Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistosios skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. RV-25-2475 netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu A. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 4 d.; bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 12 d. Pusė teismo paskirtos bausmės atlikta 2023 m. rugpjūčio 4 d.

3.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š. atitinka ne visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nors ji yra nuteista už tyčinių nusikalstamų veikų įvykdymą ir atlieka 5 metų laisvės atėmimo bausmę, 1/2 bausmės dalis buvo atlikta 2023 m. rugpjūčio 4 d., tačiau 2023 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jos nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Iš nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad komisija sprendimą netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš esmės grindžia tuo, kad nuteistoji nepadarė reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

3.2. Teismas, nutartyje aptaręs 2023 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodomus duomenis, padarė išvadą, kad bausmės vykdymo metu bausmei keliami tikslai nors ir nebesąlygiškai, tačiau yra po truputį realizuojami, tačiau aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad A. Š. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, t. y. nekelianti abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajai būnant laisvėje.

4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi buvo tenkintas nuteistosios prašymas dėl jai paskirtos bausmės sušvelninimo, nutartis neįsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas šiame procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šie BVK nustatyti kriterijai yra privalomi. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

8. Nuteistoji A. Š. yra atlikusi pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl atitinka vieną iš formaliųjų įstatyme numatytų kriterijų. Šios nutarties 4 punkte nurodoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 10 d. nutartimi buvo sušvelninta nuteistajai A. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir ši aplinkybė gali reikšti, kad nuteistosios skundo nagrinėjimo metu ji yra atlikusi didesnę nei skundžiamoje nutartyje nustatytą A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad minėta Kauno apylinkės teismo nutartis šio skundo nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjusi ir nėra pasibaigęs jos apskundimo terminas. Todėl nustatydamas A. Š. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį aukštesnysis teismas minėtoje nutartyje nustatytais naujais bausmių dydžiais nesivadovauja.

9. Iš 2023 m. liepos 18 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajai nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (asmens bylos t. 1, b. l. 123-135). Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad vidutinė rizika nuteistajai buvo nustatyta ir 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. spalio 12 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. lapkričio 28 d. Matyti, kad nuteistosios A. Š. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Kaip minėta, jei nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji toliau stiprina bei išlaiko teigiamą dinamiką išsilavinimo, mokymosi ir darbinės veiklos srityse, nuteistoji nevengia įsitraukti į resocializacijos procesą, yra stebimas nepriekaištingas nuteistosios elgesys, ji deklaruoja socialiai priimtinas vertybes ir tikslus, šiuo metu orientuojasi į teigiamų integracijos procesų prielaidų kūrimą.

11. Įvertinęs aptartus duomenis aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. Š. daro pažangą mažindama pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistosios pažanga srityse, kurios veiksniai yra tiesiogiai susiję su nuteistosios nusikalstamu elgesiu, nėra pakankama konstatuoti, kad išleista į laisvę nuteistoji nenusikals.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistoji praeityje patyrė sunkumų finansų valdymo srityje: stokojo gebėjimų racionaliai paskirstyti lėšas, yra orientuota į hedonistinių poreikių tenkinimą, yra teista 13 kartų, nusikalsdavo siekdama finansinės naudos. Pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui lėšų ir pajamų valdymo sritis bei ypatumai gali būti vienu iš aktualių kriminogeninių poreikių. Šiuo metu nuteistoji dirba ir gauna legalias pajamas, tačiau nėra įrodymų, jog ji aktyviau įsitrauktų į šios kriminogeninės srities rizikos valdymo procesus, rizikos valdymas vis dar reikalauja tikslingų nuteistosios veiksmų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiais, kuomet darė nusikalstamas veikas, nuteistoji taip pat dirbo ir gavo legalias pajamas, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jos nuo nusikalstamų veikų darymo.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad aukštas nuteistosios pasitikėjimas savo jėgomis bei savęs pateikimo socialinėje aplinkoje ypatumai, gali būti siejami su A. Š. apsisprendimu veikti nusikalstamai. Nuteistoji stokojo kritiško požiūrio į savo priimtus sprendimus, yra linkusi minimizuoti savo veiksmus, nors kaltę pripažino, neneigia, kad prie nusikalstamų veikų vykdymo vedė „noras turėti daugiau“. Šiuo metu stebimos nuoseklios pozityvios nuteistosios pastangos dirbti su emocinės gerovės ypatumais siejamais kriminogeniniais veiksniais, tačiau nuteistajai būtinas tolesnis darbas, siekiant įtvirtinti pozityvius pokyčius šioje srityje ilgalaikėje perspektyvoje.

14. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai (kontroliuojantis elgesys, pasekmių neįvertinimas, tikslų siekimas, problemų atpažinimo, jų sprendimas neteisėtais būdais ir priemonėmis) turi glaudžias sąsajas su A. Š. nusikalstamumu. Nuteistosios pagrindiniai su nusikalstamo elgesio rizika sietini veiksniai yra probleminių sričių atpažinimas, pasekmių ignoravimas ir nepakankamas savo priimtų sprendimų pasekmių suvokimas platesne prasme, jautrumo kitų išgyvenimams stoka, kritiško mąstymo stoka, siauras individualių psichologinių veiksnių įtakos priimamiems sprendimams suvokimas ir savianalizės įgūdžių stoka. Nuteistoji demonstruoja disciplinuotą elgesį, rodo pastangas įsitraukti į savo resocializacijos procesą: baigė rekomenduotą intervencinę programą, dalyvauja psichologės konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Jei nuteistoji ateityje išlaikys konstruktyvią elgesio korekcijos krytį, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje gali būti sėkmingai valdoma.

15. Įvertinęs aptartus duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistoji daro pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau srityse, kurios veiksniai esmingai nulėmė jos padarytas nusikalstamas veikas, ši pažanga dar nėra akivaizdi ar leidžianti daryti neabejotiną išvadą, kad taikant nuteistosios atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistoji pakartotinai nenusikals.

16. Nuteistoji pažymi, kad yra įvykdžiusi visus socialinės reabilitacijos plane keliamus reikalavimus. Ji lankėsi pas psichologę ir analizavo savo padarytas klaidas ir būdus kaip jų nekartoti. Nuteistoji teigia, kad jai gėda dėl jos elgesio, suvokia gyvenimo visuomenėje taisykles ir normas, sugeba jų laikytis, suvokia savo individualių laisvių suvaržymo svarbą. Nuteistoji teigia esanti pasirengusi įrodyti, kad gali gyventi sąžiningai, ji dirbs ir nuomosis būstą, jos darbo užmokestis tai leidžia, nuteistoji nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, jos manymu, per bausmės atlikimo laiką padarė tinkamas išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, prašo teismo atsižvelgti į jos pastangas.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 01/7-5252 taikyti nuteistajai A. P. (dabar – Š.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje nutartyje konstatuota, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; nuteistoji teigė išėjusi į laisve dirbsianti arba pagal turimas specialybes, arba bet kokį darbą, nes nori mokėti priteistus ieškinius; planuoja parduoti turimą nekilnojamąjį turtą ir sumokėti susidariusias skolas, teigia prieš veikdama pamąstanti apie galimą riziką ir pasekmes, nėra linkusi elgtis neapgalvotai; komisijos posėdžio metu nuteistoji gailėjosi ir jautė didelę gėdą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, neslėpė, jog buvo susigundžiusi lengvai gaunamais pinigais. Teismas nustatė, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

18. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu (asmens bylos t. 1, b. l. 41-47) nustatyta, kad A. Š. 2018 m. pavasarį, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, padarė vieną iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, epizodų.

19. Iš aptartų duomenų seka, kad net ir įvykdžiusi visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistajai taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ji per pusės metų laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką ir teismo valstybės vardu jai suteikto pasitikėjimo nepateisino. Todėl aplinkybė, jog nuteistoji vykdo socialinės reabilitacijos plane keliamus reikalavimus ir deklaruoja padariusi tinkamas išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog išleista į laisvę nuteistoji pakartotinai nenusikals.

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

21. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad A. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistosios skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios A. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.