- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-304-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05848-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. M., E. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. ir ieškovo E. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir R. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą bei įpareigoti atsakovą sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį. Ieškovai paaiškino, kad ankstesnis jų būstas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas avariniu ir visi namo gyventojai iškelti į kitą namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name ieškovai nuomos sutarties pagrindu gyvena iki šiol. Po gyvenamųjų patalpų suteikimo (duomenys neskelbtini), 1993 m. ieškovai teikė prašymus leisti privatizuoti suteiktas patalpas, tačiau butų eksploatavimo įmonė šių prašymų nepriėmė ir neregistravo. Ieškovų manymu, galiojant butų privatizavimo įstatymui jie išreiškė valią privatizuoti nuomojamas patalpas lengvatinėmis sąlygomis, tačiau privatizavimo procedūros buvo neužbaigtos ne dėl jų kaltės, todėl prašė pripažinti jų teisę privatizuoti užimamas gyvenamas patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-31 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai name (duomenys neskelbtini), esančiuose butuose gyvena nuo 1993 m., tad nuomojamų patalpų suteikimo metu negalėjo įgyti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad po LR Butų privatizavimo įstatymo pakeitimo, pateikė prašymus Seimo Valstybinei komisijai ir taip įgijo subjektinę teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo teismo 2010-08-31 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad, bylą vedė be advokato neturėdama bylinėjimosi patirties teismuose, todėl nemanė, kad turi pateikti daugiau įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškimą padavė ne kompetentingiems subjektams, o kitai institucijai, nelaikytina turinčia esminės reikšmės ir turėtų būti vertinama atsižvelgiant į individualias konkrečios situacijos aplinkybes. Nurodo, kad neturėjo prieinamos informacijos apie galimybes skųsti atsisakymą priimti prašymą, pareiškimą padavė laiku ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, tačiau tik dėl įmonės administracijos bei kitų pareigūnų, valdžiusių ginčo butą kaltės, šios teisės negalėjo įgyvendinti, todėl pagal įstatymą įgyta privatizavimo tiesė turi būti ginama.
Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo teismo 2010-08-31 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties bylą vedė be advokato, nelabai žinojo įstatymus, todėl nežinojo, kad turi pateikti papildomus įrodymus, tikėjosi, kad teismas padės surinkti įrodymus arba patars samdytis advokatą. Pareiškimą dėl buto privatizavimo 1993 m. bandė paduoti laiku, tačiau nepriimto dokumento neišsaugojo, tad pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Po teismo sprendimo suprato, kad apginti pažeistas teises gali tik pateikęs papildomus rašytinius įrodymus, išreikalavus juos iš atsakovės bei apklausus liudytojus, o tai apeliaciniame procese nėra galima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimas ir taikymas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1989-12-16 Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto tarybos gyvenamųjų avarinių patalpų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-1), kuriame gyveno ieškovai. 1990-02-15 atsakovės sprendimu Nr. 50 buvo uždrausta gyventojų registracija (duomenys neskelbtini) namuose, išskyrus šeimos narius; į šeimų, iškeliamų iš (duomenys neskelbtini), namo dėl vaistų sandėlio statybos, sąrašą įrašytos (duomenys neskelbtini) butuose gyvenusių E. S. ir J. B. šeimos (b. l. 17-19). 1990-03-22 atsakovės sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus, Sveikatos apsaugos ministerijai suteiktas 2,0 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vaistų sandėlių statyti, su sąlyga, kad bus iškelti gyventojai iš statybai trukdančių menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įrašytos (duomenys neskelbtini) butuose gyvenančių E. S. ir J. B. šeimos (b. l. 20-23). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr. 1“, papildymui, kuriame į neparduotinų namų sąrašą įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25). 1993-11-08 pažyma patvirtina, kad ieškovė R. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini) iš šio buto išregistruota 1993-09-22 ir perkelta į (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Ieškovai nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę butų privatizavimo komisiją, tačiau jų prašymai nebuvo priimti (b. l. 41).
1991 m. gegužės 21 d. priimtame LR Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo sąlygos ir tvarka. LR Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 str. 3, 4, 5 d. įvardytose gyvenamosiose patalpose (LR Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).
Atkreiptinas dėmesys, kad konstituciniai teisingumo bei asmenų lygybės teismui principai suponuoja, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti vertinamos ir sprendžiamos taip pat. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisme jau buvo nagrinėta buvusių namo (duomenys neskelbtini), gyventojų byla dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka, kai šių gyventojų pareiškimas dėl buto privatizacijos nebuvo priimtas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-251-460/2011, Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7671-323/2010). Taip pat pažymėtina, kad teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. Todėl tik teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nustato, ar bylos aplinkybės ir joje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bylos yra tokios pat, ir kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad įgijo subjektinę teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Atsakant į klausimą, ar ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butus (LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butai yra gyvenamosios patalpos, galinčios būti privatizavimo objektais (LR Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 str.); c) ieškovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butus, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovų ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (LR Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti str.). Nustatyti, ar ieškovai gali realizuoti savo subjektines teises privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatine tvarka, teismas taip pat turi konstatuoti, kad ieškovų teisės buvo pažeistos. Tokiam konstatavimui būtina nustatyti ir ištirti faktines aplinkybes – dėl kokios priežasties ieškovai nebaigė buto privatizavimo procedūrų ir atlikti abiejų šio ginčo šalių veiksmų įvertinimą: ar savivaldos institucijos veiksmai (neveikimas) nagrinėjamoje situacijoje atitiko teisės aktų reikalavimus ir iš kitos pusės – ar ieškovų ilgalaikis delsimas atlikti butų privatizavimui būtinus veiksmus atitinka įprastus rūpestingumo bei apdairumo standartus.
Apeliantas E. S. nurodo, kad bylą vedė ne per advokatą, neturėjo bylinėjimosi patirties, teismo posėdžiai buvo trumpi, jis nesitikėjo, kad teismas nepadės surinkti įrodymų arba nepatars pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje. LR CPK 8 str. įtvirtina kooperacijos principą civiliniame procese, t. y. tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami LR CPK nustatytų tikslų. Teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo LR CPK nustatytus procesinius veiksmus. Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, ar ieškovai išreiškė savo tikrąją valią ir atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti ginčo būtus įgyti, nenustatė svarbiausių faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla šioje dalyje būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-31 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.