Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir D. D. (D. D.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą

8. Šioje byloje pareiškėja S. D. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jos pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas D. D. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl vaiko išlaikymo indeksavimo. Pareiškėja S. D. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, kad pareiškėjas D. D. nurodydamas paskirtį „vaiko išlaikymui“ nė karto nepervedė didesnės nei teismo sprendimu priteistos 400 Eur sumos, o jo dovanotos dovanos ar tokių dovanų vertė neturėtų būti įskaitoma į vaikui teiktino išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria tokiems pareiškėjos argumentams.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5808-1032/2019, be kita ko, patvirtino šalių 2019 m. gegužės 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus S. D. išlaikymui D. D. įsipareigoja mokėti periodines 400 Eur dydžio išmokas per mėnesį nuo teismo nutarties, patvirtinančios sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo dienos, iki sūnus sulauks pilnametystės. Šalių atskiru susitarimu šios išmokos gali būti mokamos, pervedant nurodytas sumas į S. D. nurodytą banko sąskaitą arba perduodant pinigus grynaisiais. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu išlaikymo nepilnamečiam sūnui sumos, mokėtinos periodinėmis išmokomis, bus kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šalių susitarimu S. D. uzufrukto teise tvarkys nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokamas pinigines lėšas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, poilsio galimybių sudarymas ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas). Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai. Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomomis vaiko priežiūros išlaidomis. Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomų vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidų. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Kita vertus, teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

12. Kaip matyti iš pareiškėjo D. D. 2023 m. gegužės 17 d. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, D. D. nurodė, jog pagal teismo patvirtintą šalių susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. sausio 31 d. jis turėjo sumokėti 3 200 Eur (400 Eur x 8 mėn.) išlaikymo išmokų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Kaip jau minėta šios nutarties 10 punkte, šalys teismo patvirtintame susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui D. D. įsipareigoja mokėti periodines 400 Eur dydžio išmokas per mėnesį nuo teismo nutarties, patvirtinančios sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo dienos. Pareiškėjo byloje pateiktas banko išrašas patvirtina, kad jis 2019 m. gegužės 23 d. S. D. pervedė 400 Eur, mokėjimo nurodymas „Alimentai geguze“. Vadinasi, pareiškėjas tokiu savo veiksmu pripažino, jog jis turi mokėti 400 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymą ir už gegužės mėnesį. Toks pareiškėjo veiksmas taip pat neprieštarauja teismo patvirtintam šalių susitarimui, kad pareiškėjas teikia vaikui išlaikymą nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas D. D. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti vaiko išlaikymo išmokų ne už aštuonis, bet už devynis mėnesius, kas sudaro ne 3 200 Eur sumą, kaip nurodė pareiškėjas, bet 3 600 Eur sumą.

13. Pareiškėjas D. D. taip pat nurodo, kad už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d., taikant indeksavimą, turėjo sumokėti 1 385 Eur (455 x 121,7/100 x 2,5 mėn.) išlaikymo įmokų. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patikslintas pareiškėjos S. D. prašymas dėl vykdomojo rašo išdavimo teisme buvo gautas 2023 m. gegužės 2 d., o D. D. atsiliepimas teismui pateiktas 2023 m. gegužės 17 d. Tai reiškia, kad D. D. jau turėjo būti sumokėjęs visą išlaikymo įmoką už 2023 m. balandžio mėnesį, o ne tik už pusę mėnesio. Kaip matyti iš D. D. pateikto banko išrašo, pareiškėjas 2023 m. balandžio 14 d. pervedė 400 Eur už balandžio mėnesį nurodydamas mokėjimo paskirtį „Alimentai“ ir šią sumą pareiškėjas yra įtraukęs į jo apskaičiuotų mokėtų išlaikymo išmokų lentelę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl visos 554 Eur išmokos sumos sumokėjimo už 2023 m. balandžio mėnesį, o ne už pusę mėnesio.

14. Pareiškėjas D. D. išlaikymo išmokų lentelėje taip pat įtraukė 2019 m. birželio 1 d. ir 2019 m. birželio 17 d. atliktus du mokėjimus po 50 Eur ir 2019 m. rugsėjo 2 d. atliktą 150 Eur sumos mokėjimą. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo, šie mokėjimai buvo atlikti nenurodant mokėjimo paskirties, nors visus kitus nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokų mokėjimus pareiškėjas atlikdavo nurodydamas konkrečią paskirtį – alimentai.

15. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

16. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad 2019 m. birželio 1 d., 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. nenurodant mokėjimo paskirties atlikti bendros 250 Eur sumos mokėjimai buvo pervesti būtent kaip nepilnamečio vaiko išlaikymo įmokos, o ne kaip kitos paskirties mokėjimai. Remiantis tuo, darytina išvada, kad šie trys mokėjimai, kurių bendra suma 250 Eur, turėtų būti išskaičiuoti kaip nesusiję su vaiko išlaikymu pagal teismo patvirtintą šalių sudarytą susitarimą.

17. Pareiškėjas D. D. į nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų išmokų lentelę taip pat įtraukė 2022 m. kovo 13 d. atliktą 100 Eur mokėjimą, tačiau iš pareiškėjos S. D. byloje pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad minėtas pareiškėjo 100 Eur pervedimas S. D. buvo gautas 2022 m. kovo 14 d. ir tą pačią dieną pavedimu grąžintas pareiškėjui D. D., mokėjimo paskirtyje nurodant „Grąžinimas alimentų, sumokėtų ne laiku“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši 100 Eur suma taip pat turėtų būti išskaičiuota, nes ji buvo grąžinta D. D.. Juo labiau, kad pareiškėjas D. D. byloje neįrodinėjo, kad jam buvo grąžinta ne išlaikymo išmoka.

18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas D. D. aptariamu 2019 m. gegužės mėn.–2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu turėjo sumokėti pareiškėjai S. D. 20 586 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokų (3 600 Eur + 4 932 Eur + 4 932 Eur + 5 460 Eur + 1 662 Eur). Remiantis pareiškėjo D. D. aptariamojo laikotarpio banko sąskaitos išrašu (atskaičius sumas, nurodytas šios nutarties 14, 16, 17 punktuose), pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui S. D. yra atlikęs pavedimų, kurių suma 19 570 Eur. Vadinasi, pareiškėjas D. D. už aptariamą laikotarpį yra skolingas 1 016 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo išmokų.

19. Esant šiam vykdomojo rašto išdavimo pagrindui, konstatuojama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl kitų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų

20. Pareiškėjas D. D. tiek atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo, tiek ir atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą akcentuoja, kad per aptariamąjį laikotarpį nepilnamečiam vaikui yra skyręs papildomai 7 273,82 Eur išlaikymo, kurį sudaro vaikui pirktos įvairios pramogos, rūbai, žaidimų kompiuteris ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių pareiškėjo išlaidų vertinti kaip pareiškėjo atliktos pagrindinės vaiko išlaikymo prievolės dalies.

21. Remiantis kasacinio teismo suformuluota tiesioginio išlaikymo teikimo vaikui taisykle, visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui (tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas), todėl išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršija antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39, 42 punktai).

22. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad nepilnamečiam vaikui skirta 7 273,82 Eur išlaikymo suma yra papildomas išlaikymas. Vadinasi, šios išlaidos net nėra pagrindinės (iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties išplaukiančios) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalis. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir nereikalauja, kad ši 7 273,82 Eur suma būtų pripažinta pagrindinės išlaikymo prievolės dalimi. Be to, ši suma nebuvo perduota pareiškėjai S. D., kaip uzufrukto teise tvarkančiai nepilnamečio vaiko lėšas pagal teismo patvirtintą šalių susitarimą, ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja S. D. būtų išreiškusi sutikimą dėl tokios nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų išmokų teikimo formos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nesutinka, kad ši suma būtų laikoma pagrindinės nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalimi. Todėl šių pareiškėjo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip pareiškėjo atliktos pagrindinės vaiko išlaikymo prievolės dalies.

23. Pareiškėjas D. D. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą pažymi, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2021 m. sausio 1 d. buvo susitaikęs su pareiškėja, gyveno kartu ir kartu išlaikė šalių nepilnametį sūnų. Vis dėlto pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepaneigia ir nekeičia teismo sprendimu jam nustatytos prievolės teikti atitinkamą išlaikymą. Pareiškėjui tiesiogiai teikiant išlaikymą vaikui, jis galėjo kreiptis į teismą su prašymu pripažinti, kad nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą tiesiogiai, arba sudaryti su pareiškėja susitarimą dėl bendro vaiko išlaikymo. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Juo labiau pats pareiškėjas pripažįsta, kad nurodytu laikotarpiu jis ir toliau pervedinėjo nepilnamečiam sūnui skirto išlaikymo išmokas pareiškėjai. Vadinasi, aplinkybė, kad šalys tam tikrą laiko tarpą vėl gyveno kartu, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – išduodamas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5808-1032/2019 patvirtintos šalių 2019 m. gegužės 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl išlaikymo vaikui teikimo. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad konkretų vykdomąjį raštą pagal šią nutartį turi išduoti pirmosios instancijos teismas.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimas nereiškia, kad bus pradėtas priverstinis nutarties vykdymas. Vykdomojo rašto išdavimas neužkerta kelio pareiškėjui D. D. teikti 2019 m. gegužės 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutarto dydžio išlaikymą gera valia, taip pat padengti susidariusį įsiskolinimą, dėl ko pareiškėjai neliktų pagrindo kreiptis į antstolį. Tik D. D. ir toliau tinkamai nevykdant 2019 m. gegužės 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, o pareiškėjai dėl to pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, gali būti pradėti išieškojimo veiksmai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Rašytinė bylos medžiaga – 2023 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas, patvirtina, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas buvo iš esmės patenkintas, todėl iš pareiškėjo D. D. pareiškėjai S. D. turi būti priteista 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos S. D. prašymą tenkinti.

Išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5808-1032/2019 patvirtintos pareiškėjų S. D. ir D. D. (D. D.) 2019 m. gegužės 2 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį, kuria nepilnamečio sūnaus S. D. (S. D.) išlaikymui D. D. įsipareigojo mokėti periodines 400 Eur dydžio išmokas per mėnesį nuo teismo nutarties, patvirtinančios sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo dienos (2019 m. gegužės 22 d.), iki sūnus sulauks pilnametystės, mokėtinas periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti pareiškėjai S. D. iš pareiškėjo D. D. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.