Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1541-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
e2S-1541-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15083-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza (pirm.)
Pareiškėjas
K. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1541-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15083-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-20459-465/2020, kuria atmestas pareiškėjo K. J. skundas dėl antstolio D. B. veiksmų.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. J. (toliau – pareiškėjas) pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio D. B. 2020-04-27 patvarkymą Nr. S-20-35-11129 dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą, patenkinti pareiškėjo 2020-04-08 prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo bei vykdomųjų bylų nutraukimo ir sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus bei nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 6, CBP-15036).

2. Skunde nurodė, kad nepadarė jo atžvilgiu priimtuose nutarimuose nurodytų administracinių teisės pažeidimų ir iki 2020-04-01 apie priimtus nutarimus bei paskirtas administracines baudas nežinojo. Paaiškino, kad 2002 m. gruodžio mėn. laikė vairavimo egzaminą, tačiau neišlaikė teorinio egzamino dalies ir jį perlaikė tik 2003 m. sausio mėn. Teigia, kad iki vairavimo teisių gavimo, neskaitant mokymosi tikslais, pareiškėjas automobilio niekada nevairavo, todėl nebuvo ir negalėjo būti užfiksuotas darant nutarimuose nurodytus kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Šią aplinkybę, pareiškėjo manymu, patvirtina ir tai, kad vairavimo teisė jam buvo suteikta 2003-02-06. Pažymėjo, kad 2003 m. buvo nubaustas už greičio viršijimą, jam buvo skirta piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, tačiau pareiškėjas baudą sumokėjo ir pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui vairavimo teises atsiėmė Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Teigia, kad tuo metu nebuvo informuotas apie jokius kitus padarytus pažeidimus ar jo atžvilgiu skirtas administracines baudas. Nurodė, kad apie padarytus pažeidimus niekada nebuvo informuotas ir apie KET pažeidimus sužinojo tik 2020-04-01, t. y. praėjus beveik 18 metų nuo jų priėmimo, kai antstolis nurašė pinigines lėšas iš jo banko sąskaitos. Teigia, kad 2003 m. išvyko iš Lietuvos Respublikos gyventi į Jungtinę Karalystę ir antstolio siunčiamų pranešimų dėl baudos sumokėjimo negavo. Pareiškėjas mano, kad antstolis, vykdymas vykdomąsias bylas, taip pat pažeidė 2 metų senaties terminą. Teigia, kad antstolis nepateikė jokių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2020 m. būtų atlikęs kokius nors išieškojimo veiksmus. Dėl šių aplinkybių antstolio vykdomieji veiksmai turi būti sustabdyti, o pareiškėjo atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos.

3. Antstolis D. B. 2020-05-25 patvarkymu Nr. S-20-35-13569 netenkino pareiškėjo 2020-05-15 skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 1-5). Antstolis, pasisakydamas dėl skunde išdėstytų argumentų, nurodė, kad neturi teisės spręsti, ar vykdomieji dokumentai (nutarimai) yra išduoti neteisėtai. Nurodė, kad procesinius dokumentus siuntė nutarimuose nurodytais pareiškėjo gyvenamosios vietos adresais bei jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad antstolio siųstas siūlymas susimokėti baudą buvo tinkamai įteiktas pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teigia, kad 2 metų senaties termino nepraleido, nes nuolatos ir nuosekliai vykdomosiose bylose buvo atliekami vykdymo veiksmai, susiję su paskirtų baudų išieškojimu, t. y. skundžiamos užklausos Gyventojų registro tarnybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA), Nekilnojamo turto registro centriniam duomenų bankui, Valstybės įmonei Regitra ir kt. Mano, kad skolininko siekis pasinaudoti senaties institutu vertintinas kaip tęstinis vengimas vykdyti nutarimus, o ne sąžiningas elgesys. Pažymėjo, kad skolininkas, prašydamas antstolio nutraukti vykdomąsias bylas, nenurodė ir nepagrindė nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnyje numatyto pagrindo dėl vykdomųjų bylų nutraukimo.

4. Teisme 2020-06-09 buvo gauti papildomi pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose skolininkas pažymėjo, jog apie KET pažeidimus bei jo atžvilgiu skirtas administracines nuobaudas nebuvo informuotas (b. l. 16-18). Pateikė Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus pagal kurį pareiškėjui surašytų administracinės teisės pažeidimų protokolo vykdymas nutrauktas 2014-01-01 suėjus senaties terminui. Pareiškėjas taip pat pateikė 2020-06-02 prašymą priteisti iš antstolio 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.

5. Suinteresuotas asmuo – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-26 nutartimi pareiškėjo K. J. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų atmetė (b. l. 20-24).

7. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

7.1 Pareiškėjas buvo nubaustas už automobilio vairavimą neturint dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę. Tuo pagrindu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai, kad jis negalėjo būti nubaustas už KET pažeidimus, nes tuo metu dar neturėjo leidimo vairuoti transporto priemonę, atmestini kaip nepagrįsti;

7.2 2002-09-06 nutarime Nr. 1494, 2002-09-10 nutarime Nr. 1533, 2002-09-26 nutarime Nr. a1367 nurodyti tikslūs pareiškėjo asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė, asmens kodas. Atsižvelgus į tai, teismas neturi teisinio pagrindo laikyti, kad Vilniaus rajono Kelių policijos išrašyti nutarimai priimti neteisėtai ar įvyko klaida nurodant KET pažeidimus padariusio asmens duomenis. Aplinkybę, jog pareiškėjas padarė nutarimuose padarytus pažeidimus patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktas 2020-05-19 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus;

7.3 Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, antstolis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m. periodiškai teikė užklausas dėl pareiškėjo turimų banko sąskaitų, laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. teikė užklausas SODRAI, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Gyventojų registro tarnybai, taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 11–19; 23–32; 36–58; 60–61). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomojo dokumento gavimo bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo;

7.4 Antstolis neadministruoja administracinio nusižengimo registro bei jame esančių duomenų, jo užvesta vykdomoji byla yra vykdoma pagal CPK nuostatas, o ne pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, todėl pagrindo pripažinti, jog senaties terminas suėjo 2014 metais, nėra;

7.5 Teismo vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad jis apie Vilniaus raj. Kelių policijos paskirtas baudas nebuvo informuotas, 2003 m. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystė, o antstolis siuntė pranešimus adresais, kuriuose skolininkas negyveno. Remiantis Gyventojų registro tarnybos 2005-04-18 pažyma ir 2008-02-05 išrašu, pareiškėjas nuo 2002-12-04 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 10; 33). Antstolio 2002-04-27 siūlymas susimokėti baudą buvo tinkamai įteiktas pareiškėjo giminaičiui 2002-04-30 adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, laikytina, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie antstolio vykdomas bylas jo atžvilgiu;

7.6 Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis vykdomosios bylos eiga, turimu įsiskolinimu ir jo grąžinimu ar aktyviais veiksmais siekęs padengti turimą įsiskolinimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas nėra baigti ir vykdymo veiksmai užsitęsė būtent dėl paties skolininko, o ne antstolio, veiksmų, todėl senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir jį taikyti bei nutraukti vykdomąją bylą nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 31-34).

9. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

9.1. Nei pareiškėjas, nei jo giminaičiai nebuvo informuoti apie pareiškėjo atžvilgiu skirtas administracines nuobaudas bei antstolio užvestas vykdomąsias bylas. Teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, kad antstolio 2002-04-27 siūlymas dėl skolos apmokėjimo 2002-04-30 buvo tinkamai įteiktas adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo giminaičiui, tačiau pareiškėjas skolos geruoju nesumokėjo. Aplinkybė dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjo giminaičiui byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais;

9.2. Pažymėtina, kad remiantis vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, antstolis šiose vykdomosiose bylose neatliko jokių vykdymo veiksmų iki pat 2005 m., t. y. praėjus jau daugiau kaip 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo ir vykdomųjų bylų užvedimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, antstolis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m. periodiškai teikė užklausas dėl pareiškėjo turimų banko sąskaitų. Pareiškėjo atžvilgiu antstolis yra užvedęs vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolio teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje matyti, kad nutarimas Nr. 1494 pagal kurį užvesta minėta vykdomoji byla, antstolio gautas dar 2002-10-23, tačiau pirmasis antstolio vykdomasis veiksmas, apie kurį pareiškėjas bent teoriškai galėjo sužinoti (t. y. siūlymo sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas išsiuntimas), buvo atliktas tik 2005-03-24. Antstolio teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje matyti, kad nutarimas Nr. 1533 pagal kurį užvesta minėta vykdomoji byla, antstolio gautas dar 2002-11-15, tačiau pirmasis antstolio vykdomasis veiksmas, apie kurį pareiškėjas bent teoriškai galėjo sužinoti (t. y. siūlymo sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas išsiuntimas), buvo atliktas tik 2005-03-29. Antstolio teismui pateiktoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje matyti, kad nutarimas Nr. 1533 pagal kurį užvesta minėta vykdomoji byla, antstolio gautas dar 2002-11-15, tačiau pirmasis antstolio vykdomasis veiksmas, t. y. siūlymo sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas išsiuntimas, buvo atliktas tik 2005-03-31. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad visos pareiškėjo atžvilgiu antstolio užvestose vykdomosiose bylose vykdymo veiksmai buvo pradėti atlikinėti praėjus daugiau nei dviem metams po vykdomųjų dokumentų gavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo K. J. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog nei jis, nei jo giminaičiai nebuvo informuoti apie pareiškėjo atžvilgiu skirtas administracines nuobaudas bei antstolio užvestas vykdomąsias bylas. Ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolio 2002-04-27 siūlymas dėl skolos apmokėjimo 2002-04-30 buvo tinkamai įteiktas pareiškėjo giminaičiui, kadangi aplinkybė dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjo giminaičiui byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą išsiunčiamas registruota pašto siunta arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122-123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

14. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje klaidingai nurodė, kad vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio siūlymas susimokėti baudą buvo priimtas 2002-04-27, o tinkamai įteiktas pareiškėjo giminaičiui 2002-04-30. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad vykdomas 2002-09-10 nutarimas Nr. 1533 antstolio kontoroje buvo gautas 2002-11-15 (vykd. b. l. 1), 2005-04-27 buvo priimtas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 8), kuris siųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 10; 33). Antstolio siūlymas 2005-04-30 buvo įteiktas pareiškėjo K. J. giminaičiui (siuntos lapelyje nurodyta „diedukas“), kuris priimdamas procesinius dokumentus, prisiėmė ir pareigą juos perduoti adresatui (vykd. b. l. 9). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad procesinius dokumentus priėmusio asmens gyvenamoji vieta buvo kita, nei skolininko gyvenamoji vieta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolio siūlymas buvo įteiktas kartu su skolininku gyvenančiam pilnamečiam asmeniui, dėl to nebuvo pažeistos šio procesinio dokumento įteikimo sąlygos, nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nesutiktina su apeliantu, jog aplinkybė dėl procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjo giminaičiui byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais.

16. Kitose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio pareiškėjui siųsti dokumentai grįžo neįteikti, siųstų korespondencijų neatsiėmus, nors buvo siųsti tiek pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tiek ir kitais žinomais adresais (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2, 9, 18; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3, 4, 7). Procesinių dokumentų įteikti per darbovietę antstoliui nepavyko, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas K. J. niekur nedirbo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 19, 22-24).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą – užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Vykdomųjų bylų medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, kad antstolis viso proceso metu siekė išnaudoti ne vieną dokumentų įteikimo būdą, siekdamas nepažeisti vykdymo proceso šalių teisėtų interesų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, remiantis vien apelianto nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebuvo ar negalėjo būti informuotas apie vykdymo veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus bei, kad antstolis nesiėmė veiksmų informuoti skolininką apie pradėtus vykdymo veiksmus.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog ir pats skolininkas nebuvo pakankamai rūpestingas ir sąžiningas, kadangi nors antstoliui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir nurodė, kad nuo 2003 m. išvyko iš Lietuvos ir pradėjo gyventi Jungtinėje Karalystėje, tačiau nedeklaravo savo išvykimo iš Lietuvos, taip apsunkindamas jam siunčiamų procesinių dokumentų įteikimą.

19. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu antstolio užvestose vykdomosiose bylose vykdymo veiksmai buvo pradėti atlikinėti praėjus daugiau nei dviem metams po vykdomųjų dokumentų gavimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad antstolis laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m. periodiškai teikė užklausas dėl pareiškėjo turimų banko sąskaitų. Teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

20. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, išaiškinta, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (šiuo atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-22 nutartis. priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

22. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skolininko atžvilgiu priimti nutarimai vykdymui buvo perduoti laikantis ATPK 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, tačiau apeliantas nurodė, jog vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos tuo pagrindu, kad antstolis jose neatliko jokių vykdymo veiksmų du metus nuo vykdomųjų dokumentų gavimo dienos.

23. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2015-06-08 nuolat teikė užklausas dėl apelianto turimų banko sąskaitų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 11–12, 15-19, 24-27, 31-32, 38-55), nuo 2002-12-06 iki 2018-01-08 nuolat teikė užklausas SODRAI dėl apelianto darbovietės (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 7, 12-13, 16, 18-19, 23, 25, 27-30, 32, 36-37, 40, 43, 45, 56-57, 61 ir kt.), teikė užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini b. l. 58), užklausas Gyventojų registro tarnybai (vykdomosios bylos Nr. duomenys neskelbtini b. l. 6, 10, 33, 60).

24. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog kitose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, jog antstolis būtų atlikęs kokius nors vykdymo veiksmus nuo vykdomųjų dokumentų priėmimo iki 2005 metų, kai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-03-31 buvo priimtas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4), o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – 2005-03-24 siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 2), savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas vykdė tas pats antstolis, todėl kiekvienoje atskiroje vykdomojoje byloje tapačių duomenų apie skolininką užklausų vykdymas, teismo vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo bei būtų sudarytos prielaidos dirbtinai didinti vykdymo išlaidas. Todėl pasinaudojimas duomenimis, gautais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateisinamas ir pagrįstas. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad antstolis vykdomosiose bylose neatliko jokių vykdymo veiksmų du metus nuo vykdomųjų dokumentų gavimo dienos.

25. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, o per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų.

26. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Atsižvelgiant į tai, apelianto samprotavimai, jog jis nepadarė priimtuose nutarimuose nurodytų administracinės teisės pažeidimų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju nespręstinas vykdomųjų dokumentų teisėtumo klausimas.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo K. J. skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apelianto K. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-26 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza