotojas taip pat pažeidė darbo drausmę, be pateisinamos priežasties nevyko į darbą, teismui neįrodė, kad būtent dėl darbdavio DK 148 straipsnyje numatytos pareigos nevykdymo jam atsirado neigiami, sąlygojantys neturtinės žalos atsiradimą, padariniai.

3.5. Aplinkybę, kad atlyginimas ieškovui buvo išmokamas pavėluotai, pripažino atsakovės direktorė. Ieškovas teismo posėdyje dvasinius išgyvenimus siejo ne su neišmokėtu pilnai atlyginimu ar dienpinigiais, bet su komandiruotės trukme, gyvenimu vilkiko kabinoje, nurodė, kad kreipėsi pas darbdavį dėl komandiruotės pabaigos, bet jam buvo pasakyta, kad nėra kuo jo pakeist. Teismas pažymi, kad be ieškovo žodinių paaiškinimų dėl komandiruotės trukmės prieš jo valią, nėra jokių kitų įrodymų. Liudytojai Vasiliauskai teismui nurodė, kad jiems būnat Vokietijoje, ieškovas niekada nesikreipė su prašymu baigti komandiruotę. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti šiuo liudijimu.

3.6. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-28 7 puslapyje esančio garso įrašo Nr. 010202J3008 išklotinė patvirtina, kad pokalbio metu atsakovo direktorė ieškovui išreiškė pasisakymą “grabas į šikną”, kitas darbuotojas, ieškovui pasitikslinus apie ką kalba direktorė, pasakė “vamzdis”. Vėliau fiksuoti tokie pasisakymai kaip „daeis tau, daeis. Tau tas dalykas daeis“, „pas Joną tai viską turi. Jis Jonas. Matosi“. Atsakovės atstovė nurodė, kad šie žodžiai nebuvo adresuoti ieškovui. Teismas, susipažinęs su nurodyta išklotine, konstatavo, kad negali daryti neginčijamos išvados, kad šie žodžiai buvo skirti būtent ieškovui, šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas liudytojas. Išklotinės turinys nepatvirtina, kad atsakovės elgesys būtų užgaulus, žeminantis ieškovo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas pokalbiuose užsimena, kad ginčas kainuos, užsimena apie advokato išlaidų atlyginimą, provokuoja konfliktą.

3.7. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2020 m. vasario 7 d. ieškovo laisvės suvaržymo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir liudytojų liudijimas teisme leido daryti teismui išvadą, kad atsakovė nebuvo priešiškai nusiteikusi prieš ieškovą, nesiekė jį pažeminti, įbauginti, sukurti nesaugumo jausmą. Teismas svarbiomis pripažino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo atsakovei komandiruotėje padarytos žalos. Teismas konstatavo, kad nors ir nėra ginčo dėl ieškovo negalavimų, labiau tikėtina, kad galvos skausmas, svaigimas, nerimas, nemiga, aukštas kraujospūdis galėjo atsirasti ir dėl ieškovo padarytos žalos komandiruotėje, o ne dėl atsakovės veiksmų.

3.8. Nurodytas ieškovo aplinkybes dėl darbo sutartyje esančio direktorės parašo padirbimo, darbo pradžios ne nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., o anksčiau, nes reikėjo paruošti automobilį, dėl daiktų grąžinimo ir kitus faktus teismas pripažino nesusijusiais su ieškovui galimai sukeltais dvasiniais išgyvenimais. Teismas konstatavo, kad nėra nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu darbdavys sistemingai, kryptingai siekė sukurti nesaugią darbo aplinką, sukeliančią dvasinius išgyvenimus, todėl dėl jų plačiai nepasisakė. Ieškovo žmonos liudijimas visos bylos aplinkybių kontekste nepatvirtina ieškovo teiginių dėl patirtos neturtinės žalos.

