Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-658-221/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-22
Bylos Nr.: e2A-658-221/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21832-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: M. V.
Advokatai: Simas Tokarčakas, Sonata Žukauskienė, Diana Vinklerytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-658-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21832-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Simui Tokarčakui,ieškovei V. V., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo M. V. priešieškinį ieškovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę V., atsakovui palikti pavardę V.; nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams arba periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant tvarkyti lėšas uzufrukto teise, arba turtu po santuokos nutraukimo atsakovui atiteksiančia 1/4 nekilnojamojo turto dalimi; padalinti santuokos metu įgytas transporto priemones: ieškovei priteisti automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 000 Eur vertės), atsakovui priteisti automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 360 Eur vertės); priteisti ieškovei iš atsakovo 180 Eur dydžio kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokinio turto (transporto priemonių) dalį; padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: ieškovei priteisti natūra gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovui 24 750 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią 1/4 dalį gyvenamojo namo su garažu; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, azartiniais žaidimais, psichologinio smurto. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų poreikius ir interesus, jų pačių norą. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, poreikius, rinkos kainas, tėvų turtinę padėtį, vieno vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra 380 Eur, todėl iš atsakovo priteistina po 190 Eur kiekvienam vaikui. Santuokos metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,1520 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas nedalintinas nutraukiant santuoką. Gyvenamasis namas su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 3/4 dalis šio turto, o atsakovui priteisiant 1/4 dalį turto, nes didžioji dalis gyvenamojo namo su garažu pastatyta ir įrengta ieškovės asmeninėmis lėšomis, su ieškove lieka gyventi visi trys šalių nepilnamečiai vaikai. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, gyvenamasis namas yra nedalus, pastatytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gyvenamasis namas su garažu ieškovei priteistinas natūra, atsakovui iš ieškovės priteisiant 1/4 dalies namo vertės kompensaciją.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę V., ieškovei palikti santuokinę pavardę V.; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatant, kad su nepilnamečiais vaikais atsakovas bendrauja bendru sutarimu nustatytu laiku; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisti ieškovei transporto priemonę „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant 850 Eur dydžio piniginę kompensaciją; padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su garažu, esantį (duomenys neskelbtini), jį natūra priteisiant ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 69 601,5 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią 1/2 dalį gyvenamojo namo su garažu; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nesiekė išsaugoti šeimos, atsakovui buvo nelojali, negerbė atsakovo. Atsakovas neprieštaravo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kadangi atsakovas teikia vaikams išlaikymą, taip pat vaikai su atsakovu ir jo tėvais praleidžia daug laiko, atsakovas ir jo tėvai perka vaikams reikalingas priemones, rūbus, batus, žaislus, lavinimo priemones, atsakovas taip pat moka vaikų kaupiamojo draudimo įmokas, mobiliojo ryšio sąskaitas. Be to, nuo 2018 m. sausio 1 d. už kiekvieną vaiką ieškovei bus mokama 45,2 Eur išmoka, o tai žymiai palengvins ieškovės ir atsakovo pareigą išlaikyti vaikus. Atsakovo mėnesio pajamos yra mažos, jo prašomas nustatyti išlaikymo dydis yra pakankamas vaikų poreikiams tenkinti. Šalys santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su garažu, esantį (duomenys neskelbtini). Šis namas pastatytas iš bendrų lėšų, atsakovo rankomis, todėl, nutraukiant santuoką, dalintinas šalims po 1/2 dalį. Namo statybai buvo naudotos atsakovo santaupos ir uždirbtos lėšos, lėšos, kurias davė atsakovo tėvai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę V., atsakovui – pavardę V.; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; padalino santuokos metu įgytas transporto priemones, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisdamas automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisdamas automobilį „Audi A2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalino santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisdamas gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisdamas 34 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; nustatė teismo sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos mokėjimo vykdymo tvarką: ieškovė 10 000 Eur dydžio kompensacijos sumą sumoka atsakovui įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018, ieškovė 24 300 Eur dydžio kompensacijos sumą sumoka atsakovui per 12 mėnesių terminą po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018 įsiteisėjimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 226,9 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 339 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 46,78 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 1 017 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš šalių po 4,05 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Teismo posėdžio metu šalims sutikus, kad jų santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas šalių santuoką nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įvertinęs bylos duomenis apie ieškovės gyvenimo sąlygas, teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Nesant ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, teismas nenustatė konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.

7. Teismas konstatavo, kad visų trijų šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra visiškai įprastiniai. Teismas nustatė, kad, atsakovo teigimu, jis gauna apie 600 Eur siekiantį mėnesinį atlyginimą, byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kitas fizines negalias, trukdančias jam dirbti ir gauti pastovias pajamas, nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad yra tik iš dalies darbingas ir gauna 150 Eur per mėnesį siekiančią invalidumo išmoką, atsakovas neturi kitų išlaikytinių, taip pat atsakovas neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, išskyrus bendrus su ieškove, neturi ir reikšmingų asmeninių santaupų. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiška turtinė padėtis yra ir ieškovės – ji dirba buhaltere, jai mokamas 743,24 Eur per mėnesį atlyginimas, ieškovė neturi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, išskyrus bendrus su atsakovu, taip pat ieškovė neturi reikšmingų asmeninių santaupų. Teismas vertino, kad 190 Eur dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punktas), gali užtikrinti tik pačius būtiniausius ir reikalingiausius ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje itin svarbia faktine aplinkybe laikytina tai, kad ginčo šalys turi net tris nepilnamečius vaikus. Teismas sprendė, kad nors atsakovas yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, aktyviai dalyvauja darbo rinkoje ir dirba, tačiau didelis išlaikytinių skaičius objektyviai apsunkina jo galimybes teikti reikšmingai didesnio dydžio išlaikymo sumą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, priteisus ieškovės prašomo dydžio išlaikymą periodinėmis išmokos, vaikų išlaikymui skirtinų lėšų bendras dydis (570 Eur) sudarytų apie 80 procentų visų atsakovo gaunamų pajamų, todėl atsakovui neliktų pakankamai lėšų pragyventi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau mažesnio dydžio, nei prašo priteisti ieškovė ir didesnio dydžio, nei gera valia sutinka mokėti atsakovas. Teismas laikė, kad nagrinėjamos bylos atveju pakankamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams būtų po 150 Eur kiekvienam vaikui iš kiekvieno tėvo, šalims tinkamai vykdant abipusę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir skiriant bent po 150 Eur mėnesinio išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, susidarytų bendra 900 Eur per mėnesį išlaikymo suma, kuri trijų vaikų išlaikymui būtų pakankama.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nors ir nereguliariai, nesistemingai, iš esmės savo subjektyvia nuožiūra, tačiau imasi aktyvių priemonių nepilnamečių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti, atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas, todėl turi realią galimybę mokėti periodines išmokas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas sprendė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas turtu, ieškovei gaunant ne itin didelio dydžio mėnesines pajamas, gali neigiamai atsiliepti nepilnamečių vaikų turtiniams interesams, nes galimi atvejai, kuomet ieškovei gali pritrūkti piniginių lėšų einamiesiems vaikų poreikiams patenkinti.

9. Nesant ginčo dėl automobilių vertės ir jų padalijimo tvarkos, teismas automobilius padalino šalių prašomu būdu. Teismas taip pat nustatė, kad santuokos metu ieškovė 2006 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. 12883 pagrindu įgijo 0,1520 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remdamasis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodytą turtą teismas laikė asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką tarp šalių jo nedalino. Teismas taip pat nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su garažu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Teismas, nustatydamas ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su garažu vertę, vadovavosi ieškovės pateiktu teismo eksperto M. K. ekspertizės aktu Nr. RE18-012, nes jame yra išskirta gyvenamojo namo vertė atskirai nuo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertės. Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo abejoti minėtu ekspertizės aktu, jo objektyvumu ir pagrįstumu, nes jame nustatyta bendra namų valdos vertė (141 000 Eur) yra iš esmės identiška atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje Nr. KTVA-50(16791311) nurodytai bendrai namų valdos vertei (144 000 Eur). Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad nutraukiant santuoką dalintino gyvenamojo namo su garažu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 102 900 Eur. Teismo eksperto M. K. ekspertizės aktu Nr. RE18-012 nustatyta gyvenamojo namo su garažu rinkos verte teismas rėmėsi ir todėl, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie liudytų kitokią minėto gyvenamojo namo su garažu rinkos vertę, nors atsakovui tai buvo siūloma padaryti. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. 1936) ir 2008 m. balandžio 11 d. AB DNB banko mokėjimo pavedimas liudija, kad P. I. Š. padovanojo ieškovei 74 500 Lt (21 582 Eur) sumą, o 2014 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartis (paprastos rašytinės formos) liudija, kad jos pagrindu P. I. Š. padovanojo ieškovei 40 000 Lt (11 587 Eur) sumą, minėtos piniginės lėšos laikytinos ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas sprendė, kad gyvenamojo namo su garažu, esančio (duomenys neskelbtini), statybai ieškovė panaudojo 114 500 Lt (33 169 Eur) sumą asmeninių lėšų, kas sudaro 1/3 dalį minėto gyvenamojo namo rinkos vertės (gyvenamojo namo rinkos vertė – 102 900 Eur), todėl 1/3 ginčo gyvenamojo namo su garažu dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nutraukiant santuoką tarp sutuoktinių dalintinos tik likusios 2/3 dalys santuokos metu įgyto gyvenamojo namo su garažu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą (2/3 dalis gyvenamojo namo su garažu) tarp šalių padalino lygiomis dalimis – ieškovei ir atsakovui pripažįstant po 1/3 jo dalį. Įvertinęs aplinkybes, kad žemės sklypas, kuriame stovi dalintinas gyvenamasis namas, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka žymiai didesnė gyvenamojo namo su garažu dalis, su ieškove po santuokos nutraukimo lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, šalių tarpusavio santykiai yra labai blogi ir konfliktiški, abi šalys prašė visą ginčo turtą paskirti ieškovei natūra, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, teismas sprendė, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su garažu priteistinas natūra ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 34 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

10. Teismas nustatė, kad byloje susidarė ir yra neapmokėtos 187,14 Eur dydžio išlaidos valstybei už advokatės Dianos Vinklerytės ieškovei teiktą teisinę pagalbą. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra sumokėjusi 220,69 Eur dydžio sumą už advokatės D. Vinklerytės jai teiktą teisinę pagalbą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė ir 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Sonatos Žukauskienės teisinei pagalbai apmokėti, taip pat turėjo 600 Eur dydžio išlaidas už teismo eksperto M. K. atliktą nekilnojamojo turto ekspertinį tyrimą ir parengtą ekspertizės aktą. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovui atidėto žyminio mokesčio suma – 1 356 Eur, atsakovas dar patyrė 301,45 Eur ir 305 Eur dydžio išlaidas VĮ Registrų centro turto vertinimo ir kitoms paslaugoms apmokėti (iš viso 606,45 Eur), taip pat sumokėjo 600 Eur už advokato padėjėjos A. D. teiktą teisinę pagalbą. Teismas, nusprendęs, kad ieškinys buvo patenkintas 75 procentais, o priešieškinis – 25 procentais, atitinkamai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir nustatyti 100 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, ieškovę paskiriant tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, konstatuoti, kad šalims priklauso po 1/2 pastato – gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažinti pastatą – gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe, priteisiant atsakovui 1/2 namo vertės pinigais, t. y. 63 050 Eur už santuokoje įgytą turtą; priteisti iš ieškovės atsakovo bylinėjimosi išlaidas; civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę be santuokoje atliktų pagerinimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas negalėjo vadovautis ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje išskirta namo ir sklypo verte, kadangi vertinimo ataskaitoje naudota metodika neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos. M. K. atliktas turto vertinimas yra negalimas apskritai, kadangi sklypas yra užstatytas, todėl net hipotetiškai neįmanoma jo įvertinti kaip neužstatyto. Atskirti namo ir sklypo kainą galima, tačiau toks verčių išskyrimas (paskirstymas) yra tik sąlyginis. Be to, šiuo atveju buvo atliekamas namų valdos, t. y. sklypo ir jame esančio namo vertinimas. Vertindamas sklypą, kaip lyginamuosius pavyzdžius vertintojas ėmė neužstatytus sklypus ir jų sandorių kainas. Tai reiškia, kad buvo lyginami visiškai skirtingi nekilnojamojo turto objektai. Atsakovo atstovė 2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje pateikė skelbimų portalo aruodas.lt statistiką apie kainas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, pagal kurią pardavinėtų sklypų kainos svyravo nuo 853 Eur iki 1 245 Eur už arą, kainos vidurkis yra 1 038 Eur (visi žemės sklypai) arba 1 037 Eur (namų valdos sklypai) už arą. Ieškovės pateiktame vertinime sklypo vertė nurodoma 38 100 Eur, t. y. 2 506,58 Eur už arą. Vertinimo ataskaitoje pateikta turto vertė praktiškai dvigubai skiriasi nuo atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje išskirtos žemės sklypo vertės. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto rinkos vertės duomenų bazėje pagal objekto unikalų numerį nurodoma sklypo rinkos vertė – 17 900 Eur, t. y. 1 177,63 Eur už arą. Vertinant ir visuotinai žinomas bendras šių dienų nekilnojamojo turto kainos tendencijas, aiškiai matyti, kad 2 506,58 Eur kaina už užstatyto sklypo arą (duomenys neskelbtini) yra nereali. Be to, ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje sklypo vertė nustatoma su kieme esančiais įrenginiais ir statiniais. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, nepagrįstai ir nemotyvuotai nevertino atsakovo argumentų, kad ieškovei sklypas buvo padovanotas be įrengtų komunikacijų, kiemo statinių ir įrenginių. Nėra ginčo, kad žemės sklypas, šalims esant santuokoje, buvo pagerintas. UAB „Imbrex“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje įvertinta, kiek kainuotų sklype atlikti pagrindinius gerbūvio darbus, t. y. išlyginti sklypą, iškloti trinkeles, iškasti tvenkinį, pastatyti tvoros stulpus (dalis pagerinimų, tokių kaip komunikacijų įrengimas, vejos sodinimas ir t. t., yra neįvertinta). Taip pat turėtų būti vertinami ir žemės sklype augantys augalai, kurių vertė, remiantis Rokų medelyno atsakymu, iš viso yra apie 2 982 Eur. Teismas turėjo įvertinti sklype atliktus pagerinimus arba skirti vertės nustatymo ekspertizę savo iniciatyva.

1.2. Teismas nepasisakė, kodėl nevertina atsakovo pateiktų duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovo pateikti argumentai atmestini. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir savo pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnis).

1.3. Teismas neteisingai vertino įrodymus civilinėje byloje ir dėl to sprendime padarė neteisingą, faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad ieškovei 1/3 ginčo namo priklauso asmeninės nuosavybės teise, taip pat netinkamai vadovavosi rašytiniais įrodymais, sprendžiant dėl turto vertės ir priteistinos kompensacijos dydžio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamai taikė CK 3.118 ir 3.89 straipsnius.

1.4. Neatsižvelgta, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą ir pripažinti 1/3 dalį namo jos asmenine nuosavybe. Ieškovei tėvai padovanojo 74 500 Lt, kuriuos ieškovė teigia investavusi į namo statybą. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, ieškovė neinvestavo visų lėšų į namo statybą, dalį lėšų ji išleido savo kasdieninėms reikmėms. Aplinkybės, kad lėšos buvo naudojamos namo statybai, nėra įrodinėjamos kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis, rangos sutartimis ir t. t. Teismas nevertino fakto, kad ieškovė painiojosi nurodydama faktines aplinkybes. Tai sudaro prielaidą abejoti jos paaiškinimais ir procesiniuose dokumentuose pateikiamomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė ieškinyje teigia, kad namo statybai buvo panaudoti jos asmeninės nuosavybės teise turėti 21 579,69 Eur (74 500 Lt), kuriuos dovanojimo sutarties pagrindu gavo iš savo tėvo. 2007 m. gegužės 22 d. tarp AB SEB banko ir atsakovo buvo pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. 0350718052348, kurios tikslinė paskirtis – namo remontui. Tai reiškia, kad namas 2007 metais jau buvo pastatytas ir buvo reikalingos lėšos remontui, o ieškovei pinigai buvo pervesti 2008 m. balandžio 11 d. 2014 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartis nelaikytina įrodymu CPK prasme, ja negalima vadovautis, pripažįstant dalį namo ieškovės asmenine nuosavybe, nes 40 000 Lt dovanojimo sutartis yra paprastos rašytinės formos, dovanojimas nebuvo deklaruotas, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, sutartis į bylą buvo pateikta ne iš karto su ieškiniu, o jau įpusėjus bylos nagrinėjimui. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos valią 1/3 namo įgyti asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsakovas prie bendro turto sukūrimo prisidėjo darbu, savo uždirbtomis lėšomis, tėvų ir močiutės dovanotomis lėšomis, todėl abiejų šalių indėlis laikytinas lygiaverčiu.

1.5. Neatsižvelgta, kad ieškovė neįrodė reikalaujamo išlaikymo vaikams dydžio būtinumo, teismas neteisingai vertino išlaidas vaikams išlaikyti, be pagrindo nevertino išmokų, mokamų visiems Lietuvos Respublikoje augantiems vaikams. Nė vienas vaikas neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, nelanko būrelių, A. V. lanko sporto salę, už kurią apmoka atsakovas. Teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais ir argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir baigiamosiose kalbose. Kaip pažymėjo atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose, nuo 2018 m. sausio 1 d. už kiekvieną vaiką ieškovei mokama 45,2 Eur išmoka, t. y. 135,6 Eur socialinių išmokų vaikų poreikiams tenkinti suma, o nuo 2019 m. sausio 1 d. vaiko pinigai yra 50 Eur ir papildomai mokamas 20 Eur priedas gausioms šeimoms. Tai reiškia, kad ieškovei nuo 2019 m. sausio 1 d. bus mokami 70 Eur dydžio vaiko pinigai kiekvienam vaikui, iš viso 210 Eur. Net sutinkant su teismo vertinimu, kad vaikų išlaikymui per mėnesį yra reikalinga bendra 900 Eur suma, iš jos turėjo būti atimama ieškovės gaunamų išmokų suma ir likusi suma paskirstoma šalims kas mėnesį ((900 Eur - 210 Eur)/3/2=115 Eur). Be to, ieškovė dažnai keitė darbovietes ir periodiškai nedirbdavo, taigi nuolatinį darbą turėjo tik atsakovas, iš kurio gaunamo darbo užmokesčio gyveno visa penkių asmenų šeima. Atsakovo darbo užmokestis 2017 metais vidutiniškai siekė 450 Eur, dar 150 Eur atsakovas gaudavo (ir iki šiol gauna) neįgalumo išmokos. Taigi visos penkių asmenų šeimos mėnesio pajamos vidutiniškai siekdavo apie 800 Eur (įvertinus ir nereguliarias ieškovės pajamas). Ieškovės teigimu, vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia 1 140 Eur, teismas konstatavo, jog vaikams reikalingas bendras išlaikymas kas mėnesį sudaro 900 Eur, tačiau tokių pajamų ieškovė negauna, todėl ji objektyviai iki šiol negalėjo pati teikti tokio išlaikymo, toks išlaikymas vaikams negalėjo būti skiriamas ir šalims gyvenant santuokoje. Ieškovė nepateikė išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, pateikti kvitai nepagrindžia išlaidų maistui, informacija nėra susisteminta, kvitais siekiama išpūsti išlaidas, kai kurie pateikti kvitai kelia abejonių dėl įsigyjamų prekių ir paslaugų būtinumo ir pagrįstumo. Ieškovė nepateikė nei vieni kino ar teatro bilieto, kvitų, patvirtinančių, kad vaikai buvo stovykloje, nepagrįstos išlaidos mobiliesiems telefonams, nors atsakovas pateikė įrodymus, kad apmoka vaikų mobiliojo ryšio paslaugas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas kompiuteriui, muzikiniam centrui ir t. t. Šalys neturi objektyvių galimybių teikti nei 190 Eur, nei 150 Eur dydžio išlaikymo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė posėdžio metu nurodė ketinanti imti paskolą kompensacijai išmokėti. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, jai skiriant po 150 Eur kiekvienam vaikui, pragyvenimui ir paskolai dengti ieškovei liks 293 Eur. Jei ieškovei būtų suteikta vartojimo paskola priteistai sumai finansuoti, mėnesio įmoka siektų apie 796 Eur.

1.6. Teismas nepagrįstai neįvertino bylos nagrinėjimo metu teikto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas viso proceso metu teikė išlaikymą, pervesdamas pinigines lėšas į sūnaus A. V. sąskaitą ir dengdamas įvairias su vaikų išlaikymu susijusias išlaidas, pvz. kaupiamojo draudimo įmokas, mobiliojo telefono sąskaitas, sporto salę ir t. t. Teismas vadovavosi ieškovės pateiktu 2018 m. rugsėjo 17 d. A. V. raštu, kuris neatitinka CPK nustatytos ir reikalaujamos įrodymų formos. Šis dokumentas apskritai nėra laikytinas įrodymu CPK prasme ir teismo neturėjo būti vertinamas. Ieškovė, siekdama įrodyti aplinkybes, kurias nurodė A. V. savo rašte, turėjo reikšti prašymą apklausti A. V. liudytoju teismo posėdžio metu, pasirašius priesaikos tekstą. Nėra pateikta objektyvių duomenų, dėl ko jaunuolis negalėtų atvykti ir liudyti teisme. Liudytojo paaiškinimus raštu teismui galima teikti tik išimtiniais atvejais, kuriuos numato CPK 192 straipsnio 8 dalis.

1.7. Neturėjo būti priteistos išlaidos už advokatės D. Vinklerytės teiktą teisinę pagalbą, kadangi nebuvo vadovaujamasi ir remiamasi advokatės parengtais procesiniais dokumentais, įstojus advokatei S. Žukauskienei, buvo suformuluoti kiti ieškinio reikalavimai, pagal kuriuos ir buvo nagrinėjama civilinė byla.

1.8. Nepagrįstai spręsta, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 75 procentais, atsakovo priešieškinis – 25 procentais. Iš esmės ginčas byloje kilo tik dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo ir santuokoje įgyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo. Ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo tenkinti arba netenkinti vienodomis apimtimis, t. y. teismas sprendime netenkino nei ieškovės reikalavimo dėl atsakovo dalies nustatymo, nei atsakovo reikalavimo dėl jo dalies nustatymo, netenkino nei ieškovės, nei atsakovo reikalavimų dėl prašomos kompensacijos priteisimo. Lygiai taip pat teismas pasielgė nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, t. y. netenkino nei ieškovės, nei atsakovo reikalavimo, o priteistas išlaikymo dydis praktiškai yra vidurkis ieškovės ir atsakovo prašyto nustatyti išlaikymo dydžio.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas, siekdamas įrodyti dalintino nekilnojamojo turto vertę, pateikė VĮ Registrų centro parengtą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. KTVA-50(16791311), kurioje nurodyta, kad bendra namų valdos (gyvenamojo namo ir žemės sklypo) rinkos vertė yra 144 000 Eur. Atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje nėra išskirtos savarankiškos žemės sklypo ir gyvenamojo namo su garažu vertės, vertintojas realios žemės sklypo vertės apskritai neskaičiavo ir nevertino, nepagrįsdamas jokia nekilnojamojo turto vertinimo metodologija nurodė, kad žemės sklypo vertė galėtų būti lygi 20 procentų visos namų valdos vertės. Ieškovė, siekdama įrodyti dalintino nekilnojamojo turto vertę, pateikė teismo eksperto M. K. ekspertizės aktą Nr. RE18-012, kuriame visa namų valda (gyvenamasis namas ir žemės sklypas) įvertinta 141 000 Eur suma, išskiriant gyvenamojo namo su garažu vertę (102 900 Eur) ir žemės sklypo vertę (38 100 Eur). Atsakovas byloje neprašė skirti teismo nekilnojamojo turto ekspertizės. Apeliaciniame skunde atsakovas išdėsto argumentus, dėl kurių teismo eksperto parengtas ekspertizės aktas yra netinkamas įrodymas byloje, tačiau atsakovo nurodomi argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti, nelogiški ir juos galima vertinti tik kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nurodomais būdais nustatomos tik preliminarios ir vidutinės turto kainos, tuo tarpu siekiant byloje nustatyti konkrečią dalintino nekilnojamojo turto kainą atliekamas individualus turto vertės nustatymas. Ekspertizės akte nėra duomenų, kad žemės sklypo vertė nustatyta su kieme esančiais įrenginiais ir statiniais.

2.2. Teismas negalėjo vertinti atsakovo argumentų, kad žemės sklypas buvo pagerintas, o ieškovė su jais sutikti, nes jie nebuvo iškelti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, komunikacijų, takelių ir kiemo įrengimas nelaikytinas žemės sklypo pagerinimu, nes yra susijęs ne su žemės sklypo, o su jame esančio statinio – gyvenamojo namo verte. Teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės savarankiškai atlikti žemės sklypo vertinimą, nes tą atlieka turto vertintojai.

2.3. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus gyvenamojo namo vertė – 115 200 Eur, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas atsakovui priteistinas kompensacijos dydis, tačiau atsakovas, veikdamas nesąžiningai, gyvenamojo namo vertę skaičiuoja iš 144 000 Eur atėmęs žemės sklypo vidutinę VĮ Registrų centro nustatytą vertę (17 900 Eur), o ne 20 procentų visos namų valdos vertės (28 000 Eur).

2.4. Teismo posėdžio metu, atsakovui nesutinkant su ieškovės pateiktu ekspertizės aktu, teismas jam pasiūlė atlikti naują ginčo turto vertinimą. Nepaisant teismo pasiūlymo ir savo pareigų, atsakovas neatliko tokios ekspertizės, o priėmus jam nepalankų sprendimą, savo pareigų nevykdymą siekia ištaisyti apeliacinėje instancijoje.

2.5. Aplinkybė, kad ieškovei asmeniškai priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, buvo įrodyta rašytiniai įrodymais: 2008 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1936), 2008 m. balandžio 11 d. AB DNB banko mokėjimo pavedimu, kurie patvirtino, kad ieškovės tėvas padovanojo ieškovei 74 500 (21 582 Eur) sumą, 2014 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartimi, kuri patvirtino, kad ieškovės tėvas ieškovei padovanojo 40 000 Lt (11 587 Eur) sumą. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Atsakovas iš esmės neginčijo šių aplinkybių ir jas pripažino. Visi ieškovei tėvų padovanoti pinigai buvo investuoti į gyvenamojo namo statybas, nes tam tikslui jie ir buvo dovanoti. Byloje esanti 2014 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 3501) patvirtina, kad P. I. Š. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pardavė nuosavybės teise turėtą žemės sklypą už 105 000 Lt (30 417 Eur) sumą. Taigi 2014 m. liepos 10 d. P. I. Š. realiai turėjo pakankamai piniginių lėšų, kurias galėjo padovanoti ieškovei. 2014 metais mokestiniai įstatymai dar nenumatė imperatyvo deklaruoti dovanojamas lėšas. Notarinė sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai buvo dovanojami tarp šeimos narių. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei padovanotos lėšos buvo investuotos į gyvenamojo namo statybas. Vien atsakovui už prekes gyvenamojo namo statybai, įrengimui tiesiogiai į jo banko sąskaitą ieškovė pervedė 27 400 Lt savo asmeninių lėšų, neminint tiesiogiai perduotų lėšų. Į bylą yra pateikti ir kvitai, PVM sąskaitos faktūros ir pan., patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą. Dauguma darbų buvo atlikta ūkio būdu, todėl nebuvo sudarytos rangos sutartys ir jos nepateiktos teismui. Gyvenamasis namas 2007 metais buvo tik pradėtas statyti, tą patvirtina Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas. Kreditavimo sutartyje kredito paskirtis buvo nurodyta kaip remonto, kad nereikėtų įkeisti gyvenamojo namo, o paskola būtų vertinama kaip vartojimo. Iš banko paskolintų lėšų buvo įsigyti tik namo blokeliai. Byloje nėra faktinių duomenų, kad ieškovė gautas dideles dovanotas sumas išleido brangiems pirkiniams, kelionėms, automobiliams ar pan. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas neįrodinėjo, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas iš jo asmeninių santaupų ar dovanotų lėšų. Be to, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovo turėtų asmeninių lėšų faktą, jų dydį, investavimą į gyvenamąjį namą, atsakovas prie gyvenamojo namo statybų finansiškai prisidėjo tik iš santuokinių lėšų dengdamas 2007 metais paimtą kreditą.

2.6. Atsakovas skunde nenurodo, kokios konkrečios aplinkybės ir jo pateikti įrodymai nebuvo įvertinti. Ieškovės valią ginčo gyvenamąjį namą įgyti asmeninėn nuosavybėn patvirtina faktas, kad pinigines lėšas ieškovės tėvai du kartus dovanojo asmeniškai ieškovei, o ne jos ir atsakovo šeimai Be to, piniginės lėšos ieškovei asmeniškai buvo dovanojamos konkrečiam tikslui – gyvenamojo namo statyboms.

2.7. Teismas priteisė mažesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei nustatytas minimalus pagal kasacinio teismo praktiką ir ekonominę padėtį valstybėje. Aplinkybė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas tėvų išlaikymas jų būtiniausiems poreikiams – maistui, būstui, aprangai, avalynei, švietimui ir ugdymui, higienos reikmėms, yra visuotinai žinoma, kurios nereikia papildomai įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Nepaisant to, į bylą ji taip pat pateikė kvitus, vaikų poreikių lenteles. Aplinkybė, kad kvitai nėra sudėlioti chronologine tvarka, pirkimo metu buvo įsigyta prekių ir ieškovės reikmėms, nepaneigia jų teisingumo.

2.8. Nors po 2018 m. sausio mėnesio vykusios mokesčių reformos buvo įvestas išmokų vaikams mokėjimas, tačiau teismų praktikoje išmokos, mokamos tėvams už kiekvieną nepilnametį vaiką, nevertinamos nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.

2.9. Apklausiamas teisme atsakovas patvirtino, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra 600 Eur, taip pat jis gauna 150 Eur neįgalumo išmoką. Ieškovė dirba buhaltere ir gauna 743,24 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Taigi bendros šeimos pajamos buvo ne 800 Eur, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, o apie 1 500 Eur, todėl šalys buvo finansiškai pajėgios vaikams skirti po 300 Eur per mėnesį. Be to, ieškovės tėvai visuomet finansiškai padėjo išlaikyti vaikus. Byloje nustatyta, kad 10 000 Eur atsakovui ieškovė išmokės iš karto įsiteisėjus sprendimui, o likusią sumą išmokės ne tik pasiimdama banko paskolą, bet ir padedant ieškovės tėvams. Nepagrįsti ir nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas teikdavo vaikams išlaikymą. Tai yra atsakovo pareiga, kuri nesudaro pagrindo mažinti atsakovo ateityje mokėtino išlaikymo dydį.

2.10. Atsakovo argumentai, kad valstybei nepriteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra nelogiški, neturi teisinio pagrindo ir prieštarauja CPK 93 straipsnyje numatytoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėms. Taip pat teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė sprendimu patenkintas ieškinio ir priešieškinio apimtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl priteisto šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, turto padalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo

15. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 190 Eur periodinėmis išmokomis arba turtu. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina, priteisė iš tėvo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei V. V.

16. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su šia sprendimo dalimi, prašo nustatyti kiekvienam vaikui išlaikymą po 100 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė reikalaujamo išlaikymo dydžio būtinumo, teismas neteisingai vertino vaikų išlaidas, nevertino valstybės teikiamų išmokų vaikams išlaikyti, atsakovas neturi galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą.

