Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
3K-3-477/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zigmas Levickis (pirm.), Pranas Žeimys (pran.), Egidijus Laužikas
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2010 Procesinio sprendimo kategorija 30.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo; trečiasis asmuo – R. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nuomininko teisės privatizuoti valstybei (savivaldybei) priklausančiais gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto mero 1990 m. rugpjūčio 7 d. potvarkiu Nr. 225 „Dėl negyvenamųjų patalpų išnuomojimo“ Lietuvos benamių asociacijos Kauno skyriui buvo išnuomoti laikinai gyventi avarinės būklės name, esančiame (duomenys neskelbtini), butai Nr. 1, 2, 3, 4, 6. 1990 m. rugsėjo 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties (su prierašu „laikina“) pagrindu ieškovei buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (vėliau numeracija pakeista į 1a). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 16 d. sprendimu, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. J. B., bylos Nr. 3K-3-927/2000, paliko nepakeistą, 1990 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartyje padarytas įrašas „laikina“ bei tekstas „Aš J. B. esu supažindinta, kad namas (duomenys neskelbtini) yra avarinis ir kad sprendžiamas klausimas dėl jo grąžinimo savininkui. Pasižadu, gavusi iš 3-ios Butų ūkio tarnybos apie namo (duomenys neskelbtini) grąžinimą savininkui, nurodytu terminu išsikraustyti. J. B.“ pripažinti negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto valdybos 1994 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. 544-v ir 1994 m. rugpjūčio 2 d. potvarkiu Nr. 1086-v atkurtos buvusių savininkų nuosavybės teisės į dalį laisvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų (patalpas bute Nr. 2a), grąžinant jas natūra.

SĮ „Santakos butų ūkio“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 1996 m. įspėjimu ieškovei nurodyta per dešimt dienų išsikelti iš užimamų patalpų, nes namas grąžintinas savininkams.

Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1997 m. lapkričio 25 rašto Nr. 417 duomenimis, ieškovė Kauno mieste apsirūpinti gyvenamuoju plotu įrašyta eilėje lengvatiniam kreditui gauti. Kauno miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. spalio 6 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovės dviejų asmenų šeima (ji ir duktė) gyvena grąžintiname name (duomenys neskelbtini); ieškovė įrašyta į trečiąją eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamąja patalpa.

Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1071 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“ nuspręsta išnuomoti ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

1999 m. spalio 21 d. su ieškove sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Nuo 1999 m. spalio 28 d. ieškovė deklaravo šį butą kaip savo gyvenamąją vietą.

SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2000 m. balandžio 19 d. akte nurodyta, kad ieškovė nuo 1999 m. gruodžio mėn. negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-3285 atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), butai savininkams grąžinti natūra, taikant įpareigojimą dėl privalomos nuomos tik butui Nr. 5.

2007 m. rugsėjo 12 d., 2007 m. lapkričio 14 d., 2007 m. gruodžio 7 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių, prašydama išduoti valstybės garantiją, ir dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), suteikti jai neatlygintinai. Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius dėl šių prašymų ieškovei atsakė, kad nėra teisinio pagrindo valstybės garantijai išduoti, nes 1999 m. jai išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 1988 m., iškeliant gyventojus iš avarinio namo (duomenys neskelbtini), jai, kaip V. B. šeimos narei, buvo suteiktas keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo būstu skyrius 2007 m. spalio 15 d. rašte Nr. 52-5-1056 taip pat informavo ieškovę, kad nėra teisinio pagrindo išduoti jai valstybės garantiją, išvardydamas analogiškas prieš tai nurodytoms tokio sprendimo priežastis. 2007 m. gruodžio 3 d. ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus vedėją, prašydama išduoti pažymą, kad jai, kaip V. B. šeimos narei, buvo suteiktas keturių kambarių butas. Atsakovo pateiktų dokumentų duomenimis, keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), suteiktas V. B. šeimai; tuo tarpu 1990 m. vasario 6 d. įregistruota ieškovės ir R. Ž. B. ištuoka, ieškovė 2002 m. balandžio 4 d. sudarė kitą santuoką ir pakeitė pavardę iš B. į Ž.

2007 m. rugsėjo 20 d. ieškovė kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus vedėją, prašydama leisti privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.

Gyventojų registro tarnybos 2007 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 29/3V-7533-7 nurodyta, kad ieškovė iki 1996 m. gruodžio 24 d. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. rugsėjo 20 d. iki 1999 m. spalio 28 d. – adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 1999 m. spalio 28 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009 m. rugsėjo 22 d. pateikto registro išrašo duomenimis, ieškovės nuosavybės teisės nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. įregistruotos į žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodydama, kad: 1) visą laiką, kol galiojo Butų privatizavimo įstatymas, ji neterminuotos sutarties pagrindu gyveno savininkams grąžintiname name nuomojamame bute, 2) ne dėl savo kaltės, o savivaldybei nevykdant nustatytų funkcijų ir neinformuojant jos apie grąžintinų gyvenamųjų patalpų nuomininkams įstatyme įtvirtintą galimybę privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą, ji negalėjo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis įsigyti butą nuosavybėn ir tik 2007 metais kreipėsi dėl kitų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomotų jai dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui (šis galutinai neteko galios 2001 m. sausio 1 d.), privatizavimo, 3) ji nėra privatizavusi pagal Butų privatizavimo įstatymą jokio buto, ieškovė, manydama, kad tokiomis aplinkybėmis, netekus galios Butų privatizavimo įstatymui, jos teisė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusi Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio pagrindu, turi būti ginama pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (dabartinis pavadinimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus, prašė:

pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą;

įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja šio buto pirkimo–pardavimo sutartį, laikantis sąlygos, kad jo pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pažymėjęs, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas pasibaigė 1998 m. liepos 1 d., nustatęs, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 1999 m. spalio 21 d., prašymą leisti privatizuoti šį butą Kauno m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus vedėjui ji pateikė 2007 m. rugsėjo 20 d., teismas padarė išvadą, kad Butų privatizavimo įstatyme nustatyto privatizavimo objekto nuomininke ieškovė tapo jau pasibaigus šio įstatymo galiojimo laikui. Dėl to teismas konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas privatizavimo objektu pagal Butų privatizavimo įstatymą, o ieškovė – tinkamu privatizavimo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti butą, išreiškusiu valią pasinaudoti šia teise ir per įstatyme nustatytą terminą atlikusiu būtinus šiai teisei įgyti veiksmus. Teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, pažymėjo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – ir Paramos būstui įsigyti įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma nėra savarankiškas butų privatizavimo pagrindas, nes ja siekiama sudaryti galimybę užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtą ir nebaigtą turto privatizavimo procedūrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę privatizuoti lengvatine tvarka jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Spręsdamas dėl ieškovės prašymo pripažinti jai teisę lengvatine tvarka privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas nustatė, kad ieškovė 1990 m. rugsėjo 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Kadangi šis namas buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą, tai, teismo nuomone, nurodytas ieškovės nuomojamas butas pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo privatizavimo objektas, tačiau toks objektas buvo savininkams grąžintinų (grąžintų) gyvenamųjų namų nuomininkams suteiktos gyvenamosios patalpos (Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymėjo, kad 1999 m. spalio mėnesį ieškovei buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip savininkams grąžintino (grąžinto) namo nuomininkei, bet kaip valstybės pagalba (t. y. pagal Paramos būstui įsigyti įstatymą) gyvenamąja patalpa apsirūpinti pageidaujančiam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno m. savivaldybės Turto valdymo skyriaus 1999 m. spalio 6 d. pažymoje nurodyta, jog ieškovė gyvena grąžintiname name, tačiau laikė, kad ši aplinkybė nurodyta ne kaip garantija grąžintino namo nuomininkei, o kaip sąlyga, kuriai esant ieškovė turėjo teisę gauti valstybės paramą. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė, jog, sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, ji apsigyveno šiame bute ir nurodytu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė išvyko iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina bylos rašytiniai duomenys ir joje pateiktos nuotraukos, kurios, nors darytos 2007 metais, tačiau akivaizdžiai paneigia ieškovės aiškinimą, jog ji iš to buto neišsikėlusi, nes iš baldų ir kitų daiktų būklės bei kiekio akivaizdu, kad jie nebenaudotini, o patalpose seniai nebegyvenama. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties 2 dalies f punktą ieškovė buvo įsipareigojusi, keldamasi su šeima iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas su jų įrenginiais. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad, ieškovei išvykus iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ji prarado teisę į šią savivaldybės nuomojamą gyvenamąją patalpą. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovė ir nuomotojas nesurašė bei nepasirašė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo akto, nereiškia, jog ji neprarado teisės į ją. Ieškovės argumentą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. J. B., bylos Nr. 3K-3-927/2000, pripažino 1990 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartį neterminuota, nurodė apie garantijas nuomininkams gyvenamųjų namų grąžinimo savininkams atveju, todėl nuomos sutartis turi būti vykdoma, teismas atmetė kaip nepaneigiantį fakto, jog ieškovė prarado teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai išsikėlus gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tokios teisės praradimas nurodytomis aplinkybėmis nustatytas įstatyme (1964 m. CK 349 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog 1994 metais namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams buvo grąžintos tik buto Nr. 2a laisvos patalpos, o ieškovės šiame name nuomotos patalpos buvo grąžintos savininkams natūra tik 2004 metais, todėl tol, kol jos nebuvo grąžintos, nebuvo pagrindo grąžintino namo nuomininkams teikti valstybės garantijas (1999 m. birželio 2 d. redakcijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, 1999 m. birželio 2 d. redakcijos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnis). Nurodydamas, kad ieškovė nuo 1999 m. gyveno kitame savivaldybės išnuomotame bute ir dėl to buvo praradusi teisę į buvusiam savininkui grąžintiname name turėtą butą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę lengvatine tvarka privatizuoti jai išnuomotą socialinį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji negalėjo privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes nebuvo informuota apie įstatyme jai suteikiamas teises, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 1999 m.–2007 m. laikotarpiu ieškovė būtų prašiusi tokios informacijos ir jos negavusi (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismas atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas yra įstatyme nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį; nesant pažeistos teisės, ieškinio senatis nebuvo prasidėjusi (CK 1.124–1.127 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iki 1998 m. liepos 1 d. neįgijo teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jo nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta tik 1999 m. spalio 21 d., t. y. jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikui. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad ginčo butas negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu, iš dalies pripažino ir ieškovė, 2007 m. lapkričio 14 d. prašyme Kauno miesto savivaldybei nurodydama save kitos, nei ginčo butas, gyvenamosios patalpos (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) nuomininke. Atsižvelgdama į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo momentu Butų privatizavimo įstatymas jau nebegaliojo, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti šį butą, nes jos valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais ir forma ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti išreikšta. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad Paramos būstui įsigyti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų taikymo galimybė ginčo atveju nereikšminga, nes šių įstatyminių nuostatų pagrindu įstatymų leidėjas siekė sudaryti galimybę tik užbaigti Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras šiam įstatymui nustojus galioti. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai teisėjų kolegija išsamiau dėl nurodytų teisės normų taikymo nepasisakė. Pirmiau išvardytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumos pagrindu, kartu konstatuodama, kad savo valią lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė, pateikdama prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui, išreiškė tik 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. prieš pradėdama teisminį bylinėjimąsi, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. J. B., bylos Nr. 3K-3-927/2000, palikdama nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo 1990 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartyje padarytas įrašas „laikina“ pripažintas negaliojančiu, konstatavo, kad ji (kasatorė) yra patalpų grąžintiname name nuomininkė, ir, ją iškeldinant, iš nuomos sutarties kylanti prievolė turi būti įgyvendinta. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai į nurodytoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo nutartyje išdėstytus išaiškinimus neatsižvelgė ir taip pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 362 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, nesivadovavo Konstitucija. Kadangi ji buvo savininkams grąžintino gyvenamojo namo patalpų nuomininkė, tai, kasatorės teigimu, turėjo teisėtą lūkestį, kad jos suvaržyta teisė įsigyti nuosavybėn nuomojamą būstą ar kitas suteiktas gyvenamąsias patalpas vėliau bus įgyvendinta. Teismams atmetus ieškinį, jos, kaip savininkams grąžintiname gyvenamajame name gyvenančios nuomininkės, konstitucinė teisė turėti gyvenamąją patalpą buvo pažeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismo, sprendžiančio ginčą dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, pareiga – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinio tikslo – suteikti gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas – kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. Panevėžio miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-568/2004; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kasatorės teigimu, teismai, neatsižvelgdami į tai, kad ji nepasinaudojo teise privatizuoti nuomojamą butą ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovo (savivaldybės) neveikimo (atsakovas, išnuomojęs kitas gyvenamąsias patalpas, neinformavo, jog buto grąžintiname name nuomos sutartis pasibaigė, valstybės garantija nebus išduota ir ji turinti teisę privatizuoti kitas jai išnuomotas patalpas, pateikė klaidingus duomenis dėl keturių kambarių buto jai suteikimo, taigi neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų jos teisių buto privatizavimo procese įgyvendinimą), nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (galiojant Butų privatizavimo įstatymui kasatorė nebuvo pradėjusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūros; jo nuomos sutartis su kasatore sudaryta 1999 m. spalio 21 d.; savo valią dėl nurodyto buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ji išreiškė tik 2007 m. gruodžio 7 d.) teismų pagrįstai spręsta, kad ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis negali būti pripažintas tinkamu privatizavimo objektu.

2. Kasatorė nepagrįstai teisę privatizuoti lengvatine tvarka butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu jos nuomojamą 1999 m. spalio 21 d. nuomos sutarties pagrindu, kildina iš sutarties, 1990 m. rugsėjo 25 d. sudarytos su ja dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kasatorė, teigdama, kad 1990 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartis tebegalioja, klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. J. B., bylos Nr. 3K-3-927/2000, išdėstytus išaiškinimus. Nuomos teisiniai santykiai pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. nuomos sutartį pasibaigė, kai Kauno miesto valdybos 1999 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1071 pagrindu su kasatore 1999 m. spalio 21 d. buvo sudaryta neterminuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai nepaneigia ieškovės teisės į butą (duomenys neskelbtini) praradimo, jai išsikėlus gyventi į butą (duomenys neskelbtini), nes tokios teisės praradimas nustatytas įstatyme (1964 m. CK 349 straipsnio 3 dalis). Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto, 362 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

3. Galiojant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio nuostatoms dėl valstybės garantijų grąžintinų (grąžintų) gyvenamųjų namų patalpų nuomininkams suteikimo ir ieškovei iki 1999 m. spalio 28 d. gyvenant bute (duomenys neskelbtini), šis butas savininkams natūra nebuvo grąžintas (Kauno miesto valdybos 1994 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. 544-v buvo tik atstatytos buvusių savininkų nuosavybės teisės į dalį laisvų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų (patalpas bute Nr. 2a), grąžinant jas natūra, tačiau neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo patalpų bute (duomenys neskelbtini) grąžinimo savininkams klausimas), todėl nekilo būtinybės iškeldinti tuometę nuomininkę (ieškovę) iš šio buto, kartu – ir pareigos suteikti jai vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų valstybės garantijų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-3285 atkūrus savininkų nuosavybės teises, grąžinant patalpas (taip pat ir bute (duomenys neskelbtini)) natūra bei nenustatant savininkų teisių ribojimo dėl naudojimosi šiomis patalpomis, Kauno miesto savivaldybei taip pat nekilo prievolės dėl valstybės garantijų išdavimo, nes nurodyto įsakymo priėmimo metu su ieškove 1990 m. rugsėjo 25 d. sudaryta buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, nepaisant to, kad buvusi nuomininkė neįvykdė pareigos atlaisvinti šias patalpas ir perduoti nuomotojui.

Šalies argumentai

4. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jos konstitucinę teisę turėti gyvenamąją patalpą. Kasatorei buvo suteiktas ir išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), taigi, nors ir nesuteikta papildomų valstybės garantijų, jos teisė gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamąja patalpa nebuvo paneigta, o besąlygiškos teisės įgyti kitą gyvenamąją patalpą, nesant tam teisinio pagrindo, įstatymuose nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu būtina nepažeisti kitų su šiuo procesu susijusių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Prie tokių asmenų priskirtini grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai. Grąžintinų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1154 priėmimo bei priėmus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kito, tačiau išliko garantuota nuomininko teisė turėti lygiavertį gyvenamąjį būstą panašiomis sąlygomis, kurias jis turėjo iki turto grąžinimo savininkams proceso pradžios. Kadangi visiems piliečiams buvo suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis pirkti vienintelį nuomojamą būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o savininkams grąžintinų butų nuomininkai neturėjo galimybės jų privatizuoti, tai, užtikrinant asmenų lygybės įstatymui principo įgyvendinimo tęstinumą, įstatymų leidėjas sudarė galimybę privatizuoti kitą, vėliau suteiktą, gyvenamąją patalpą.

1998 m. birželio 16 d. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat lengvatų ir garantijų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu Nr. VIII-792 buvo naujai reglamentuotos garantijos, valstybės suteikiamos gyvenamųjų patalpų, į kurias atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkams (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Piliečiui natūra grąžinamo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų (Įstatymo 2 straipsnis).

Valstybės garantijos galiojimo terminas pasibaigia ją įvykdžius. Nuomininkas, kuriam suteiktos kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos ar neatlygintinai nuosavybėn perduotos gyvenamosios patalpos, privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias patalpas per vieną mėnesį (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis).

Sistemiškai aiškinant Kompensacijų įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, galiojusio nuo 1999 m. birželio 2 d., nuostatas, darytina išvada, kad savivaldybė, suteikdama kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą nuomininkams, gyvenantiems piliečiams natūra grąžintiname name ar bute, privalėjo raštiškai informuoti nuomininką, ar jis pageidauja, kad jam būtų suteikta kita gyvenamoji patalpa arba jos dalis būtų perduota jo nuosavybėn neatlygintinai, ar jam, kaip nuomininkui, pakaks nuomos sutarties pagrindu suteikiamų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 1990 m. rugsėjo 25 d. iki 1999 m. spalio 21 d. gyveno savininkams grąžintino namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jai ir jos dukteriai suteikta kita gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovė 1999 m. spalio 28 d. persikėlė ir apsigyveno nuomos teisės pagrindu. Atsižvelgiant į tą faktą, kad ieškovė buvo nuomininkė, kuri gyveno grąžintiname savininkams name, jos teisių apsauga turi atitikti tokių asmenų teisių apsaugos ir garantijų sistemą, kad ji turėtų galimybę įgyti nuosavybėn kitą būstą, savo verte prilygstantį tam, kurį ji turėjo.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų informuota apie tai, kad jai suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos ar jų dalis pagal valstybės suteiktą garantiją gali būti neatlygintinai perduotos jos nuosavybėn, o likusią dalį ji privalės išsipirkti įstatyme nustatyta tvarka. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, turėjo apsvarstyti, ar jos reikalavimui patenkinti netaikytinos Kompensacijų įstatymo bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatos. Teismai, spręsdami šį ginčą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir netaikė tų teisės normų, kurias turėjo taikyti, pažeidė proceso teisės normas (CPK 265 straipsnio 1 dalis), nes nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, kurių nustatymas turi esminę reikšmę ginčui teisingai išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas turi patikrinti, ar ieškovei buvo išaiškintas galiojusios valstybės garantijos grąžintinų namų nuomininkams turinys, ar ji pasirinko tik būsto nuomos teisę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus LaužikasZigmas LevickisPranas Žeimys