3.9. Ieškovas iš darbo išėjo savo noru, nėra duomenų, kad buvo pakenkta jo reputacijai, nesumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, ieškovas nurodė, kad dirba vairuotoju, nėra duomenų, kad apie ieškovą būtų atsiliepta neigiamai. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumą ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovas J. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-985/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi, priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos konstatuoti, jog apeliantas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

4.2. Apeliantui pasirašant 2019 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 53 atsakovės darbuotoja L. M. davė pasirašyti saugos žurnaluose, tačiau apeliantas nebuvo realiai supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, priešgaisrinės saugos instrukcijomis, pareiginiais nuostatais, kitais darbovietėje galiojančiais aktais. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale, taip pat darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale nurodoma, jog apeliantas su taisyklėmis buvo supažindintas 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau tą dieną apeliantas nuo ryto jau buvo išvykęs į komandiruotę, be to, rugsėjo 15 d. buvo sekmadienis, atsakovė nedirbo. Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale 2019 m. balandžio 30 d. pasirašė aštuoniolika darbuotojų. Nėra aišku, kodėl pareiginių nuostatų žurnale apeliantas yra įrašytas netgi du kartus, t. y. numeriu 25 (pasirašymo diena 2019 m. rugsėjo 15 d.) ir numeriu 33 (pasirašymo diena 2020 m. sausio 31 d.). Apeliantas nesutiko, jog jis pasirašė nuostatus 2020 m. sausio 31 d., laukelyje „darbuotojo parašas“ yra akivaizdžiai ne jo parašas.

4.3. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai atsakovės darbuotojų teiktų parodymų pagrindu. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 17 d. rašysenos eksperto A. B. parengtas ekspertizės aktas Nr. 20210517/01 patvirtina, kad apeliantui įteikta darbo sutartis Nr. 53 nebuvo pasirašyta pačios direktorės. Atsakovės direktorė V. V. ir buhalterė L. M. akivaizdžiai teikė melagingus parodymus. Kitų atsakovės darbuotojų E. V. (direktorės V. V. sūnus), Ž. B. liudijimai turėjo būti vertinami kritiškai, proceso metu buvo teikti melagingi parodymai, kurie buvo vertinami kaip teisingi. Apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad liudytojai viso proceso metu teikė melagingus parodymus.

4.4. 2019 m. rugsėjo 12 d. sudarytos darbo sutarties 7 punkte nurodoma, jog apeliantas pradeda dirbti 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau po šios sutarties pasirašymo jis buvo priverstas pradėti darbines funkcijas tą pačią sutarties sudarymo dieną. Atsakovės direktorės V. V. 2021 m. balandžio 21 d. posėdyje duotus parodymus, kad nei vienas įmonės darbuotojas nedavė apeliantui nurodymų paruošti transporto priemonę, paneigia 2020 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas. Jame fiksuoti direktorės V. V. parodymai, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. apeliantui buvo patarta paruošti transporto priemonę, patikrinti techninį stovį, apeliantas 2019 m. rugsėjo 12, 13, 14 dienomis ruošė transporto priemonę kelionei. Pats apeliantas nurodė, jog ne tik sutikrino transporto priemonės veikimą (hidrauliką, elektros sistemą, ratų laikymo veržles, veržlių dirželių stovį, skysčius, variklio darbą, stabdžius, priekabos guolių stovį), tačiau ir sudėjo trūkstamus sutvirtinimo diržus ir atramas, kurias jam pristatė E. V., pakeitė lemputes. Už nurodytą administracinį nusižengimą atsakovės direktorei buvo paskirta bauda. Apeliantui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. vykdytus darbus.

4.5. Atsakovė laiku nesupažindino apelianto nei su vidaus tvarkos taisyklėmis, nei su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, jam nebuvo įteikta vairuotojo atmintinė, tinkamai išaiškintos krovimosi taisyklės. Apie krovinių pervežimo taisykles apeliantas informuotas tik 2019 m. lapkričio 5 d., atsakovės darbuotojai Ž. B. pateikus Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio užpildymo pavyzdį bei atmintinę, krovimo taisyklės pateiktos 2019 m. lapkričio 4 d. per planšetinį kompiuterį. Liudytoja L. M. 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad ne ji supažindino apeliantą su dokumentais. Liudytoja Ž. B. teismo posėdyje nurodė, jog išvis neatsimena 2019 m. rugsėjo 12 d. vykusių įvykių, kai atsakovė atsiliepime nurodė, kad ši vadybininkė smulkiai išaiškino krovinio krovimo taisykles. Teismas vertino tik liudytojų pateiktą žodinę informaciją, kuri negalėjo būti niekaip patikrinta. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apelianto transporto priemonėje buvo palikta vairuotojo atmintinė ar krovinių krovimo, pervežimo, važtaraščių pildymo taisyklės.

4.6. Dėl to, kad apeliantui nebuvo išaiškintos krovinio krovimo ir pervežimo taisyklės, jis jausdavo stresą, pakrovimo / iškrovimo punktuose klientai būdavo nepatenkinti, patys vokiečių kalba bandydavo išaiškinti apeliantui Vokietijoje galiojančius standartus. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentą, jog „95 kodas“ yra tik pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, kursuose yra mokama tik bendrų krovimo ir pervežimo taisyklių, tačiau kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi savo atskirus standartus. Apeliantas anksčiau nėra dirbęs Vokietijoje. Apeliantui 2019 m. lapkričio mėn. iš atsakovės darbuotojos gavus nurodytas taisykles, jis visas pareigas atlikdavo tinkamai, daugiau nusiskundimų negaudavo.

4.7. Apeliantui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto laiko trukmę. Darbdavio veiksmai, jog vairuotojai gauna atsiskaitymo lapelius, kai jie grįžta po komandiruotės arba telefonu, prieštarauja įmonės vidaus taisyklėms ir DK nuostatoms, pažeidžia apelianto, kaip darbuotojo, teises. Apeliantas dėl tokių atsakovės veiksmų negalėjo tinkamai planuoti savo ir savo šeimos išlaidų, nesuprasdavo, kaip darbo užmokestis yra apskaičiuojamas, dėl to patirdavo stresą. Teismo pozicija, jog atsakovės neteisėtus veiksmus nepateikiant informacijos apie išmokamą darbo užmokestį neva eliminuoja paties apelianto veiksmai, t. y. neatvykimas į darbo vietą, yra nepagrįsta. Įstatymai numato pareigą, o ne teisę darbdaviui teikti informaciją apie darbo užmokestį.

4.8. Atsakovė darbo užmokestį mokėdavo nereguliariai, mokėjo ne pilną darbo užmokestį ir nemokėdavo dienpinigių. Apeliantui jokia dalis dienpinigių nebuvo išmokėta nei prieš pradedant vykdyti darbines pareigas, nei jas vykdant užsienio valstybėje. Atsakovės praktika, jog darbuotojams dienpinigiai sumokami šiems grįžus iš komandiruotės, pažeidžia įstatymus ir neatitinka dienpinigių prasmės. Vidaus taisyklėse nurodytą nuostatą dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos gali įtraukti tik valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, o ne privatūs juridiniai asmenys. Be to, vidaus taisyklėse nėra nurodoma, jog dienpinigiai bus išmokami tik pasibaigus komandiruotės laikui. Ne laiku sumokėto atlyginimo neužtekdavo paties apelianto poreikiams tenkinti Vokietijoje, jis negalėjo prisidėti prie šeimos poreikių užtikrinimo. Apelianto sutuoktinė yra pensinio amžiaus, jis vienas išlaikė šeimą, kitų pajamų šeima neturėjo, dėl to, negaunant laiku atlygio, neišmokant dienpinigių, kildavo konfliktai šeimoje.

4.9. Su apeliantu visą darbo sutarties vykdymo laikotarpį atsakovės darbuotojai elgėsi nepagarbiai, įžeidinėjo, žemino kitų darbuotojų akivaizdoje. Tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2020 m. sausio 16 d. atsakovo direktorės parašyta trumpoji SMS žinutė, grubūs atsakovės darbuotojų pokalbiai su apeliantu telefonu jo komandiruotės metu ir jo atžvilgiu reiškimas nepasitenkinimas, dėl ko jis jautė įtampą ir stresą. Apeliantui ilgą laiką nebuvo grąžinami jo asmeniniai daiktai. Apeliantas 2020 m. vasario 17 d., t. y. daiktų perdavimo dieną, patyrė patyčias, daiktų perdavime dalyvavo E. V., E. V., D. P., G. P., kurie šaipėsi iš apelianto.

