Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-868-538/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-05-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-25Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-06-20Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-20Klaipėdos apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2013-03-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-20
Bylos Nr.
2S-868-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05848-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Alona Romanovienė
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Ieškovas
E. S., R. M.
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-867-538/2012

Teisėja Danutė Žvinklytė Nr. 2S-868-538/2012
Proceso Nr. 2-06-3-05848-2010-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir ieškovų E. S. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. S. ir R. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti jiems teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (E. S. butą Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. butą Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovai visą laiką siekė privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise ne dėl savo kaltės. Šių gyvenamųjų patalpų ieškovams neleido privatizuoti, kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas avariniu ir gyventojai turėjo būti iškeldinti dėl vaistų sandėlio statybos šioje teritorijoje. Kadangi gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovams privatizuoti neleido, todėl ieškovai siekė, kad kuo skubiau būtų perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas ir galėtų pasinaudoti savo teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas. 1993 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini), namo gyventojai buvo iškeldinti į (duomenys neskelbtini), esančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovas E. S. su šeima įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė R. M. su šeima įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuose dabar ir gyvena nuomos sutarčių pagrindu. Šiuos butus savivaldybė ieškovams išnuomojo 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu. 1993-12-27 ieškovai nustatyta tvarka kreipėsi į butų privatizavimo valstybinę komisiją, prašymus pateikdami Klaipėdos miesto valstybinei butų ūkio eksploatavimo įmonei (dabar UAB „Buitis be rūpesčių“) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į kurias buvo iškeldinti iš avarinės būklės namo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau pareiškėjų prašymai nebuvo priimti. 2009-03-17 ieškovai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovams raštu buvo atsakyta, kad neturi teisinio pagrindo leisti privatizuoti ieškovėms lengvatinėmis sąlygomis butus, esančius (duomenys neskelbtini), nes Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, ieškovams šios gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1993 metais, galimybe privatizuoti išnuomotas gyvenamąsias patalpas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ieškovai nepasinaudojo. Mano, kad jie laiku ir tinkamai pradėjo su butų esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, privatizavimu susiju­sias procedūras, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovų kaltės, todėl bet kokiu atveju ieškovams turėtų būti pripažinta teisė privatizuoti šiuo metu nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovės R. M. teisę privatizuoti 76,32 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Pripažino ieškovo E. S. teisę privatizuoti 77,10 kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus. Nurodė, kad ieškovai su šeimomis gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įtrauktas į avarinių gyvenamųjų namų sąrašą, bei buvo iškeldinti dėl vaistų sandėlio statybos iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Ginčo butų nuomininkais ieškovai tapo 1993 metų rugsėjo mėnesį, nuomos sutartis su ieškove R. M. pasirašyta 1994-11-30, ieškovai iki šiol yra ginčo butų nuomininkai, gyvena neprivatizuotuose butuose, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavę. Remiantis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki 1998 m. liepos 1 d., t. y. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, ieškovai šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Ieškovai išreiškė savo valią (ketinimą) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Dėl nuo ieškovų nepriklausančių aplinkybių ieškovų pareiškimai dėl buto privatizacijos nebuvo priimti, ieškovai nebuvo informuoti atsakovės atsakingų asmenų dėl buto privatizacijos.

