- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-251-460/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07866-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Trečiasis asmuo
- V. T., A, T.
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Marina Saveljeva
- Kategorijos
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-251-460/2011
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-07866-2009-9)
2011 m. balandžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Dainai Bžeskienei, Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui pagal įgaliojimą A.T., ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, trečiajam asmeniui V. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-982-826/2010 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. T., A, T., dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis bei atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-21 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą sudaryti su ieškove buto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą jokio nekilnojamojo turto neprivatizavo. Ginčo butas Butų privatizavimo įstatymo (1-1374, 1991-05-28) galiojimo metu buvo privatizavimo objektas pagal minėto įstatymo 2 straipsnio l dalį, kur nurodyta, kad pirkimo - pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo butai daugiabučiuose namuose. Ieškovė laiku norėjo pateikti prašymą, kitus būtinus dokumentus nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimui, tačiau dokumentai priimti nebuvo. Butas (duomenys neskelbtini)man suteiktas Klaipėdos m. Valdybos 1993-09-08 potvarkiu Nr. 464 pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 1-2455, 1992-04-07, 7 str., 1 d. ir į kurį gavo leidimą įsikelti tik 1993-12-04. Buto Mituvos g.1-4, kuriame gyveno su šeima nuo 1974-05-24 iki 1993-12-03,negalėjo privatizuoti, nes šis namas buvo įrašytas į avarinių namų sąrašą (1989-12-16 Klaipėdos m. VK sprendimas Nr.368) ir dėl šios priežasties jo negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, 1992-01-15 Klaipėdos m. Valdybos potvarkyje Nr. 21 nurodyti neparduotini gyvenamieji namai (Mituvos g. l, punktas 62). Klaipėdos m. savivaldybė negalėjo priimti prašymo šiai gyvenamajai patalpai privatizuoti būtent dėl šios priežasties. Bute (duomenys neskelbtini)., ieškovė su šeima gyvena nuo 1993-12-04, nerealizavo savo teisės privatizuoti butą dėl objektyvių priežasčių. Apgyvendinant (duomenys neskelbtini) namą, gyventojams buvo pranešta, kad šiuo metu privatizacija sustabdyta (UAB „Buitis be rūpesčių“ 2009- 06-04 pažyma Nr. 100). Kai ieškovė kreipėsi į VBŪEĮ Nr. 9, 1993 m. l2 mėn. ir 1994 m.02 mėn., dėl suteikto buto privatizavimo, ieškovei buvo pareikšta, kad privatizacija pasibaigė ir įgyto buto privatizuoti negalima. Butų privatizavimo įstatymas galiojo nuo 1991-05-28 iki 1998-07-01, t.y. šiame laikotarpyje niekada nebuvo sustabdytas, kaip teigė VBŪEĮ tarnautojai. Todėl jos teisė laiku privatizuoti butą buvo pažeista dėl kitų asmenų kaltės. Namas (duomenys neskelbtini), atiduotas naudoti iki 1994-04-15 (nuomos sutarties pasas). Gyvenamosios patalpos nuomos tipinė neterminuota sutartis su ja buvo sudaryta tik 1994-11-15. Ieškovė nurodo, kad yra 1921 m. gimimo, senyvo amžiaus ir ligota moteris, todėl miesto savivaldybės tarnautojai turėjo ją informuoti apie turimo buto privatizavimo galimybes, tačiau jos nei žodžiu, nei raštu neinformavo, kad gali dar kartą kreiptis su pareiškimu į Seimo sudarytą valstybinę komisiją dėl buto privatizavimo ir kad prašymai dėl butų privatizavimo pagal galiojančius įstatymus buvo priimami tik iki 1997-12-31. Kadangi šis butas, išnuomotas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą 1-2455, todėl nuo 1997-04-29 pagal Butų privatizavimo įstatymo papildymą VIII-205 3str., 1d., 6p., jis tapo neprivatizuojamas. Dėl silpnos sveikatos nuo 1992 m. iki 2004 m. daug kartų teko gultis į ligonines operacijoms, gaunamos mažos pajamos (pensija) ženkliai įtakojo gyvenimo kokybę. Dėl visų aukščiau išvardintų objektyvių priežasčių negalėjo laiku pateikti prašymo dėl buto privatizavimo ir privatizuoti butą. Bute (duomenys neskelbtini), nuo pat įkėlimo dienos gyvena su šeima (dukra ir jos vaikais), už butą moka mokesčius, įsiskolinimų už paslaugas neturi. Mano, kad ji laiku ir tinkamai pradėjo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), su privatizavimu susijusias procedūras, tačiau dėl Klaipėdos m. savivaldybės ir VBŪEĮ Nr.9 darbuotojų kaltės nerealizavo savo teisės privatizuoti butą. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos, kai jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šio įstatymo požiūriu ji - tinkamas subjektas, o jos nuomojamas butas - tinkamas privatizavimo objektas. Kadangi LR Butų privatizavimo įstatymas neteko galios 1998-07-01, mano kad turi teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. (b.l. 3-5)
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-21 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti butą ir ši jos teisė įstatymo galiojimo metu nebuvo įgyvendinta dėl to, kad ieškovės butas Mituvos g.1-4, Klaipėda, buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą, todėl neprivatizuojamas, o atsakovei įsikėlus į naujas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), iš jos pareiškimo dėl buto privatizacijos atsakovės įgalioti asmenys nepriėmė, taip pat neinformavo apie galimybę privatizuoti ginčo butą, todėl pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, ieškovės įgyta teisė privatizuoti nuomojamą butą turi būti ginama teismine tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, prašo panaikinti. Nurodo, kad ieškovė praleido terminą butui privatizuoti, nes nebegalioja Butų privatizavimo įstatymas, ieškovė nepateikė prašymo privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesidomėjo privatizacijos procesu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ir tretieji asmenys ieškinį palaiko, prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad bute, esančiame Mituvos g. 1-4, Klaipėda, ieškovė gyveno nuo 1974-05-24 iki 1993-12-03. Pagal byloje esančią medžiagą, 1989-12-16 atsakovės sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Butų ūkio valdybos avarinių patalpų sąrašas, į kurį įrašytas namas, esantis Mituvos g. 1, Klaipėdos m. (2 t., b. l. 10-12), kuriame gyveno ieškovė. 1990-03-22 atsakovės sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo – projektavimo darbus, suteikė Sveikatos apsaugos ministerijai 2,0 ha žemės sklypą Strėvos gatvėje vaistų sandėliui statyti, su sąlyga, kad bus iškelti gyventojai iš trukdančių statybai menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įrašyta ir Mituvos g. 1-4, Klaipėda, gyvenanti P. R. šeima (2 t., b. l. 16). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr. 1“, papildymui, kuriame įrašytas namas, esantis Mituvos g. 1, Klaipėda (2 t., b. l. 16–19).1993-09-08 atsakovės potvarkiu Nr. 464, S. R., iškeliamai iš avarinio namo Mituvos g. 1, 4 buto, suteikiamas gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 21-22). Byloje pateiktas atsakovės 1993-09-16 gyvenamosios patalpos orderis Nr. 033134, suteikiantis teisę ieškovei apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25).
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčo buto nuomininke tapo 1993 metų gruodžio mėnesį, nuomos sutartis su ieškove pasirašyta 1994-11-15 (2 t., b. l. 28) ir 2004-05-13 (2 t., b. l. 29). Ieškovė iki šiol yra ginčo buto nuomininkė, gyvena savivaldybei priklausančiame bute, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 ir 4 dalys).
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatine tvarka, aiškinimas ir taikymas.
1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2010).
Byloje nustatyta, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė buvo įgijusi subjektinę teisę privatizuoti butą, esantį Mituvos g. 1-4, Klaipėda, tačiau ji šios teisės įgyvendinti negalėjo dėl to, kad namas, esantis Mituvos g.1, Klaipėda buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą ir nugriautas, ieškovė iškeldinta iš šio buto ir apgyvendinta bute, esančiame Liubeko g. 1-24, Klaipėda. Taip pat byloje nustatyta, kad 1993-12-15 ieškovė kreipėsi į atsakovės įgaliotus asmenis dėl buto privatizacijos (2 t., b. l. 26). Pareiškimas, kaip nurodo liudytoja B. J., buvo užregistruotas Gyventojų pareiškimų registracijos žurnale; liudytoja B. J. pažymi, jog ieškovė pakartotinai 1994 metų pradžioje kreipėsi dėl buto privatizavimo, tačiau pareiškimas nebuvo priimtas. (1 t., b. l. 85). Abejoti liudytojos parodymais nėra pagrindo (CPK 178 str., CPK 185 str.). Pabrėžtina, kad prašymų butų privatizacijai registracija gyventojams buvo pratęsta iki 1997-12-31, todėl atmestinas atsakovės argumentas dėl ieškovės pareiškimo termino praleidimo. Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė nesidomėjo butų privatizavimo procesu. Priešingai, atsakovė nepateikė jokio oficialaus rašytinio įrodymo, taigi ir ateityje nepateiks, patvirtinančio, kad ieškovė nepadavė atsakovės įgaliotiems asmenims prašymo leisti privatizuoti ginčo butą. Ieškovės prašymas – tai išreikšta valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas įstatymo nustatytais terminais bei sąlygomis. Atsakovei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos įvykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010). Pagrįstai galima teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė privatizavimo pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai (Butų privatizavimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai).
Esant tokiai situacijai, kolegija pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė atliko veiksmus, būtinus teisei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą įgyti, ir ją įgijo dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui.
Nagrinėjant bylą buvo patirta 2 350 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 92), jos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 99 str., CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės 2 350 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.