Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį 10 MGL, t. y. 1300 litų dydžio bauda, bauda sumokėta;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį 16 MGL, t. y. 2080 litų dydžio bauda, bauda sumokėta;

3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimu, kurio vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 metams;

5) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu 75 MGL, t.y. 3750 Eur dydžio bauda, bauda sumokėta 2024 m. balandžio 15 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. S. 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančioje fermoje, dėl asmeninių nesutarimų, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą seseriai B. S. į nosį, pastarajai nuo smūgio nuvirtus ant žemės, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į plaukuotą galvos sritį, P. K. atėjus ginti sutuoktinės B. S., tyčia sudavė vieną kartą kumščiu svainiui P. K. į veidą, taip B. S. padarė nosies sumušimą su giliu odos nubrozdinimu, kas B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, P. K. padarė apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, kas P. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

21. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

22. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančioje fermoje, dėl asmeninių nesutarimų, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą seseriai B. S. į nosį, pastarajai nuo smūgio nuvirtus ant žemės, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į plaukuotą galvos sritį, P. K. atėjus ginti sutuoktinės B. S., tyčia sudavė vieną kartą kumščiu svainiui P. K. į veidą, taip B. S. padarė nosies sumušimą su giliu odos nubrozdinimu, kas B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, P. K. padarė apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, kas P. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

23. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

24. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas vertina, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė kumščiais smūgius nukentėjusiesiems ir sukėlė jiems fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnis). Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Baudžiamojoje byloje nustatytų įrodymų visuma, kurie bus plačiau aptariami, teismo įsitikinimu, sudaro vientisą įrodymų grandinę, pagrindžiančią kaltinamojo A. S. kaltę.

25. Kaltinamasis tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė, kad nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir B. S. bei P. K. kilo konfliktas dėl išleistų į lauką gyvulių. Tačiau laikėsi pozicijos, jog jis buvo užpultas nukentėjusiųjų, todėl jis buvo priverstas gintis nuo užpuolimo, suduodamas nukentėjusiesiems smūgius. A. S. viso proceso metu teigė, jog B. S. pirma jį puolė su pagaliu ir juo nestipriai trinktelėjo jam į barzdą, todėl jis jai su kumščiu trenkė į nosį, po kurio B. S. nukrito ant žemės. Tvirtino, jog sudavė tik šį smūgį, tačiau gulinčiai ant žemės B. S. daugiau smūgių nesudavė. Nurodė, jog iš kart po to, ant jo su mediniu pagaliu puolė P. K., kuris kartą tuo pagaliu trenkė jam per galvą. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia viso proceso metu duoti nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai ir kiti surinkti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. negalėjo tiksliai nurodyti ar gindamasis nuo P. K. sudavė jam smūgį, tačiau teismo posėdžio metu vis tik parodė, jog gindamasis trenkė atgal su ranka P. į veidą.

28. Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nurodytas bylos aplinkybes. Nukentėjusieji iš karto po įvykio kreipėsi pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad juos sužalojo A. S.. Nukentėjusiųjų parodymus, apie tai, kad juos sužalojo A. S. patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. 2024 m. sausio 6 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, B. S. nosis buvo ištinusi, paraudusi, matėsi sukrešėjęs kraujas, sužalota lūpa. Iš specialistų išvados Nr. G 16/2024(10) matyti, jog B. S. padarytas nosies sumušimas su giliu odos nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti galimai paveikus veidą iš priekio kietu buku daiktu, pvz. ranka ir pan. Sužalojimai galėjo sukelti fizinį skausmą. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2024 m. sausio 6 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant P. K. veido policijos pareigūnai matė nežymų sužalojimą apatinės lūpos dešinėje pusėje. Iš specialisto išvados Nr. G 17/2024 (10), matyti, jog P. K. padaryta apatinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje jėgai paveikus veidą iš priekio kietu buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimas galėjo sukelti fizinį skausmą. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

29. Tiesa, įvertinus abiejų pusių pozicijas, matyti, jog santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų yra priešiški, todėl kiekvienos šalies pateiktą įvykių versiją reikia vertinti labai atidžiai, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vien dėl tokių aplinkybių nei vieno iš konfliktuojančių ar kurią nors konflikto pusę palaikančių asmenų parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

30. Teismas liudytojo V. G. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti kaltinamajam atsakomybės, kadangi juos sieja tam tikri ryšiai (yra geri pažįstami, kaimynai, liudytojas padeda kaltinamajam atlikti kai kuriuos darbus), todėl jis gali būti suinteresuotas duoti naudingus parodymus A. S. atžvilgiu. Be to, dalis liudytojo parodymų prieštarauja nukentėjusiųjų bei paties kaltinamojo parodymams, todėl jais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo. Taip pat akcentuotina, jog liudytojas nematė viso konflikto, vykusio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų. V. G. nurodė, jog A. atidarius duris B. puolė su rankomis ant jo. Teigė, jog tuo metu B. pagalio neturėjo. Taip pat liudytojas parodė, jog A. kažką rankomis B. darė, tačiau jis nenorėjo žiūrėti ir kištis į visą tai, todėl išėjo į lauką, uždarė fermos duris ir nematė kas toliau vyksta fermos viduje. V. G. nurodyta konflikto pradžia ir priežastis atitinka nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymus, tačiau kitos nurodytos aplinkybės nesutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis. V. G. nurodė, jog jam būnant lauke staiga A. S. aukštielninkas išvirto pro fermos duris ir lauke parkrito ant žemės. Tačiau byloje nei kaltinamasis, nei nukentėjusieji tokios aplinkybės nenurodė.

31. Aukščiau išdėstyti duomenys visumoje patvirtina, kad konflikto metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, sudavė B. S. kumščiu į nosį, o šiai nuvirtus ant žemės dar kelis kartus trenkė kumščiu į galvos sritį, ir tyčia P. K., atėjusiam ginti žmonos, kumščiu sudavė į veidą. Kaltinamasis kaltę iš dalies pripažino, teigė, jog trenkė B. S. kumščiu į veidą, taip pat neneigė, jog smūgiavo kumščiu į veidą ir P. K., tačiau nepripažino, jog smurtavo prieš nukentėjusiąją šiai gulint ant žemės. Taip pat tvirtino, jog konfliktą pradėjo ir pirmuosius smūgius pagaliais atliko būtent nukentėjusieji. Tačiau šie kaltinamojo parodymai nepasitvirtino, todėl teismas vertina juos kaip gynybinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bandant iš dalies kaltę dėl įvykio permesti nukentėjusiesiems, save pastatant į nukentėjusiojo procesinę padėtį, todėl jais nesivadovauja, nes kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultate tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje analogišku laiku nukentėjo du tos pačios šeimos nariai. Jokių duomenų, kad kas kitas nei kaltinamasis ar kitomis nei, kad nustatyta šioje byloje aplinkybėmis, sužalojo nukentėjusiuosius byloje nėra, to nenurodė nei pats kaltinamasis bei nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys.

33. Teismas pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

34. Teismas, pagal byloje nustatytą nagrinėjamo įvykio situaciją bei jo dalyvių veiksmus, daro išvadą, kad A. S. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) fermoje, tarp A. S. ir nukentėjusiųjų konfliktas prasidėjo dėl į lauką išbėgusių gyvulių, tačiau pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio A. S. turėjo teisę gintis, šioje byloje nenustatytas. Pagal kaltinamojo parodymus, tai B. S. pirma jam trenkė su pagaliu, o nuo P. K. turėjo gintis, kai šis pripuolęs prie jo su pagaliu jam trenkė per galvą, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusieji. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pirmoji smūgį kaltinamajam sudavė nukentėjusioji B. S.. Nors liudytojo V. G. parodymai vertintini iš dalies kritiškai, tačiau netgi jis patvirtino, jog konflikto pradžioje B. S. pagalio rankose neturėjo kaip nurodė kaltinamasis. Taigi būtent kaltinamojo prieš B. S. panaudoti veiksmai rodo, jog A. S. smurtavo ne gynybos, o puolimo tikslais, nes jokio pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą iki tol, kol jis panaudojo smurtą nebuvo. Ir P. K. puolė A. S. tik gindamas nuo kaltinamojo sutuoktinę, kurios atžvilgiu kaltinamasis jau naudojo smurtą. Byloje nenustatyta aplinkybė, jog P. K. pagaliu pirmasis trenkė A. S.. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Aptartoje situacijoje A. S. veiksmai nebuvo nei proporcingi, nei apskritai būtini, todėl teismas neturi pagrindo įžiūrėti A. S. būtinosios ginties sąlygų buvimo.

35. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog kaltinamasis A. S. sužalojo B. S. bei P. K. ir sukėlė jiems fizinį skausmą bei padarė jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, tarp kaltinamojo A. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių rankomis) ir nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusieji įvykio metu išprovokavo kaltinamąjį prieš nukentėjusiuosius pavartoti smurtą, ar kad būtent nukentėjusiųjų veiksmai sudarė sąlygas konfliktinei situacijai. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu A. S. suduodamas smūgius nukentėjusiesiems neabejotinai suprato, jog taip sužalos juos. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų kitiems asmenims gali būti padaryti sužalojimai, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

36. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad byloje yra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad A. S. 2024 m. sausio 6 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančioje fermoje, dėl asmeninių nesutarimų, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą seseriai B. S. į nosį, pastarajai nuo smūgio nuvirtus ant žemės, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į plaukuotą galvos sritį, P. K. atėjus ginti sutuoktinės B. S., tyčia sudavė vieną kartą kumščiu svainiui P. K. į veidą, taip B. S. padarė nosies sumušimą su giliu odos nubrozdinimu, kas B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, P. K. padarė apatinės lūpos gleivinės kraujosruvą, kas P. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016)

38. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

39. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

40. A. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Taigi jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas penkis kartus, iš jų tris kartus - už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai, paskutinį kartą teistas 2023 m. rugsėjo 11 d. už smurtą prieš mažametį. Nusikalto nesumokėjęs už paskutinį nusikaltimą paskirtos baudos, tačiau teismo posėdžio metu pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog 3750 Eur baudą sumokėjo 2024 m. balandžio 15 d. Pažymėtina, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo seserį bei jos vyrą. Tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, kuris yra linkęs nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Duomenų apie A. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

41. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis yra didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, vidurkis – 52 paros arešto). Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmės, nes įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokios rūšies bausmė būtų per švelni, neužtikrintų ja siekiamų tikslų ir būtų nepakankama valstybės reakcija į jo elgesį. Pažymėtina, kad A. S. per mažiau nei metus du kartus smurtavo prieš savo artimuosius ir šeimos narius. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė A. S. skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu griežčiausios bausmės rūšies – laisvės atėmimo skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų per griežtas ir šia bausme, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Kaip minėta A. S. asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pakartotinumas yra pakankamo pavojingumo skirti arešto bausmę, tačiau nėra tokio pavojingumo, kad jam būtų pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad vien proceso dalyvių kitokia nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės teismo neįpareigoja. Taigi už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 80 parų arešto bausmė.

42. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

43. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

44. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (teistas, arešto bausme nebaustas, per paskutinių vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, dirbantis, ūkininkaujantis), jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis iš dalies pripažino savo kaltę, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad A. S. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu A. S. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

45. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 10 mėnesių (arešto bausmės atidėjimo termino vidurkis – 7,5 mėnesio; kaltinamajam nustatytas toks terminas atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis)), be intensyvios priežiūros (pagal aktualią teismų praktiką atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023)) ir A. S. paskiriant įpareigojimą per mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

46. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 6 d. 16.00 val. iki 2024 m. sausio 8 d. 12.41 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (1 t., b. l. 152-153, 162-163).

47. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

48. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

49. A. S. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narius – seserį bei jos vyrą. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. S. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

V. Dėl civilinių ieškinių

50. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

51. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiosios B. S. gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 50,19 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 117-118). Kartu su ieškiniu pateiktas 2024 m. sausio 11 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. sausio 6 d. nukentėjusiajai buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga, atliktas rentgenologinis tyrimas. Visų minėtų paslaugų kaina – 50,19 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, su juo sutinka, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo A. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 50,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

52. Byloje taip pat civilinį ieškinį yra pareiškusi nukentėjusioji B. S.. Ieškiniu prašoma iš kaltinamojo priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

54. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

55. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

56. Nukentėjusioji B. S. prašydama iš kaltinamojo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, ieškinį motyvuoja šiais argumentais: brolio jai padaryti sužalojimai sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei nepatogumus; su nosies ištinimu ėjo į darbą, kas sukėlė nepatogumų, nes sulaukė apkalbų ir įvairių klausimų iš kolegų; ją sužalotą matė vaikai, kuriems turėjo aiškinti kas nutiko, o tai jai taip pat sukėlė nepatogius ir nemalonius išgyvenimus; dėl sužalojimo jautėsi nesaugi, negalėjo ramiai miegoti.

57. Kaltinamasis visiškai nesutiko su nukentėjusiosios B. S. ieškiniu. Nurodė, jog tokiu būdu B. S. tik siekia pasipelnyti. Jokių jos išgyvenimų jis nepripažįsta, priešingai, tai jam buvo sukelti išgyvenimai jį puolant pagaliais.

58. Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, taip pat į veikos pobūdį – A. S. sudavė kelis smūgius į veido sritį, nuo smūgių nosis buvo sumušta, patinusi, skausminga, kraujavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Tačiau duomenų, kad B. S. dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, turėjo laikinąjį nedarbingumą, nėra gauta. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais dėl patirtų nepatogumų – ištinusia nosimi ėjo į darbą, sulaukė apkalbų bei kolegų klausimų. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jos nurodyti moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos savijautai ir gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajai yra itin ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui. Teismo vertinimu, šie dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali būti vertinami 2500 Eur suma.

59. Pastebėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

60. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, dvasinius išgyvenimus, tokie veiksmai buvo atlikti matant jos sutuoktiniui, nukentėjusioji buvo užpulta savo fermoje, kur jautėsi saugi. Tačiau nukentėjusioji jokių įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismui neteikė, objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius, nusikalstamos veikos pasekoje veiksnius, sąlygojusius ar apribojusius nukentėjusiosios darbinius santykius, visavertį socialinį gyvenimą, byloje nėra. Įvertintina ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiosios neatsiprašė, tvirtino, jo pastaroji jokių išgyvenimų nepatyrė. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir jį priteisdamas iš kaltinamojo atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kuri teismo vertinimu nėra bloga. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jo mėnesio pajamos nedidelės, apie 400 Eur, tačiau jis ūkininkauja, turi žemės sklypų, automobilį, keturis traktorius, augina 6 melžiamas karves, dar yra mėsinių galvijų ir 40 veršelių. Taip pat nurodė, jog turi 7 nepilnamečius vaikus.

61. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad nukentėjusiajai smūgiai buvo suduoti į veido sritį, byloje nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl mažintinas iki 400 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

62. Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

63. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagalys, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Šilutėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

64. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, be intensyvios priežiūros ir paskirti įpareigojimą per mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų (BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bausmės atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 6 d. 16.00 val. iki 2024 m. sausio 8 d. 12.41 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. S. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 50,19 Eur (penkiasdešimties eurų 19 centų) žalos atlyginimą.

B. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiajai B. S. iš A. S. priteisti 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. pagalį, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, Šilutėje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.