2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas ieškovų prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – t. y. priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovai pateikė teismui įrodymus dėl advokato teisinės pagalbos apmokėjimo bei prašė jas priteisti iš atsakovės, mano, jog teismas netenkinęs ieškovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidė ieškovų teises, dėl to jie yra priversti kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-19 nutartimi atmetė ieškovų E. S. ir R. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad teismas 2011-11-25 priimtame sprendime išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą – ieškovų prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo tenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, todėl nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškovų E. S. ir R. M. ieškinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, neleidžiama pradėti butų privatizavimo procedūros, kartu ir tęsti butų pardavimo lengvatine tvarka nustojus galioti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui. Šių teisės normų paskirtis yra kita. Jomis siekiama sudaryti galimybę LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Teismas, pripažindamas ieškovams teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, neišsiaiškino nurodytų Įstatymo nuostatų paskirties ir nepagrįstai išplėtė leistinas jų taikymo ribas. Spręsdamas dėl ieškovės R. M. teisės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, tuo pagrindu, kad jos šeima buvo iškeldinta iš buto (duomenys neskelbtini), teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad buto (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė buvo J. B. (bute priregistruota 1969-12-12), kurios šeimą sudarė: dukra R. M. (ieškovė), žentas J. M., anūkas G. M., anūkė I. M. (pagal Klaipėdos m. Gamybinės butų valdybos Nr. 2 1990-01-23 pažymą Nr. 265). J. B. 1993-09-14 orderiu buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), kurį 1994-05-05 sutartimi Nr. 3293 ieškovės motina privatizavo. Akivaizdu, kad ieškovė kartu su savo šeima gyveno J. B. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kaip jos šeimos nariai ir BPĮ 4 straipsnio 4 dalyje imperatyviai buvo įtvirtinta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, įgiję teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad ieškovai BPĮ galiojimo metu, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, nes byloje nėra pateikta jokių tą patvirtinančių rašytinių įrodymų, o teismas padarė tokią išvadą tik remdamasis liudytojų parodymais, kurie, beje, yra ieškovų kaimynai, ir šalių paaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl to, kad butai adresu (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į sąrašą griaunamų namų, todėl ieškovai negalėjo privatizuoti šių butų. Ieškovai 1993 m. rudenį buvo iškeldinti iš gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems butus, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal Butų privatizavimo įstatymo (1993-07-28 redakcija) 4 straipsnį vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus, kuriuos pirkti turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa, t. y. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos ieškovams po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo. R. M. šeimos sudėtyje nebuvo jos motinos J. B., nes J. B., kaip atskiram nuomininkui, pagal atskirą orderį buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to R. M. privatizavimo objektu buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), J. B. privatizavimo objektu buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini), o E. S. privatizavimo objektu buvo butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai E. S. ir R. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį ir tenkinti ieškovų prašymą – priteisti ieškovų E. S. ir R. M. patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės. Nurodo, kad dėl ieškovų prašymo priteisti iš atsakovės patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių įrodymai teismui buvo pateikti (b. l. 134–138), bei prašymas dėl jų priteisimo buvo pateiktas teismui raštu ieškovų pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, teismas 2011-11-25 sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, todėl ieškovai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 str. pagrindu. Prašymas bei įrodymai apie šių išlaidų dydį teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, todėl jos turi būti priteistos iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo ieškovų atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį civilinėje byloje palikti nepakeistą. Ieškovų atskirąjį skundą tenkinus ir panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartį bei priteisus bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai atlyginti, jas atitinkamai mažinti atsižvelgiant į Savivaldybės 2012-01-09 atsiliepime Nr. (4.41.)-R2-68 išdėstytus motyvus ir vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas E. S. gyveno iki 1993-09-23, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė R. M. gyveno iki 1993-10-01. 1989-12-16 atsakovės sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Butų ūkio valdybos avarinių patalpų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ieškovai. 1990-02-15 atsakovės sprendimu Nr. 50 buvo uždrausta registracija gyventojų (duomenys neskelbtini) namuose, išskyrus šeimos narius, į iškeliamų šeimų iš (duomenys neskelbtini) namų dėl vaistų sandėlio statybos sąrašą įrašyta (duomenys neskelbtini), gyvenanti ieškovo E. S. šeima, ir (duomenys neskelbtini), gyvenanti ieškovės R. M. mamos J. B. šeima (t. 1, b. l. 17–19). 1990-03-22 atsakovė sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus suteikia Sveikatos apsaugos ministerijai 2,0 ha žemės sklypą Strėvos gatvėje vaistų sandėliui statyti su sąlyga, kad bus iškelti gyventojai iš trukdančių statybai menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini), gyvenanti ieškovo E. S. šeima, ir (duomenys neskelbtini), gyvenanti ieškovės R. M. mamos J. B. šeima (t. 1, b. l. 22–23). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr.21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr.1“ papildymui, kuriame įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24–29). 2005-01-12 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi orderiu Nr. 033174, išduotu 1993-09-23 ir 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu, išnuomojo nuomininkui E. S. ir jo šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48–50). 2005-02-17 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi orderiu Nr. 033127, išduotu 1993-09-14 ir 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu, išnuomojo nuomininkei R. M. ir jos šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51–53).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai su šeimomis gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įtrauktas į avarinių gyvenamųjų namų sąrašą, bei buvo iškeldinti dėl vaistų sandėlio statybos iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Ginčo butų nuomininkais ieškovai tapo 1993 metų rugsėjo mėnesį, nuomos sutartis su ieškove R. M. pasirašyta 1994-11-30 (t. 1, b. l. 93–94), ieškovai iki šiol yra ginčo butų nuomininkai, gyvena neprivatizuotuose butuose, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavę.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovai kreipėsi į teismą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovai įgijo teisę privatizuoti butą ir ši jų teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta ne dėl jų kaltės, tenkino ieškovų ieškinį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, jog aiškinant ir taikant 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Butų privatizavimo įstatymas nustatė Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarką, taip pat sąlygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakant į klausimą, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butai yra gyvenamosios patalpos, galinčios būti privatizavimo objektais (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.); c) ieškovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovų ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 str., 5 str., 10 str., 11 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai gyvena neprivatizuotuose butuose, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavę, gyvenamosios patalpos, kurias prašoma leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektai. Dėl šių aplinkybių ginčo neiškilo, todėl dėl jų nepasisakytina. Tačiau byloje keliamas klausimas, ar ieškovai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atliko veiksmus, būtinus įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr.1“ papildymui, jame įrašytas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai 1993 metais kreipėsi raštu į valstybinę butų ūkio eksploatavimo įmonę Nr. 9 (dabar UAB „Buitis be rūpesčių“). Liudytojai I. B. ir J. B. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimas buvo apsunkintas, pareiškimai iš žmonių buvo nepriiminėjami.

Atsižvelgiant į tai, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), tikrai buvo įtrauktas į neparduotinų namų sąrašą, įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisme jau buvo nagrinėta buvusių namo (duomenys neskelbtini), gyventojų byla dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka ir konstatuota, kad gyventojų pareiškimas dėl buto privatizacijos nebuvo priimtas, teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti šią savo teisę, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių šios teisės įgyvendinti negalėjo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl šios gyvenamosios patalpos avarinės būklės, 2005-01-12 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi orderiu Nr. 033174, išduotu 1993-09-23 ir 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu, išnuomojo nuomininkui E. S. ir jo šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). 2005-02-17 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi orderiu Nr. 033127, išduotu 1993-09-14 ir 1992-04-07 Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu, išnuomojo nuomininkei R. M. ir jos šeimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovai elgėsi sąžiningai, kaip apdairūs ir rūpestingi žmonės iš karto, kai jiems buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą, todėl tai dar kartą patvirtina, kad ieškovai siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į privatizaciją (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovai nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus.

Apeliantė skunde nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl ieškovės R. M. teisės privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, tuo pagrindu, kad jos šeima buvo iškeldinta iš buto (duomenys neskelbtini), teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad buto (duomenys neskelbtini), pagrindinė nuomininkė buvo J. B. ir J. B. 1993-09-14 orderiu buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), kurį 1994-05-05 sutartimi Nr. 3293 ieškovės motina privatizavo, todėl ieškovė neturi teisės privatizuoti ginčo buto. Tačiau pažymėtina, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo (1993-07-28 redakcija) 4 straipsnį, vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus, kuriuos pirkti turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Konstatuotina, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos ieškovams po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo. Taip pat pažymėtina, kad R. M. šeimos sudėtyje nebuvo jos motinos J. B., nes J. B., kaip atskiram nuomininkui, pagal atskirą orderį buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pagal LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1992 m. balandžio 7 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalį, teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų: gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam šeimos nariui tenka ploto mažiau negu nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio pirmojoje dalyje; vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau šeimų. Atskira šeima taip pat laikomas nevedęs (netekėjusi) šeimos narys nuo 18 metų. Atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas konstatuotina, kad R. M. šeimai J. B. nepriklausė.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas (CPK 178 str., 185 str.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – po 1452 Lt (t. 2, b. l. 23–27, CPK 98 str., 93 str. 1 d.).

Dėl ieškovų E. S. ir R. M. atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-19 nutartimi netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-25 sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepateikė teismui išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo ir pagrindimo, ieškovams iš atsakovės nepriteisė išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tą patį nurodė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartyje. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimą teismo sprendime, pagrįstai jo nesprendė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartimi.

Tačiau pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš esmės tas pats reglamentavimas nustatytas ir šios normos redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d.: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2011-11-05, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui 2011-09-20 (t. 1, b. l. 134–138), t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovai R. M. ir E. S. už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo po 2420 Lt. Pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodyta, kad už atstovavimą pirmosios instancijos teisme buvo įskaičiuota: pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo paruošimas – 2400 Lt, užklausimai – 4 vnt. po 96 Lt, iš viso 384 Lt; už dokumentų parengimą – 96 Lt; už kopijavimą –120 Lt; už atstovavimą teisme – 1050 Lt. Iš viso 4000 Lt plius PVM. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 2420 Lt, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, bei pagrindo šias išlaidas mažinti nenustatyta (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas keistinas – keistina sprendimo dalis, kuria iš atsakovės nepriteista ieškovams bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir iš atsakovės ieškovams priteistina po 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir tenkinti ieškovų prašymą bei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti ieškovams E. S. ir R. M. po 2420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovams E. S. ir R. M. po 1452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAlona Romanovienė