Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, T. V., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0010/20/02658 duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-996-512/2020 dėl 15 902,14 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko T. V. išieškotojo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas T. V. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su pareiškėja R. V. (vykd. b. l. 54). Duomenų apie skolininko T. V. galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis su sutuoktine R. V. Vedybų sutarčių registre nėra (vykd. b. l. 52). 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86141 antstolis areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - pareiškėjos vardu registruotą transporto priemonę „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 74-76). 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86144 antstolis areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pareiškėjai R. V. mokamą darbo užmokestį, išskaičiuojant ½ nuo 50 proc. pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo CPK 736 straipsnyje nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 77-79). Antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86146 areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į pareiškėjos R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, nustatant 120,12 Eur laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą kiekvieną mėnesį (vykd. b. l. 80-82). Antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86154 areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į pareiškėjos R. V. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke (vykd. b. l. 83-85). Antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86162 areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į pareiškėjos R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (vykd. b. l. 83-85). 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu Nr. S1e-86171 antstolis pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai per 20 dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka (vykd. b. l. 93).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja prašo panaikinti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai ir skolininkui T. V. nuosavybės teise priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, o šalys santuoką sudarė 2013 m. balandžio 24 d., t.y. turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, jis yra laikytinas šalių asmenine nuosavybe. Teismas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86138 antstolis areštavo skolininkui T. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 71-73). Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis areštavo tik skolininkui T. V. nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad būtų areštuota pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), byloje nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo panaikinti jos vardu registruotos transporto priemonės „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginių lėšų, esančių jos vardu registruotose banko sąskaitose, areštą. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86141 antstolis areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - pareiškėjos vardu registruotą transporto priemonę „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėja minėtą transporto priemonę nuosavybės teise įgijo 2019 m. liepos 23 d. (vykd. b. l. 56). Šią aplinkybę skunde patvirtino ir pareiškėja. Taigi, transporto priemonę „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuosavybės teise įgijo santuokos metu. Atžvelgus į tai, kad pareiškėja R. V. ir suinteresuotas asmuo T. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, į tai, kad vedybų ar povedybinė sutartys nėra sudarytos, turto padalijimo faktai nėra įregistruoti, darytina išvada, kad transporto priemonė „Opel Astra Twin Stop“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikina bendrąja jungtine pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. S1e-86144 antstolis areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pareiškėjai R. V. mokamą darbo užmokestį, išskaičiuojant ½ nuo 50 proc. pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo CPK 736 straipsnyje nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA. 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktais Nr. S1e-86146, Nr. S1e-86154, Nr. S1e-86162 antstolis areštavo skolininkui T. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į pareiškėjos R. V. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į minėtas banko sąskaitas, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Taigi, šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš pareiškėjos turto (piniginių lėšų), kuris yra laikytinas jos asmenine nuosavybe, o iš turto (piniginių lėšų), kuris laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėja nurodo, kad ji su sutuoktiniu daugiau nei dvejus metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nurodytas turtas yra laikytinas pareiškėjos asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja ar jos sutuoktinis kreipėsi į teismą su prašymu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos nutraukimo, sudarė vedybų ar turto padalijimo sutartis, ar nurodytą turtą pasidalijo kita teisės aktuose nustatyta tvarka, dėl kuriuos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas pasibaigė. Teismas taip pat pažymi, jog turto areštas yra tik teisės disponuoti areštuotu turtu suvaržymas. Šiuo atveju antstolis apribojo pareiškėjos teisę disponuoti areštuotu turtu, tačiau išieškojimas iš šio turto bus atliekamas tik nustačius skolininko T. V. turto dalį areštuotame turte CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad į jos vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervedama išmoka vaikui ir buvo pervesta vienkartinė išmoka, skirta COVID-19 pasekmėms mažinti, todėl į šias lėšas išieškojimas negalėjo būti nukreiptas. Pareiškėja kreipėsi į antstolį, prašydama grąžinti iš viso 240,90 Eur antstolio nurašytas pinigines lėšas, į kurias negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, tačiau antstolis šio prašymo netenkino nurodydamas, kad pareiškėjai buvo nustatyta 120 Eur laisvai disponuojama suma, kurią pareiškėja panaudojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, priimdamas 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktą Nr. S1e-86146, kuriuo areštuotos piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į pareiškėjos R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, nustatė, kad į minėtą banko sąskaitą pareiškėjai mokama po 60,06 Eur išmoka už nepilnamečius vaikus, t.y. iš viso 120,12 Eur (vykd. b. l. 58), todėl turto arešto aktu taip pat nustatė 120,12 Eur laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą kiekvieną mėnesį. Vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kad antstolis būtų faktiškai išieškojęs iš pareiškėjos pinigines lėšas, esančias jos vardu registruotose banko sąskaitose. Minėtos aplinkybės nenustatytos ir įvertinus pareiškėjos pateiktus banko sąskaitų išrašus. Kaip jau minėta, antstolis apribojo pareiškėjos teisę disponuoti areštuotu turtu, tačiau išieškojimas iš šio turto bus atliekamas tik nustačius skolininko T. V. turto dalį areštuotame turte CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėjos teisė disponuoti 120,12 Eur išmoka už nepilnamečius vaikus nėra apribota. Be to, antstolis nustatęs, kad į pareiškėjos vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, yra mokamas jos darbo užmokestis, kuris sudaro 670,98 Eur, 2020 m. spalio 13 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų išmokėjimo Nr. S1e-94718 nustatė, kad leidžiama iš šios areštuotos banko sąskaitos išmokėti pareiškėjai iš UAB „RNDV Industries“ gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas 670,98 Eur sumai (vykd. b. l. 147). Taigi, pareiškėjai taip pat leidžiama naudotis į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, mokamu darbo užmokesčiu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolio veiksmai nepažeidžia CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.