- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- 1S-158-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05641-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 23 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. P. skundas dėl 2023 m. sausio 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. P. teistas 2022 m. sausio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020-02-05 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį (2020-02-10 veika) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams. Taikyta BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas ir bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta 3 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bei 2021 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2022-05-11, bausmės pabaiga – 2025-04-15. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 2 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo.
2. Komisijos 2023 m. sausio 19 d. priimtu nutarimu Nr. RV-20-354 nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis A. P. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. P. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti sprendimą leisti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimą jį nedelsiant vykdyti.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisinga, kadangi joje pateikti klaidingi konstatavimai. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, kaip pareikštas noras būti perkeltam į Reabilitacijos centrą, dalyvavimas programose ir individualiuose pokalbiuose prevencinio pobūdžio temomis, pradėtas mokymasis siuvėjo specialybės, pateikta pažyma apie laisvėje surastą darbo vietą, turimą gyvenamąją vietą, turėjo neabejotiną įtaką darant pažangą nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdyme, todėl teismo vertinimas konstatuojant, jog nurodyta neįpareigoja pataisos įstaigos atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo yra klaidingas, neteisingas ir šalintinas iš skundžiamos nutarties.
4.2. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jo pirminis nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas turėjo būti atliktas jau 2022 m. birželio pradžioje, kas dėl pataisos įstaigos darbuotojų kaltės buvo atliktas tik 2022 m. rugpjūčio 11 d., per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. sausio mėnesio nuteistojo vykdytos priemonės ir mokymasis specialybės, pagal teisės aktus įpareigojo pataisos įstaigos Resocializacijos skyrių atlikti A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog lygtinio paleidimo institutas Komisijai (priešingai nei nurodo nuteistasis) nesuponuoja pareigos atsižvelgti į tai, kad jis turi tris mažamečius vaikus ir neįgalią mamą, kuriai reikalinga priežiūra, kas įrodo, jog atsižvelgiant į lygtinio paleidimo instituto tikslingumo užtikrinimą, šis apylinkės teismo konstatavimas neabejotinai yra klaidingas ir galimai turėtų būti įvertintas Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo.
4.4. Nuteistojo pastebėjimu, apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl jo pakartotinio persekiojimo už anksčiau įvykdytas veikas, lygtinio paleidimo atžvilgiu neigiamai įvertinant pakartotinai nuteistojo kriminalinę istoriją susijusią su finansinės naudos gavimu nusikalstamais būdais. , kas yra pagrindiniai būtent Europos Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo įrodymai – būtent persekiojimas už anksčiau vykdytas veikas, jų aplinkybes neigiamai įvertinant lygtinio paleidimo instituto atžvilgiu. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje teismo nutartyje taip pat klaidingai konstatuota, kad jis kaip nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama.
4.5. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad pataisos įstaigos Resocializacijos skyriaus pareigūnai, ne tik, kad neleistinai vilkino nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymą ir tuo neabejotinai pažeidė BVK 53 straipsnio 1 dalies bei BVK 53 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, bet ir neleido nuteistajam dalyvauti sudarant resocializacijos planą, ko pasekmėje nuteistasis negalėjo žinoti apie jam paskirtų programų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog nuteistasis prastai vykdo individualiame plane numatytas prevencines priemones kriminogeninių veiksnių mažinimui.
4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis pataisos įstaigoje pavyzdingai mokosi ir šiuo metu jau dirba. Paleistas į laisvę nuteistasis galėtų pasirūpinti savo mažamečiais vaikais ir neįgalia mama, kadangi turi susiradęs darbą laisvėje ir turės nuolatines pajamas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. P. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis 2022 m. rugpjūčio 11 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kurios šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo rizika vertinta tik vieną kartą, nėra galimybės nustatyti. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statiniai (informacija apie teisės pažeidimus) ir dinaminiai (gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo A. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog remiantis įvertinimo metu gauta informacija, keliamos prielaidos, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai bei alkoholio vartojimas yra veiksniai įtakojantys nusikalstamas veikas. Pataisos namuose nuteistasis nepilnai įsitraukia į resocializacijos procesą, nepakankamai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, A. P. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
12. Abejonių tinkamu A. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, nuteistasis 2022 m. gegužės 19 d. atvykęs į pataisos įstaigą, buvo paskirtas bausmę atlikti 17-tame nedirbančių nuteistųjų būryje. 2022 m. liepos 29 d. pervestas į priklausomybių turinčių asmenų Reabilitacijos centrą, tačiau po pusantro mėnesio dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimo iš jo buvo pašalintas. Bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimus pažeidė vieną kartą, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda. Bausmės atlikimo metu nuteistasis paskatintas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
13. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistojo dalis nusikalstamų veikų susijusi su siekiu pasisavinti svetimą turtą, t.y. stebimas finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvėje dirbo, gaudavo legalias pajamas, tačiau savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, galima daryti išvadą, kad nuteistasis net ir turėdamas pastovių legalių pajamų, nesugeba planuotis savo išlaidų. Be to, nuteistasis turi skolų. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus duomenimis, A. P. priteista suma yra 21 871,80 eurai. Atlyginta suma tik 53,40 eurai. Nors nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje jis šiuo metu dirba, tačiau jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors nuteistojo teigimu pataisos įstaigai yra pateikta pažyma apie laisvėje surastą darbo vietą, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
14. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. P. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. P. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
15. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad A. P. šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja programose ir individualiuose pokalbiuose prevencinio pobūdžio temomis, pradėjo mokytis siuvėjo specialybės, turi tris mažamečius vaikus ir neįgalią mamą, kuriai reikalinga priežiūra. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
17. Analizuojamu atveju A. P. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.