Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2111-602/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-18
Bylos Nr.: eA-2111-602/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01595-2018-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centras, G. S., I. Ž., V. T., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“, ,,Registrų centras"
Trečiasis asmuo: A. S., G. S., I. Ž., V. T., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“, Kapitalo valdymo grupė", Valstybės įmonės Registrų centras
Pareiškėjas: DNSB "PAJŪRIO RUGELIS"

Administracinė byla Nr. eA-2111-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01595-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S. (A. S.), G. S., I. Ž., V. T., S. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valdymo grupė“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija „Pajūrio rugelis“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Pajūrio rugelis“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ įformintą sprendimą ir VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą įpareigoti ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų.

2. Pareiškėjas nurodė, jog jis administruoja poilsio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – ir Pastatas), kurio šildymo būdas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pareiškėjas yra Pastate esančių bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir šilumos tiekimo sistemos, administratorius ir valdytojas. Iš 151 Pastate esančių patalpų tik 41 patalpose šildymo būdas buvo nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, 101 patalpose – vietinis centrinis šildymas, 9 patalpose – šildymo nėra. Kadangi viso Pastato šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta kitaip, toks duomenų neatitikimas turėjo būti pašalintas. Pareiškėjas 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu pateikti informaciją dėl netikslių duomenų ištaisymo, problemos išsprendimo. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. rašte patvirtino, jog informacija apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra klaidinga ir pažadėjo iki 2018 m. liepos 1 d. klaidingus duomenis ištaisyti. Minėtame rašte taip pat buvo paminėta, jog į viešąjį registrą duomenys buvo perrašyti pagal 1993 m. rugsėjo 14 d. atliktus pirminius kadastrinius matavimus, kurių metu nustatyta, jog šildymo būdas yra centrinis (grupinė katilinė), minėtų duomenų nerevizuojant ir netikrinant. Susipažinus su Nekilnojamojo turto registro duomenimis po 2018 m. liepos 1 d., paaiškėjo aplinkybė, jog daugumos patalpų duomenys buvo ištaisyti, šildymo būdą nurodant – centrinis iš centralizuotų šildymo sistemų, tačiau 4 patalpų (ginčo Patalpų) šildymo būdas liko nepakeistas ir šildymo būdas nurodytas – vietinis centrinis.

3. Pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ Registro centro Klaipėdos filialą dėl informacijos suteikimo, klaidų ištaisymo, tačiau klaidingi duomenys nebuvo ištaisyti. Manydamas, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pareiškėjas jį apskundė Centrinio registratoriaus ginčų komisijai, kuri 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas manė, jog turėjo būti vertinami naujai atlikti kadastriniai matavimai, sprendžiant ar buvo teisinis pagrindas nurodyti kitą šildymo būdą, t. y. ar yra duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka šildymo būdas buvo pakeistas. Nepagrįstai iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti įrodymus, kad Registre duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo. Tik pakeitus Patalpų šildymo būdą, galimas pasikeitusių kadastro ir registro duomenų (šildymo būdo) įregistravimas. Klaidingai buvo vertinami naujai atlikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai, kuriuose į bylas mechaniškai buvo perkelti klaidingi duomenys apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas. Nebuvo jokių dokumentų, kurie patvirtintų ginčo patalpų šildymo būdo pakeitimą ir nepagrįstai atsisakyta šiuos duomenis ištaisyti tik todėl, kad jie klaidingai atkartoti kadastro duomenų bylose. Dėl susidariusios situacijos Patalpų savininkai naudojasi centrinio šildymo sistema tiekiama šilumos energija, nors pagal Registro duomenis jų šildymo sistema yra kita. Pasinaudoję akivaizdžia klaida, šių Patalpų savininkai gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip išbalansuodami viso Pastato šildymo sistemą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, jog duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimui turėjo būti pateiktas ypatingo statinio statybos užbaigimo aktas, tačiau tokie duomenys Registro tvarkytojui nebuvo pateikti, o buvo automatiškai perkelti naujai atliktų kadastrinių matavimų duomenys. Pareiškėjas manė, jog turi teisę kreiptis dėl klaidingai įrašytų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog skundo reikalavimai nepagrįsti ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-842 įformintu sprendimu atsisakyta ištaisyti klaidingus duomenis apie Patalpų šildymo būdą, konstatavus, jog jie įrašyti pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylos duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą. Pareiškėjo prašymas ištaisyti klaidingus duomenis apie ginčo Patalpų šildymo būdą buvo vertinamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog Registro įrašuose duomenys apie Patalpų šildymo būdą neatitinka jų įrašymo pagrindo, t. y. kad duomenys yra neteisingi / klaidingi. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymuose yra keliami skirtingi reikalavimai, kai įrašomi nauji, tikslinami kadastro / registro duomenys ir kai taisomi netikslūs ir klaidingi duomenys. Dėl nekilnojamojo daikto kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenų pakeitimo į teritorinį registratorių gali kreiptis tik jo savininkas ar teisėtas atstovas, su prašymu pateikdamas atitinkamus dokumentus duomenims įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valdymo grupė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. UAB „Kapitalo valdymo grupė“ manė, jog pagal teisinį reglamentavimą pareiškėjui nesuteikta teisė inicijuoti Patalpų Nekilnojamojo turto registro ar kadastro duomenų (šildymo būdo pakeitimo) tikslinimo / taisymo procedūras ar jas vykdyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis tokią teisę turi suinteresuoti asmenys – patalpų savininkai ar jų teisėti atstovai. Pareiškėjas nepatenka į minėtų subjektų ratą, todėl negali reikalauti patikslinti / ištaisyti įregistruotus duomenis. Atlikta ginčo Patalpų teisinė registracija nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyta ir nėra pagrindo teigti, kad Registre įrašyti duomenys, registruojant trečiųjų suinteresuotų asmenų Patalpų duomenis, įskaitant šildymo būdą, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. UAB „Kapitalo valdymo grupė“ valdomos poilsio Patalpos yra apšildomos elektra (vietiniu centriniu šildymu), jos niekada nebuvo prijungtos prie Pastato centrinio šildymo sistemos. Atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas tiek teisine, tiek faktine prasme, nes pareiškėjas neturi teisės ginčyti Patalpų Registro duomenų.

Atsiliepimas

9. Tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir G. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka.

Šalies argumentai

10. A. S. ir G. S. paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal panaudos sutartį yra perduotos laikinai naudotis ir valdyti UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir jų šildymas niekada nebuvo centrinis iš centralizuotų šildymo sistemų. Jiems nuosavybės teise priklausančios poilsio patalpos apšildomos elektra. Šių patalpų šildymo būdas – vietinis centrinis, yra įregistruotas Registre. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka pareiškėjas negali kreiptis dėl duomenų tikslinimo, nes jam nėra suteikta teisė imtis priemonių privačių asmenų nekilnojamojo turto duomenų teisingumui užtikrinti. Neegzistuoja ir kiti Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyti patalpų duomenų taisymo / tikslinimo pagrindai.

Atsiliepimas

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12. V. T. manė, jog nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei kiti įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės ginčyti trečiųjų suinteresuotų asmenų ar kitų patalpų savininkų Registro duomenų, nes tokią teisę turi tik patalpų savininkai ar jų atstovai. Pats pareiškėjas pateikė įrodymus, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų Patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, atitinka reikiamus dokumentus ir yra galiojantys.

II.

13. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš pareiškėjo DNSB „Pajūrio rugelis“ 697,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“, 544,50 Eur – trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T., 448,5 Eur – trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S., 448,5 Eur – trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikta informacija apie dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, jog teisės aktai nesuteikia kompetencijos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenų ištaisymo procedūros metu vertinti dokumentų, kurių pagrindu į Kadastrą yra įrašomi duomenys, teisėtumo. Teritorinio registro tvarkytojo į Nekilnojamojo turto registrą įrašytiems (ginčo) duomenims turi būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatytas Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinis statusas, pagal kurį visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

16. Teismas akcentavo, kad Kadastro duomenų bylos duomenys ir dokumentas apie statybos užbaigimą, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Šių kadastrinių duomenų nustatymo teisėtumas ir teisingumas nėra šio ginčo dalykas, todėl aplinkybės, susijusios su šių įrašų teisėtumu ir pagrįstumu, nevertintos.

17. Kadangi reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingus Registro duomenis apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių Patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, kildinamas iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo, įforminto 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikta informacija apie dokumentus, kurių pagrindu įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, jis vertintas kaip kreipimasis dėl duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į teritorinį registratorių dėl klaidingų duomenų apie Patalpų šildymo būdą ištaisymo kreipėsi DNSB „Pajūrio rugelis“, kuri pagal byloje pateiktus įstatus yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamu ir (ar) valdomu žemės sklypu. Bendrijos tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti jo inžinerinę įrangą, naudoti, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį turtą bei priskirtą žemės sklypą, atstovauti bendrijos interesams ir bendrijos nariams santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Pagrindinės veiklos sritys – įgyvendinti Pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su Pastato bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimu, remontu, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymu, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymu ir kitų bendrų teisėtų interesų apsauga ir gynimu.

19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi ir vertino, kad pareiškėjo veikla išimtinai susijusi su Pastato patalpų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pareiškėjas nėra Pastato Patalpų savininkas ar jų naudotojas. Iš pareiškėjo pateiktos faktinės argumentacijos matyti, jog pradėta klaidų ištaisymo procedūra nesiekiama teisės į nekilnojamojo turto objektus įgijimo (galimai pažeistos teisės atkūrimo). Skunde pažymėta, jog pasinaudoję akivaizdžia klaida Patalpų savininkai gali atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, nesilaikydami teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip išbalansuodami viso Pastato šildymo sistemą.

20. Įvertinęs tai, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ nėra nurodyta, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į teritorinį registratorių dėl ginčo duomenų Nekilnojamojo turto registre pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį ištaisymo, ir jo prašymas buvo nagrinėjamas, pareiškėjo subjektinės teisės kreiptis į teritorinį registratorių klausimą teismas laikė nekvestionuotinu.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1–3 dalimis, 15 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

22. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikti atnaujinti kadastro duomenų bylos duomenys (nustatyti 2013 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 12 d., 2007 m. gegužės 3 d., 2009 m. birželio 18 d.) ir dokumentai apie statybos užbaigimą (2010 m. gegužės 7 d. pripažinimo tinkamomis naudoti aktas), kurių pagrindu Registre buvo įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad duomenų apie šildymo būdą Patalpose teisinė registracija atlikta ne dokumentų pagrindu ar ne pagal dokumentuose esančius įrašus, todėl Registro įrašų pakeitimams, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, teisinio pagrindo nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Registre esantys duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, buvo pakeisti, teismas darė išvadą, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo požiūriu toks pakeitimas negali būti pripažintas technine klaida.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo netenkintas siūlymas ištaisyti klaidingus Registro duomenis apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

25. Netenkinus reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštą Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“, reikalavimas įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidingus Registro duomenis taip pat netenkintas.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Teismas vertino, kad iš esmės pareiškėjas siekė duomenų apie Patalpų šildymo būdą Nekilnojamojo turto registre pakeitimo, todėl laikė, jog išnagrinėjus bylą ir skundą atmetus kaip nepagrįstą, buvo apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir jie įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

28. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punktu, teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ji priteistina. Remiantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, kadangi už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą dydį, ji sumažinta iki 97 Eur. Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atsiliepimo turinį, kuriame buvo išdėstyta išsami nurodyto trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, teismas laikė, jog papildomų paaiškinimų rengimo išlaidos yra perteklinės, todėl nepriteistinos. Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteista 697 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

29. Remdamasis Rekomendacijų 8.2 punktu, teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. T. prašoma priteisti 544,50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl ji priteistina.

30. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir G. S. prašoma priteisti 800 Eur atsiliepimo parengimo išlaidų suma neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ji priteista. Papildomų paaiškinimų rengimo išlaidos laikytos perteklinėmis, todėl nepriteistos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir G. S. prašoma priteisti 150 Eur suma už atstovavimą teismo posėdyje sumažinta ir jiems priteista 97 Eur atstovavimo teisme suma. Iš viso tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. ir G. S. priteista 897 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

III.

31. Pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nepateikta įrodymų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu duomenys įrašyti. Pareiškėjas pateikė teismui UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2019 m. vasario 18 d. bei 2019 m. kovo 1 d. raštus, kuriuose nurodoma, kad Pastate pagal projektinę dokumentaciją sumontuota vienvamzdė apatinio paskirstymo šildymo sistema, bei pateikiamas statinio projektas, kurio 5.2 skyriuje aiškiai nurodoma, kad viso Pastato šildymo sistema prijungta prie šiluminių tinklų pagal schemą. Šiuos duomenis taip pat turėjo ir atsakovas, nes 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 nurodė, kad išnagrinėjus visus Pastato kadastro duomenis, esančius archyvinėje kadastro duomenų byloje, nustatyta, kad dokumentų dėl šildymo būdo keitimo Pastate pateikta nebuvo, t. y. vietinis centrinis šildymo būdas patalpose įrašytas klaidingai ir turi būti taisomas. Šios išvados pagrindu pats atsakovas ištaisė 97 Pastato patalpų klaidingus duomenis apie šių patalpų šildymo būdą. Tačiau 4 ginčo Patalpų (iš 101 patalpų) atžvilgiu tokios klaidos atsakovas neįžvelgė, nes buvo atlikti naujesni kadastriniai matavimai.

31.2. Pareiškėjo vertinimu, šildymo būdo pakeitimui nepakanka pateikti vien tik kadastrinių matavimų bylą. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, pirmiau turi būti nustatoma, ar apskritai pateikti visi atitinkamiems duomenims įrašyti būtini dokumentai. Patalpos šildymo būdo keitimas yra priskiriamas paprastajam remontui, o šiai procedūrai keliami papildomi reikalavimai. Šiuo atveju nebuvo pateikti visi dokumentai, kurių pagrindu patalpų šildymo būdas galėjo būti įrašomas, nes nebuvo pateikti statybos užbaigimo aktai. Nėra jokių abejonių, kad iki paskutinių kadastrinių duomenų patikslinimo buvęs šių patalpų šildymo būdas buvo nurodytas klaidingai, ką anksčiau konstatavo ir atsakovas. Pareiškėjo vertinimu, negali būti labiau akivaizdus duomenų neatitikimas dokumentams nei faktas, kad privalomai pateikti dokumentai iš viso neegzistuoja ir nebuvo teikiami. Vien tai, kad vėliau Patalpų kadastrinius matavimus atliekantis matininkas mechaniškai perkėlė klaidingus Registro ir Kadastro duomenis apie patalpų šildymo būdą į atnaujinamus kadastrinius duomenis, savaime šių duomenų nelegalizuoja.

31.3. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad yra pagrindas manyti, jog reikalaujamas duomenų ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Kliūtis ištaisyti klaidą Registre yra tik teisėtų interesų pažeidimo rizika. Tai, kad tam tikri tretieji suinteresuoti asmenys siekia, nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos įsiteisinti faktinį savo Patalpų šildymo būdo pakeitimą arba siekia turėti galimybę ateityje nesilaikydami teisės aktų nustatytos tvarkos šildymo būdą pasikeisti, nelaikytina teisėtu interesu. Kad tretieji suinteresuoti asmenys nesielgia sąžiningai ir neturi teisėto gintino intereso šių Registro klaidų ištaisymo aspektu, rodo tai, kad, pvz., V. T., pats iki šiol šildydamas savo patalpas būtent centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, pateikia atsiliepimą, kuriame šį faktą slepia. Pareiškėjas pateikė V. T. ir pareiškėjo pirmininko susirašinėjimą el. paštu 2018 / 2019 metų sandūroje, iš kurio matyti, kaip aptariami klausimai dėl būtinumo patekti į V. T. priklausančią patalpą, kad būtų galima nuorinti šildymo sistemą. V. T. susirašinėjime patvirtina, kad pas jį centrinio šildymo sistema puikiai šildo, radiatoriai šyla, ir kad jis netgi pasitelkė specialistus, kurie patikrino ir nenustatė poreikio atlikti nuorinimą. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad Registro duomenys yra klaidingi. Pareiškėjas akcentuoja ir A. S. bei G. S. poziciją, kad neva niekada jų patalpos nebuvo šildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, tuo aspektu teikiant sąskaitas iš šilumos tiekėjo, kurios neva turi patvirtinti šį faktą. Tačiau pareiškėjas akcentuoja, kad pateikė tų pačių asmenų patalpai išrašytą sąskaitą už kitą laikotarpį, už kurį sąskaitas tikslingai šie asmenys pateikti vengė. Iš pateikiamos sąskaitos už 2016 m. lapkričio mėnesį akivaizdžiai matyti, kad šilumos tiekėjas teikė jiems sąskaitą ir už paties buto šildymą. Todėl akivaizdu, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi jokio teisėto intereso, kurį ginant būtų pateisinamas klaidingų duomenų apie jų patalpų šildymo būdą palikimas Registre.

31.4. Nagrinėjama situacija turi didelę neigiamą įtaką kitų Pastato naudotojų bei bendrijos, kaip bendro naudojimo objektų administratorės ir šilumos punkto savininkės, teisėms ir teisėtiems interesams. Akivaizdus to įrodymas – teismui pateiktas UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2018 m. gruodžio 27 d. raštas, kuriuo šilumos tiekėjas ir sistemos prižiūrėtojas informavo, kad dėl nustatytų neteisėtų šildymo ir karšto vandens sistemos perdarymų, yra išbalansuota Pastato šildymo sistema, dėl ko nėra galimybės užtikrinti kokybiškų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų, ir todėl nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo nutraukta viso Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis.

Atsiliepimas

32. Atsakovas VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas pažymi, kad Registro tvarkytojas pareiškėjo prašymą nagrinėjo ir vertino pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Patalpų duomenys (kad šildymo būdas yra vietinis centrinis) įrašyti pagal dokumentus: patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 12 d. kadastro duomenų byloje nurodyta, kad šildymo būdas yra vietinis centrinis; patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 31 d. kadastro duomenų byloje nurodyta, kad šildymo būdas yra vietinis centrinis; patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje nurodyta, kad šildymo būdas yra vietinis centrinis; patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. birželio 18 d. kadastro duomenų byloje ir Patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti akte 2010 m. gegužės 7 d. Nr. SP1-1308 nurodyta, kad šildymo būdas yra vietinis centrinis. Registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Šie dokumentai nėra nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodymų, kad Registre įrašyti duomenys apie ginčo Patalpų šildymo būdą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą buvo padarytos techninės klaidos, pareiškėjas nėra pateikęs.

34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekia, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, kvestionuoti Registro tvarkytojo sprendimus dėl Patalpų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pareiškėjas teigia, kad Patalpų šildymo būdas (vietinis centrinis) neatitinka tikrovės, tačiau visi tretieji suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose nurodė priešingai, kad Patalpos buvo / yra šildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie šildymo sistemos iš centralizuotų šildymo sistemų.

Atsiliepimas

35. Tretieji suinteresuoti asmenys A. S., G. S. ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų Patalpų Nekilnojamojo turto registro, kadastro duomenų tikslinimo ar taisymo, nes teisę kreiptis į registratorių dėl Patalpų turto duomenų tikslinimo / taisymo turi tik Patalpų savininkas ar jo teisėtas atstovas. Pareiškėjo apeliacinis skundas, kaip ir kiti jo procesiniai dokumentai, iš esmės grindžiami klaidinga ir įrodymais nepagrįsta prielaida, jog Patalpų duomenys dėl šildymo būdo (vietinio centrinio šildymo) yra klaidingi. Patalpų duomenys dėl šildymo būdo (vietinio centrinio šildymo) yra pirminiai, įrašyti į Registrą teisės aktų nustatyta tvarka 1993 m., po to patikslinti 2017 m., be kita ko, pagal teisėtai atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

37. Priešingai nei bando įrodinėti pareiškėjas, bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tai, koks yra Patalpų šildymo būdas, ar jos prijungtos, neprijungtos, atjungtos nuo centralizuotų tinklų šildymo sistemos, bet pareiškėjo ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumas (neteisėtumas) pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį ir kitus atsakovo veiklą reglamentuojančius įstatymus. Pareiškėjas byloje suabsoliutina teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. raštą (jo teisinę reikšmę). Šiame informacinio pobūdžio rašte, kuris neturi atsakovo sprendimo dėl Registro duomenų tikslinimo (netikslinimo) galios, pateiktas tik preliminarus vertinimas, jog tam tikrų Pastato patalpų duomenys gali būti netikslūs (klaidingi).

38. Pakeitus duomenis apie Patalpų šildymo būdą, tretieji suinteresuoti asmenys, kurių Patalpos šildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie šildymo sistemos iš centralizuotų šildymo sistemų, turėtų pareigą mokėti už šilumos energiją iš centralizuotų šildymo sistemų, kuri į Patalpas nėra tiekiama. Tai būtų akivaizdus trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, sukeliantis šiems asmenims nuostolių (nepagrįstą pareigą apmokėti už šilumos energiją, kuri į Patalpas nėra tiekiama). Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia bylai neaktualiu teisiniu reguliavimu, susijusiu su atsijungimo nuo centrinio šildymo iš centralizuotų šildymo tinklų reikalavimais, nes byloje nepaneigta, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų Patalpos buvo / yra šildomos elektra ir niekada nebuvo prijungtos prie šildymo sistemos iš centralizuotų šildymo sistemų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, duomenys apie Patalpų šildymo būdą nedaro jokios neigiamos įtakos nei pareiškėjui, nei kitiems Pastato patalpų savininkams. Centralizuotos šildymo sistemos Pastate galimą išbalansavimą sukėlė ne trečiųjų suinteresuotų asmenų Patalpos, kurios centralizuotoje sistemoje nedalyvauja, ar juo labiau jų Registro duomenys, bet su pareiškėju ir jo nariais (patalpų savininkais) susijusios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ įforminto sprendimo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre apie Patalpų šildymo būdą ištaisymo, teisėtumo.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“ 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu pateikti informaciją apie Pastato šildymo būdo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kartu nurodydamas, kad, paaiškėjus aplinkybei, jog Patalpų, esančių Pastate, šildymo būdai yra nurodyti nepagrįstai, prašo ištaisyti Registro duomenų netikslumus. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog duomenys apie Pastato patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra nurodyti klaidingai ir pažymėjo, jog jie bus patikslinti iki 2018 m. liepos 1 d.

41. 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas pateikti informaciją apie šildymo būdo Patalpose įregistravimą ir nurodė, kad, jeigu paaiškėtų, kad Patalpų, esančių Pastate, šildymo būdai yra nurodyti nepagrįstai, prašo ištaisyti Registro duomenų netikslumus. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018 m. liepos 23 d. rašte Nr. (4.4.2.) KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog Patalpų šildymo būdas įrašytas pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylų duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą.

42. Bylos duomenys patvirtina, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui buvo pateikti atnaujinti kadastro duomenų bylos duomenys (nustatyti 2013 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 12 d., 2007 m. gegužės 3 d., 2009 m. birželio 18 d.) ir dokumentai apie statybos užbaigimą (2010 m. gegužės 7 d. pripažinimo tinkamomis naudoti aktas), kurių pagrindu Registre buvo įrašyti duomenys apie Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis.

V.

43. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2004 m. sausio 1 d. redakcija) 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatų nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius.

44. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2004 m. sausio 1 d. redakcija) 14 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

45. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 18 punkte (2008 m. lapkričio 29 d. punkto redakcija) nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.

47. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4 punkte (2011 m. spalio 12 d. punkto redakcija) numatyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą.

48. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

VI.

49. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Pastato, būtent jame įregistruotų atskirų negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpų, kadastro duomenų (šildymo būdo) pakeitimo ar tikslinimo, kaip nurodo pareiškėjas.

50. Minėta, kad pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“ administruoja poilsio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Šiame Pastate yra suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai – negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos. Pareiškėjas, 2018 m. birželio 1 d. kreipdamasis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą nurodė, kad iš 151 Pastate esančių patalpų tik 41 patalpose šildymo būdas buvo nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, 101 patalpose – vietinis centrinis šildymas, 9 patalpose – šildymo nėra, viso Pastato šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų matyti, kad daugumos patalpų duomenys buvo ištaisyti, šildymo būdą nurodant – centrinis iš centralizuotų šildymo sistemų, tačiau 4 patalpų (ginčo Patalpų) šildymo būdas liko nepakeistas ir šildymo būdas nurodytas – vietinis centrinis.

51. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. liepos 23 d. skundžiamame rašte Nr. (4.4.2)KLS-842 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodytos 4 ginčo Patalpos administracinio sprendimo priėmimo metu: nuosavybės teise priklausanti L. L. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuosavybės teise priklausanti V. T. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuosavybės teise priklausanti S. S. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nuosavybės teise priklausanti A. S. ir G. S., sudaryta panaudos sutartis su UAB „Kapitalo valdymo grupė“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registre šių ginčo patalpų šildymas yra nurodytas vietinis centrinis šildymas. Ginčijamais sprendimais nepatenkintas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, administratoriaus DNSB „Pajūrio rugelis“ prašymas pakeisti minėtų 4 Patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis šildymas, nurodant šių patalpų šildymo būdą – centrinis šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų.

52. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas), įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, gali būti pakeisti tik šio nekilnojamojo daikto savininko ar patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens prašymu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Šiuo reguliavimu užtikrinama, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisės apimtis nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo, patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens) prašymu pakeista.

53. Kadastro tvarkytojo funkcijas reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, šios funkcijos yra formalizuotos nustatant, kas gali kreiptis su prašymu bei kokie dokumentai sudaro pagrindą pakeisti įrašus nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“, administruojantis poilsio pastatą, neturėjo teisės paduoti prašymo dėl šiame pastate suformuotų atskirų nekilnojamojo turto objektų – negyvenamųjų patalpų – poilsio patalpų, nuosavybės teise priklausančių minėtiems fiziniams asmenims, kadastro duomenų pakeitimo.

54. Kadastro tvarkytojas teisingai pažymėjo, kad Patalpų šildymo būdas įrašytas pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylos duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, statinių kadastriniai matavimai atliekami statinių savininkui pageidaujant, taigi ir iš šiuo reguliavimu įgyvendinamas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas. Savininkui teikiant Kadastro tvarkytojui pakeistus kadastrinius matavimus, šie duomenys būtų įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjas DNSB „Pajūrio rugelis“, nebūdamas ginčo Patalpų savininkas, neturėtų teisės dalyvauti ir keičiant kadastro duomenis. Nustačius, kad prašymą Kadastro tvarkytojui pateikė neturintis teisės tokį prašymą pateikti asmuo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl argumentų, ar Patalpų šildymo būdas įrašytas pagal pateiktus atnaujintus kadastro duomenų bylos duomenis ir dokumentus apie statybos užbaigimą.

55. Pastebėtina ir tai, kad remiantis Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytu nuosavybės neliečiamumo principu, pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dėl netikslių, neteisingų ar neišsamių duomenų ištaisymo. Pareiškėjo, nesančio Patalpų savininku, prašymas negalėtų būti patenkintas, šių Patalpų savininkams prieštaraujant dėl kreipimosi ištaisyti netikslius kadastro duomenis.

56. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo argumentai, susiję su Patalpų šildymo būdu ar jo pakeitimu, nes Kadastro tvarkytojo kompetencija nėra susijusi su šiais klausimais, taigi Kadastro tvarkytojas neturi teisės nei vertinti šių klausimų, nei priimti dėl to administracinius sprendimus. Kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys (ginčo atveju – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto naudojimo sąlygą – šildymo būdą) atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadastro tvarkytojo funkcija yra susijusi su šildymo būdo, nurodyto nekilnojamojo turto kadastro byloje, įrašymu į Kadastrą, tačiau nėra susijusi su šildymo būdo nustatymu ar keitimu.

57. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl administracinių sprendimų panaikinimo, teisingai išnagrinėjo bylą, proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

58. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymus priteisti atstovavimo išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą, būtent A. S. ir G. S. prašo priteisti 786,50 Eur, UAB „Kapitalo valdymo grupė“ – 600 Eur.

59. Atmetus pareiškėjo skundą, yra apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl šiems asmenims turėtų būti atlygintos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 3 d., 5 d.).

60. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti dokumentai, išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 8 punkte nurodytų maksimalių sumų už atitinkamą teisinę paslaugą. Tačiau, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad minėti tretieji suinteresuoti asmenys pateikė analogiško turinio atsiliepimus į apeliacinį skundą, tačiau už kiekvieną dokumentą prašo atskirai priteisti išlaidas. Įvertinus tai, prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 400 Eur už kiekvieną iš atsiliepimų, nes visos prašomos priteisti išlaidos nelaikytinos nagrinėjamu atveju būtinomis ir pagrįstomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. S. ir G. S. iš pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valdymo grupė“ iš pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūrio rugelis“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius