- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2-14585-639/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05405-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Eglė Tamašauskaitė
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Akcinei bendrovei „Swedbank“, tretysis asmuo A. M., dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašė pripažinti šalių sudarytos 2006 m. spalio 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 11.2.1.1 ir 11.2.2.1 punktus (papunkčius) negaliojančiais bei pripažinti atsakovo „Swedbank“, AB su ieškove M. M. bei trečiuoju asmeniu A. M. 2006 m. spalio 3 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigoti šalis vykdyti sutartį atidedant visus mokėjimus pagal sutartį vienerių metų terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2.1. Nurodė, kad 2006 10 03 d. atsakovas su ieškove ir jos sutuoktiniu trečiuoju asmeniu A. M. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 995 000 Lt paskolos, terminui iki 2044-10-02 d., žemės sklypo ir namo dalies (duomenys neskelbtini), pirkimui, minėtos gyvenamojo namo dalies statybos ir apdailos darbų užbaigimui.
2.2. Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeista: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, 2) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, 3) kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
2.3. 2024 metų gale dėl ieškovės ir sutuoktinio šeiminių nesutarimų pagal kredito sutartį susidarė įsiskolinimas.
2.4. 2025-03-04 d. raštu bankas pareikalavo padengti tai dienai susidariusį 7 956,62 Eur. įsiskolinimą, nurodė, kad to nepadarius, bankas nuo 2025-04-08 d. vienašališkai nutraukia sutartį
2.5. 2025-05-05 el. laišku ieškovė informavo banką, kad dėl nesutarimų su sutuoktiniu šiuo metu neturi galimybių padengti įsiskolinimo, reikia laiko, todėl būtų tikslinga atidėti einamųjų ir kitų susijusių įmokų mokėjimą pagal kredito sutartį vienerių metų terminui. Dėl teisminių ginčų bendravimas su sutuoktiniu yra nutrūkęs, iš jo ar iš jo advokatės ieškovė nėra gavusi jokios informacijos aptariamu įmokų pagal paskolos sutartį atidėjimo klausimu. Kadangi bankas nurodo, jog projektas ruošiamas ne vien pagal ieškovės, o pagal abiejų kredito gavėjų pateiktus prašymus, ieškovė paprašė banko pagal galimybes tarpininkauti abiejų kredito gavėjų komunikacijoje, t. y. informuoti, ar A. M. sutinka su banko minimaliomis sąlygomis: bendrai sumokėti pradelstas palūkanas ir delspinigius bei sutarties sąlygų keitimo mokestį. Ieškovė pažymėjo, jog antra vertus, abiejų kredito gavėjų sutikimas sutarties keitimui būtų privalomas, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Šiuo atveju taip nėra. Be to: 1) įmokų pagal kredito sutartį atidėjimo prašė abu kredito gavėjai, 2) toks sutarties pakeitimas ne pablogins, o pagerins abiejų kredito gavėjų padėtį, jų prašomu būdu, dėl ko negalima bus jo (pakeitimo) laikyti kredito gavėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Todėl tuo atveju, jei A. M. nesutinka prisidėti prie pradelstų palūkanų, delspinigių bei sutarties sąlygų keitimo mokesčio sumokėjimo, sutartis gali būti pakeista ir vien pagal ieškovės prašymą, be sutuoktinio sutikimo, ieškovei vienai sumokant pradelstas palūkanas ir delspinigius bei sutarties sąlygų keitimo mokestį. Sutarties pakeitimo pasirašymo būdas yra antrinis techninis klausimas, dėl jo problemų neturėtų kilti.
2.6. Tos pačios dienos el. laišku bankas informavo, kad 2025 04 29 d. bendraskolis A. M. pranešė bankui, kad sumokėti pradelstų palūkanų ir planuojamo sąlygų keitimo mokesčio neturi galimybės. Nurodė, jog ieškovė kartu su sutuoktiniu yra solidariai atsakingi pagal kredito sutartį, todėl bet kokie sprendimai dėl kredito sutarties pakeitimo pagal vieno kredito gavėjo prašymą yra nepriimami. Aptartas paskolos pertvarkymas – kredito dalių atidėjimas yra svarstomas tik todėl, kad yra gauti abiejų kredito gavėjų prašymai.
2.7. 2025-04-01 d. raštu ieškovė pateikė bankui prašymą atidėti įmokų pagal 2006-10-03 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) mokėjimą vienerių metų terminui dėl susiklosčiusių aplinkybių šeimoje.
2.8. 2025-04-02 d. raštu, siekdamas įvertinti ieškovės finansinę situaciją, bankas paprašė pateikti informaciją apie ieškovės apie turimas pajamas, įsipareigojimus.
2.9. 2025-04-03 d. el. laišku bankas informavo, kad 2025-04-07 d. bus parašytas raštas dėl 2025-03-04 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) anuliavimo ir tą pačią dieną pasirašytas naujas raštas / pretenzija dėl kredito sutarties nutraukimo (duotas naujas 35 d. terminas).
2.10. 2025-04-07 raštu bankas atšaukė 2025-03-04 pretenzijoje nurodytą pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, paprašė iki 2025-04-18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas ir tuo pat metu kitu raštu pareikalavo padengti įsiskolinimą iki 2025-05-12 d., įspėdamas apie sutarties nutraukimą.
2.11. Ieškovė bankui pateikė prašomus dokumentus apie pajamas, 2025-04-24 d. el. laišku bankas informavo, kad pagal abiejų kredito gavėjų pateiktus prašymus ir pajamų dokumentus yra ruošiamas projektas sprendimo priėmimui. Po sprendimo priėmimo, susitarimas turi būt pasirašytas iki 2025-05-12 d. , t. y. iki pretenzijos dėl kredito sutarties nutraukimo termino pabaigos. Atkreipė dėmesį, kad esant teigiamam banko sprendimui, prieš pasirašant susitarimą reikia sumokėti pradelstas palūkanas ir delspinigius, t. y. ~ 6 400 Eur bei sutarties sąlygų keitimo mokestį - ~ 100 Eur. Taip pat informavo, kad susitarimą dėl kredito dalių atidėjimo turi pasirašyti abu kredito gavėjai.
2.12. 2025-05-05 d. el. laišku ieškovė informavo banką, kad dėl nesutarimų su sutuoktiniu šiuo metu neturi galimybių padengti įsiskolinimo, reikia laiko, todėl būtų tikslinga atidėti einamųjų ir kitų susijusių įmokų mokėjimą pagal kredito sutartį vienerių metų terminui. Dėl teisminių ginčų bendravimas su sutuoktiniu yra nutrūkęs, iš jo ar iš jo advokatės ieškovė nėra gavusi jokios informacijos aptariamu įmokų pagal paskolos sutartį atidėjimo klausimu. Kadangi bankas nurodo, jog projektas ruošiamas ne vien pagal ieškovės, o pagal abiejų kredito gavėjų pateiktus prašymus, ieškovė paprašė banko pagal galimybes tarpininkauti abiejų kredito gavėjų komunikacijoje, t. y. informuoti, ar A. M. sutinka su banko minimaliomis sąlygomis: bendrai sumokėti pradelstas palūkanas ir delspinigius bei sutarties sąlygų keitimo mokestį. Ieškovė pažymėjo, jog antra vertus, abiejų kredito gavėjų sutikimas sutarties keitimui būtų privalomas, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma. Šiuo atveju taip nėra. Be to: 1) įmokų pagal kredito sutartį atidėjimo prašė abu kredito gavėjai, 2) toks sutarties pakeitimas ne pablogins, o pagerins abiejų kredito gavėjų padėtį, jų prašomu būdu, dėl ko negalima bus jo (pakeitimo) laikyti kredito gavėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Todėl tuo atveju, jei A. M. nesutinka prisidėti prie pradelstų palūkanų, delspinigių bei sutarties sąlygų keitimo mokesčio sumokėjimo, sutartis gali būti pakeista ir vien pagal ieškovės prašymą, be sutuoktinio sutikimo, ieškovei vienai sumokant pradelstas palūkanas ir delspinigius bei sutarties sąlygų keitimo mokestį. Sutarties pakeitimo pasirašymo būdas yra antrinis techninis klausimas, dėl jo problemų neturėtų kilti.
2.13. Tos pačios dienos el. laišku bankas informavo, kad 2025 04 29 d. bendraskolis A. M. pranešė bankui, kad sumokėti pradelstų palūkanų ir planuojamo sąlygų keitimo mokesčio neturi galimybės. Nurodė, jog ieškovė kartu su sutuoktiniu yra solidariai atsakingi pagal kredito sutartį, todėl bet kokie sprendimai dėl kredito sutarties pakeitimo pagal vieno kredito gavėjo prašymą yra nepriimami. Aptartas paskolos pertvarkymas – kredito dalių atidėjimas yra svarstomas tik todėl, kad yra gauti abiejų kredito gavėjų prašymai.
2.14. Tos pačios dienos el. laišku ieškovė, tokiu atveju, paprašė banko apsvarstyti galimybę atidėti metams ir pradelstų palūkanų su delspinigiais sumokėjimą, kadangi jai vienai šiuo metu laikini finansiniai sunkumai to neleidžia padaryti.
2.15. 2025-05-12 d. ieškovė el. laišku kreipėsi į banką nurodžiusi, jog negavo atsakymo į paskutinį prašymą.
2.16. 2025-05-13 d. el. laišku bankas atsakė, jog atsižvelgiant tai, jog abu kredito gavėjai nurodė, jog negali sumokėti pradelstų palūkanų ir delspinigių, bankas negali toliau svarstyti kredito dalių atidėjimo klausimo ir lieka galioti 2025-04-07 d. raštas/pretenzija dėl kredito sutarties nutraukimo (numatytas įsiskolinimo sumokėjimo terminas iki 2025-05-12 d.), Šiandien, t. y. 2025-05-13 kredito sutartis bus nutraukta).
2.17. Teigė, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovė dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo priversta kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir sutarties modifikavimo. Nurodė, kad ieškovė bei trečiasis asmuo yra fiziniai asmenys, o bankas – verslininkas. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Ginčo sutarties specialiosios dalies skyriuje „Kredito paskirtis“ įtvirtinta, kad kredito paskirtis yra gyvenamojo namo dalies su žemės sklypo dalimi, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui, minėtos gyvenamojo namo dalies statybos užbaigimui ir apdailos darbų užbaigimui. Sutarties objektas (gyvenamojo namo įsigijimas ir įrengimas) suponuoja, kad kredito sutarties tikslas yra susijęs su skolininkų asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Šalių sudarytos kredito sutarties 11.2.1.1 punkte nustatyta banko teisė, ne mažiau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų). Kredito sutarties 11.2.1.1 punkte numatyta galimybė bankui nutraukti kredito sutartį skolininkui pavėlavus sumokėti bent vieną mokėjimą, be to, numatytas tik penkiolikos dienų įspėjimo terminas. Tuo tarpu kredito sutartis sudaryta 38 metams, 2007 metų gale į eurus konvertuotas paskolos likutis buvo 287 084,12 Eur iki kredito sutarties nutraukimo padengta 60 000 Eur visos skolos (įskaitant palūkanas), kredito sutartis užtikrinta žemės sklypo ir gyvenamojo namo, taip pat kavinės-baro hipoteka, todėl akivaizdu, kad sutarties sąlyga, pagal kurią bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas kaip kredito sutarties vienašalis nutraukimo prieš terminą pagrindas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojo, teises ir interesus, nes pastato jį į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis. Tokia ginčo šalių sudarytos kredito sutarties nuostata pripažintina nesąžininga. Tais pačiais motyvais pripažintina nesąžininga ir kredito sutartis bendrosios dalies 11.2.2.1 punkto sąlyga, pagal kurią bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 15 (penkiolika) kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą jeigu paaiškėja konkrečios aplinkybės, leidžiančios numatyti, kad kredito gavėjai sutartyje numatytais terminais negrąžins kredito ar jo dalies ir/ar nesumokės kitų mokėjimų. Pažymėjo, jog ši sutarties sąlyga yra abstraktesnė, nei aptarta 11.2.1.1 punkto sąlyga, kadangi susieta su neįvardintomis aplinkybėmis, o su subjektyvia banko nuomone „leidžiančia numatyti“. Pažymėjo, jog susidaręs įsiskolinimas yra nedidelis lyginant su visa 288 778,85 Eur. kredito suma, taip pat ir atidėjimo terminas yra mažas lyginant tiek su 19 metų sutarties vykdymu, tiek su visu 38 metų sutarties terminu, todėl negalima teigti, jog dėl laikino įmokų uždelsimo bankas negaus to, ko tikėjosi iš ilgalaikės sutarties ir kad paskolos gavėjų galimų finansinių sunkumų negalėjo protingai numatyti. Taip pat pažymėjo, kad bankas iš esmės tik imitavo bandymą išspręsti susiklosčiusią situaciją atidedant mokėjimo terminus, 2025 04 02 d. el. laiške nurodęs, jog įvertinęs abiejų kredito gavėjų mokumą, galėtų svarstyti kredito dalių atidėjimą 6-12 mėn., 2025-04-07 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašęs iki 2025-04-18 d. pateikti informaciją apie pajamas priedas Nr. 9, 1 psl., bet tuo pat metu reikalaudamas vykdyti sutartį, kaip ir tos pačios dienos 2025-04-07 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu įspėdamas apie sutarties nutraukimą. Tokiomis aplinkybėmis, t. y. kredito gavėjams jau kelis mėnesius neturint galimybių dengti įsiskolinimo, jie turėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių skolinantis, kas savo ruožtu suteiktų bankui priežastį vienašališkai nutraukti sutartį pagal 11.2.1.4 punktą dėl sutarties 10.2 punkto nuostatų, ribojančių kredito gavėjų teisę prisiimti finansinius įsipareigojimus, pažeidimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės įsitikinimu, yra teisinis pagrindas vienašališką sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu ir dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis) pakeisti šalių sudarytą kredito sutartį atidedant piniginių prievolių pagal sutartį vykdymą vienerių metų terminui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ieškinyje bei dublike nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą bei tripliką kuriuose nurodė, kad ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti ir dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas.
4.1. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo jau nuo 2024 metų rugsėjo mėn. pradėjo nevykdyti įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Iš Kredito sutartimi suteikto kredito Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitos matyti, kad nuo 2024-09-30 d., ieškovė ir trečiasis asmuo jau tuo metu neturėjo finansinių galimybių laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir nemokėjo ne tik kredito dalinių gražinimo įmokų, bet ir tinkamai nemokėjo palūkanų. Dėl šios priežasties jiems buvo pastoviai skaičiuojami delspinigiai. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank" juos apie tai 2024-11-04 ir 2024-11-29 informavo priminimais. Atsakydamas į vieną iš tokių priminimų, trečiasis asmuo informavo, jog nuo 2020-01-07 d. nebegyvena Lietuvoje, yra išvykęs gyventi ir dirbti į Ispaniją, su ieškove gyvena skyrium ir inicijuoja santuokos nutraukimo procesą. Kituose savo raštuose ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog dėl sudėtingo tarpusavio bendravimo jie negali susitarti dėl prievolės „Swedbank" vykdymo, todėl kiekvienas atskirai teikia savo prašymus. Taip pat kiekvienas iš jų nurodė, jog įmokas „Swedbank" turėjo mokėti ne jis, o solidarusis skolininkas. Tai, kad nerandamas sprendimo dėl Kredito sutarties vykdymo sąlygotas kredito gavėjų tarpusavio nesutarimų patvirtina ir jų tarpusavio susirašinėjimas, kurį „Swedbank" pateikė trečiasis asmuo. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo toliau nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank" juos apie tai informavo 2024-12-10 d. pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) bei 2025-01-17 pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi „Swedbank" periodiškai abu kredito gavėjus informuodavo dėl įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdymo. Taip pat pažymėjo, kad pranešimuose buvo numatyta, kad, jei dėl kokių nors priežasčių kredito gavėjai negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, jie gali teikti „Swedbank" motyvuotus prašymus dėl įvairių sutarties sąlygų pakeitimų. Tačiau dėl kredito gavėjų tarpusavio nesutarimų, jie neteikė bendro prašymo nepaisant, to, jog „Swedbank" kas kartą pažymėdavo, jog tais atvejais, kai sutartis sudaryta su bendraskoliais, „Swedbank" negali svarstyti Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, nesant abiejų bendraskolių prašymo. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo toliau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito dalinių gražinimo įmokų, „Swedbank" 2025-03-04 d. pirmą kartą išsiuntė pranešimą dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo. Pranešimo dėl Kredito sutarties nutraukimo išsiuntimo metu ieškovės ir trečiojo asmens pradelsti įsipareigojimai pagal kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 7 956,62 EUR, buvo pradelsta sumokėti 7 kredito gražinimo įmokas ir skola nuolat didėjo. Po šio pranešimo išsiuntimo buvo gauti abiejų kredito gavėjų prašymai dėl įmokų atidėjimo, todėl 2025-04-07 d. „Swedbank" abiem kredito gavėjams išsiuntė pranešimus „Dėl kredito sutarties galiojimo", kuriuose buvo pažymėta, jog atšaukiamas „Swedbank" pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir kredito gavėjams nustatomas terminas iki 2025-04-18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas. Gavus šią informaciją, „Swedbank" galėtų svarstyti Kredito sutarties įmokų atidėjimo galimybę.
4.2. 2025-04-07 d. raštu „Swedbank“ atšaukė 2025-03-04 pretenzijoje nurodytą pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, paprašė iki 2025-04-18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas ir tuo pat metu kitu raštu pareikalavo padengti įsiskolinimą iki 2025-05-12, antrą kartą įspėdamas apie sutarties nutraukimą. Šio pranešimo dėl Kredito sutarties nutraukimo išsiuntimo metu ieškovės ir trečiojo asmens pradelsti Įsipareigojimai pagal kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo 9 258,12 EUR, buvo pradelsta sumokėti 8 kredito gražinimo įmokas ir skola toliau didėjo.
4.3. Gavęs abiejų kredito gavėjų prašymus dėl paskolos įmokų atidėjimo bei įvertinęs abiejų kredito gavėjų finansines galimybes, „Swedbank" 2025-04-24 el. paštu abu kredito gavėjus informavo, kad svarstys kredito dalių atidėjimą, tik padengus dalį esamo įsiskolinimo pagal Kredito sutartį, t.y. ~ 6400 EUR pradelstas palūkanas bei delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad abu kredito gavėjai „Swedbank" informavo, jog sumokėti prašomos dalies įsiskolinimo pagal Kredito sutartį neturi galimybės, „Swedbank" negalėjo toliau svarstyti kredito dalių atidėjimo klausimo.
4.4. Nepadengus susidariusio įsiskolinimo 2025-04-07 d. „Swedbank" pretenzijoje nustatytu terminu, 2025-05-13 d. Kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
4.5. Taigi, pradelsta ieškovės ir trečiojo asmens skola pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo dieną buvo 9 258,12 Eur ir jie buvo pradelsę sumokėti 8 kredito gražinimo dalines įmokas. Ieškovės ir trečiojo asmens pradelsta skola „Swedbank" 2025-05-29 d. duomenimis pagal Kredito sutartimi suteiktą kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 228,783.32 Eur.
4.6. Pažymėjo, kad kredito sutartis buvo nutraukta remiantis kreditavimo veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), nustato, kad esminės kreditavimo sutarties sąlygos yra pinigų perdavimas (iš kredito davėjo pusės), bei kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas (iš kredito gavėjo pusės) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas ne dėl atskiro ir/ar pavienio Kredito sutarties pažeidimo (pvz. vienos mėnesinės įmokos nesumokėjimo), bet esant ir tebesitęsiant sistemingam ir ilgam, prievolės pažeidimui. Pažymėjo ir tai, kad nors kredito gavėjai neturėjo finansinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimų ir mokėti dalines kredito gražinimo įmokas pagal Kredito sutartį ,„Swedbank" iš karto nenutraukė sutarties. Nuo 2024-11-04 periodiškai abu kredito gavėjus informuodavo dėl įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdymo. Pranešimo dėl Kredito sutarties nutraukimo dienos duomenimis ieškovė ir trečiasis asmuo buvo nesumokėję 8 dalinių kredito gražinimo įmokų, t.y. jie ilgiau kaip pusę metų visiškai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo patys nurodė, jog neturi finansinių galimybių sumokėti net pradelstų palūkanų ir delspinigių pagal Kredito sutartį, kas patvirtino jų sunkią finansinę padėtį. Pažymėjo, kad teismui pateikiama Kredito sutarties vykdymo ataskaita patvirtina, jog po Kredito sutarties nutraukimo nei vieno ieškovės, nei atsakovo finansinė padėtis nepasikeitė ir jie nesumokėjo nei vienos kredito dalinių kredito gražinimo įmokų mokėjimų.
4.7. Kredito sutarčių nutraukimo dieną ieškovė ir atsakovas savo įsipareigojimų vykdymą buvo pradelsę ilgą laiką (ilgiau kaip 8 mėnesius, taip pat Ieškovai buvo negrąžinę daugiau kaip 9 258,12 EUR dydžio suteiktų kredito sumų) ir „Swedbank" prarado galimybę pagrįstai tikėtis, kad jie įvykdys Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir grąžins kreditą. Egzistuojant akivaizdžiai Kredito sutarties neįvykdymo rizikai bei tolimesniam skolos augimui, „Swedbank", kaip finansų įstaiga, privalėjo imtis priemonių šiai rizikai sumažinti. Kadangi įstatymai imperatyviai reikalauja, kad finansų įstaiga valdytų turimą kredito riziką bei imtųsi aktyvių veiksmų jai mažinti, nutraukdama Kredito sutartis, kurių gražinimas buvo užtikrintas taip pat ir to paties nekilnojamojo turto įkeitimu, „Swedbank" tinkamai įvykdė pareigą iš savo įsipareigojimų laiku nevykdančių klientų reikalauti kreditą grąžinti prieš terminą, bei realizuoti turimas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones.
4.8. Teigė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad „Swedbank" kreditavimo santykiuose su jais buvo stipresnioji sandorio šalis ir nebendradarbiavo - tik imitavo bandymą išspręsti susiklosčiusią situaciją atidedant mokėjimo terminus. Kaip jau minėta, gavus abiejų kredito gavėjų prašymus dėl įmokų atidėjimo, 2025 04 07 d. „Swedbank" abiem kredito gavėjams išsiuntė pranešimus „Dėl kredito sutarties galiojimo", kuriuose buvo pažymėta, jog atšaukiamas „Swedbank" pranešimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir kredito gavėjams nustatomas terminas iki 2025 04 18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas. Įvertinęs abiejų kredito gavėjų finansines galimybes, „Swedbank" 2025-04-24 el. paštu abu kredito gavėjus informavo, kad svarstys kredito dalių atidėjimą, tik padengus dalį esamo įsiskolinimo pagal Kredito sutartį - pradelstas palūkanas bei delspinigius ~ 6400 EUR. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu kredito gavėjai informavo, jog sumokėti šios dalies įsiskolinimo pagal Kredito sutartį neturi galimybės, „Swedbank" negalėjo toliau svarstyti kredito dalių atidėjimo klausimo. Pažymėjo ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė ir trečiasis asmuo būtų pripažinti silpnesniąja Kredito sutarties šalimi, toks jų statusas neatleistų jų nuo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo.
4.9. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nei „Swedbank", nei teismui nėra pateikę jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad bent vieno iš jų finansinė padėtis yra tokia, jog egzistuoja galimybė vykdyti priimtus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Priešingai ir pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad neturi galimybių padengti įsiskolinimo ir mokėti kredito įmokų.
4.10. Vien ta aplinkybė, kad „Swedbank“ dėl ilgalaikio ieškovės ir trečiojo asmens nemokumo prarado pasitikėjimą jų galimybėmis įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir grąžinti suteiktą kreditą, nesudaro pagrindo teigti, kad „Swedbank“ neteisėtai nutraukė Kredito sutartį. Po kredito išmokėjimo Kredito sutarties vykdymas iš esmės priklausė nuo kredito gavėjų valios ir noro, todėl ieškovė nepagrįstai kaltina „Swedbank“ tariamai neteisėtai nusprendus nebetęsti bendradarbiavimo su įsipareigojimų nebevykdančiais kredito gavėjais.
4.11. Ieškovė ir trečiasis asmuo negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad Kredito sutartis niekada nebus nutraukta, t.y. kitaip sakant, kad jiems niekada nereikės grąžinti kredito. Tokių lūkesčių „Swedbank“ nei vienam iš kredito gavėjų nebuvo suteikęs. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad griežtas kredito sutarčių sąlygų laikymasis „Swedbank“ neturėjo esminės reikšmės ir kad „Swedbank“ nebuvo suinteresuotas dalinių kredito įmokų susigražinimu. Į bylą pateikė Turto arešto aktu registro išrašus, iš kuriu matyti, kad ne tik „Swedbank“, bet ir kiti kreditoriai prarado pasitikėjimą ieškove, ir dėl nevykdomų įsipareigojimų inicijavo priverstinius išieškojimo procesus iš ieškovės turto, įskaitant ir įkeisto „Swedbank“. Taigi faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo labai ilgą laiką nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokėjo kredito dalinių grąžinimo įmokų, nemokėjo palūkanų. Kaip jau minėta, buvo praleisti 8 dalinių kredito gražinimo įmokų sumokėjimo terminai. Taigi „Swedbank“ negavo iš Kredito gavėjų to, ko teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti sudarydamas Kredito sutartį. Kredito sutarties vykdymo istorija, palūkanų ir kredito dalinių grąžinimo įmokų mokėjimų pažeidimas, taip pat pradelstos skolos sistemingas didėjimas „Swedbank“ suteikė pakankamą ir protingą pagrindą nesitikėti, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Dėl minėtos priežasties „Swedbank“ priėmė teisėtą sprendimą inicijuoti suteikto kredito grąžinimą prieš terminą.
4.12. Ieškovė ir trečiasis asmuo buvo tinkamai eile pranešimų informuoti (dėl to ginčo byloje nėra) apie gresiantį Kredito sutarties nutraukimą, tačiau nesiėmė tinkamų veiksmų, kad išvengtų tokių pasekmių. „Swedbank“ pranešimuose apie Kredito sutarties nutraukimą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti laiku neįvykdyti įsipareigojimai sumokėti pradelstas įmokas bei išdėstytas suprantamas įspėjimas apie Kredito sutarties nutraukimą prieš terminą. Pranešimų turinys leidžia aiškiai suprasti, kad Kredito sutartis nutraukiama dėl ilgą laiką nevykdomų įsipareigojimų.
4.13. Nutraukdamas Kredito sutartis „Swedbank“ tinkamai pasinaudojo turima teise bei įvykdė įstatyminę pareigą valdyti kredito riziką, susijusią su nemokaus kliento įsipareigojimų vykdymu. Ieškovė ieškinyje net neužsimena, kad Kredito sutartis buvo nutraukta pažeidžiant Kredito sutartyje nurodytas nutraukimo sąlygas, kas patvirtina, kad „Swedbank" Kredito sutartį nutraukė laikydamasi nutraukimo sąlygų.
4.14. CK 6.217 straipsnis nustato, kad šalys gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokie Kredito sutarties pažeidimai, kuriuos atliko ieškovė ir trečiasis asmuo yra esminiai Kredito sutarties pažeidimai ne tik remiantis Kredito sutarties sąlygomis, bet ir CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, todėl „Swedbank" pagrįstai sutartį nutraukė. Savalaikis periodinių įmokų mokėjimas kredito davėjui yra esminė kredito sutarties tinkamo vykdymo sąlyga. Pagrindinis ieškovės ir trečiojo asmens įsipareigojimas pagal Kredito sutartį buvo pareiga griežtai laikantis sutartyse nustatytos tvarkos mokėti einamąsias įmokas.
4.15. Kaip matyti iš Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto, ieškovė ir trečiasis asmuo prisiėmė riziką, kad suėjus kredito, palūkanų ar kitų mokėjimų terminui, jų sąskaitoje bus pakankamai lėšų mokėjimams atlikti. Kaip matyti iš Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto, kredito gavėjai prisiėmė riziką, kad nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar paaiškėjus konkrečioms aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad jie neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, ar pablogėjus jų finansinei būklei, ar esant kitoms Kredito sutartyse nurodytoms aplinkybėms, „Swedbank" įgyja teisę nutraukti Kredito sutartį.
4.16. Ieškovės reiškiamas reikalavimas modifikuoti sutartį pažeidžia ne tik šalių laisva valia pasirašytą Kredito sutartį, bet ir CK 6.881 straipsnį bei bankų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nepateikė visiškai jokių įrodymų ir/ar prielaidų, patvirtinančių, kad ieškove ir/ar trečiasis asmuo galės tinkamai vykdyti Kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis prašo ją pakeisti ir, kad ieškovės ir trečiojo asmens mokumas yra atkurtas.
4.17. Savo prašymą modifikuoti sutartį ieškovė grindžia CK 6.204 str. 1 d., t.y. dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Pažymėjo, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo remtis LR CK 6.204 str. įtvirtintomis teisės normomis. Akcentuotina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, prisiimdamas prievolę tam tikrą terminą nuolatos mokėti įmokas „Swedbank", turėjo būti įsitikinę, jog visu Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turės galimybių tai daryti, t. y., kad jų gaunamų pajamų užteks įmokoms mokėti. Taip pat pažymėjo, kad LR CK 6.204 str. gali būti taikomas tik jei dėl pasikeitusių aplinkybių vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tampa sunkiau negu kitai. Minimos teisės normos prasme sutarties vykdymo suvaržymu laikomos tik toks aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Vadinasi, LR CK 6.204 str. gali būti taikomas tik tuomet, kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Šiuo atveju dėl jokiu aplinkybių ieškovės teisių ir pareigų apimtis pagal Kredito sutartį nepasikeitė. Kredito sutarties pagrindu mokėtinu įmokų dydžiai nepasikeitė, o pasikeitė tik ieškovės ir trečiojo asmens finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu LR CK 6.204 str. prasme. Taigi sutartinių prievolių pusiausvyra nepasikeitė, t.y. įvykdymo kaina nepadidėjo, o gaunamas įvykdymas nesumažėjo, todėl vien dėl šios aplinkybės LR CK 6.204 str. šiuo atveju negali būti taikomas. Be to, CK 6.204 str. galima taikyti tik tada, kai aplinkybių, kurios suvaržo sutarties vykdymą nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (LR CK 6.204 str. 2 d. 2 p.) arba nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tu aplinkybių atsiradimo rizikos (LR CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, imtis priemonių galimai rizikai apdrausti ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuo pagal savo finansines galimybes gali vykdyti. Kaip jau minėta, sudarydami Kredito sutartį tiek ieškovė ir trečiasis asmuo, tiek ir „Swedbank" prisiėmė tam tikrą riziką. „Swedbank" prisiėmė riziką, susijusią su finansavimo teikimu, t.y. riziką, kad kredito gavėjai netinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus ir „Swedbank" teks vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ar pasinaudoti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais. Ieškovė ir trečiasis asmuo, savo ruožtu, prisiėmė riziką, kad dėl finansinės padėties pablogėjimo nebegalės tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Taigi, ieškovės argumentai, susiję su LR CK 6.204 str. taikymu yra nepagrįsti.
4.18. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės ir trečiojo asmens finansinė padėtis iš esmės pasikeitė lyginant su buvusiąja, nepateikė įrodymų, kad jų finansinė padėtis gali pasikeisti, nepateikė įrodymų, kad jie bus pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti Kredito sutartį reikalaujamomis pakeisti sąlygomis, todėl laikytina, kad ieškovė piktnaudžiauja teisėmis. Kadangi ieškovė pateikdama ieškinį piktnaudžiauja savo teisėmis, teismas turi atsisakyti ginti jos teises ir ieškinį atmesti.
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė pakartojo atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją.
6. Tretysis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą (nuomonę) kurioje nurodė, kad ieškovės ieškinio nepalaiko. Nurodė, kad jam nepavykus rasti bendrų sprendimų su solidaria skolininke M. M. dėl tolesnio kredito sutarties vykdymo, 2025 m. vasario 20 d. raštu trečiasis asmuo A. M. apie tai informavo Banką.
6.1. 2025 m. gegužes 19 d. raštu Bankas informavo trečiąją asmenį apie tai, kad tais atvejais, kai sutartis sudaryta su bendraskoliais, Bankas negali svarstyti sutarties sąlygų pakeitimo, nesant abiejų bendraskolių prašymo, taip pat nurodė, kad pardėjus santuokos nutraukimo procesą, sprendimas modifikuoti prievolę galėtų būti priimamas tik įvertinus tai dienai prašančio asmens turimus finansinius įsipareigojimus bei galimas vertinti pajamas ir santuokos nutraukimo proceso dokumentus.
6.2. 2025 m. birželio 27 d. elektroniniu paštu buvo gauti notares S. B. 2025 m. birželio 18 d. pranešimai, adresuoti skolininkams/ įkaito davėjams M. M. ir A. M., kuriais buvo raginama per 20 dienų padengti visą skolą pagal kredito sutartį Bankui, o to nepadarius notare atliks hipotekos vykdomuosius įrašus.
6.3. Šiuo metu susiklostė situacija, kuomet ieškovei M. M. naudojantis bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausančiu ir kreditu įgytu nekilnojamuoju turtu, jame vykdant komercinę (trumpalaikes nuomos ir apgyvendinimo) veiklą bei iš to gaunant pajamas, tačiau nemokant kredito įmokų Bankui, kaip kad buvo žadėta ir susitarta su trečiuoju asmeniu A. M. prieš maždaug penkerius metus, Bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl hipotekos vykdomųjų įrašų atlikimo.
Šalies argumentai
6.4. Ieškiniu ieškovė M. M. prašo teismo pripažinti šalių sudarytos 2006 m. spalio 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 11.2.1.1 ir 11.2.2.1 punktus (papunkčius) negaliojančiais, atitinkamai pripažinti Banko su ieškove M. M. bei trečiuoju asmeniu A. M. 2006 m. spalio 3 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, bei įpareigoti šalis vykdyti sutartį atidedant visus mokėjimus pagal sutartį vienerių metų terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
6.5. Pažymėjo, kad nors ieškoves M. M. ieškinio reikalavimų tenkinimas formaliai ir atitiktų trečiojo asmens A. M. interesus, tačiau net ir atnaujinus kredito santykius tolesnis bendras ieškoves ir trečiojo asmens tiek kreditu įgyto nekilnojamojo turto administravimas, tiek solidarių prievolių Bankui vykdymas yra nebeįmanomas dėl ieškoves ir trečiojo asmens tarpusavio pasitikėjimo nebebuvimo. Be to, iš ieškoves ieškinio neaišku, kokiu būdu, teismui tenkinus ieškinį, bus vykdoma Banko naudai sudaryta kredito sutartis, ir kodėl ji nebuvo vykdyta iš ieškoves puses dar iki jos nutraukimo. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškove M. M. nesiima jokių priemonių ir nesiekia optimaliai bei ekonomiškai išspręsti susiklosčiusios situacijos, kartu su bendraturčiu atsisako spręsti kredito grąžinimo klausimą, kartu bendrai realizuojant kreditu įgytą turtą dar iki hipotekos vykdomųjų įrašų atlikimo ir priverstinio skolos išieškojimo pradžios, tokiu būdu užkertant kelią didesnių priverstinio išieškojimo kaštų, nuostolių šalims atsiradimui.
6.6. Pabrėžė, kad trečiojo asmens A. M. tikslas yra pilnai atsiskaityti su Banku pagal nutrauktą kredito sutartį, kurios atnaujinti ir pratęsti jos vykdymo trečiasis asmuo nemato jokių galimybių (įskaitant finansinių), o vienintelis šios situacijos sureguliavimas ir problemos išsprendimas, trečiojo asmens nuomone, yra galimas tik ieškoves ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje (Klaipėdos miesto apylinkes teismo civilinė byla Nr. e2-21511-971/2025), patenkinus A. M. ieškinį ir priteisus tiek kreditu įgytą ir Banko naudai įkeistą turtą jo naudai, atitinkamai sudarius galimybę A. M. parduoti šį turtą už kaip įmanoma didesnę kainą ir pilnai atsiskaityti su Banku.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Šalių atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2006 m. spalio 3 d. tarp ieškovės bei trečiojo asmens ir atsakovės „Swedbank" buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kredito sutartis), kurios pagrindu buvo suteiktas 288 171,92 EUR kreditas. Kredito paskirtis - gyvenamojo namo dalies su žemės sklypo dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, minėtos gyvenamojo namo dalies statybos užbaigimui ir apdailos darbų užbaigimui. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo terminas iki 2044 m. spalio 2 d.
9. Nepadengus susidariusio įsiskolinimo 2025-04-07 d. „Swedbank" pretenzijoje nustatytu terminu, 2025-05-13 d. Kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Nustatyta, kad pradelsta ieškovės ir trečiojo asmens skola pranešimo apie Kredito sutarties nutraukimą išsiuntimo dieną buvo 9 258,12 Eur ir jie buvo pradelsę sumokėti 8 kredito gražinimo dalines įmokas.
10. Byloje kilo ginčas 1 ) ar „Swedbank" turi teisę įstatymų, kitų teisės aktų, „Swedbank", ieškovės ir trečiojo asmens A. M. pasirašytos kredito sutarties pagrindu nutraukti kredito sutartį dėl to, kad ieškovė ir trečiasis asmuo jau seniai nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, jų skolos pradelstos bei nuolat didėja ir, 2) ar kredito sutartis gali būti modifikuota tokiu būdu kaip prašo ieškovė - dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis), atidėti piniginių prievolių pagal sutartį vykdymą vienerių metų terminui.
Dėl ieškovės bei trečiojo asmens ir „Swedbank“, kredito sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo
11. Byloje nustatyta ir dėl to byloje nėra jokio ginčo, kad kai ieškovė ir trečiasis asmuo nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank" juos apie tai 2024-11-04 d. ir 2024-11-29 d. informavo priminimais.
12. Tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo toliau nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito „Swedbank" juos apie tai informavo 2024-12-10 d. pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei 2025-01-17 pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).
13. Kadangi ieškovė ir trečiasis asmuo toliau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir negražino kredito dalinių gražinimo įmokų, „Swedbank" 2025-03-04 d. pirmą kartą išsiuntė pranešimą dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo.
14. 2025-04-07 raštu „Swedbank“ atšaukė 2025-03-04 pretenzijoje nurodytą pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, paprašė iki 2025-04-18 d. pateikti informaciją apie gaunamas pajamas ir tuo pat metu kitu raštu pareikalavo padengti įsiskolinimą iki 2025-05-12 d., antrą kartą įspėdamas apie sutarties nutraukimą. Nustatyta, kad šio pranešimo dėl Kredito sutarties nutraukimo išsiuntimo metu ieškovės ir trečiojo asmens pradelsti įsipareigojimai pagal kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo 9 258,12 EUR, buvo pradelsta sumokėti 8 kredito gražinimo įmokas ir skola toliau didėjo.
15. Nepadengus susidariusio įsiskolinimo 2025-04-07 „Swedbank" pretenzijoje nustatytu terminu, 2025-05-13 d. Kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
16. Ieškovė ieškinyje laikosi pozicijos, jog atsakovė Sutartį nutraukė neteisėtai, kadangi susidaręs įsiskolinimas buvo nedidelis lyginat su visa kredito suma taip pat teigė, kad atsakovė tik įmitavo bandymą išspręsti susiklosčiusią situaciją. Atsakovės vertinimu, ji vienašališkai nutraukė Sutartį visiškai pagrįstai ir teisėtai, o ieškovei buvo suteikta galimybė sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ieškovė neatkūrė savo mokumo ir nebuvo pagrindo tikėtis, kad jis bus atkurtas ateityje. Taigi, tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė turėjo pagrindą ir, nepažeisdama Sutarties nutraukimo tvarkos, turėjo teisę nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį.
17. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai, taikytini vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusi šalis negali tik formaliai remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio sutarties nutraukimo pagrindais kaip pretekstu nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 29 punktą; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023 33 punktą). Tačiau tai nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 71 punktas).
19. Sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Akivaizdu, kad sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti, teises bei teisėtus interesus. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai.
20. Sutarties nutraukimas, kaip kraštutinė sutarties šalies teisių gynimo priemonė, griežtai reglamentuotas įstatyme. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme nustatytais atvejais, visų pirma siejamais su esminiu sutarties pažeidimu, taip pat šalių sutartyje iš anksto aptartais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Taigi, teisė vienašališkai nutraukti sutartį paprastai atsiranda kitai šaliai sutartį iš esmės pažeidus. Tačiau net ir esant esminiam sutarties pažeidimui, ji negali būti nutraukiama bet kaip, nepaisant kontrahento interesų, – privalu laikytis įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos.
21. Byloje nustatyta, kad Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas nustatė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo užtikrina, kad suėjus kredito, palūkanų ar kitų mokėjimų terminui, jų sąskaitoje bus pakankamai lėšų mokėjimams atlikti. Kaip matyti iš Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punkto, kredito gavėjai prisiėmė riziką, kad nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar paaiškėjus konkrečioms aplinkybėms, leidžiančioms manyti, kad jie neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, ar pablogėjus jų finansinei būklei, ar esant kitoms Kredito sutartyse nurodytoms aplinkybėms, „Swedbank" įgyja teisę nutraukti Kredito sutartį. Šiuo atveju, kredito sutartis buvo nutraukta praleidus mokėjimus 8 mėnesius. Ir įspėta apie sutarties nutraukimą buvo ne prieš 15 dienų, kaip nurodyta Kredito sutartyje, o prieš 35 dienas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė, nutraukdama ginčo Sutartį, raštu informavo kredito gavėjus apie kredito grąžinimo sąlygų pažeidimą ir Sutarties nutraukimą, o ieškovės teiginiai, jog įsiskolinimas buvo nedidelis yra nepagrįsti. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės bei trečiojo asmens kredito sutarties nutraukimo sąlygos buvo nesąžiningo ir pažeidė vartotojo teises.
22. Teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl pagrindų nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, atsižvelgtina į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, reikšmingus nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas, kt.).
23. Nagrinėjamu atveju iš ieškovei siunčiamo pranešimo dėl Sutarties nutraukimo turinio matyti, jog jo išsiuntimo dieną ieškovė ir bendraskolis A. M. buvo pradelsę gražinti 9258,12 Eur ir jie buvo pradelsę sumokėti 8 kredito gražinimo dalines įmokas. Be to iš ieškovei ir trečiajam asmeniui siunčiamų pranešimų taip pat matyti, jog ieškovei ne kartą buvo suteiktas papildomas skolos sumokėjimo terminas, taigi, ieškovė turėjo pakankamą terminą padengti įsiskolinimą, tačiau to nebuvo padaryta. Vien tai, kad ieškovė yra išmokėjusi tam tikrą dalį kredito, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė deda pakankamas pastangas vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir ateityje galės tinkamai vykdyti Sutartį. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad jos finansinė padėtis ateityje gali reikšmingai pasikeisti.
24. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti - neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).
25. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513- 916/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016).
26. Nagrinėjamu atveju kasmėnesinių įmokų pagal Sutartį mokėjimas atsakovei turėjo esminės reikšmės. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, bei kad atsakovės veiksmais buvo pažeisti civilinių teisinių santykių sąžiningumo ir proporcingumo principai.
Dėl Kredito sutarties modifikavimo
27. Ieškovė taip pat prašo įpareigoti šalis toliau vykdyti sutartį atidedant visus mokėjimus pagal sutartį vienerių metų terminui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
28. LR CK 6.204 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Pagal minimo straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: 1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; 2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes bei aplinkybes. Tam, jog dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-150/2012).
29. Kaip minėta anksčiau, CK 6.204 straipsnio taikymas ir sutartinių įsipareigojimų pakeitimas teismo tvarka yra galimas tik tada, kai teismas nustato visas CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė CK 6.204 straipsnio 2 dalies aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu.
30. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos finansinė padėtis gali pasikeisti, nepateikė įrodymų, kad ji (jie) bus pajėgūs tinkamai ir laiku įvykdyti Kredito sutartį reikalaujamomis pakeisti sąlygomis. Pastebėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalies taisyklę kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo. Dėl išdėstyto ieškinio reikalavimas dėl sutarties modifikavimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį iš ieškovės trečiojo asmens A. M. naudai priteistinos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1.000,00 Eur. dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 225, 232, 288, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. M. trečiojo asmens A. M. naudai 1000 Eur. ( vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.