Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu S. K., padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduotas G. J. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukta. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 28 d.

2. 2021 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos teisme gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš pripažinto kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto S. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 310,50 Eur. Teikimui pagrįsti, pateikė (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Teikimas paliekamas nenagrinėtas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), (duomenys neskelbtini) tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis laiku – (duomenys neskelbtini) parinktas gynėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam S. K. buvo paskirtas 2021 m. gegužės 17 d., įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje baigtas 2021 m. gegužės 31 d. ir paskelbtos baigiamosios kalbos. 2021 m. liepos 5 d.. įrodymų tyrimas teisme atnaujintas ir bylos nagrinėjimas baigtas. Nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas ir paskelbtas 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo (duomenys neskelbtini) E. S. suteiktą teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, surašyta tik 2021 m. rugsėjo 16 d. Beveik dviejų mėnesių terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, (duomenys neskelbtini) tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.

5. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. (duomenys neskelbtini) tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas.