Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-380-609/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: eI-380-609/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01595-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Valstybės įmonės Registrų centras
Trečiasis asmuo: A.S., uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valdymo grupė“, G.S., I.Ž., V.T., S.S.
Advokatai: Karolis Gerbauskas, Andrius Kaluina, Justinas Žėkas

Administracinė byla Nr. eI-380-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01595-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras atstovei Ilonai Jurevičienei,trečiųjų suinteresuotų asmenų A.S. (A.S.), G.S. atstovui advokatui Andriui Kaluinai,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valdymo grupė“ atstovui advokatui Justinui Žėkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.S. (A.S.), G.S., I.Ž., V.T., S.S., uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valdymo grupė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, DNSB „Pajūrio rugelis“) prašo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-842 įformintą sprendimą ir Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialą (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) įpareigoti ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog ji administruoja poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini), kurio šildymo būdas Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pažymi, jog ji yra pastate esančių bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir šilumos tiekimo sistemos, administratorė ir valdytoja. Teigia, jog iš 151 pastate esančių patalpų, tik 41 patalpose šildymo būdas yra nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o 101 patalpose – vietinis centrinis šildymas, 9 patalpose – šildymo nėra. Kadangi viso pastato šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta kitaip, toks duomenų atitikimas turėjo būti pašalintas. 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu pateikti informaciją dėl netikslių duomenų ištaisymo, problemos išsprendimo. Pažymi, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. rašte patvirtino, jog informacija apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra klaidinga ir pažadėjo iki 2018 m. liepos 1 d. klaidingus duomenis ištaisyti. Akcentuoja, jog minėtame rašte taip pat buvo paminėta, jog į viešąjį registrą duomenys buvo perrašyti pagal 1993 m. rugsėjo 14 d. atliktus pirminius kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, jog šildymo būdas yra centrinis (grupinė katilinė), minėtų duomenų nerevizuojant ir netikrinant. Teigiama, jog susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis po 2018 m. liepos 1 d., paaiškėjo aplinkybė, jog daugumos patalpų duomenys buvo ištaisyti, šildymo būdą nurodant – centrinis iš centralizuotų šildymo sistemų, tačiau 4 patalpų (ginčo patalpų) šildymo būdas liko nepakeistas ir šildymo būdas nurodytas – vietinis centrinis. Pažymi, jog pakartotinai 2018 m. liepos 11 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registro centro Klaipėdos filialą dėl informacijos suteikimo, klaidų ištaisymo, tačiau klaidingi duomenys nebuvo ištaisyti. Manydama, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pareiškėja jį apskundė Centrinio registratoriaus ginčų komisijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Mano, jog turėjo būti vertinami naujai atlikti kadastriniai matavimai, sprendžiant ar buvo teisinis pagrindas nurodyti kitą šildymo būdą, t.y. ar yra duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka šildymo būdas buvo pakeistas. Teigia, jog nepagrįstai reikalaujama pateikti įrodymus, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo. Pažymi, jog tik pakeitus ginčo patalpų šildymo būdą, galimas pasikeitusių kadastro ir registro duomenų (šildymo būdo) įregistravimas. Teigia, jog klaidingai buvo vertinami naujai atlikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai, kuriuose į bylas mechaniškai buvo perkelti klaidingi duomenys apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas. Akcentuoja, jog nebuvo jokių dokumentų, kurie patvirtintų ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimą ir nepagrįstai atsisakyta šiuos duomenis ištaisyti tik todėl, kad jie klaidingai atkartoti kadastro duomenų bylose. Paaiškina, jog dėl susidariusios situacijos ginčo patalpų savininkai naudojasi centrinio šildymo sistema tiekiama šilumos energija, nors pagal viešojo registro duomenis jų šildymo sistema yra kita. Manoma, jog pasinaudoję akivaizdžia klaida, šių patalpų savininkai gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip išbalansuojant viso pastato šildymo sistemą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimui turėjo būti pateikti ypatingo statinio statybos užbaigimo aktas, tačiau tokie duomenys registro tvarkytojui nebuvo pateikti, o buvo automatiškai perkelti naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys. Mano, jog pareiškėja turi teisę kreiptis dėl klaidingai įrašytų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo.

Atsiliepimas

Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo atsiliepime į skundą nurodyta, jog skundo reikalavimai nepagrįsti, prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-842 įformintu sprendimu atsisakyta ištaisyti klaidingus duomenis apie tam tikrų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo būdą, konstatavus, jog jie įrašyti pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylos duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą. Pažymi, jog pareiškėjos prašymas ištaisyti klaidingus duomenis apie ginčo patalpų šildymo būdą buvo vertinamas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akcentuoja, jog pagal minėto įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti taisomi tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Teigia, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog registro įrašuose: Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo, t.y. kad duomenys yra neteisingi/klaidingi. Mano, jog nėra juridinio pagrindo atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus. Paaiškina, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymuose yra keliami skirtingi reikalavimai, kai įrašomi nauji, tikslinami kadastro/registro duomenys ir kai taisomi netikslūs ir klaidingi duomenys. Atkreipė dėmesį, jog dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo į teritorinį registratorių gali kreiptis tik jo savininkas ar teisėtas atstovas, su prašymu pateikdamas atitinkamus dokumentus duomenims įrašyti. Akcentuoja, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo skundą atmesti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“ (toliau – ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“) atsiliepime į skundą (b.l. 85-89) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjai nesuteikta teisė inicijuoti patalpų Nekilnojamojo turto registro ar kadastro duomenų (šildymo būdo pakeitimo) tikslinimo/taisymo procedūras ar jas vykdyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis tokią teisę turi suinteresuoti asmenys – patalpų savininkai ar jo teisėti atstovai. Akcentuoja, jog pareiškėjas nepatenka į minėtų subjektų ratą, todėl negali reikalauti patikslinti/ištaisyti įregistruotus duomenis. Pabrėžia, jog atlikta ginčo patalpų, jų registro duomenų teisinė registracija nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ir nėra pagrindo teigti, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpų duomenis, įskaitant šildymo būdą, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Teigia, jog UAB „Kapitalo valdymo grupė“ valdomos poilsio patalpos yra apšildomos elektra (vietiniu centriniu šildymu), jos niekada nebuvo prijungtos prie pastato centrinio šildymo sistemos. Mano, jog atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas tiek teisine, tiek faktine prasme, nes pareiškėja neturi teisės ginčyti patalpų registro duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiųjų suinteresuotų asmenų A.S. ir G.S. atsiliepime į skundą (b.l. 3-14) nurodyta, jog jie su skundu nesutinka. Paaiškina, jog jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį yra perduotos laikinai naudotis ir valdyti UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir jų šildymas niekada nebuvo centrinis iš centralizuotų šildymo sistemų. Teigia, jog jiems nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos apšildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos. Akcentuoja, jog šių patalpų šildymo būdas – vietinis centrinis, yra įregistruotas viešajame registre. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka negali kreiptis dėl duomenų tikslinimo, nes pareiškėjai nėra suteikta teisė imtis priemonių privačių asmenų nekilnojamojo turto duomenų teisingumui užtikrinti. Pabrėžia, jog neegzistuoja ir kiti Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyti patalpų duomenų taisymo/tikslinimo pagrindai.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų A.S. ir G.S. atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą ir jo teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.T. atsiliepime į skundą (b.l. 60-62) nurodė, kad prašo skundą atmesti. Mano, jog nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia pareiškėjai teisės ginčyti trečiųjų suinteresuotų asmenų ar kitų patalpų savininkų Nekilnojamojo turto registro duomenų, nes tokią teisę turi tik patalpų savininkas ar jo atstovas. Teigia, jog pati pareiškėja pateikė įrodymus, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, atitinka reikiamus dokumentus ir yra galiojantys.

Tretieji suinteresuoti asmenys S.S., I.Ž. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos vietą ir laiką vietą 2019 m. vasario 21 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), kuriame pateikta informacija apie dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja DNSB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą ) su prašymu pateikti informaciją apie poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), šildymo būdo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kartu nurodydamas, kad paaiškėjus aplinkybei, jog patalpų, esančių poilsio pastate (duomenys neskelbtini), šildymo būdai yra nurodyti nepagrįstai, prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų netikslumus.

VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog duomenys apie poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini). Palanga, patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra nurodyti klaidingai ir pažymėjo, jog jie bus patikslinti iki 2018 m. liepos 1 d..

Byloje pateikti duomenys, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi R.A., V.Š., J.U., R.U., B.K. skundus ir nustačiusi, kad kadastro duomenų taisymas atliktas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais Nr. espr1-310, Nr. espr1-311, espr1-312, espr1-313, juos panaikino ir atstatė duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

Nustatyta, jog 2018 m. liepos 11 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą, prašydama pateikti informaciją apie šildymo būdo poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, patalpose, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimą ir nurodė, kad jeigu paaiškėtų, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo būdai yra nurodyti nepagrįstai, prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų netikslumus.

VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2018 m. liepos 23 d. rašte Nr. (4.4.2.) KLS-842 ‚Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdas įrašytas pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylos duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą.

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo sprendimo, įforminto 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, panaikinimo, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija jį paliko galioti.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442- 1990/2013).

Pažymėtina, jog teisės aktai nesuteikia kompetencijos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenų ištaisymo procedūros metu vertinti dokumentų, kurių pagrindu į nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo.

Teritorinio registro tvarkytojo į Nekilnojamojo turto registrą įrašytiems (ginčo) duomenims turi būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatytas Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012). Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-909/2009, tuo atveju, kai prašomas padaryti ištaisymas turėtų tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų nuosavybės teisėms į įrašuose nurodytus objektus, įrašai nekilnojamojo turto registre negali būti taisomi (naikinami) administracine tvarka, juose nurodyti duomenys gali būti nuginčyti ginčo dėl teisės, t. y. civilinio, o ne administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Kadastro duomenų bylos duomenys ir dokumentas apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Šių kadastrinių duomenų nustatymo teisėtumas ir teisingumas nėra šio nagrinėjimo ginčo dalykas, todėl aplinkybės, susijusios su šių įrašų teisėtumu ir pagrįstumu, nevertintinos.

Kadangi reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, kildinamas iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo, įforminto 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikta informacija apie dokumentus, kurių pagrindu įrašyti duomenys apie poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, jis vertintinas kaip kreipimasis dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog į teritorinį registratorių dėl klaidingų duomenų apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą ištaisymo kreipėsi DNSB (duomenys neskelbtini), kuri pagal byloje pateiktus įstatus yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis poilsio pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamu ir (ar) valdomu žemės sklypu. Bendrijos tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti jo inžinerinę įrangą, naudoti, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį turtą bei priskirtą žemės sklypą, atstovauti bendrijos interesams ir bendrijos nariams santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Pagrindinės veiklos sritys – įgyvendinti pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimu, remontu, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu ir kitų bendrų teisėtų interesų apsauga ir gynimas.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, daugiabučių namų savininkų bendrija yra viešas ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (2 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjos veikla išimtinai susijusi su poilsio pastato, esančio adresu(duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Pareiškėja nėra poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ar jų naudotoja. Iš pareiškėjos pateiktos faktinės argumentacijos matyti, jog pradėta klaidų ištaisymo procedūra nesiekiama teisės į nekilnojamojo turto objektus įgijimo (galimai pažeistos teisės atkūrimo). Skunde pažymėta, jog pasinaudoję akivaizdžia klaida, poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, patalpų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip išbalansuojant viso pastato šildymo sistemą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Įvertinus tai, kad Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ nėra nurodyta, kad pareiškėja nėra tinkamu subjektu kreiptis į teritorinį registratorių dėl ginčo duomenų Nekilnojamojo turto registre pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį ištaisymo ir jos prašymas buvo nagrinėjamas, pareiškėjos subjektinės teisės kreiptis į teritorinį registratorių klausimas laikytinas nekvestionuotinu.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, jog kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas, tiek Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas yra atsakingi už duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011, kt.).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjos reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota. Pažymėtina, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikti atnaujinti kadastro duomenų bylos duomenys (nustatyti 2013 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 12 d., 2007 m. gegužės 3 d., 2009 m. birželio 18 d.) ir dokumentai apie statybos užbaigimą (2010 m. gegužės 7 d. pripažinimo tinkamomis naudoti aktas), kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis.

Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad duomenų apie šildymo būdą poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu(duomenys neskelbtini),Palanga, patalpose, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), teisinė registracija atlikta ne dokumentų pagrindu ar ne pagal dokumentuose esančius įrašus, todėl Nekilnojamojo turto registro įrašų pakeitimams vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi teisinio pagrindo nėra.

Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis, buvo pakeisti iš šių patalpų šildymo būdo – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 ir 13 straipsnių taikymo prasme, darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo požiūriu toks pakeitimas negali būti pripažintas technine klaida.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-842 ‚Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo netenkintas siūlymas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Netenkinus reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštą Nr. (4.4.2.) KLS-842 ‚Dėl informacijos pateikimo“, reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo išlaidų

Pareiškėja DNSB (duomenys neskelbtini) ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kapitalo valdymo grupė“, A.S., G.S. ir V.T. prašo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas atmestas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš atsakovo priteisti 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys tretieji suinteresuoti asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą išaiškino, kad ABTĮ 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, taip pat nustatyti kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).

Nors skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų buvo vertinamas kaip kreipimasis dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nagrinėjamu atveju matyti, jog iš esmės pareiškėja siekė duomenų apie patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo būdo Nekilnojamojo turto registre pakeitimo, todėl laikytina, jog išnagrinėjus bylą ir skundą atmetus kaip nepagrįstą, buvo apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir jie įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 39 straipsnyje reglamentuos kitos bylos nagrinėjimo išlaidos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašo jam priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių susipažinimo su skundu, atsiliepimo parengimo išlaidos sudaro 600 Eur, pasirengimo bylos nagrinėjimui ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos – 120 Eur, o papildomų paaiškinimų rengimo išlaidos sudaro180 Eur.

Patirtų išlaidų pagrindimui pateikė 2019 m. balandžio 5 d. ataskaitą už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo kopiją, sąskaitą – faktūrą, serija JZ Nr. 19-0176, 2018 m. spalio 18 d. atstovavimo sutartį.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. II ketvirtis (kadangi atsiliepimas surašytas 2018 m. IV ketvirtyje), kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 926,7 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2316,75 Eur (926,7 × 2,5). Kadangi prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji priteistina.

Įvertinus tai, jog pasirengimas teismo posėdžiui, susipažinimas su byla yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017), šios išlaidos atskirai nepriteisiamos.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Iš 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. informacinių pažymų matyti, jog trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ interesus teismo posėdžiuose atstovavo advokatas Justinas Žėkas.

2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio pradžia 11.39 val., pabaiga – 11.47 val.. Kadangi 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio trukmė – 8 min, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis šioje dalyje prašymas atmetamas. 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio pradžia – 09.06 val., pabaiga – 10.31 val.. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio trukmė – 1 val. 25 min, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis priteistina suma už 1 val. atstovavimo teisme. Pagrindu imamas 2018 m. IV ketvirčio bruto, kuris buvo 970,3 Eur, todėl maksimali priteistina už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje suma yra 97 Eur (970,3 x 0,1). Kadangi už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, ji mažintina iki 97 Eur.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017, 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-32-575/2018).

Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atsiliepimo turinį, kuriame buvo išdėstyta išsami nurodyto trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, laikytina, jog papildomų paaiškinimų rengimo išlaidos yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteistina 697 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.T. prašo jam priteisti 544,50 Eur atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų.

Patirtų išlaidų pagrindimui pateikė kasos pajamų orderį, serija BGD, Nr. 0250, PVM sąskaitą – faktūrą, serija LIN Nr. 8003160, Specifikaciją bei 2018 m. rugsėjo 20 d. atstovavimo sutartį.

Minėta, jog pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas į skundą parengtas 2018 m. III ketvirtyje, nagrinėjamu atveju aktualus 2018 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 895,2 Eur, todėl maksimali priteistina suma laikytina 2238 Eur (895,2 × 2,5). Kadangi prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji priteistina.

Tretieji suinteresuoti asmenys A.S. ir G.S. prašo jiems priteisti 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 800 Eur atsiliepimo parengimo išlaidos, 250 Eur papildomų paaiškinimų parengimo išlaidos, 150 Eur advokato dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidos.

Patirtų išlaidų pagrindimui pateikė 2019 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija AAK, Nr. 190402, 2019 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 760741 bei atstovavimo sutartis.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi atsiliepimas į skundą parengtas 2018 m. III ketvirtyje, aktualus bruto dydis 2018 m. I ketvirtyje, kuris buvo 895,2 Eur (895,2 × 2,5). Kadangi prašoma priteisti 800 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ji priteistina.

Aukščiau minėta, jog prašomos priteisti papildomų paaiškinimų rengimo išlaidos yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

Iš 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. informacinių pažymų matyti, jog teismo posėdžiuose trečiųjų suinteresuotų asmenų A.S. ir G.S. interesus atstovavo advokatas Andrius Kaluina.

Analogiškai kaip ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“, maksimali tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.S. ir G.S. priteistina už 1 val. atstovavimo teisme suma yra 97 Eur, todėl jų prašoma priteisti 150 Eur atstovavimo teisme suma mažinama ir jiems priteistina 97 Eur atstovavimo teisme suma.

Iš viso tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.S. ir G.S. priteisiama 897 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos DNSB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos DNSB (duomenys neskelbtini) 697,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“.

Kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos DNSB (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui V.T.

Kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens V.T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos DNSB (duomenys neskelbtini) 448,5 (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) trečiajam suinteresuotam asmeniui G.S.

Priteisti iš pareiškėjos DNSB „Pajūrio rugelis“ 448,5 (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) trečiajam suinteresuotam asmeniui A.S. (A.S.). ir 897 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) iš pareiškėjos DNSB (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje trečiųjų suinteresuotų asmenų G.S., A.S. (A.S.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė