Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Pareikštu ieškiniu ieškovė J. S. įrodinėja, kad dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kelio trūkumų patyrė žalą.

5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. apie 12 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, jai priklausiusiu automobiliu Renault Fluence, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą duobę, kurioje buvo metalinis vamzdis. Dėl šio kelio trūkumo, pasak ieškovės, buvo prakirsta jos vairuoto automobilio dešinės pusės padanga ir sulankstytas ratlankis; padangos keitimo ir ratlankio lyginimo darbai kainavo 105 Eur, kurie sudaro ieškovės dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės patirtus nuostolius.

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kelio savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuo ieškovės reikalavimų ginasi remdamasi keliomis atsikirtimų grupėmis: 1) kelio valdymas yra perduotas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, todėl pagal ieškinio reikalavimus atsako nurodytas asmuo; 2) atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų; 3) ieškovė nepagrindė žalos fakto ir ryšio tarp kelio būklės bei ieškovės minimų įvykio pasekmių; 4) ieškovė buvo neatsargi, todėl atsakovė turėtų būti atleista nuo prievolės atlyginti žalą.

7. Paminėti atsakovės atsikirtimai kartu su ieškinio faktinį pagrindą apibrėžiančios aplinkybėmis sudaro šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyko turinį. 2022 m. rugsėjo 27 d. rengtame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakove patraukti UAB „Grinda“ nepageidauja. Taigi atsakovo keitimo klausimas yra nebeaktualus.

Ar Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė pagal šioje byloje pareikštą ieškinį?

8. Poziciją, kad pagal pareikštą ieškinį, jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, turėtų atsakyti trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė grindžia vieninteliu argumentu – ginčo kelio valdymas yra perduotas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pagal 2018 m. spalio 29 d. sudarytą Pirkimo sutartį. Išanalizavus šios sutarties sąlygas, konstatuotina, kad Pirkimo sutartimi (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, kelio valdymas trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ nebuvo perduotas.

9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio (įskaitant kelius) valdytoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 ir 26 punktai).

10. Visų pirma, sprendžiant dėl to, ar trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pagal Pirkimo sutartį kaip teigia atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė buvo perduotos valdyti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvės ir keliai, svarbu tai, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Rytinės miesto dalies gatvių ir kelių (įskaitant (duomenys neskelbtini) gatvės kelio) valdymą patikėjimo teise trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalies 48 punktas, 48 straipsnio 3 dalis).

11. Antra, išanalizavus Pirkimo sutarties ir jos priedų turinį, darytina išvada, kad atsakovė nėra perdavusi (duomenys neskelbtini) gatvės kelio valdymo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Pirkimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad pagal sutartį trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Tiek šis trečiojo asmens sutartinės prievolės esmės apibrėžimas, tiek kitos Pirkimo sutarties sąlygos patvirtina, kad trečiajam asmeniui perduota tik Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos techninės priežiūros funkcija.

12. Iš Pirkimo sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad trečiajam asmeniui suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti kelių priežiūros atlikimo apimtį. Priešingai, pagal Pirkimo sutarties 16.1 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Pagal Pirkimo sutarties 16.11 punktą trečiajam asmeniui numatyta pareiga nedelsiant, t. y. iš anksto to nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, defektus, keliančius grėsmę eismo saugumui pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie tai informuoti administraciją. Tos pačios sutarties 16.12 punkte nustatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, trečiasis asmuo apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti administraciją ir darbus atlikti pagal pateiktą raštišką užsakymą. Taigi, kaip galima suprasti iš nurodytų Pirkimo sutarties sąlygų, atskirus remonto darbus trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Tai yra, trečiajam asmeniui nesuteikta teisė (duomenys neskelbtini) gatvės kelio dangos priežiūros veiksmus, kaip valdymo teisės sudėtinę dalį, atlikti savo nuožiūra.

13. Be to, Pirkimo sutarties 16.11 punkte suformuluota tokia išlyga: „<...> Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.“. Tokia sutartinė sąlyga traktuotina kaip automatinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos regreso į trečiąjį asmenį teisės įtvirtinimas. Akivaizdu, kad, jeigu Pirkimo sutartimi trečiajam asmeniui būtų buvęs perduotas (duomenys neskelbtini) gatvės kelio valdymas, nurodyto atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo mechanizmo apibrėžimo tiesiogiai Pirkimo sutartyje nebūtų reikėję. Taigi nors pagal Pirkimo sutartį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė per savo vykdančiąją instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš trečiojo asmens UAB „Grinda“ perka kelių ir kitų objektų priežiūros paslaugą, tačiau praktiškai neperleido trečiajam asmeniui besąlyginės atsakomybės prieš kitus asmenis už netinkamą kelių ir kitų objektų priežiūrą.

14. Atsiliepime į ieškinį atsakovė, be kita ko, kaip teisiškai turintį pagrįsti atsakovės atsikirtimus, išskiria Pirkimo sutarties 16.7 punktą: „Rangovas įsipareigoja savo sąskaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo“. Priešingai nei teigia atsakovė, nurodyta sutartinė sąlyga pagrindžia ne valdymo teisės perdavimą, bet įtvirtino tik sutartinę trečiojo asmens atsakomybę prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, jeigu kiltų žalos, padarytos dėl netinkamos Pirkimo sutarties objektu esančių kelių dangos, atlyginimo klausimai.

15. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal Pirkimo sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš Pirkimo sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo Pirkimo sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Pirkimo sutarties nuostatos rodo, kad savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o ne trečiasis asmuo. Juolab, kad trečiojo asmens veiksmų atlikimas pagal Pirkimo sutartį susietas su administracijos priešine pareiga – atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Pirkimo sutarties 1, 17.2 ir 17.3 punktai). Tai yra trečiojo asmens nuožiūra spręsti dėl gatvių dangos remonto susieta su užsakovo galimybėmis atsiskaityti už atliktus remonto darbus. Pirkimo sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė neperdavė UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių, tarp jų – ir (duomenys neskelbtini) gatvės, savarankiško valdymo teisės.

16. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, iš esmės analogiškose bylose nuosekliai pasisako, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pagal sutartis, kurios iš esmės ta pačios Pirkimo sutarčiai, nėra perdavusi valdymo teisės į savivaldybei priklausantį turtą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1672-560/2020; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-594-603/2022). Tokie išaiškinimai pagal bylų faktinių aplinkybių tapatumą nagrinėjamu atveju turi precedentinę galią (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).

Ar yra visos atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos?

17. Dėl įvykio aplinkybių ieškovė paaiškino, kad 2022 m. balandžio 1 d. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, kuri buvo remontuojama, užvažiavo ant kelyje buvusio metalinio daikto (vamzdžio), kuris prakirto padangą ir pažeidė ratlankį (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 1 sek.–19 min. 39 sek.). Ieškovė patvirtino ir tai, kad šulinys ir greta jo buvusi duobė nebuvo pažymėti, kelio ruožas taip pat (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min 48 sek.–20 min. 8 sek.). Analogiškus duomenis ieškovė nurodė ir 2022 m. balandžio 4 d. skunde, teiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

18. Į bylą ieškovė pateikė prie nurodyto skundo pridėtas nuotraukas, kuriose fiksuota nuleista automobilio padanga su ratlankiu ir šalikėje stovintis automobilis (žr. Nuotrauką Nr. 1, atvaizduotą šio sprendimo 7 lape). Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad nuotraukomis fiksavo įvykio padarinius ir gatvės važiuojamojoje dalyje buvusį kelio elementą (šulinį) ir duobę, į kurią įvažiavus buvo prakirsta (tikėtinai po kontakto su šulinio konstrukcija) jos vairuoto automobilio padanga. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neneigė, kad pagal Nuotrauką Nr. 1 automobilis stovi dienos metu būtent (duomenys neskelbtini) gatvės šalikėje. Šioje nuotraukoje taip pat matosi, kad važiuojamoji kelio danga buvo remontuojama, arčiau krašto yra duobė ir virš nufrezuotos dangos išlindusi šulinio konstrukcija.

19. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad ieškovės automobilio priekinio kairės pusės rato padanga galėjo būti prakirsta, o tuo pačiu ir sulankstytas ratlankis, įvykus rato kontaktui su kelio važiuojamoje dalyje buvusia duobe ir šulinio konstrukcija. Tai yra, ieškovės nurodytas automobilio rato apgadinimų mechanizmas atitinka jų pobūdį. Aplinkybės, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis automobilio rato dalys galėjo būti sugadintos taip, kaip teigia ieškovė, neneigia nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat neneigia, kad vienoje iš ieškovės pateiktų nuotraukų fiksuota šulinio konstrukcija yra (duomenys neskelbtini) gatvės kelio kaip inžinerinio statinio elementas (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

20. Ieškovės paaiškinimai dėl to, kad įvykis faktiškai buvo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis įvyko, nėra visiškai nuoseklūs, tačiau jų kaip aiškiai nepatikimų negalima atmesti. Tarp ieškovės paaiškinimų, jos pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės atliktų veiksmų yra tik daliniai prieštaravimai. Tikėtino įvykio vieta buvo nufotografuota. Nuotraukoje matosi duobė, šulinio konstrukcija, kontakto su kuriais metu realiai galėjo būti tiek prakirsta automobilio padanga, tiek sulankstytas ratlankis. Pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovė atsakovei per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikė iš esmės nedelsdama. Teismo posėdyje ieškovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias buvo aprašiusi ieškinyje ir atsakovei teiktoje rašytinėje pretenzijoje dėl žalos atlyginimo.

21. Ieškovės paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių patikimumą atsakovė ir trečiasis asmuo kvestionuoja remdamiesi tuo, kad į bylą nepateikta policijos pažyma apie įvykio aplinkybes. Ieškovės nurodyta situacija atitinka eismo įvykio požymius, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 220 punktą, ieškovė į eismo įvykio vietą formaliai turėjo kviesti policiją, nes ieškovės automobilį apgadino kelio, priklausančio atsakovei, elementas, o kelio savininkas įvykio metu negalėjo pareikšti savo pozicijos dėl eismo įvykio aplinkybių. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad apie įvykį policijai pranešė. Vis dėlto į įvykio vietą policijos pareigūnai nebuvo atvykę.

22. Nors įvykio aplinkybės policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotos, tai savaime neturėtų lemti ieškinio atmetimo. Jau pasisakyta, kad įvykio vietą ieškovė nufotografavo. Taigi įvykio mechanizmą, aplinkybes galima nustatyti. Policijos pažymos įrodomoji reikšmė negali būti suabsoliutinta ir būti laikoma vienintele tinkama įrodinėjimo priemone pagrįsti, kad automobilis buvo apgadintas dėl kelio trūkumų. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai neužfiksavo eismo įvykio aplinkybių, neturėtų paneigti nukentėjusio asmens galimybės įrodyti įvykio faktą ir kelio savininko civilinės atsakomybės sąlygas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju įvykio aplinkybės, žalos faktą ir atsiradimo priežastis gali būti nustatyta be policijos pažymos.

23. Žalos faktą patvirtina ieškovės paaiškinimai, pateiktos nuotraukos. Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad remonto metu defektinis aktas nebuvo surašytas. Tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes iš kitų duomenų galima spręsti, kad kontakto su kelio trūkumu metu objektyviai galėjo būti prakirsta padanga ir sulankstytas ratlankis. Pagal prie ieškinio pridėtus 2022 m. balandžio 5 d. čekius, ieškovė patyrė 105 Eur išlaidas. Ieškovės paaiškinimai, čekių informacija patvirtina, kad už ratlankio lyginimą ieškovė sumokėjo 30 Eur, o už dvi įsigytas padangas – 75 Eur (CPK 185 straipsnis).

24. Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 redakcija), 1 priedo Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai 5.3 punkte nustatyta, kad tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Tokie techniniai reikalavimai patvirtina, kad ieškovė, sugadinus vieną padangą, turėjo užtikrinti, jog tos pačios ašies padangos atitiktų nurodytus techninius tapatumo reikalavimus. Dėl to abiejų padangų keitimas yra tos pačios žalos dalis.

25. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad ieškovė įrodė, jog turėjo 105 Eur išlaidas, kurios gali būti laikomos ieškovės patirta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad žalos dydis yra pernelyg didelis, nepagrįstas, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad 2022 m. balandžio 1 d. įvažiavus ieškovei į duobę, buvusią (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamojoje dalyje, kontakto su ties duobės kraštu buvusia šulinio konstrukcija buvo prakirsta ieškovės vairuotojo pusės priekinė padanga, sulankstytas ratlankis. Atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad važiuojamojoje kelio dalyje nebūtų tokių kelio trūkumų, dėl kurių kiltų žala, arba pažymėti trūkumus (pvz., duobes skiriamaisiais ženklais), jog eismo dalyviai galėtų išvengti žalos. Aplinkybė, kad atsakovė gatvių priežiūrai pasitelkė trečiąjį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka fakto, kad atsakovei priklausantis kelias turėjo trūkumų (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, teigia, kad neatliko neteisėtų veiksmų ir kad ieškovė pati atsakinga už kilusią žalą. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

28. Kaip jau paminėta, ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) gatvė įvykio dieną buvo remontuojama, kelio dangos būklė buvo prasta. Iš įvykio vietos nuotraukos (žr. Nuotrauka Nr. 2) matyti, kad priekyje automobilio šalikelėje pastatytas kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“. Šiuo ženklu pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo Kelio ženklai I skyriaus nuostatas žymimi kelio ruožai su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita). Kelio ženklas Nr. 120 yra įspėjamasis kelio ženklas, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių (Kelio ženklai I skyriaus 2 punktas).

29. Kelio ženklas Nr. 120 yra pastatytas priekyje automobilio. Tai reiškia, kad pavojingas kelio ruožas turėjo prasidėti už 50–100 m. Teikdama paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, ieškovė akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės remonto metu nebuvo įspėjamųjų ženklų (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 58 sek.–20 min. 1 sek.; 21 min. 36 sek.–22 min. 6 sek.). Tačiau tai neatitinka Nuotraukos Nr. 2 duomenų.

30. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas nurodė priešingą versiją, kad įspėjamieji ženklai atsižvelgiant į tai, jog kelias buvo remontuojamas, turėjo būti pastatyti ir prieš tikėtiną įvykio vietą. Objektyviai patikrinti ieškovės paaiškinimų, trečiojo asmens versijos dėl ženklų buvimo ar nebuvimo prieš eismo įvykio vietą pagrįstumo nėra galimybių. Prieš įvykio vietą esantis kelio ruožas nebuvo nufotografuotas, policijos pareigūnai įvykio vietos taip pat neapžiūrėjo ir neaprašė. Visgi įvertinus tai, kad kelio ruožas buvo remontuojamas, iš nuotraukos matosi, jog įspėjamasis kelio ženklas dalyje remontuoto kelio ruožo buvo pastatytas, labiau tikėtina, kad kelio ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias“ turėjo būti pažymėtas ir tas (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ruožas, kuriame įvyko įvykis (CPK 185 straipsnis).

31. Prie nurodytos išvados prieitina papildomai atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė neužtikrino, jog policijos pareigūnai apžiūrėtų įvykio vietą. Šis faktas lemia ieškovei nepalankesnį ginčo situacijos vertinimą. Kita vertus, net jeigu kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nebuvo prieš įvykio vietą, ieškovei kaip rūpestingai ir atidžiai vairuotojai turėjo būti aišku, kad važiuoti keliu reikia itin atsargiai dėl atliekamo remonto. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuodavo iš esmės kiekvieną dieną į darbą (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 24 sek.–19 min. 26 sek.; 22 min. 40 sek.–22 min. 48 sek.).

32. Sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis kilo dėl ieškovės didelio neatsargumo, taip pat svarbu, kad duobė ir šulinio konstrukcija buvo ne viduryje kelio kaip paaiškino ieškovė (2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 24 sek.–18 min. 32 sek.), bet važiuojamosios dalies dešiniame krašte (žr. Nuotrauką Nr. 1). Į duobę ieškovė įvažiavo šviesiu paros metu. Iš Nuotraukos Nr. 1 matosi, kad įvykio diena buvo saulėta, nelijo. Taigi nebuvo meteorologinių veiksnių, ribojusių ieškovės matomumą.

33. Atsižvelgiant į visetą paminėtų aplinkybių, spręstina, kad eismo įvykį lėmė ne tiek kelio trūkumai, kiek ieškovės neatsargumas. Kelių eismo taisyklių 128 punkte nustatyta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Ieškovė turėjo neabejotiną galimybę išvengti eismo įvykio ir jo būtų išvengusi, jeigu būtų vairavusi pakankamai rūpestingai: 1) įvykio dieną oro sąlygos buvo geros; 2) duobė ir šulinio konstrukcija buvo važiuojamosios kelio dalies krašte, o ne viduryje kaip akcentavo ieškovė; 3) labiau tikėtina, kad prieš kelio ruožą, kuriame įvyko įvykis, turėjo būti pastatytas kelio ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“; 4) važiuodama remontuojamu ir nelygiu kelio ruožu ieškovė turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, tačiau labiau tikėtina, kad jų nesiėmė. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pagal objektyvias įvykio aplinkybes neturėjo galimybės išvengti įvažiavimo į duobę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

34. Ieškovės neatsargumo laipsnis ir pobūdis sudaro pagrindą konstatuoti, kad žala atsirado dėl didelio ieškovės neatsargumo – ieškovė nebuvo tiek atidi, kiek analogiškomis aplinkybėmis turėtų būti atidus rūpestingas ir apdairus vairuotojas. Ši aplinkybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį šalina atsakovės atsakomybę už kilusią žalą. Remiantis tuo, kas nustatyta ir aptarta, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio danga turėjo trūkumų, tačiau eismo įvykio pagrindinė ir esminė priežastis – neatsargus ieškovės elgesys.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, į bylą nepateikė.

36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl tarp šalių neskirstomos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.