Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovei V. J., jos atstovui advokatui R. L., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarei V. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarei V. K., prašydama pripažinti negaliojančiu testatorės E. D. 2018 m. birželio 19 d. testamentą ir pripažinti galiojančiu ankstesnį 2017 m. rugsėjo 6 d. testatorės E. D. sudarytą testamentą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. mirė ieškovės mama E. D.. Testatorė 2017 m. rugsėjo 6 d. parašė testamentą ieškovei. Po mamos mirties ieškovė, būdama įstatyminė ir testamentinė mirusiosios įpėdinė, kreipėsi į Kretingos rajono 3-ią notarų biurą ir sužinojo, kad mirusioji buvo parašiusi kitą (vėlesnį) testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko namo, kuriame gyveno testatorė, bendraturtei ir kaimynei atsakovei V. J.. Testatorė iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina mirė sulaukusi 85 metų. Dėl amžiaus ir senatvinių ligų, testatorė ne visuomet suprato ir galėjo paaiškinti savo poelgius. Būdavo, kad viena garsiai kalbėdavosi, matydavo kažką, nors kambaryje nieko nebuvo, dažnai užmiršdavo paprastus ir nesudėtingus kasdieninius buitinius dalykus. Ieškovė rūpinosi ir slaugė savo motiną. Jei ieškovė negalėjo atvykti pas motiną, tai kiekvieną dieną pas ją atvykdavo ieškovės dukra, testatorės anūkė A. V., kuri nupirkdavo bei gamindavo senolei maistą, taip pat rūpinosi ja. Ieškovė teigia, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. jos motina E. D. pasiūlė ir išreiškė valią, kad nori ieškovės naudai parašyti testamentą ir jai priklausantį turtą palikti vienintelei savo dukrai. Tokią valią ji išreiškė tikslu, kad tik ieškovė priimtų palikimą, nes testatorės ir ieškovės santykiai bei pasitikėjimas buvo abipusiai. Kiti du jos sūnūs V. D. ir S. D. yra mirę. Pažymėjo, kad testatorė dar 1989 metais buvo parašiusi testamentą, kuriuo jos valia buvo visą turtą palikti dukrai, nors kiti jos sūnūs V. D. ir S. D. buvo dar gyvi. Nurodė, kad mirusioji testatorė ne kartą rašė ir keitė testamentus, ji dar 2017 m. vasario 2 d. buvo parašius testamentą L. B., kuri yra ieškovės tėvo dukra. Taip pat buvo parašiusi testamentą vienam iš sūnų. E. D. 2017 m. rugsėjo 6 d. vėl pakeitė savo valią ir parašė testamentą ieškovės naudai. Ieškovė, žinodama, kad jos mama E. D. dažnai keičia savo valią testamentu, vis tiek ja visada rūpinosi, lankė bei prižiūrėjo, nes buvo vienintelis artimas žmogus testatorei. Ji matė kaip jos motina sensta, serga ir ne visada supranta ir gali paaiškinti savo poelgius. Ieškovė, būdama ne tik paveldėtoja pagal įstatymą, bet ir testamentą, po motinos mirties ketino sutvarkyti namus ir priimti kaip palikimą kilnojamuosius daiktus. Po apsilankymo motinos namuose 2018 m. spalio 17 d. ieškovei paskambino tyrėja iš Kretingos rajono policijos komisariato ir informavo ieškovę, kad yra gautas atsakovės pareiškimas, kad ieškovė grasina atsakovei. Tyrėja įpareigojo ieškovę perduoti atsakovei mamos namų raktus. Ieškovė yra įsitikinusi, kad testatorė parašydama vėlesnį testamentą, kuriuo visą turtą paliko namo, kuriame gyveno kaimynei atsakovei V. J., neteisingai suprato savo veiksmus, nes tai neatitiko jos valios. Testatorę bei atsakovę siejo kaimyniški santykiai, tačiau ieškovės motina prisibijojo atsakovės. Ji ne kartą yra sakiusi, kad tai negeri kaimynai, jai neramu gyventi šalia. Ieškovė mano, kad jos motina buvo įtakojama ar kitaip veikiama atsakovės. Prastėjanti testatorės sveikata ir jai paskirtos stiprios nuskausminamosios injekcijos galėjo turėti įtakos garbingo amžiaus ieškovės motinos psichinei sveikatai. Atsakovė, gyvendama šalia matė, todėl žinojo, kad kaimynystėje gyvenanti senolė ne visada elgiasi adekvačiai, todėl galimai įbaugindama, grasindama susidoroti ar apgaudama senolę, įtakojo testatorę prieš 3 mėnesius iki jos mirties pakeisti testamentą atsakovės naudai. Mano, kad 2018 m. birželio 19 d. testatorės E. D. surašytas testamentas pripažintinas negaliojančiu, nes jis surašytas asmens, kuris dėl sveikatos, amžiaus, nesuprato savo veiksmų esmės bei pasekmių.

Atsakovė V. J. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu laiko nepagrįstu, ir nemotyvuotu, o ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Iš ieškinio aplinkybių nėra aišku, ar testamentas ginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio, ar CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindais. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad E. D., 2018 m. birželio 19 d. sudarydama testamentą atsakovės naudai, būtų nesupratusi savo veiksmų reikšmės ar negalėjusi savo veiksmų tinkamai valdyti. Ieškovės nurodomos aplinkybės yra pramanytos ir neteisingos, siekiant suklaidinti teismą. Atsakovė pažymėjo, kad E. D. iki mirties nevartodavo jokių psichotropinių vaistų, ji buvo adekvati, pilnai suprato savo veiksmų reikšmę, o jeigu lankydavosi pas gydytojus, tai tuomet dėl kitų ligų (skaudėjo kojas, buvo širdies sutrikimai, kraujospūdis), galiausiai E. D. mirė dėl skrandžio sutrikimų. Atsakovė patvirtino, kad testatorė E. D. sudarydama ginčijamą testamentą aiškiai suprato savo veiksmų esmę ir reikšmę, jos valią į testamentą įrašė valstybės įgaliotas asmuo - notarė V. K., todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė, prašydama pripažinti E. D. testamentą negaliojančiu, nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu testatorė būtų buvusi priversta sudaryti testamentą labai nenaudingomis sąlygomis. Priešingai, E. D. iki pat savo mirties buvo šviesaus ir blaivaus proto, įtakoti jos elgesiui nebuvo galima, ji buvo visiškai moraliai ir materialiai nepriklausoma. Be to, ieškovė savo mamos E. D. praktiškai neprižiūrėjo, o jos valia sudaryti testamentą pasikeitė dėl to, kad ieškovė savo mama nesirūpino. Atsakovė E. D. kaimynystėje gyveno šešerius metus. E. D. vienoje namo dalyje, o atsakovė kitoje dalyje. Todėl tarp kaimynių natūraliai susiformavo artimi ir kaimyniški santykiai. Atsakovė stengėsi padėti E. D. visais gyvenimo atvejais - važiuodavo kartu pas gydytojus, pirkti prekių į parduotuvę, susitikdavo ir bendraudavo įvairiomis metų šventėmis. Atsakovė su E. D. bendravo kaip šeima. Atsakovė pareiškė, kad dėl testamento pakeitimo ir naujo testamento sudarymo prieš testatorę E. D. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jokiais veiksmais neskatino ir nevertė jos naudai surašyti testamento. Tai buvo E. D. valia, o ji savo mintis ir norus aiškiai ir suprantamai išdėstė savo testamente. Mirusiosios valia turi būti gerbiama. Atsakovės įsitikinimu, notarė V. K. tinkamai atliko savo pareigas, nuosekliai aiškinosi testatorės E. D. valią, tikrino visuose registruose dėl neveiksnumo, dėl ko notarės elgesys nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių abejonių dėl šališkumo ir/ar objektyvumo.

Trečiasis asmuo Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarė V. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl testamento sudarymo į Kretingos rajono 3-ią notaro biurą 2018 m. birželio 19 d. kreipėsi testatorė E. D., pareikšdama, kad visą savo turtą, kas jį besudarytų, savo mirties atveju palieka atsakovei V. J., o 2017 m. rugsėjo 6 d. testamentą, kuriuo visas testatorės turtas mirties atveju buvo paliktas ieškovei V. R., panaikina. Testatorė paaiškino, kad visą savo turtą mirties atveju nusprendė palikti atsakovei, giminystės ryšiais su testatore nesusijusiam asmeniui (kaimynei), o ne dukrai - ieškovei, nes ši testatorę yra apleidusi, nesirūpina, neprižiūri, o atsakovė teikia testatorei visokeriopą priežiūrą ir pagalbą. Testatorės pageidavimu jai pasirašant ir notarei tvirtinant testamentą dalyvavo ir jos paskirtoji testamentinė įpėdinė - atsakovė. Testatorės psichinės sveikatos būklė dėl jos suvokimo atliekamo notarinio veiksmo - testamento patvirtinimo - turinio ir prasmės nekėlė jokių abejonių. E. D. valia sudaryti aukščiau nurodyto turinio testamentą buvo aiškiai išreikšta ir paaiškinta logiškais motyvais. Testamento sudarymo metu testatorė neveiksnia pripažinta nebuvo. Todėl, padariusi pagrįstą išvadą, jog testatorė suvokia savo veiksmų prasmę ir juos valdo, įsitikinusi jos veiksnumu, notarė patvirtino testatorės pasirašytą testamentą. Testatorė sandorio sudarymo metu buvo veiksni, suvokė sudaromo testamento reikšmę ir pasekmes, CK 1.89 straipsnio 1 dalyje ar 1.84 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių dėl šio sandorio negaliojimo sandorio sudarymo metu nebuvo. Išreikšdama valią sudaryti testamentą E. D. nenurodė ir sudarant bei tvirtinant šį sandorį nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas teigti, jog testamentas sudarytas dėl atsakovės - testamentinio įpėdinio apgaulės, smurto ar grasinimo, nurodytų CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, o įprastinis suinteresuotų įpėdinių prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Notarė nurodė, kad jos patvirtintas testatorės pasirašytas testamentas yra teisėtas ir jį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

Teismo posėdyje ieškovė V. R. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad mamą E. D. aplankydavo kartą per mėnesį ar dažniau. Paskutinę savaitę prieš mirtį vežiodavo ją į polikliniką. Patvirtino, kad mama paskutinius 3-4 metus nusikalbėdavo, nebeprisimindavo įvykių, maišydavo žmones, jų nebeatpažindavo. Paaiškino, kad mamą dažnai prižiūrėdavo jos dukra A. V., nes šalia gyveno. Ji skalbdavo, tvarkydavo namus, pirkdavo vaistus, atnešdavo maisto. 2018 m. gegužės-birželio mėn. pati turėjo laikiną nedarbingumą ir kiekvieną dieną užeidavo pas mamą. Nurodė, kad ypatingas mamos bendravimas su kaimyne prasidėjo 1,5 metų iki mirties. Pati kaimynę - atsakovę pas mamą matė vieną kartą, kai įnešė nupirkusi vaistus, o kad ji lankydavosi dažniau žinojo tik iš mamos pasakojimų. Paaiškino, kad patį pirmą testamentą mama buvo parašiusi jai, vėliau testamentą perrašė broliui, jam mirus testamentą parašė L. B., priešpaskutinį testamentą mama parašė jai, o dėl paskutinio testamento nieko nežinojo. Patvirtino, kad mama daug kam siūlė palikti testamentu namą ir dažnai jį perrašinėdavo. Apie panaikintą jos testamentą sužinojo mamos laidotuvėse. Kaimynai laidotuvėse taip pat dalyvavo, bet jokios pagalbos nesiūlė ir apie testamentą nieko nesakė. Visi testamentai buvo surašyti pas notarę V. K., tačiau ji jos nepažinojo. Mama viena pati nuvyko pas notarę ir parašė jai testamentą. Patvirtino, kad tik bylą nagrinėjant teisme sužinojo, jog mama lankėsi psichikos sveikatos centre. Ji tik žinojo, kad mama buvo pas gydytoją S. M. ir jai buvo išrašytos tabletės. Paaiškino, kad mama bijojo būti apvogta, slėpė dokumentus ir pinigus, bet jai saugoti nieko nebuvo davusi. Jos tetos apkalbėdavo ją mamai, kad ji geria, buvo išmesta iš darbo. Nurodė, kad mama gavo pensiją ir našlės pašalpą, jai pinigus atnešdavo paštininkė, tačiau pati ji to nematė. Mama savo išlaidas buityje tvarkė pati, ieškovė 2016-2017 metais kelis kartus yra sumokėjusi mokesčius už komunalines paslaugas, pinigus jai davė mama. Mamai sumokėti mokesčius padėjo ir kiti asmenys, kas jai padėdavo 2018 m. ieškovė nežino. Įrodymų, kad surašant testamentą mama buvo bauginama ar panaudota prievarta ji pateikti negali, taip ji suprato iš mamos pasakojimų. Nuo 2018 m. gegužės mėn. mamai jau buvo reikalinga slauga, ji sunkiai vaikščiojo. Paaiškino, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. pas mamą atvykdavo dažnai, jos sveikatos būklė prastėjo, ji dėl amžiaus daug ko nebesuvokė, nusišnekėjo. Mamos pas save niekada nesiveždavo, nes ji nenorėdavo palikti namų, kad jų neapvogtų.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo Kretingos rajono 3-io notarų biuro notarė V. K. paaiškino, kad E. D. buvo jos klientė, kurios testamentą notarė patvirtino. Kai testatorė buvo atvykusi į biurą testamento turinys buvo išsamiai aptartas, E. D. nurodė aplinkybes, kodėl palieka turtą svetimam asmeniui. Notarė patvirtino, kad visada yra detaliai aiškinamasi kai testatorius palieka savo palikimą ne savo artimiems giminaičiams, o su giminystės ryšiais nesusijusiam asmeniui. Patvirtino, kad E. D. kalbėjo kaip normalus, orientuotas ir sąmoningas žmogus, nebuvo matyti jokių sutrikimų, į klausimus atsakė logiškai ir aiškiai. Paaiškino, kad dukra ja nesirūpina, nelanko, nebendrauja, o visą pagalbą ir paramą gauna iš įpėdinės, kuriai testamentu palieka turtą. Testatorė tvirtino, kad ją prižiūri tik kaimynė. Sakė, kad kaimynė ja rūpinasi, teikia priežiūrą, maitinimą, lydi ją pas gydytojus. Patvirtino, kad už testamento sudarymą mokėjo pati klientė ir matėsi, jog testatorė turi nuoskaudą, kad artimieji giminaičiai ją yra apleidę, tačiau pykčio nesimatė. Patvirtino, kad pasirašymo metu dalyvavo testamentinė įpėdinė ir testatorė, nes testatorė taip pageidavo. Nurodė, kad jeigu būtų kilusi bent menkiausia abejonė, kad testatorė turi sveikatos sutrikimų, ji testamento būtų netvirtinusi. Paaiškino, kad įstatymas nenumato amžiaus iki kada galima sudaryti testamentą, tik atsižvelgiama į sveikatos būklę. Pakeisti testamentą yra įstatyminė teisė. Žmogus testamentus keičia savo valia. Nėra praktikos, kad sandorio sudarymo metu būtų filmuojama ar daromi garso įrašai. Patvirtino, kad mato duomenis apie testatoriaus artimus giminaičius. Iš testamento registro duomenų nustatė, kad testamentas buvo keistas tris kartus. Nurodė, kad pati procedūra išskirtinė nebuvo, bet kai turtas paliekamas ne artimam giminaičiui nėra dažnas atvejis. Prieš pasirašant testamentą notarė išsiaiškino ar testatorė orientuojasi ir yra sąmoninga, dokumentas buvo perskaitytas ir aptartas. Vienas testamento egzempliorius buvo atiduotas testatorei.

Teismo posėdyje liudytoja A. V. paaiškino, kad yra mirusios E. D. anūkė, o ieškovė yra jos mama. Nurodė, kad močiutė nepasakojo apie kaimynės teikiamą pagalbą, kaimynės pas močiutę nėra mačiusi. Močiutė sakydavo, kad jie nori jos turto ir su kaimynais nebendraudavo. Močiutė pati susitvarkydavo buityje, kai prireikdavo pagalbos, anūkė jai padėdavo. Paskutinius mėnesius prieš mirtį močiutės sveikata buvo labai pablogėjusi. Patvirtino, kad mama laikino nedarbingumo metu dažnai močiutę lankydavo, o laidotuvėms skirtus pinigus rado močiutės lovoje. Močiutė mokesčius mokėdavo pati. Močiutei rodydavosi, kad dingsta jos daiktai. Paaiškino, kad pas močiutę užeidavo kiekvieną laisvą dieną ir pasirūpindavo jos buitimi. Patvirtino, kad močiutė siūlė jai užrašyti turtą, bet ji nesutiko. Patvirtino, kad apie kaimynei parašytą testamentą nieko nežinojo. Mama atvažiuodavo per mėnesį 1- 2 kartus. Močiutė šventes švęsdavo savo namuose viena, nes niekur nenorėjo eiti. Patvirtino, kad prievartos atvejų prieš močiutę nematė, tik žinojo iš močiutės pasakojimų. Apie močiutės mirtį pranešė kaimynė, taip pat kaimynė ją paskutinį kartą palydėjo ligoninę. Patvirtino, kad močiutė iki mirties ją pažindavo ir pati savimi pasirūpindavo, nors turėjo polinkį fantazuoti ir apkalbėti artimus žmones.

Teismo posėdyje liudytoja S. B. nurodė, kad nėra mačiusi ieškovės ir liudytojos A. V.. Nėra mačiusi, kad močiutė maudytųsi pas atsakovę, tik žinojo iš jos pasakojimų. Nepastebėjo jokių močiutės sveikatos sutrikimų. Apie paskutinį testamentą sužinojo iki močiutės mirties, prieš pusę metų. Patvirtina, kad močiutei su klausa buvo problemų. Nežino, kodėl močiutės buvo tokia valia, kad namą paliko atsakovei, o pinigus laidotuvėms davė anūkei. Patvirtina, kad močiutė prašė atsakovės ją prižiūrėti mainais už paliktą savo turtą.

Teismo posėdyje liudytojas gydytojas S. M. paaiškino, jog nei vienos iš šalių nepažįsta. Nurodė, kad jo pacientei E. D. buvo nustatytas vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kas atitinka senatvinės demencijos diagnozę. Nurodė, kad psichiatrijos srityje dirba 8-10 metų, konkrečiai šio atvejo su paciente E. D. neatsimena. Jai buvo skirtas gydymas ir vaistai dėl atminties gerinimo ir raminamieji vaistai nakčiai, kuriuos jai skirdavo šeimos gydytoja. Pacientė pasakojo, kad turi dukrą, kuri vartoja alkoholį, anūkė su ja nebendrauja, gyvena viena, turi namo dalį, mokesčius padeda sumokėti kaimynė. Pacientės jautrumas buvo padidėjęs, ji pergyveno, nes buvo nukreipta pas psichiatrą. Ji buvo be suicidinių minčių, silpnesnės atminties ir dėmesio koncentracijos. Patvirtino, kad pacientė buvo atvykusi tik vieną kartą. Paaiškino, kad atliko pacientei pažinimo funkcijų testą, nes atėjus vyresnio amžiaus žmogui reikia su juo ne tik pabendrauti, bet ir įvertinti sutrikimo lygį. Abejonių dėl pacientės gebėjimų pasirūpinti savimi gydytojui nekilo. Jis nepastebėjo, jog pacientė kažką slepia. Nurodė, kad šeimos gydytojo siuntime nurodyti įtarimai, kad pacientė nesiorientuoja erdvėje ir vietoje nepasitvirtino, orientacija buvo sutrikusi tik iš dalies. Jis pastebėjo sutrikimų jai orientuojantis laike, pacientė negalėjo pasakyti kokie metai, koks metų laikas, kokia diena. Patvirtino, kad jis pacientei diagnozavo senatvinę demenciją – vidutinį kognityvinių funkcijų sutrikimą. Paaiškino, kad tai lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas. Informavo, kad slaugos poreikis E. D. pagal jo padarytą išvadą nebuvo būtinas. Kasdieninėje veikloje ji galėjo save apsitarnauti. Nežino, ar tokios būklės žmogus galėjo sudaryti testamentą.

Teismo posėdyje liudytoja A. A. paaiškino, kad proceso dalyvių nepažįsta, buvo testatorės E. D. šeimos gydytoja. Pacientė ateidavo į gydymo įstaigą pati, savarankiškai, jokių ją lydinčių asmenų nėra mačiusi, jos namuose nėra buvusi, minėjo, kad jai padeda V.. Pacientė norėdavo išsipasakoti, pasikalbėti, tačiau kažkokių jos psichikos sutrikimų nepastebėjo. Yra rašiusi siuntimą pas neurologą, o siuntimą pas psichiatrą rašė dėl galimai ilgalaikio raminamųjų vaistų vartojimo ir konsultacijos. Vaistai jai buvo skiriami dėl miego sutrikimo. Paaiškino, kad siuntime nėra nurodoma diagnozė, o yra užklausimas specialistui. E. D. buvo senyvo amžiaus, bet orientuota, ji niekada nesiregistruodavo iš anksto, mėgo pasipasakoti apie save, dažnai kartodavosi, skundėsi prasta atmintimi. Pacientė pasakojo, kad turi dukrą, kuri neturi laiko ja rūpintis.

Teismo posėdyje liudytoja L. B. (ikisantuokinė pavardė V.) nurodė, kad ieškovę ir atsakovę pažįsta, ieškovė yra jos pusseserė. E. D. buvo jos teta, o atsakovė tame pačiame name su teta gyveno. Tetos gyvenimas buvo sunkus, ji palaidojo savo sūnus. Ji, gyvendama arčiausiai tetos, ją globojo, padėdavo rūbais, maistu, rūpinosi kai prieš du metus tetai buvo daryta akių operacija. Kaimynė tetos neprižiūrėjo, jos nemaudė ir valgyti nevirė. Teta buvo prieš du metus parašiusi testamentą jos vardu. Buvo palikusi pas ją saugoti dokumentus, tačiau dažnai keisdavo savo nuomonę. Todėl ji pasiūlė tetai perrašyti testamentą vienintelei dukrai, nes pati nebenorėjo prisiimti atsakomybės. Teta perrašė testamentą dukrai V. R.. Po laidotuvių sužinojo, kad surašytas testamentas kaimynei. Dukra su anūke lankė ją ir slaugė ligoninėje. Ji pati lankė tetą, kuri buvo sąmoninga iki mirties ir gebėdavo save apsitarnauti, pažinojo artimuosius, niekas jos nelankė ir neslaugė. Ji su teta bendravo kiekvieną savaitgalį, duodavo jai rūbų, teta ateidavo pas ją maudytis. Teta bendravo dar su kita pussesere A. N.. Tetos santykiai su dukra buvo geri, tik dukrai išsikėlus į kaimą ją dažnai lankyti buvo sudėtinga, o slaugyti jos nereikėjo. Teta nebuvo patikli ir neminėjo, kad prieš ją būtų naudotas koks smurtas. Mano, kad tetą psichologiškai paveikė sūnų mirtys, todėl ji pradėjo dažnai keisti nuomonę dėl testamento.

Teismo posėdyje liudytoja A. N. nurodė, kad pažįsta ieškove V. R., ji yra jos pusseserė, o mirusioji E. D. buvo jos mamos sesuo. E. D. pas ją dažnai lankydavosi, bendravo, pasipasakodavo visas paslaptis. Teta testamentą perrašė kelis kartus. E. D. pirma palikimą buvo parašiusi vyriausiam sūnui ir buvo pasakiusi, kad po mirties jis turi duoti sesei Vilijai pinigų. Paskutinį kartą ją matė 2018 m. birželio 20 d., kai buvo atėjusi su anūke, atrodė sveika ir normali, atmintis buvo gera, tik šnekėjosi viena pati. Teta labai brangino tėviškę, sakė, kad parašys turtą Vilei. Ji pati nueidavo į parduotuvę, kapines, eidavo pas L. B. pavalgyti, pas A. V. maudytis. E. D. sakė, kad pas kaimynus eiti nenori ir bijo. Minėjo jai, kad eis pas gydytoją psichiatrą.

Teismo posėdyje liudytoja S. J. nurodė, kad pažįsta ieškovę, ji yra jos krikšto mama, tėčio sesuo, o atsakovę žino iš matymo. Testatorė E. D. yra jos močiutė. Paskutinį kartą su ja bendravo ligoninėje 2018 m. pavasarį, kai močiutė buvo susirgusi. Po to dar keletą kartų buvo užsukusi pas močiutę. Pastebėjo, kad močiutė kalbėdavosi su savimi, neprigirdėjo, jos sveikata buvo prasta, ji atpažindavo žmones, bet maišydavo anūkų vardus, jų yra vienuolika. Paaiškino, kad fiziškai močiutė gebėjo save apsitarnauti ir nuolatinės priežiūros jai nereikėjo, tačiau ji turėjo psichikos sutrikimų. Bendraujant pastebėjo, kad ji mato kažkokius nesamus šešėlius. Paaiškino, kad močiutė buvo labai taupi, pati eidavo į parduotuvę, kapines. Močiutė sakė, kad perrašys pusę namelio dukrai, tačiau po laidotuvių sužinojo, kad ji paliko turtą svetimam žmogui. Teigė, kad močiutės santykiai su dukra buvo geri, jos bendraudavo, dukra atveždavo jai maisto produktų. Kai lankėsi pas močiutę nematė, kad kaimynė ją prižiūrėtų ar padėtų ir močiutė jai to nesakė. Atsakovės brolio žmona jai sakė, kad kaimynė yra aferistė ir nori iš močiutės išvilioti pusę namo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

Byloje nustatyta, kad E. D., gim. 1933 m. kovo 9 d., mirusi 2018 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. VK-6315, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai ieškovei V. R.. 2018 m. birželio 19 d. E. D. sudarė naują testamentą, notarinio registro Nr. VK-3563, kuriuo visą savo turtą, įskaitant ir 36/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei V. J.. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad E. D. iki mirties gyveno jai priklausiusioje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Kitoje šio namo dalyje gyveno atsakovė V. J.. Tiek šalys, tiek teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. V., S. B., L. B., A. N., S. J., A. A. patvirtino, jog E. D. iki mirties gyveno viena pati, pati save apsitarnaudavo, nueidavo į parduotuvę, pas gydytojus, į kapines, lankėsi pas artimuosius, nuolatinės priežiūros jai nereikėjo. Ieškovės, liudytojų A. V. ir S. J. teigimu E. D. psichikos sveikata buvo sutrikusi, ji kalbėdavosi su savimi, matydavo kažkokius šešėlius, maišydavo anūkų vardus, turėjo polinkį fantazuoti ir apkalbėti kitus žmones. Taip pat ieškovė, liudytojos A. V. ir A. N. teigė, jog E. D. savo kaimynės atsakovės V. J. bijojo, vengė pas ją lankytis, pasakojo apie prievartą. Atsakovės, liudytojų S. B., A. A., L. B. teigimu E. D. psichikos sveikatos sutrikimų neturėjo, buvo orientuota, pati valdė savo pinigus, pažino visus artimuosius, nebuvo patikli. Ieškovė teigė, kad ji ir jos dukra A. V. nuolat rūpinosi E. D., jai padėdavo, tačiau liudytojų S. M., A. A., notarės V. K. teigimu E. D. buvo išsakiusi skundus dėl to, kad jos duktė ja nesirūpina, anūkė su ja nebendrauja. Testatorės anūkė liudytoja A. V. patvirtino, kad močiutė siūlė jai užrašyti turtą už tai, kad ji močiute rūpintųsi, tačiau ji atsisakė. Gydytojas S. M. parodė, kad pacientė pasakojo, kad turi dukrą, kuri vartoja alkoholį, anūkė su ja nebendrauja, gyvena viena, mokesčius jai padeda sumokėti kaimynė. Liudytoja A. A. taip pat nurodė, jog pacientė pasakojo, jog turi dukrą, kuri neturi laiko ja rūpintis. Notarė V. K. nurodė, jog testatorė tvirtino, kad ją prižiūri tik kaimynė; sakė, kad kaimynė ja rūpinasi, teikia priežiūrą, maitinimą, lydi ją pas gydytojus, matėsi, jog testatorė turi nuoskaudą, kad artimieji giminaičiai ją yra apleidę. Atsakovė V. J. teigė, jog E. D. pati buityje save apsitarnaudavo, bet prireikus prašydavo jų, t. y. kaimynų pagalbos. Atsakovė su vyru padėjo močiutei iškilus problemoms buityje, sugedus daiktams, apskaičiuoti mokesčius, veždavo ją į gydymo įstaigas.

Ieškovės teigimu E. D. paskutinius 3-4 metus nusikalbėdavo, nebeprisimindavo įvykių, maišydavo žmones, jų nebeatpažindavo, todėl 2018 m. birželio 19 d. testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarytas testamentas turi būti nuginčytas.

Bylos nagrinėjimo metu, siekiant nustatyti testatorės gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti savo tikrąją valią testamento sudarymo metu, buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. balandžio 21-22 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-55/2020 pateikta išvada, jog nėra duomenų, kad E. D. 2018 m. birželio 19 d. testamento surašymo metu būtų sirgusi kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu, taip pat nėra duomenų, kad E. D. 2018 m. birželio 19 d. testamento pasirašymo metu dėl kokio nors psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnyje numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, įvertinus ją kitų byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste, teismui nekelia jokių abejonių, todėl teismas daro išvadą, kad E. D. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte pateiktos išvados nepaneigia ieškovės, liudytojų A. V., S. J. parodymai apie tai, kad E. D. nusikalbėdavo, kalbėdavosi su savimi, maišydavo anūkų vardus ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nes tokius ieškovės ir minėtų liudytojų parodymus paneigia atsakovės, bylos baigtimi nesuinteresuotų notarės V. K., liudytojų S. M., A. A., L. B., S. B. parodymai apie tai, kad E. D. orientacija nebuvo sutrikusi, ji pati rūpinosi savo piniginiais reikalais, buvo orientuota vietoje, nes pati lankėsi parduotuvėje, pas artimuosius, kapinėse ir kt., pažino artimuosius, nuolatinė priežiūra jai nebuvo reikalinga.

Kaip jau minėta, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 str. 1 d.), kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad testamentas yra sudaromas laisva testatoriaus valia, pats testatorius yra visiškai laisvas pasirinkti, kam jis nori testamentu palikti savo turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Ieškinyje ieškovė taip pat buvo nurodžiusi, kad atsakovė galimai įbaugindama, grasindama susidoroti ar apgaudama senolę, įtakojo testatorę prieš 3 mėnesius iki jos mirties pakeisti testamentą atsakovės naudai.

CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog įrodymų, patvirtinančių, kad surašant testamentą mama buvo bauginama ar panaudota prievarta pateikti negali, taip ji suprato iš mamos pasakojimų. Kad testatorė būtų išsakiusi skundus dėl patiriamos prievartos iš atsakovės, nenurodė nei vienas liudytojas, išskyrus liudytoją A. N., kuri nurodė, jog močiutė teigė bijanti kaimynės. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje be deklaratyvių ieškovės ir liudytojos A. N. teiginių neva E. D. bijojo kaimynės, galimai patyrė iš jos prievartą, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovę darius kokią nors įtaką testatorei dėl testamento surašymo, šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir neįrodinėjo, sprendžia, jog pagrindo pripažinti, kad testatorė E. D. surašė testamentą atsakovės naudai dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo nėra.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta testatorės E. D. valios trūkumų ginčijamo testamento sudarymo metu, taip pat nenustatyta testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų, todėl spręstina, kad nėra pagrindo 2018 m. birželio 19 d. testamento pripažinti negaliojančiu. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. birželio 19 d. testamento pripažinimo negaliojančiu atmetus, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. testamento pripažinimo negaliojančiu detaliau nenagrinėtinas ir taip pat atmestinas.

2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Kretingos rajono 1-o notaro biuro notarei I. K. išduoti atsakovei V. J. paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2018 m. birželio 19 d. testamentą, notarinio registro Nr. VK-3563, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos ( CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės V. J. bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės atstovas, tuo atveju jei teismas priims sprendimą ieškinio netenkinti, prašė sumažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas arba jų mokėjimą išdėstyti dėl sunkios ieškovės turtinės padėties.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, byloje vykusių teismo posėdžių skaičių, kuriuose atsakovę atstovavo atstovas, tai, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus išlaidų dydžio, sprendžia, jog pagrindo sumažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, todėl ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtinais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

Ieškovė prašymą išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą grindė sunkia savo turtine padėtimi ir tam pagrįsti į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. VSDFV duomenimis ieškovė dirba, vidutinės jos mėnesio pajamos sudaro apie 850 Eur. Kitų įrodymų, pagrindžiančių sunkią ieškovės turtinę padėtį, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į atsakovės atstovo poziciją, jog sutiktų, kad ieškovei būtų nustatytas dviejų mėnesių terminas bylinėjimosi išlaidoms sumokėti, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principais sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti iš ieškovės atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dviejų mėnesių terminui (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išdėstyti iš ieškovės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumokėjimą dviejų mėnesių terminui.

2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kretingos rajono 1-o notaro biuro notarei I. K. išduoti atsakovei V. J. paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2018 m. birželio 19 d. testamentą, notarinio registro Nr. VK-3563, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.