- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-301-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06361-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Nijolė Žimkienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- J. D.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovui advokatui Giedriui Danėliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 300 MGL (11298 eurų) dydžio bauda. Juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, juridiniam asmeniui UAB „duomenys neskelbtini“ skirta galutinė bausmė - 300 MGL (11298 eurų) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas direktoriaus J. D., kuris vadovaudamas UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „duomenys neskelbtini“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, jos naudai ir interesais pagamino netikrus dokumentus bei pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
J. D., po autoįvykio, įvykusio 2016 m. lapkričio 12 d. apie 17.17 val. kelio Dūkštas – Rimšė – Puškos – Meikštai – Kačergiškė 16 kilometre, kurio metu J. Š., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, t. y. neturėdama teisės vairuoti automobilį, nesuvaldė vairuojamo automobilio Mercedes Benz, S350 Bluetec, v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), nuvažiavo nuo kelio į griovį, dėl ko buvo padaryta žala minėtam automobiliui, J. D. žinodamas, kad pagal Kelių eismo taisykles J. Š. neturėjo teisės vairuoti automobilį, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą – draudimo išmoką už įvykio metu sugadintą automobilį, draustą transporto priemonių (KASKO) draudimu, 2016 m. lapkričio 12 d. apie 20.13 val. atvykęs į autoįvykio vietą, paskambino bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 ir pranešė apie padarytą eismo įvykį bei melagingus duomenis apie autoįvykio aplinkybes – kad automobilį Mercedes Benz, S 350 Bluetec, v/n (duomenys neskelbtini), autoįvykio metu vairavo jis, po ko, jis (J. D.) pagamino netikrus dokumentus – 2016 m. lapkričio 12 d. paaiškinime, adresuotame Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau - Utenos apskrities VPK Visagino policijos komisariato) viršininkui J. C. bei 2016 m. lapkričio 15 d. prašyme AB „Lietuvos draudimas“ išmokėti draudimo išmoką nurodė žinomai melagingus duomenis, jog 2016 m. lapkričio 12 d. jis (J. D.) apie 20 val. vairavo automobilį Mercedes Benz, S350 Bluetec, v/n (duomenys neskelbtini), ir padarė autoįvykį, ko pasekoje, suklydimo įtakoje, 2016 m. gruodžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-79507932-16, 2016 m. gruodžio 5 d. nutarime Nr. 10N-79508282-16 dėl administracinio teisės pažeidimo buvo išdėstyti tikrovės neatitinkantys faktai apie neva J. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, už ką pastarasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tokiu būdu J. D. juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – AB „Lietuvos draudimas“ išmoką 23859,15 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes AB „Lietuvos draudimas“ sustabdė žalos atlyginimo procedūrą. Šiais savo veiksmais UAB „duomenys neskelbtini“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas Giedrius Danėlius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį dalyje, kurioje UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – Bendrovė) buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, priimti naują nuosprendį, baudžiamąją bylą UAB „duomenys neskelbtini“ atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atlikti dalinį įrodymų tyrimą - patikrinti faktinį ir teisinį kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
2.2. Skunde nurodoma, kad Bendrovė buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o kaltė skundžiamame nuosprendyje aprašyta ir grindžiama fizinio asmens kalte, savaime ją perkeliant juridiniam asmeniui.
2.3. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuojant aplinkybę, kad J. D. veikė Bendrovės naudai, visiškai neatsižvelgta į tai, kad Bendrovė nėra automobilio savininkė. Automobilis pagal 2016 m. birželio 3 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir jos priedus buvo parduotas UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai buvo perduota nuosavybes teisė ir ji buvo suinteresuota žalos atlyginimu. Neatsižvelgta, kad automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu, liudijimo Nr. TIA 381115194. Transporto priemonių draudimo liudijimo priede Nr. 1 nurodyta, kad draudimo išmokos gavėjas yra UAB „duomenys neskelbtini“, o ne Bendrovė. Taip pat neatsižvelgta į J. D. parodymus, kuriuose yra nurodyta, kad jis siekė gauti žalos atlyginimą, kad išvengtų asmeninių nuostolių, kadangi pagal Panaudos 2015 m. balandžio 27 d. sutartį naudojosi automobiliu ir buvo atsakingas už jo priežiūrą.
2.4. Skunde nurodoma, kad Bendrovės generalinis direktorius negalėjo veikti Bendrovės naudai todėl, kad Sutarties pagrindu automobilis nepriklausė Bendrovei, kas reiškia, kad dėl padarytos žalos atlyginimo Bendrovė nėra suinteresuota. Apeliantas nurodo, kad automobilis priklauso UAB „duomenys neskelbtini“, todėl žalos atlyginimas ir automobilio remontas yra šios, o ne Bendrovės, materialinis interesas. Bendrovė Panaudos pagrindu buvo perdavusi automobilį generaliniam direktoriui J. D., kuris iš esmės buvo atsakingas už automobilio priežiūrą ir visus su tuo susijusius klausimus, tačiau nuosavybės teisė ir automobilio pablogėjimo rizika Bendrovei perduota nebuvo.
2.5. Skunde nurodoma, kad dėl draudimo išmokos Bendrovė negalėjo gauti jokios materialinės naudos, nes nėra automobilio savininkė, tad teigti, kad J. D. veikė Bendrovės naudai, nėra pagrindo. Pažymima, kad draudimo išmokos atveju naudą gautų UAB „duomenys neskelbtini“, - būtų atkurta jai nuosavybės teise priklausančio automobilio būklė ir vertė. Pažymima ir tai, kad J. D. su UAB „duomenys neskelbtini“ nesieja jokie pavaldumo ar atstovavimo santykiai. J. D. nėra UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas ar įgaliotas atstovas, todėl juridinis asmuo - UAB „duomenys neskelbtini“ negali atsakyti baudžiamąja atsakomybe. Pasak apelianto, ta aplinkybė, kad J. D. stengėsi dėl naudos UAB „duomenys neskelbtini“, neužtraukia jokios atsakomybės.
2.6. Skunde nurodoma, kad J. D. duodamas parodymus teigė, kad „teikdamas dokumentus draudimui suprato, kad jei būtų nurodyta, jog vairavo J. Š., draudimas neatlygintų žalos“. Pasak apelianto, iš jo duodamų parodymų yra akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką jis siekė išvengti asmeninės atsakomybės, kadangi, jei Draudimas nebūtų atlyginęs žalos UAB „duomenys neskelbtini“, žalą atlyginti būtų turėjęs pats J. D., nes jis perdavė automobilį teisės jį vairuoti neturinčiam asmeniui ir naudodamas automobilį rizikavo išimtinai asmeniniais interesais.
2.7. Apeliantas daro išvadą, kad šiuo atveju J. D. akivaizdžiai veikė savo asmeniniais interesais, t. y. nesiekė naudos Bendrovei. Nurodoma, kad jeigu J. D. būtų nesikreipęs į Draudimą, tokiu atveju jis būtų privalėjęs atlyginti padarytą žalą iš asmeninių lėšų, todėl akivaizdu, kad bet kokiu atveju Bendrovė neturėjo suinteresuotumo daryti nusikalstamą veiką. Pažymima, kad šiuo atveju fizinis asmuo veikė savavališkai ir savarankiškai, todėl juridinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn yra patrauktas nesant jo kaltės.
2.8. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis, tačiau duomenų faktinio ir teisinio pagrįstumo patikrinimo pareigos neįvykdė, todėl apelianto manymu, šie veiksmai privalo būti atlikti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje juridinio asmens atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjamo apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas juridinį asmenį UAB „duomenys neskelbtini“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Esminių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2013 pažymėta, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. D. po 2016 m. lapkričio 12 d. eismo įvykio, kurio metu apgadintas UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. Š., žinodamas, kad J. Š. neturėjo teisės vairuoti automobilį, pranešdamas apie padarytą eismo įvykį, nurodė melagingus duomenis, pagamino dokumentus – 2016 m. lapkričio 12 d. paaiškinimą bei 2016 m. lapkričio 15 d. prašymą AB „Lietuvos draudimas“, nurodydamas juose žinomai melagingus duomenis, t. y. kad automobilį vairavo jis.
6.1. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad J. D. draudimo bendrovei pateikė žinomai suklastotus dokumentus: 2016 m. lapkričio 12 d. paaiškinimą bei 2016 m. lapkričio 15 d. prašymą AB „Lietuvos draudimas“, kuriuose nurodyti duomenys, jog automobilį vairavo jis, neatitiko tikrovės. Tai darydamas nuteistasis J. D. siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką už automobilio remontą ir veikė esant tiesioginei tyčiai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančius objektyvius duomenis. Kaip matyti iš nuteistojo J. D. apklausos pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad kviesdamas pagalbą žinojo, jog J. Š. neturėjo teisės vairuoti, kadangi buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, neturėjo medicininės pažymos. Nuteistasis pripažino, kad suvokė, jog jei būtų nurodęs draudimui, kad vairavo J. Š., draudimo išmokos nebūtų gavęs (t. 3, b. l. 115). Tokius nuteistojo parodymus patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota informaciją, kad jau pirmojo pokalbio metu, kai J. Š. praneša J. D. apie įvykį, jie kalbasi apie jos pažymėjimą ir nurodo nenorintys tuo rizikuoti (t. 1, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aiškinantis tyčios susiformavimo momentą svarbus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. D. pokalbis su BPC pareigūnu, kuriame J. D. nurodo, kad reikės policijos, nes būtina pažyma, kad ją galėtų pateikti draudimui, nurodo, kad būtinai reikia policijos, nes draudimas dabar labai „kabinėjasi“ (t. 1, b. l. 54). Tai patvirtina, kad nuo pat pradžių nurodydamas, kad vairavo jis, o ne J. Š., J. D. turėjo tikslą kreiptis į draudimą dėl draudimo išmokos, suvokė, kad pateikia neteisingą informaciją ir kad tokios neteisingos informacijos pateikimas turi lemiamą reikšmę draudimo išmokos mokėjimui. Kadangi nuteistojo pateikti suklastoti dokumentai apie įvykusį eismo įvykį ir automobilio remonto darbus būtų turėję esminę įtaką draudimo bendrovei išmokant draudimo išmoką, tai ši apgaulė buvo esminė.
7. Apeliantas - nuteisto juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad J. D. veikė savo asmeniniais interesais, todėl juridinis asmuo negalėjo gauti jokios materialinės naudos. Taip pat nurodoma, jog automobilis priklauso UAB „duomenys neskelbtini“, todėl žalos atlyginimas ir automobilio remontas yra šios, o ne Bendrovės, materialinis interesas. Apelianto manymu, juridinio asmens veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sudėties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai, kurioje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas, nagrinėjamoje byloje už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą nuteistas J. D., savo vadovaujamo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą.
8. Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam ir kontroliuojamam juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Taip pat BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, jog fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali ją apimti. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-95/2012; 2K-7-30-788/2017).
9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio metu J. D. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir vienintelis akcininkas, ėjo vadovaujančias pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu (t. 3, b. l. 57). Būtent J. D., veikdamas įmonės „duomenys neskelbtini“ vardu, sudarė pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lizingo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 4, b. l. 7-8, 37-42). Minėtomis sutartimis UAB „duomenys neskelbtini“ pardavė UAB „duomenys neskelbtini“ nuosavybėn transporto priemonę „Mercedes Benz, S 350 Bluetec“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu UAB „duomenys neskelbtini“ Lizingo sutarties pagrindu, minėtą automobilį laikinai valdyti ir naudotis perdavė UAB „duomenys neskelbtini“. VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2018 m. balandžio 12 d. „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „duomenys neskelbtini“, šio automobilio valdytojas buvo UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 3, b. l. 23; t. 4, b. l. 89-90). Nagrinėjamu atveju, UAB „duomenys neskelbtini“, būdamas „Mercedes Benz, S 350 Bluetec“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas, minėtą automobilį įmonės vardu apdraudė ( t. 2, b. l. 77, 80; t. 4, b. l. 11), atitinkamai, UAB „duomenys neskelbtini“ „Lietuvos draudimui“ pateikė automobilio remonto darbų sąmatą (t. 2, b. l. 53-59). Byloje yra prašymas išmokėti draudimo išmoką, iš kurio matyti, kad pareiškėjas UAB „duomenys neskelbtini“, prašė jam išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties 9.12. punkte nurodyta, kad jei, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo kompanija išmoka dalį draudimo išmokos nuo visos draudimo sumos, tai ši draudimo išmoka, gavus Lizingo davėjo raštišką sutikimą, jei Klientas (šiuo atveju UAB „duomenys neskelbtini“) nėra įvykdęs bet kokių pagal sutartį arba kitas su Klientu sudarytas sutartis (susitarimus) jam tenkančių mokėjimų, įskaitant ir baudas bei delspinigius, gali būti išmokama Klientui, kuris privalo ja panaudoti tik turto remontui. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta, nes iš byloje esančio UAB „duomenys neskelbtini“ prašymo matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ „AB Lietuvos draudimo“ prašė visą numatomą draudimo išmoką pervesti į UAB „Mautoras“ nurodytą banko sąskaitą (t. 2, b. l. 73-74). Nors UAB „duomenys neskelbtini“ buvo automobilio „Mercedes Benz, S 350 Bluetec“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas buvo UAB „duomenys neskelbtini“, būtent šiai įmonei draudimo buvo prašoma pervesti draudimo išmoką, kas rodo, jog J. D. visus minėtus veiksmus atliko UAB „duomenys neskelbtini“ naudai ir interesais ir būtent ši įmonė, o ne UAB „duomenys neskelbtini“, gavęs draudimą išmoką, turėtų dėl to naudos. Taigi, pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes J. D. pasikėsino panaudojant apgaulę UAB „duomenys neskelbtini“ naudai įgyti „AB Lietuvos draudimo“ lėšas, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
10. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą buvo pagrįstai nuteistas ir juridinis asmuo, nes bylos duomenys patvirtina buvus visas aplinkybes, pagrindžiančias juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. J. D. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir vienintelis akcininkas, ėjo vadovaujančias pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei priimti sprendimus jo vardu, nusikalstamą veiką padarė UAB „duomenys neskelbtini“ naudai ir interesais. Kaip jau minėta, pagal bylos duomenis J. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vienintelis UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkas (savininkas), todėl jam buvo žinoma apie jo, kaip fizinio asmens, juridinio asmens naudai daromą nusikalstamą veiką, t. y. juridinis asmuo yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos.
11. Apeliantas teisėjų kolegijos prašė patikrinti faktinį ir teisinį kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindą. Nagrinėjant apeliacinį skundą ir atlikus dalinį įrodymų tyrimą, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 3 d. teikimas dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka. Iš teikimo matyti, kad faktinis pagrindas Vilniaus apygardos prokuratūros teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka yra nurodytas. Šį veiksmą sankcionavo Vilniaus apygardos teismo teisėjas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo faktinio pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-15-697/2018 nurodyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymui, teismų praktikoje nustatyti griežtesni reikalavimai faktiniam pagrindui sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Vadinasi, užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad užtikrinant operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-57-696/2017, 2K-180-976/2017). Slaptų operatyvinių veiksmų sankcionavimas, nesant tam faktinio pagrindo, naujų nutarčių priėmimas ir tokių veiksmų pratęsimas be jokios motyvacijos daro tokias nutartis neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).
12. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Nr. SN-1768RN pagal Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. lapkričio 3 d. teikimą buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka prieš J. D.. Šis veiksmas buvo sankcionuotas turint duomenų apie J. D. galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju, faktinis pagrindas taikyti minėtas priemones šioje byloje buvo. Pažymėtina, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl J. D. sankcionuoti tiriant šio asmens galbūt vykdomas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokie duomenys šioje byloje yra gauti ir teismų įvertinti neteisėtai, nes šioje byloje J. D. yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalį, kadangi tai yra nusikaltimai, dėl kurių gali būti atliekami tokie pat kriminalinės žvalgybos veiksmai, kaip ir tiriant BK 199 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nustatyta jau atliekant ikiteisminį tyrimą). Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas J. D. pokalbis su BPC pareigūnu, kuriame J. D. nurodo, kad reikės policijos, nes būtina pažyma, kad ją galėtų pateikti draudimui, yra gautas neteisėtai, o teismas, remdamasis šio protokolo duomenimis, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Būtina pažymėti ir tai, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gautą turinį patvirtina ir kiti BPK tvarka gauti ir teisme ištirti įrodymai
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir UAB „duomenys neskelbtini“ atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą atmesti.