4.10. 2020 m. vasario 7 d. atsakovė neteisėtai suvaržė apelianto laisvę, jam buvo sukeltas grėsmės pojūtis. 2020 m. vasario 7 d. pokalbio įrašas patvirtina, kad konfliktas dėl dokumentų kilo jau po to, kai patalpų durys buvo užrakintos. Apeliantas akivaizdžiai nenorėjo pasirašyti jokių duodamų dokumentų, norėjo su jais susipažinti neutralioje aplinkoje, kelis kartus prašė padaryti jam dokumento kopiją.

4.11. Apeliantas savo darbines funkcijas vykdė nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., į komandiruotę išvyko 2019 m. rugsėjo 15 d., kurioje išbuvo daugiau nei tris mėnesius. Apeliantui informacija apie komandiruotės laiką buvo įteikta tik 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. apeliantas nežinojo, kad į komandiruotę yra išsiunčiamas ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Tuo atsakovė pažeidė DK 107 straipsnio 6 dalį. Apeliantas nurodė, kad praėjus mėnesiui nuo išvykimo į komandiruotę, jis ne kartą telefonu teiravosi apie pakeitimą, tačiau atsakovės darbuotojai nurodydavo, kad šiuo metu neturi darbuotojo, kuriuo galėtų pakeisti apeliantą. Apeliantas visus tris mėnesius privalėjo išgyventi kabinoje, neturėjo galimybės valgyti visavertį maistą, išsimiegoti, jam nebuvo mokami dienpinigiai. Liudytoja V. T. nurodė, jog apeliantas iš žmogiškumo laukė, kol jį pakeis kitas vairuotojas. Apeliantas pozicijos apie norą būti pakeistam atsakovei netgi neprivalėjo išreikšti, kadangi įstatymas aiškiai numato, kad darbuotojas, kuris yra siunčiamas į ilgesnę, nei trisdešimties dienų komandiruotę, privalo būti su tuo supažindintas.

4.12. Nepagrįsti teismo sprendimo argumentai, neva faktas, jog būtent apeliantas nutraukė darbo sutartį savo noru, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantas darbo santykius nutraukė būtent dėl to, jog psichologiškai nebegalėjo pakelti atsakovės daromo spaudimo, nuolatinės įtampos ir jaučiamo streso, pažeminimo kitų kolegų ir darbuotojų akyse. Jeigu atsakovė nuo darbo sutarties sudarymo pradžios būtų elgusis teisėtai, apeliantas nebūtų nutraukęs darbo sutarties, nebūtų patyręs išgyvenimų ir įtampos.

4.13. Apelianto neturtinės žalos atsiradimo faktą patvirtina jo paties paaiškinimai, liudytojos V. T. parodymai, gydytojo pažyma, kurioje nurodoma, jog apeliantas į gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. sausio 2 d. dėl galvos skausmo, svaigimo, nerimo, nemigos, aukšto kraujospūdžio, praėjus vos savaitei nuo grįžimo į Lietuvą (išrašyti raminamieji, kuriuos jis naudojo pagal poreikį) ir 2020 m. vasario 14 d., t. y. po 2020 m. vasario 7 d. įvykių (suleisti medikamentai į veną bei raminamieji į raumenis). Apeliantas neturėjo problemų su nerimu ar nemiga, su dideliu kraujospūdžiu, nevartojo raminamųjų. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir apeliantui kilusios žalos yra priežastinis ryšys.

4.14. Tarp apelianto ir atsakovės niekada nekilo jokių konfliktų, susijusių su 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykiais, kuomet apeliantas nubraukė aikštelėje stovėjusio Jaguar automobilio priekinį kampą, ir 2019 m. gruodžio 6 d. įvykiais, kuomet apeliantas važiuodamas atbuline eiga, priekabos galu atsitrenkė į šalia stovėjusio autovežio priekabos kairį šoną ir sulaužė priekabos stop žibintą. Žalą apmokėjo draudimas, atsakovė dėl žalos atlyginimo iš apelianto nesikreipė, apeliantas neturėjo jokio pagrindo patirti jokių išgyvenimų. Dėl 2019 m. spalio 10 d. įvykio jokio konflikto tarp apelianto ir atsakovės taip pat nekilo, atsakovė į DGK dėl padarytos žalos kreipėsi tik 2020 m. vasario 7 d., t. y. po to, kai apeliantas nesutiko pasirašyti 2020 m. vasario 6 d. įsakymo dėl darbo pareigų pakeitimo, iki tol atsakovė nereikalavo atlyginti žalos.

5. Atsakovė UAB „E. t.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-81-985/2021 palikti nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei 387,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantas teismo posėdžio metu pripažino, kad pasirašė darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale. Supažindinimo su įmonės dokumentais faktą patvirtino atsakovės darbuotojai V. V., L. M., Ž. B.. Savo poziciją šioje dalyje apeliantas grindžia spėliojimais ir prielaidomis. Atsakovė neteigia, kad darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale 2019 m. balandžio 30 d. pasirašę aštuoniolika darbuotojų visi buvo supažindinti tą pačią dieną, tai nepaneigia susipažinimo su dokumentais fakto. Nepaneigtas apelianto susipažinimo su dokumentais faktas – supažindintas 2019 m. rugsėjo 12 d., o data įrašyta 2019 m. rugsėjo 15 d. Visi darbuotojai suvokė, kad parašu patvirtina ne susipažinimo datą, o patį susipažinimo su įmonės vidaus dokumentais faktą.

5.2. Apeliantui niekas nedavė nurodymo dirbti iki darbo sutartimi numatyto darbo laiko pradžios. Pačiame apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovės direktorė V. V. patarė paruošti transporto priemonę darbui, kad vykstant į komandiruotę vairuotojas būtų įsitikinęs automobilio patikimu veikimu. Apeliantui suteikta transporto priemonė buvo tik ką po remonto, papildoma patikra nebuvo reikalinga. Atsakovo direktorė, surašius darbo inspekcijai administracinio nusižengimo protokolą dėl nelegalaus darbo, taip ir aiškino. Apelianto argumentas neatitinka tikrovės, tai negali būti laikoma viena iš aplinkybių neturtinei žalai atsirasti.

5.3. Apeliantas tinkamai buvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis bei su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. Vairuotojo atmintinę atsakovė įteikia kiekvienam vairuotojui prieš išvykstant į komandiruotę kaip papildomą priminimą apie pareigą laikytis krovos taisyklių reikalavimų. Šis dokumentas buvo įteiktas ir apeliantui.

5.4. Apeliantas pripažįsta, kad krovimosi taisyklės jam buvo išaiškintos, bet netinkamai. Apeliantas privalėjo įgyti pradinės arba periodinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą („95 kodas“). Tam būtina lankyti profesinės kvalifikacijos kursus ir išlaikyti egzaminą. Vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimą bei periodišką šios kvalifikacijos tobulinimą nustato 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo. Apelianto profesinės kvalifikacijos kursų baigimą patvirtina žyma jo vairuotojo pažymėjime, apelianto profesinės kvalifikacijos pažymėjimas („95 kodas“) galioja iki 2023 m. spalio 31 d. Šie apelianto motyvai neturėjo ir negalėjo įtakoti neturtinės žalos atsiradimo.

5.5. Atsakovė pripažįsta, kad apeliantui ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu neteikė informacijos apie jam priskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandžių darbų trukmę. Apeliantas nenurodė, kad tokio pobūdžio informacija jam būnant komandiruotėje ypač svarbi ir sukeldavo stresą. Darytina išvada, kad šis atsakovės pažeidimas negalėjo ir neturėjo įtakos apelianto būklei. Atsakovė darbuotojui pilną informaciją gali pateikti tik po to, kai darbuotojas, grįžęs iš komandiruotės, pateikia duomenis apie atlikto darbo apimtis ir pobūdį. Apeliantas, grįžęs iš komandiruotės į darbovietę atsiskaityti atvyko tik po savaitės laiko.

5.6. 2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2982 apelianto skundą dėl neišmokėto darbo užmokesčio tenkino dalinai, priteisė tik 68 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, baudų ir netesybų. Apeliantas šioje dalyje DGK sprendimo neskundė. Apeliantas komandiruotės metu nei raštu nei žodžiu nesidomėjo dėl jam priskaičiuotų, išmokėtų ir išskaičiuotų sumų, apie dirbto darbo laiko trukmę. Darytina išvada, kad šis pažeidimas negalėjo ir neturėjo įtakos apelianto būklei, tai yra deklaratyvus, neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas teiginys.

5.7. Apelianto atžvilgiu neva tai vykdytas mobingas motyvuojamas UAB „E. t.“ darbuotojų veiksmais 2020 m. vasario 6 ir 7 dienomis, nors pirmą pareiškimą išeiti iš darbo apeliantas pateikė 2020 m. sausio 20 d., antrą kartą – 2020 m. sausio 30 d. Neatmestina, jog apeliantas skubėjo išeiti iš darbo, kol dar UAB „E. t.“ neturėjo duomenų apie klientui Audi Zentrum Ingoldstadt Karl Brod Gmbh komandiruotės metu apelianto padarytą žalą. Grįžęs iš komandiruotės apeliantas vengė atvykti į atsakovės būstinę atsiskaityti, apie krovinio sužalojimą ir gręsiančias pasekmes nuo darbdavio nuslėpė. Atsakovė konkrečius duomenis dėl žalos dydžio ir pareigos atlyginti žalą gavo iš kliento 2020 m. sausio 30 d., tą pačią dieną apeliantas padavė pareiškimą išeiti iš darbo darbuotojo prašymu, kadangi pirmo pareiškimo nutraukti darbo sutartį abiejų šalių sutarimu atsakovė netenkino.

5.8. Nepagrįstai turtinės žalos padarymas grindžiamas neva apelianto 2020 m. vasario 7 d. neteisėtai suvaržyta laisve. Šią situaciją apeliantas išprovokavo pats. Apeliantui 2020 m. vasario 7 d. pateikus įsakymą susipažinti, jis jį paėmė, pasirašė nesutinkantis su įsakymo turiniu, bet įsidėjęs į su savimi turėtą segtuvą bandė išbėgti iš kabineto. Buhalterė L. M. suskubo užrakinti kabineto duris ir pareikalavo grąžinti pagrobtą dokumentą. Dėl šio įvykio apeliantas kreipėsi į policiją, policija ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė.

5.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad visi apelianto pateikti argumentai bei rašytiniai įrodymai yra paneigti išimtinai liudytojų parodymais. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, ką teismas vertino kompleksiškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo.

9. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 12 d. sudaryta darbo sutartis. Ieškovas dirbo pas atsakovę vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutartyje susitarta mokėti 725 Eur priskaitomą mėnesinį darbo užmokestį, bet ne mažiau nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį, proporcingą dirbtam laikui. Atlyginimas darbuotojo sutikimu mokamas vieną kartą per mėnesį iki sekančio mėn. 7 d. pervedant į banko sąskaitą arba įmonės kasoje. Šalys susitarė laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, darbo saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų ir aplinkosaugos reikalavimų. Nurodyta, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino. Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. rugsėjo 15 d. 2019 m. rugsėjo 13 d. Įsakymu Nr. 19069 ieškovas komandiruotas į Europos sąjungos respublikas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., gabenti krovinius-lengvuosius automobilius. Ant minėto įsakymo yra prierašas - susipažinau ir sutinku: 2019-09-13, J. T.. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. vasario 19 d. pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo prašymu.

10. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis, nors ir pasirašė saugos žurnaluose, tačiau realiai nebuvo supažindintas su saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijomis, kitais darbovietės teisės aktais. Šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje yra pateiktas Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, darbuotojų supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registravimo žurnalai, iš kurių matyti, jog J. T. su minėtais dokumentais susipažinęs 2019 m. rugsėjo 15 d., parašo ieškovas neginčijo. Be to, ir Darbo sutarties 6 punkte nurodyta, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad pasirašydamas, jog susipažino su pareiginiais nuostatais, ieškovas turėjo pareigą jų laikytis, pats ieškovas sutiko vykti į komandiruotę, įvertindamas savo turimą profesinę patirtį bei kvalifikaciją vykdant tokio pobūdžio pervežimus. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad jis yra įgijęs pradinę profesinę kvalifikaciją specialiuose mokymo kursuose, ką patvirtina „95 kodo“ įrašas ieškovo vairuotojo pažymėjime, todėl iš darbinės patirties jam turėjo būti žinoma, kokios yra vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos, kokie yra reikalavimai dokumentų pildymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jei ieškovas manė, kad jis su kažkuo tinkamai nesupažindintas, galėjo prašyti papildomai susipažinti arba nepasirašyti, kad susipažino, tačiau ieškovas tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų dėl to nepateikė.

11. Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovės direktorės V. V. 2021 m. balandžio 21 d. posėdyje duotus parodymus, kad nei vienas įmonės darbuotojas nedavė apeliantui nurodymų paruošti transporto priemonę, paneigia 2020 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas. Pats apeliantas nurodo, kad jam buvo patarta paruošti transporto priemonę, kas skiriasi nuo nurodymų davimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad darbo sutartį pasirašė dvi šalys – ieškovas ir atsakovė, darbo pradžios datą nustatė savitarpio susitarimu, todėl tai, jog ieškovas iki darbo sutarties pradžios tikrino automobilį, keitė lemputes ir atliko kitus vairuotojo-ekspeditoriaus darbus, nevertintina kaip jo privertimas dirbti minėtus darbus ir netraktuotina, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Nors atsakovas nurodo, kad darbo užmokestis už šias dienas mokėtas jam nebuvo, tačiau nei Darbo ginčų komisijoje nei teisme dėl to reikalavimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už dirbtą darbo laiką gali būti mokamas darbo užmokestis ir netesybos, jei tam yra pagrindas, o ne atlyginama neturtinė žala (DK 139, 147 straipsniai).

12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė darbo užmokestį mokėjo nepilną ir nereguliariai, kadangi už nesavalaikį darbo užmokesčio mokėjimą yra nustatytos specialios sankcijos darbdaviui, delspinigių ir netesybų mokėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad negali būti darbdaviui taikoma dviguba sankcija t. y. turtinė prievolė mokėti delspinigius ir netesybas (jei yra laiku nemokamos su darbo santykiais susijusios išmokos) (DK 147 straipsnis) bei neturtinės žalos atlyginimas vienu metu.

13. Išklausius pirmos instancijos teismo posėdžio garso įrašą, sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas dvasinius išgyvenimus siejo ne tiek su nepilnai išmokamu atlyginimu, ar dienpinigiais, kiek su komandiruotės trukme, gyvenimu vilkiko kabinoje, tačiau be ieškovo žodinių paaiškinimų dėl komandiruotės trukmės prieš jo valią, nėra jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų (CPK 177, 178 straipsniai). Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. atsakovės įsakymo Nr. 189-069, kuriame ieškovo komandiruotės laikas nurodytas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., matyti, jog 2019 m. rugsėjo 13 d. jį ieškovas pasirašė, su juo sutiko. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas nežinojo, kuriam laikui yra siunčiamas į komandiruotę ir dėl nežinojimo galėjo patirti stresą. Atmestinas apelianto argumentas, kad informacija apie komandiruotės laiką jam buvo įteikta tik 2019 m. gruodžio 30 d., kadangi, kaip minėta, jo parašas ant įsakymo nėra nuginčytas.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. vasario 19 d. nebuvo teikta informacija apie jam apskaičiuotą, išmokėtą darbo užmokestį, apie dirbto laiko trukmę. Apelianto teigimu, darbdavio veiksmai, jog vairuotojai gauna atsiskaitymo lapelius, kai jie grįžta po komandiruotės arba telefonu, prieštarauja įmonės vidaus taisyklėms ir DK nuostatoms, pažeidžia apelianto, kaip darbuotojo, teises. Apeliantas dėl tokių atsakovės veiksmų negalėjo tinkamai planuoti savo ir savo šeimos išlaidų, nesuprasdavo, kaip darbo užmokestis yra apskaičiuojamas, dėl to patirdavo stresą. Atsakovė pripažįsta, kad apeliantui ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu neteikė informacijos apie jam priskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas, apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandžių darbų trukmę. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, apeliantas atsakovei viso darbo komandiruotėje metu nenurodė, kad tokio pobūdžio informacija jam būnant komandiruotėje ypač svarbi ir sukeldavo stresą. Tai, kad prievolę teikti šiuos duomenis nustato DK 148 straipsnio 1 dalis ir jis buvo pažeistas, nėra tapatu ieškovo nurodomam galimai patirtam stresui bei neturtinės žalos atsiradimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visos kelionės metu tokių duomenų nereikalavo (darbo užmokestis bei dienpinigiai jam buvo mokami dalimis), pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo dėl minėtų pažeidimų (CPK 177, 178 straipsniai).

15. Iš apelianto pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-20-28, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad išklotinės turinys nepatvirtina atsakovės užgaulaus, žeminančio elgesio ieškovo atžvilgiu. Dėl jo užrakinimo patalpoje teismas taip pat sprendžia, kad tarp šalių buvo konfliktinė situacija, jis buvo neišleistas buhalterės keltą minučių dėl atsisakymo pasirašyti dokumentą, jam jokia reali grėsmė nekilo, taigi, spręstina, jog ieškovas neįrodė dėl to patyręs neturtinę žalą dėl streso ir pergyvenimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tarp šalių konfliktinė situacija susidarė iš dalies ir dėl ieškovo kaltės, kadangi jo paties pareiga buvo susipažinti su dokumentais, dėl kurių susipažinimo jis pasirašė, o vėliau tai neigė (kas, kaip minėta, byloje neįrodyta) ir dėl ko vėliau kilo ginčai, taigi, jis ir pats savo veiksmais (neveikimu) sukėlė konfliktus bei tuo pačiu stresą sau pačiam.

16. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

18. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

19. Pirmos instancijos teismas bei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė – apeliantas iš darbo išėjo savo noru, liudytoja V. T. nurodė, kad ir iki kreipimosi pas gydytoją ieškovas skundėsi širdies permušimais, gydytojo pažyma, kurioje nurodoma, jog apeliantas į gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. sausio 2 d., niekaip neįrodo darbdavio kaltės bei priežastinio ryšio dėl ieškovo sveikatos pablogėjimo. Byloje nėra duomenų, kad buvo pakenkta jo reputacijai ar sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje, nes ieškovas nurodė, kad dirba vairuotoju, kurių, akivaizdu, trūksta, nėra duomenų, kad apie ieškovą būtų atsiliepta neigiamai, taigi, byloje nenustatyta ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikšmingumą ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, tai yra tai, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

20. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tarp šalių konfliktinė situacija susidarė iš dalies ir dėl ieškovo kaltės, kadangi jo paties pareiga buvo susipažinti su dokumentais, dėl kurių susipažinimo jis pasirašė, ir dėl ko vėliau kilo ginčai.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

22. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino surinktus byloje įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), tinkamai taikė aukščiau minėtą teismų praktiką bei teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis, CK 6.250 straipsnis ), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Pastebėjus rašymo apsirikimą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytą apelianto (ieškovo) J. T. asmens kodą (duomenys neskelbtini) jį ištaisyti nurodant (duomenys neskelbtini) (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinio skundo netenkinant, šios išlaidos jai priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje ištaisyti J. T. asmens kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „E. t.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 20 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.