17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

18. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

19. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, taip pat vaikų poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais.

21. Įvertinęs pateiktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo Lietuvoje turimą registruotą bendrą nagrinėjamoje byloje dalijamą turtą, šalių gaunamą darbo užmokestį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neturi kitų išlaikytinių, yra darbingas, kad vaikai neturi specialių poreikių, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė iš atsakovo po 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Apelianto teiginys, kad priteista 150 Eur suma vienam vaikui yra per didelė, niekuo nepagrįstas. Niekuo nepagrįstas ir jo teiginys, kad jis neišgali mokėti nustatyto dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis).

22. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė iš valstybės gauna išmokas, skirtas vaikams išlaikyti (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), į kurias, kaip teigia apeliantas, neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybės skiriama parama šeimoms, auginančioms vaikus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė vaikų būtiniems poreikiams patenkinti 300 Eur sumą, įvertinus vaikų amžių, ne tik būtinus, bet ir papildomus vaikų poreikius, nesudaro pagrindo mažinti teismo nustatytos poreikiams tenkinti sumos. Juolab, kad apeliantas teikti vaikams reikalingą išlaikymą gali.

23. Dėl kitų su išlaikymo dydžio nustatymu susijusių argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti nėra pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

24. Pirmosios instancijos teismas padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisė iš ieškovės 34 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Teismas nustatė, kad ieškovė 10 000 Eur dydžio kompensacijos sumą sumoka atsakovui įsiteisėjus sprendimui, o 24 300 Eur dydžio likusią kompensacijos sumą sumoka atsakovui per 12 mėnesių po sprendimo įsiteisėjimo.

25. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto M. K. nustatyta dalytino turto verte (bendra vertė gyvenamojo namo su garažu ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu – 141 000 Eur) ir nustatė, kad gyvenamojo namo su garažu vertė yra 102 900 Eur. Teismas pripažino, kad namo su garažu statybai ieškovė panaudojo 33 169 Eur asmeninių lėšų, todėl sprendė, kad 1/3 dalis namo su garažu priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o 2/3 – sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

26. Apeliantas nesutinka su nutarties 24 punkte išdėstyta teismo sprendimo dalimi, nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte ir turto padalijimo būdu. Apelianto teigimu, nebuvo galima remtis M. K. atliktu vertinimu, ataskaita neatitinka turto vertinimo ataskaitoms ir jų metodikoms keliamų reikalavimų. Be to, nepagrįstai pripažinta, kad 1/3 dalis namo su garažu yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Apelianto teigimu, šis turtas priklauso abiem sutuoktiniams po 1/2 dalį, nes prie namo statybos jis prisidėjo savo darbu, namo statybai panaudotos jo santaupos, uždirbtos lėšos, apelianto tėvų duotos lėšos. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. gegužės 22 d. iš AB SEB banko paėmė kreditą namo remontui.

27. CK 3.87 straipsnyje apibrėžiama sutuoktinių turto teisinio režimo esmė, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol ši teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija ir galimybė nukrypti nuo šio principo tik įstatymo nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

28. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tėvas 2008 m. balandžio 11 d. jai padovanojo 74 500 Lt (21 582 Eur). Ieškovės teigimu, šie pinigai buvo panaudoti namo statybai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta ginčo namo su garažu statybos pradžios metai – 2007 metai ir 2013 metai – statybos pabaigos metai. Įvertinus šias aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, kad iš nutarties 26 punkte minėtos kreditavimo sutarties (kreditas suteiktas namo remontui) matyti, jog namas 2007 metais jau buvo pastatytas, o ieškovei pinigai pervesti tik 2008 m. balandžio 11 d.

29. Dovanojimo sutartis, pasak apelianto, nereiškia, kad pinigai buvo naudojami namo statybai. Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į sąskaitą įneštas 2008 metais padovanotas lėšas ieškovė išgrynindavo po 3 000 Lt ir 4 000 Lt, pervesdavo atsakovui už jo įsigytas prekes, tiesiogiai atsiskaitydavo su prekių ir paslaugų tiekėjais „Senukų prakybos centras“, „Hansa plytelių turgus“ ir kt.

30. Apelianto teigimu, ieškovės pateikta 2014 m. liepos 10 d. sutartis, kuria ieškovei jos tėvai padovanojo 40 000 Lt (11 587 Eur), vertintina kritiškai, nes sutartis yra paprastos rašytinės, o ne notarinės formos, dovanojimas nebuvo deklaruotas, sutartis pateikta ne iš karto su ieškiniu. Sutartimi negalima vadovautis pripažįstant dalį namo ieškovės asmenine nuosavybe.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės tėvas P. I. Š. tą pačią dieną, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pardavė nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 105 000 Lt (30 417,00 Eur), pagrįstai pripažino, kad ieškovės tėvas realiai turėjo pakankamai piniginių lėšų, kurias galėjo padovanoti savo dukrai. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą teiginiu, jog tai, kad 2014 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartis nebuvo notarinės formos, o dovanotos lėšos nebuvo deklaruotos VMI, nepaneigia paties pinigų dovanojimo tarp tėvo ir dukters fakto.

32. Kad nutarties 30 punkte minėti dovanoti pinigai buvo panaudoti namo užbaigimui, gerbūvio sutvarkymui aiškino pati ieškovė, parodė apklausti liudytojai, be to, į bylą pateikti kvitai, PVM sąskaitos faktūros, patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini apelianto argumentai, susiję su ieškovei dovanotų pinigų panaudojimu namo su garažu statybai ir įrengimui. Apeliantas neįrodė, kad namo statybai buvo panaudotos jo asmeninės lėšos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad namo su garažu statybai buvo panaudota 33 169 Eur ieškovės asmeninių lėšų, kas leido pripažinti jos asmeninę nuosavybę į 1/3 ginčo turto.

34. Apeliantui nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo turto verte, bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. G. Ekspertas pateikė vertinimo ataskaitą, kurios išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu bendra rinkos vertė 2019 m. birželio 10 d. yra 135 000 Eur (sąlyginė žemės sklypo vertė – 14 121 Eur, sąlyginė gyvenamojo namo vertė – 120 879 Eur).

35. Šalims nesutinkant dėl žemės sklypo vertės, ieškovės V. V. prašymu 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirta papildoma teismo ekspertizė, pavedant tam pačiam ekspertui atsakyti į klausimą, kokia yra ginčo žemės sklypo rinkos vertė be gyvenamojo namo.

36. 2019 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės akto išvada – 2019 m. birželio 10 d žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su specialiąja prielaida, kad sklype nėra gyvenamojo namo, yra 28 500 Eur.

37. Tiek apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo eksperto nustatytos bendros ginčo turto (namo su žemės sklypu) vertės, tiek papildomos ekspertizės nustatytos žemės sklypo su prielaida, kad jame nėra gyvenamojo namo, vertės nustatymo aktai šalių neginčijami. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi teismo paskirtos ekspertizės ir papildomos ekspertizės metu nustatyta turto verte – bendra turto vertė – 135 000 Eur, žemės sklypo, su prielaida, kad jame nėra gyvenamojo namo, vertė – 28 500 Eur. Taigi tokiu būdu namo vertė – 106 500 Eur.

38. Pripažinus, kad ieškovė namo statybai panaudojo 33 169 Eur asmeninių lėšų, dalintinas turtas sudaro 73 331 Eur. Kadangi turtas natūra priteisiamas ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteistina 36 665,5 Eur piniginė kompensacija.

39. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto padalijimo keistina – iš ieškovės atsakovui priteista 34 300 Eur piniginė kompensacija padidintina iki 36 665,5 Eur. Kartu keistina sprendimo dalis dėl 24 300 Eur kompensacijos sumokėjimo, šią sumą padidinant iki 36 665,5 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Jo teigimu, neturėjo būti priteistos išlaidos už advokatės D. Vinklerytės teiktą teisinę pagalbą, kadangi nebuvo vadovaujamasi ir remiamasi jos pateiktais procesiniais dokumentais, nepagrįstai spręsta, kad ieškinys patenkintas 75 procentais, ieškovės ir atsakovo reikalavimai patenkinti vienoda apimtimi.

41. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl nepagrįstai priteistų išlaidų už advokatės D. Vinklerytės teiktą teisinę pagalbą. Viena iš ieškovo teisių, įtvirtintų CPK 42 straipsnio 1 dalyje, yra teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Taigi aplinkybė, kad advokatei S. Žukauskienei ėmus atstovauti ieškovei, buvo pateiktas patikslintas ieškinys, nesudaro pagrindo spręsti, jog D. Vinklerytė neteikė ieškovei teisinių paslaugų ir už jas neturi būti sumokėta.

42. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškinys nebuvo patenkintas 75 procentais. Perskaičiavusi ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys buvo patenkintas 75 procentais. Visgi teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad jo priešieškinis buvo patenkintas daugiau nei 25 procentais. Perskaičiavusi priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo priešieškinis patenkintas panašia dalimi kaip ir ieškinys, t. y. 70 procentų. Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti padidinta iki 984,52 Eur (1 406,45 Eur x 70 proc./100 proc.). Sudengus šią sumą su iš atsakovo ieškovei priteista 1 578,51 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 593,99 Eur (1 578,51 Eur - 984,52 Eur). Taip pat iš ieškovės valstybei priteistas 339 Eur žyminis mokestis padidintas iki 949,2 Eur (1 356 Eur x 70 proc./100 proc.), iš atsakovo valstybei priteistas 1 017 Eur žyminis mokestis sumažintas iki 406,8 Eur (1 356 Eur x 30 proc./100 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-145-742 atsakovui apeliacinėje instancijoje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikiant atsakovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, buvo patirtos 916 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 2019 m. birželio 26 d. apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 25 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-3826. Už atsakovo apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio atsakovas buvo atleistas, sudaro 660 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus 8 procentais, iš ieškovės valstybei priteistinos 73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (916 Eur x 8 proc./100 proc.), 53 Eur žyminis mokestis (660 Eur x 8 proc./100 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 200 Eur išlaidas už ekspertizę, todėl jai iš atsakovo priteistinos 184 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (200 Eur x 92 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), iš ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), priteista 34 300 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, šią sumą padidinant iki 36 665,5 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovė V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 24 300 Eur dydžio likusią kompensacijos sumą sumoka atsakovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) per 12 mėnesių terminą po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018 įsiteisėjimo, išmokėtinos kompensacijos sumą padidinant iki 26 665,50 Eur.

Ieškovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistas 1 226,9 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 593,99 Eur.

Valstybei iš ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą 339 Eur žyminį mokestį padidinti iki 949,2 Eur.

Valstybei iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą 1 017 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 406,8 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 184 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 53 Eur žyminį mokestį, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė