- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- TS-66-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- T. G.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. RV-25-1340, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį subendrinta 4 mėnesių 10 parų laisvės atėmimo bausme, BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su atlikta 50 parų arešto bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 metams.
Po to T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 3 metams.
Po to T. G. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi (kuria subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) paskirta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartimi į 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta atlikta 50 parų arešto bausmė pagal 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, T. G. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2023 m. birželio 29 d. bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gegužės 6 d. (įskaičius 54 dienas). T. G. 1/3 bausmės atliko 2024 m. gegužės 6 d.; neatliktos bausmės dalis 2024 m. balandžio 30 d.- 2 metai 6 dienos laisvės atėmimo (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 106-108).
Šalies argumentai
Nuteistasis T. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundą grindė tuo, kad Lygtinio paleidimo komisijos posėdis jo atžvilgiu vykdo atmestinai, nesudarius galimybės jam dalyvauti posėdyje, nors tokį raštišką prašymą jis buvo pateikęs. Taip pat jis mano, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija nepateikė lygtinio paleidimo komisijai visos jį charakterizuojančios medžiagos, teikė pasenusią, neatitinkančią tikrovės ir jo padėtį bloginančią informaciją, tuo klaidindama komisijos narius. Tokią išvadą daro, remdamasis tuo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra beveik pažodžiui toks pat kaip 2023 m. lapkričio 6 d. jo atžvilgiu priimtas Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas. Svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis palaiko glaudžius ryšius su sugyventine ir išlaiko mažametį vaiką. Mano, jog Komisijai buvo pateikta klaidinga informacija, kad atmestinai žiūri į resocializacijos planą, nėra įgijęs jokios kvalifikacijos. Šiuo metu jis praktiškai yra baigęs mokslus Vilniaus komunalinių paslaugų mokymo centre pagal oro kondicionavimo ir vėdinimų sistemų montuotojo profesiją. Nutarime neteisingai nurodyta, kad jo pateikta pažymoje dėl būsimo įdarbinimo darbdavio parašas nėra patvirtintas. Dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu, turi įmonės kodą. Skunde nuteistasis nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad jis nesureikšmina padarytų nusikalstamų veikų. Jis labai gailisi jas padaręs, nuoširdžiai prisipažino. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis nuoširdžiai atsidavė savęs tobulinimui, resocializacijos procesui, dėjo visas pastangas pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, tapti priimtinu sociumui nariu. Tai patvirtina jo gauti diplomai ir pažymos, liudijantys resocializacijos ir užimtumo programų ir priemonių pabaigimą, kurios Komisijai nebuvo pateikti vertinti. Jis laisvėje turi ir gyvenamąją vietą ir darbo vietą, galės iš karto įsilieti į darbo rinką ir padėti šeimai, padidins galimybes efektyviau padengti savo skolas pagal civilinius ieškinius (b.l. 1-4).
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo T. G. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
T. G. skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo dieną atitiko BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. T. G. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 11 mėnesių 29 dienos laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį 2024 m. gegužės 6 d. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nebuvo.
Tačiau pažymėtina tai, kad skundo nagrinėjimo dienai yra iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės. Nors lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu T. G. atlikinėjo 3 metų laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį paskutinį 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, jam buvo žinoma, kad jo atžvilgiu buvo priimtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas 4 metų laisvės atėmimo bausme, Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam skirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskutinis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus T. G. gynėjo apeliacinį skundą. Taigi, šiai dienai T. G. gali būti paleistas lygtinai atlikęs ne 1/3, o pusę atliktos bausmės (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Turint omenyje, kad šiuo metu jau pradėta vykdyti Vilniaus 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė (asmens bylos t. 1 d. I b.l. 120-122), šiai dienai T. G. nėra atlikęs pusės juo paskirtos 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. T. G. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos posėdis vyko jam nedalyvaujant, nes nebuvo atsižvelgta į jo prašymą leisti jam dalyvauti teismo posėdyje. Vadovaujantis 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. 1R-444 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 235 punktu, svarstant ir vertinant Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją, lygtinio paleidimo komisija į posėdį gali kviesti nuteistąjį, dėl kurio buvo pateikta socialinio tyrimo išvada, kitus darbuotojus, dalyvavusius nuteistojo resocializacijos procese, kuriems komisijos nariai gali pateikti klausimus, siekdami tinkamai įvertinti Taisyklių 234.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti Taisyklių 234.2 ar 234.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog nuteistojo dalyvavimas posėdyje, kuriame svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, nėra privalomas, tai yra Komisijos teisė kviesti nuteistąjį į posėdį, bet ne pareiga. Todėl ta aplinkybė, jog nuteistasis posėdyje nedalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, jog Komisijos nutarimas yra neteisėtas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-158-397/2023).
Taip pat teismas laiko nepagrįstu nuteistojo skundo argumentą, kad Komisija, svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą nebuvo visapusiškai supažindinta su jį charakterizuojančia medžiaga, vadovavosi ne aktualiais, o pasenusiais duomenimis, buvo klaidinama. Pagal BVK 85 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas Komisija lygtinio paleidimo klausimą svarsto susipažinusi su Socialinio tyrimo išvada, kurioje pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. T. G. 2024 m. balandžio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1131 yra labai smulkiai ir išsamiai aprašytos visos jam taikytos reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo eiga, pasiekti rezultatai nuo pat bausmės pradžios iki socialinio tyrimo išvados surašymo dienos: t.y., pažymėtos ir visos pozityvaus užimtumo priemonės, ir psichoedukacinės programos, kurių aprašymo jis pasigedo skundžiamame nutarime ir dalyvavimą kuriose jis tvirtina prie skundo pridėtų pažymėjimų ir diplomų kopijose. Joje nurodyta, kad T. G. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje; neformalaus švietimo priemonėse (mokosi anglų ir ispanų kalbų), paskaitoje, skirtoje paminėti Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. lankė individualios psichoterapijos užsiėmimus, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2023 m. spalio 13 d. lankė įžanginius individualios psichoterapijos užsiėmimus, dalyvavo „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, „Finansinio raštingumo“ mokymuose, Edukatorių rengimo programos „Sąžiningas mokesčių mokėjimas“ mokymuose, Edukatorių rengimo programos „Antstoliai“ mokymuose, nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. socialinių įgūdžių „Smurtinio elgesio keitimo programos“ užsiėmimuose, Emocinio intelekto ir socialinių emocijų kompetencijų ugdymo grupiniuose užsiėmimuose; pozityvaus užimtumo priemonėse: 2023 m. sėkmingai užbaigė tapybos kursą „Meninis autoportretas“. Komisija susipažindama su socialinio tyrimo išvados turiniu matė ir vertino šiuos faktus. Tai, kad ji detaliai skundžiamame nutarime nevardino visų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių, nereiškia, kad ji nebuvo supažindinta su šiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dalis šių programų ir priemonių buvo taikytos nuteistajam po 2023 m. lapkričio 6 d. dienos, taigi teismas laiko nepagrįstu faktą, kad duomenys, kuriais vadovavosi Komisija, yra pasenę. Komisija priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo, vertina visą bausmės atlikimo laikotarpį, todėl natūralu, kad dalis faktinių aplinkybių kartojasi ir yra identiškos, kaip ir 2023 m. lapkričio 6 d. Komisijos nutarime.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje T. G. charakterizuojamas patenkinamai: jis anksčiau buvo teistas 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, laisvės atėmimo bausmę atlikinėja jau trečią kartą, šį kartą iš esmės pagal keturis subendrintus nuosprendžius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad į teisėsaugos pareigūnų akiratį pirmą kartą pateko būdamas 18 metų amžiaus, 20 metų amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. Būdamas laisvėje jis nebuvo įgijęs jokio išsilavinimo, specialybės, darbinė patirtis buvo nenuosekli ir trumpalaikė, gaudavo lėšų neteisėtais būdais, iš nusikalstamų veikų darymo. Jam ne kartą buvo taikytos alternatyvios bausmei priemonės: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui ir nuostatoms nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos su amžiumi sunkėjo.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jog T. G. linkęs racionalizuoti bei menkinti savo nusikalstamą patyrimą, linkęs kaltinti savo per didelį pasitikėjimą draugais, atsainų požiūrį į savo elgesio pasekmes, lengvabūdiškumą. Kaltina nepalankiai susiklosčiusias situacijas, buvusios sutuoktinės ir draugų įtaką, bei kaip pats mano, alternatyvių ir teisėtų sprendimų nebuvimą. Jis stokojo gebėjimų atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir išliko paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius reikšmingai susijęs su jo nuosekliu nusikalstamumu. Jis nuolat įsitraukia į rizikingas situacijas, nepaiso savo elgesio pasekmių, jam būdingas lengvabūdiškumas, pastebima elgesio struktūros stoka, kas yra betarpiškai susiję su gausia T. G. kriminaline istorija. Nuteistasis geba analizuoti save, tačiau nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Vis dar linkęs racionalizuoti savo nusikaltimą, bei minimizuoti jo sunkumo laipsnį.
Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu iki lygtinio paleidimo klausimo svarstymo buvo teigiamas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis nepadarė drausmės ir nustatytos tvarkos pažeidimų, nebuvo baustas tvarka, atlikdamas bausmę dirbo sandėlininku, mokėsi profesinės specialybės. Vis dėlto iš asmens bylos matyti kad 2024 m. balandžio 19 d. T. G. buvo baustas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo (draudžiamų daiktų turėjimo) (asmens bylos t. 1 d. II b.l. 89), nuobauda galioja (asmens byloje nėra duomenų, kad ji būtų panaikinta). Skunde T. G. nurodė, jog paskutiniu bausmės atlikimo metu jis dalyvavo daug socialinės reabilitacijos programų, psichologinėse konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybę. Kaip minėta anksčiau, jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad T. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu mokosi pagal šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo programą. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad minėti užsiėmimai pakeitė iš esmės jo vidines nuostatas į gyvenimą, jis pasiryžęs tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Vis dėlto, teismas atsižvelgdamas į laisvės atėmimo vietų administracijos pateiktus duomenis apie jo elgesį atliekant bausmę, tokius teiginius vertina atsargiai. Pažymėtina, kad didelės reikšmės kriminogeninis veiksniai nuteistajam buvo jo darbinės patirties stygius, finansinės padėties nestabilumas, finansiniai sunkumai, nusikalstamų veikų vykdymo metu susikaupusios skolos dėl priteistų žalų atlyginimo, nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas. Jie vis dar išlieka aktualūs. Nors apsauginiais veiksniais pripažintos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos ir galimybės dirbti pasirinktoje darbo vietoje turėjimas, glaudūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais, tačiau pažymėtina ir tai, kad praeityje šių apsauginių veiksnių įtaka nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. T. G. pirmenybę teikė ne iš darbinės veiklos gautoms pajamoms, o nusikalstamu būdu gautoms lėšoms. Nuteistojo atžvilgiu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir programos, pozityvaus užimtumo priemonės nebuvo pakankamos, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėtų iš vidutinės į žemą. Į tai atsižvelgdamas teismas vertina, kad kriminogeninių veiksnių įtaka T. G. elgesiui dar didelė, todėl sutinka su Komisijos rekomendacijomis, kad nuteistajam dar tikslinga dalyvauti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualius kriminogeninius poreikius.
Nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teigiamus pokyčius jo mąstyme geriausiai atskleidžia veiksmai, kurie parodo, kiek jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą ir juo sukeltas pasekmes. Pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. Pagal įstaigos administracijos duomenis, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis turi 6 889,74 Eur skolų, kurios yra tiek dėl jam paskirtų ir nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus ar nusikalstamą veiką, tiek nukentėjusiems priteistos turtinės žalos. Iš jo darbinių pajamų buvo išskaičiuota 344,89 Eur, 34,50 Eur iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, savanoriškai sumokėjo pats tik 30 eurų. Skunde nuteistasis teigia būdamas laisvėje turėsiantis efektyvesnes galimybės sumokėti šias skolas. Tačiau pagal socialinio tyrimo išvadą, jis nurodė laukiantis, kad dalis skolų jam išnyktų dėl jų išieškojimo senaties.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo T. G. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Pažymėtina, kad T. G. nuosekliai daug metų darė didelį skaičių nusikaltimų nuosavybei, ankstesni laisvės atėmimo bausmių atlikimai jo elgesio nekeitė, nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus tik trečdalį bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad sistemingai nusikaltimus daręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Teismas daro išvadą, kad Komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. RV-25-1340, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat ir naujai atsiradusias aplinkybes, kad pagal naujausią vykdomą nuosprendį jo atžvilgiu ir juo paskirtą 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, T. G. dar nėra atlikęs BVK 82 straipsnyje nustatytos privalomos laisvės atėmimo bausmės dalies, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo T. G. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. RV-25-1340, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.