Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

tretiesiems asmenims K. S., P. S. (P. S.), Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro atstovei Joanai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys: Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras, K. S. ir P. S. (P. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Atsakovė R. J. yra nepilnamečio G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, tėvystė nenustatyta (b. l. 10). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo (b. l. 29–33), įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9261-1156/2022 tenkintas ieškovės prašymas ir leista paimti vaiką G. J. iš jo motinos R. J., nes vaiko motina nusišalino nuo vaiko priežiūros, todėl kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, vaikas liko be atstovo pagal įstatymą (b. l. 11–13).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teisų praktikoje pripažįstama, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas). Jei tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžiai apriboti pakanka nustatyti, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 17 punktas).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė gavo viešosios įtaigos (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. R. J. pagimdė naujagimį, berniukas gimė 37 nėštumo savaitę, pacientė socialiai nedrausta, nėštumo metu pas gydytojus nesilankė, gimdyvė gyvena vieno kambario socialiniame būste kartu su mama L. J. ir sugyventiniu G. S., tačiau jis, pacientės teigimu, nėra šio naujagimio tėvas. Pranešime taip pat paprašyta įvertinti R. J. socialinę situaciją ir esant poreikiui teikti šeimai reikiamą pagalbą (b. l. 14). 2022 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės darbuotojai, vertindami vaiko situaciją, telefonu bendravo su vaiko motina, esančia (duomenys neskelbtini) klinikose, pokalbio metu R. J. teigė nežinanti, ką daryti su vaiku, kaip jį auginti, jautėsi abejonės dėl moters noro auginti savo vaiką. Motinai buvo rekomenduota su naujagimiu vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centrą, paaiškinta, kad ja ir jos kūdikiu bus pasirūpinta, motina bus mokoma socialinių įgūdžių, kaip auginti naujagimį. Vėlesnių pokalbių su vaiko motina metu jos abejonės auginti naujagimį tik stiprėjo, o atvykus moters sugyventiniui, R. J. pareiškė, kad ji vaiko pati neaugins, planuoja atsisakyti kūdikio ir nori išvykti į namus. Pagal ligoninės socialinės darbuotojos 2022 m. rugpjūčio 5 d. informaciją, vaiko motina R. J. išvyko į namus, palikusi vaiką ligoninėje. 2022 m. rugpjūčio 8 d. G. J. buvo paimtas iš ligoninės, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. vaikui G. J. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro administracija, vaiko G. J. gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo šeimoje (b. l. 15–23, 24–25, 36, 37–38).

10. Nors ieškovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrą su prašymu inicijuoti atvejo vadybos procesą (b. l. 26–27), sudaryti mobiliąją komandą darbui su šeima (b. l. 28), 2022 rugpjūčio 11 d. R. J. atsisakė priimti mobiliosios komandos teikiama pagalbą (b. l. 55–57). Nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. organizuoti du R. J. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai, sudarytas pagalbos planas bei susitarta dėl pagalbos šeimai tikslų ir jiems pasiekti reikalingų priemonių įgyvendinimo, tačiau R. J. 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2022 m. spalio 20 d., parašė atsisakymus dėl psichologo konsultacijų lankymo, į socialinio darbuotojo raginimus neatsisakyti specialisto pagalbos nereaguoja, psichologo konsultacijų nelankė, nes nemato poreikio, be to, R. J. nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio nė karto nesikreipė į (duomenys neskelbtini) centrą su prašymu dėl informacijos apie vaiką, susitikimų su juo organizavimo, nesidomėjo vaiko auklėjimu, sveikatos priežiūra, moteris nurodė nenorinti vaiko matyti ir jį auginti, jai pakanka turimų nuotraukų telefone, kurias ji padarė vaikui gimus, svarsto galimybę atsisakyti sūnaus, jos manymu, kiti žmonės geriau pasirūpins vaiku nei ji. R. J. supranta, kad gyvenamajame būste, kuriame ji šiuo metu gyvena, nėra tinkamų gyvenimo sąlygų auginti vaiką, tačiau siūlymo apsigyventi su vaiku (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre, kuriame yra sudarytos sąlygos auginti vaiką, ji atsisakė. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui R. J. 2022 m. rugpjūčio 30 d. registruota į Pozityvios tėvystės mokymus, tačiau nė karto juose nedalyvavo, jos teigimu neturi laiko, sugyventiniui reikia gaminti maistą, tvarkytis būstą. R. J. su sugyventiniu ir mama gyvena vieno kambario būste be patogumų, dėl susidariusios skolos atjungta elektros energija, patalpos apšildomos krosnimi, malkomis nepasirūpinta, sienos pajuodusios, aplinka skurdi, yra tik būtiniausi baldai – spinta, dvi lovos, staliukas, maistą gamina nekūrenamoje verandoje, pastatyta dujinė viryklė. R. J. nenori keisti gyvenimo sąlygų, nusprendusi pasilikti gyventi motinai priklausančiame socialiniame būste, 2022 m. spalio 20 d. pateikė paaiškinimą, kuriame atsisako kreiptis į Mokesčių ir turto skyrių dėl įrašymo į eilę socialiniam būstui gauti. R. J. teigimu, pajamų pragyvenimui, kuriuos uždirba sugyventinis, pakanka, ji atsisakė domėtis laisvomis darbo vietomis, įsidarbinti, ji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, ji nesikreipė į Socialinės paramos skyrių dėl socialinės išmokos gavimo, tačiau socialinė pašalpa nepriklauso, nes neregistruota Užimtumo tarnyboje. R. J. geranoriškai bendravo su socialiniu darbuotoju, tačiau į rekomendacijas, patarimus neatsižvelgė. R. J. negeba adekvačiai vertinti situacijos, savarankiškai priimti sprendimus, socialiniai įgūdžiai neišlavinti, stokoja tėvystės įgūdžių, ji nerodo jokios iniciatyvos prisiimti atsakomybę auginti vaiką, neturi motinystės instinkto. Žinoma, kad R. J. yra pagimdžiusi dar du vaikus, kurių neaugina. Finansinė padėtis nestabili, ji negauna jokių išmokų, pragyvenimo šaltinis yra esamo sugyventinio darbo užmokestis. Ji neturi nuosavo būsto ir nesiekia jo turėti, keisti gyvenimo sąlygas. Atvejo vadybininkas, remdamasis gauta specialistų informacija apie R. J., socialinio darbuotojo ir kitų specialistų nuomonėmis, kurie dalyvavo įgyvendinant pagalbos planą, R. J. pateikta nuomone bei požiūriu į situaciją, teigia, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba R. J. nepadėjo pakeisti elgesio, požiūrio vaiko atžvilgiu. Moteris neužtikrina vaiko fizinių ir emocinių poreikių, atsisako auginti vaiką, nevykdo savo, kaip motinos pareigų. Manytina, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepakeis situacijos ir R. J. nuomonės bei pozicijos vaiko atžvilgiu (b. l. 47, 48–54).

11. Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad globotojos teigimu, vaiko motina nė karto neišreiškė noro pasimatyti su vaiku (3.1 punktas) (b. l. 39–46), aplinkybę, kad atsakovė nė karto neaplankė savo vaiko patirtino ir teismo posėdyje apklausti asmens, t. y. K. S., P. S. (P. S.) bei liudytoja L. Š.. 2022 m. gruodžio 5 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto 8 punkte pažymima, kad G. J. laikinoji globa globotojos šeimoje vykdoma tinkamai, globotoja rūpinasi vaiko saugumu, sveikata, patenkina poreikius, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, duomenų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus skyrius neturi, siūloma kreiptis į teismą dėl vaiko G. J. motinos R. J. valdžios apribojimo jo atžvilgiu (b. l. 66–69).

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo, nesistengia, kad vaikas augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje aplinkoje. Atsakovė atsisako auginti vaiką, tai ne kartą nurodė su ja bendravusiems socialiniams darbuotojams, taip pat teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 58, 61, 62, 65), atsakovė nenori ir atsisako rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais, sveikata, ugdymu, nekeičia gyvenimo būdo, ignoruoja socialinių darbuotojų pastangas, visa tai rodo jų abejingumą savo motiniškoms pareigoms. Nėra duomenų, kad atsakovė galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir labiau įsitraukti į sūnaus auklėjimą, rūpinimąsi, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu atsakovei taikytinas tėvų valdžios apribojimas sūnaus G. J. atžvilgiu.

13. Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovės kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

14. Išaiškintina atsakovei, kad motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

15. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

16. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš atsakovų priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys nurodė, kad vaikų poreikiams tenkinti užtektų, kad atsakovė mokėtų po 250 Eur per mėnesį.

17. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra darbinga, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (b. l. 70, 72), neturi nekilnojamojo ar kito turto. Išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio G. J. poreikiams ir atsakovės turtinei padėčiai proporcingas išlaikymo dydis yra 250 Eur kas mėnesį vaikui, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiam vaikui (išlaikymo sumą indeksuojant), jį teikiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2022 m. gruodžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis).

19. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), todėl globėjui (rūpintojui) išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

20. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo

22. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsižvelgus į proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinus aplinkybę, kad vaikas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. gyvena K. S. ir P. S. (P. S.) šeimoje, byloje nėra duomenų, kad K. S. ir P. S. (P. S.) netinkamai vykdytų savo pareigas, todėl teismas nutaria iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti trečiųjų asmenų K. S. ir P. S. (P. S.) šeimoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai), nes vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo. Nors ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 68 Eur žyminio mokesčio.

24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 13,28 Eur sumą (2 laiškai × 6,64 Eur), tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Dėl vaiko tėvystės nustatymo

25. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę, todėl iš to kyla valstybės pozityvi pareiga užtikrinti vaiko teisę žinoti, kas yra jo tėvai. Įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta G. J. tėvystė, atsakovė R. J. nereaguoja į socialinių darbuotojų raginimus nustatyti vaiko tėvystę, todėl vadovaujantis CK 3.147 straipsniu pavestina ieškovei inicijuoti procedūras, susijusias su tėvystės nustatymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistomis lėšomis, disponuoja globėjai (rūpintojai) uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti K. S. ir P. S. (P. S.) šeimoje.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškintina, kad žyminis mokestis mokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Pavesti ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti procedūras, susijusias su tėvystės nustatymu atsakovės R. J. sūnui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.