- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-133-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- R. K., J. R., V. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Atsakovas
- Z. R., V. R., A. J., K. N.
Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00076-2013-5
NUTARTIS
2014 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irmos Čuchraj, teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams Z. R., V. R., A. J. (A. J.), K. N., tretiesiems asmenims R. K., J. R., V. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl įpareigojimo nugriauti laikinus statinius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovus Z. R., V. R., A. J. bei K. N. nusigriauti laikinus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal schemą pažymėtus Nr. 4, 6, 7, 8, 9 ir 10. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-03-21 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje dėl poilsio statinių priklausančių J. R. ir K. N. statybos teisėtumo. 2012-06-06 inspekcija pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl poilsio statinių, priklausančių J. R., Z. R., V. R. bei A. J. statybos teisėtumo. Patikrinimo aplinkybes užfiksavo akte Nr.FAK-1719-(16.31). Namelių savininkai patikrinimo metu paaiškino, jog vasarnamius įsigijo 2011-07-19 viešame aukcione iš Marijampolės moksleivių kūrybos centro ir laikinų statinių projektams 2007-07-02 pritarė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Inspekcija įvertinusi statinių požymius ir nustačiusi, jog jie priskirtini laikiniems statiniams, kurių naudojimo terminas, pagal projekto suderinimo metu galiojusius teisės aktus buvo ne ilgesnis kaip 3 metai ir jis atitinkamai pasibaigė 2010-07-02 (praėjus 3 metams nuo projekto suderinimo), kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl sprendimų priėmimo dėl minėtų statinių nugriovimo. Palangos miesto savivaldybės administracija 2012-10-02 raštu Nr. (8.6.)-D3-3590 kreipėsi į laikinų statinių savininkus A. J., Z. R., V. R. ir J. R., nurodydama nusigriauti laikinus statinius, kuriems nėra išduotas ir galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, iki 2012-11-15, priešingu atveju kreipsis į teismą dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtus statinius. 2012-11-15 Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai nuvykę į vietą nustatė, jog statiniai, priklausantys Z. R., V. R., A. J. ir K. N., nėra nugriauti, įpareigojimą įvykdė tik J. R.. Statiniai stovi žemės sklype, kuriam 2000-10-06 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 259 patvirtintu detaliuoju planu buvo nustatyti žemės sklypo naudojimo paskirties apribojimai ir sąlygos, t. y. kitos paskirties žemė, infrastruktūros teritorija, ūkinės veiklos pobūdis – infrastruktūros teritorija, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – aerodromų ir karo aviacijos bazių apsaugos zona, kiti apribojimai – sklype leidžiama įrengti tarnybinius ir pagalbinius pastatus, kuriuose žmonės dirbs epizodiškai. Rengiant projektinę dokumentaciją konkrečiai veiklai, ji turi būti suderinta su Susisiekimo ministerijos civilinės aviacijos direkcija ir Sveikatos apsaugos ministerijos valstybiniu sveikatos centru. Detaliajame plane nurodyta, kad sklypas pagal Palangos miesto Tarptautinio oro uosto rekonstrukcijos poveikio aplinkai pirminį vertinimą yra D zonoje į vakarus nuo šio uosto pakilimo ir nusileidimo tako, todėl pagal Vyriausybės 1994-04-16 nutarimo Nr.740 reikalavimus, galima tik pagalbinių ir tarnybinių pastatų nauja statyba. Atsižvelgus į tai, kad teritorija, kurioje stovi ginčo statiniai, yra infrastruktūros paskirties ir joje jokie poilsio statiniai, vasarnamiai ar gyvenamieji namai negali būti statomi, ieškinyje minimi statiniai turi būti nugriauti.
Atsiliepimas
Atsakovai Z. R., V. R., A. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad statinius įsigijo iš Marijampolės moksleivių kūrybos centro 2011-07-19 viešame aukcione. Viešame aukcione parduoto turto perdavimo aktuose statiniai buvo įvardinti kaip vasarnamiai (mediniai laikini statiniai). 2007-07-02 statinių projektams buvo pritaręs Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius. Marijampolės moksleivių kultūros centras minėtus statinius naudojo kaip vasarnamius moksleivių ar darbuotojų poilsiui, tačiau jie naudoja visai kitoms – pagalbinėms ūkio reikmėms. Šių statinių naudojimo paskirtis viešajame registre nėra įregistruota (kaip ir patys statiniai), todėl negalima teigti, kad juos galima naudoti tik poilsiui. Pagal bendrąjį planą nei poilsio, nei gyvenamųjų patalpų šiame sklype negali būti, tačiau pagalbiniai pastatai gali būti. Jokios konkrečios veiklos, kurią turėtų suderinti su Susisiekimo ministerija ir kitomis institucijomis nevykdo. Jiems priklausantys statiniai, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedu, yra I grupės nesudėtingi statiniai, o vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 6 priedo 3 punktu, tokiems statiniams statyti rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas. Atsakovų nuomone, ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad statinius nugriauti, nes jiems nėra išduotas ir galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, kadangi nei toks dokumentas, nei statinio projektas jų statiniams nėra reikalingas. Atsakovai siekia statinius įregistruoti VĮ Registrų centre, statiniams yra atlikti kadastriniai matavimai, tačiau to padaryti negali, nes sklypo bendrasavininkė R. K. nepasirašo žemės sklypo plane, parengtame atlikus jo tikslius kadastrinius matavimus.
Dublike ieškovė nurodė, kad ginčo statinių savininkai bet kokiu atveju dėl planuojamų statyti ar jau pastatytų statinių, nors jiems statybos teisė ir netaikoma, statinių projektą turi suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, o ginčo atveju jokių suderinimų nėra.
Triplike atsakovai Z. R., V. R., A. J. nurodė, jog ieškovė nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu jie privalo statinio projektą suderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. VĮ Registrų centras jokių projektų suderinimų ūkiniams pastatams nereikalauja, o statinių neregistruoja, nes nėra tikslių žemės sklypo kadastrinių matavimų (R. K. ir K. N. nepasirašo žemės sklypo plane).
Atsiliepimas
Atsakovai V. R., A. J. bei jų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus motyvus bei papildomai pateikė Civilinės aviacijos administracijos 2013-07-02 raštą Nr. 12R-1447 (35), kuriuo informuojama, kad Civilinės aviacijos administracija neprieštarauja, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, stovėtų statinių išdėstymo plane esantys nurodyto aukščio I grupės nesudėtingi statiniai, kurių paskirtis – negyvenamoji (ūkiniai pastatai), bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-07-11 raštą Nr. (6.6.)V4-2409, kuriame nurodyta teisės aktuose nustatyta centro kompetencija.
Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko ieškovės pusę ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, jog statiniai stovi per arti gretimo sklypo ribos, iš jos rengiant projektinę dokumentaciją yra reikalaujama laikytis STR reikalavimų, o atsakovams priklausantys statiniai pastatyti nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų. Patvirtino, kad atsakovams priklausantys statiniai nėra naujos statybos, jie stovėjo ir 2002 m., jai įgyjant nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje. Anksčiau statinius valdžiusiam Marijampolės moksleivių kūrybos centrui dėl statinių jokių pretenzijų nereiškė.
Tretieji asmenys J. R. ir V. R. teismo posėdžio metu palaikė atsakovų pusę ir prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-08-28 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1984–1986 m. pastatyti poilsio nameliai buvo naudojami turistinės stovyklos veiklai. 2011-07-19 viešame aukcione atsakovai įsigijo statinius iš Marijampolės moksleivių kūrybos centro. Atsakovai įsigiję statinius, juos naudoja ne poilsiui, o pagalbinėms ūkio reikmėms. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai statinius naudoja poilsio ar gyvenamosioms reikmėms. Nustačius Z. R., V. R., A. J. priklausančių statinių kadastro duomenis, nurodyta statinių kategorija – I grupės nesudėtingi statiniai, kurių paskirtis pagalbinė (ūkiniai pastatai). Tokie statiniai yra leidžiami teritorijai, į kurią patenka sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Rėmėsi statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 6 priedo 3 punktu, reglamentuojančiu, kad I grupės nesudėtingiems statiniams statyti rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas. Civilinės aviacijos administracija neprieštarauja, kad statiniai stovėtų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje. Statiniai stovi atsakovams, jų sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse, naudojamose pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Statiniai pastatyti žemės sklype dar iki įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą visiems bendrasavininkiams. R. K., nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį įgijusi 2002 m., skundą dėl sklype stovinčių statinių parašė tik 2012 m., anksčiau jokių pretenzijų nereiškė. Byloje nėra duomenų, kad kiti žemės sklypo bendrasavininkiai būtų prieštaravę dėl sklype stovinčių statinių. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kodėl statinius reikia nugriauti, bei į atsakovų pateiktus argumentus ir įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus nugriauti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovinčius I grupės nesudėtingus, pagalbinius (ūkinius) statinius, kuriems nereikalingas rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui, t. y. negalima teigti, kad statiniai yra neteisėti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-08-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti Teigia, kad sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas neįsigilino į bylos esmę, nesirėmė šalių (sklypo bendratučių) parodymais, neištyrė byloje pateiktų įrodymų. Teismas nevertino sklypo bendratutės R. K. (trečiojo asmens) parodymų, jog: ginčo statiniai naudojami poilsio reikmėms, jog vasaros sezonu atsakovai statinius nuomoja poilsiautojams, sklype nuolat stovi daug automobilių, kūrenami laužai, keliamas triukšmas, šiukšlinama; ji nėra davusi sutikimo atsakovams dėl ginčo statinių buvimo sklype, priklausančiame jiems bendrąją nuosavybe. Statinių naudojimą poilsio reikmėms patvirtina ir internetiniame puslapyje rastas skelbimas apie poilsio namelių nuomą. Toliau nurodo aplinkybes ir motyvus, kuriais rėmėsi ieškinyje. Taip pat pažymi, kad sklypo bendraturčiai nėra susitarę dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, priėmę bendro sprendimo dėl ginčo statinių buvimo sklype, jų naudojimo poilsio reikmėms ir pan.
Trečiasis asmuo R. K. apeliaciniu skundu taip pat prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad su šiuo apeliaciniu skundu jos pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai ginčo sklype vykdo komercinę veiklą – nuomoja ginčo statinius (namelius) poilsiui. Be to, į namelius neteisėtai, nesuderinus su bendrasavininkiais, įvesta elektra, vanduo, kanalizacija. Nameliuose įrengtos dušo kabinos, tualetai, virtuvės, miegamieji kambariai ir kt. Taigi ginčo statiniai neatitinka I grupės nesudėtingų pagalbinių (ūkio) statinių kategorijos. Sutinka, kad K. N. jam bendrosios nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje C3 laikinai naudotųsi nameliui, nes jis namelį naudoja kaip sandėliuką. Civilinės aviacijos administracijos raštas byloje aiškiai nurodo, kad administracija neprieštarauja, jog atsakovų žemės sklype stovėtų tik I grupės nesudėtingi statiniai, kurių paskirtis ne gyvenamieji ūkiniai statiniai. Nesutinka su teismo teiginiu, jog ji nereiškė pretenzijų dėl statinių. Nurodo, kad statinius bendrasavininkiai įsigijo 2011-07-19 aukcione iš Marijampolės moksleivių kūrybos centro ir pradėjo namelius atkurti nelegaliai. 2012-03-03 pareiškimu kreipėsi į teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekciją ir nuo tada prasidėjo ginčai, kurie tęsiasi iki dabar.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su trečiojo asmens R. K. apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais.
Atsakovai Z. R. ir V. R. atsiliepimais su ieškovės ir trečiojo asmens R. K. apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su teismo sprendime atliktų bylos faktinių duomenų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Apeliantų argumentus laiko neįrodytus bei jų apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus (ištraukas iš internetinio tinklalapio apie namelių nuomą) nepatvirtinančius, jog statiniai naudojami komerciniai veiklai. Be to, pažymėjo, kad ieškovė, viršydama savo kompetenciją, iš esmės siekia apginti skundą parašiusios R. K. interesus, kuri teismui net negalėjo paaiškinti, kaip ginčo statiniai pažeidžia jos teises.
Tretieji asmenys J. R. ir V. R. atsiliepimais su ieškovės ir trečiojo asmens R. K. apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų išvadoms pagrįsti, ar įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovai statinius įsigijo viešame aukcione iš Marijampolės moksleivių kūrybos centro. R. K. nuosavybes teise nuo 2002-10-18 priklauso ginčo žemės sklypo 210/4748 dalys (t. 1, b. l. 95). R. K. 2012-03-03 prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydama įpareigoti sklypo bendrasavininkius J. R. ir K. N. nukeldinti 3 metrų atstumu nuo jos sklypo ribos, jų sklypuose esančius neaiškios paskirties ir kilmės statinius (t. 1, b. l. 26). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-04-13 rašte, atsakydamas į šį prašymą bei 2012-06-08 rašte, atsakydamas į R. K. 2012-04-19 skundą, R. K. inter alia nurodė, kad: statinių (vasarnamių) projektams, 2007-07-02 pritardamas Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, nenurodė šių projektų galiojimo terminų, tačiau remiantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 str. 4 d. nuostata (laikinas statinys skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus), laikinų statinių naudojimo terminas yra pasibaigęs; paprašė Palangos miesto savivaldybės administracijos vadovautis Statybos įstatymo nuostatomis ir priimti sprendimus dėl laikinų statinių nugriovimo, ar priimti kitus sprendimus, susijusius su jų naudojimu (t. 1, b. l. , 18–19, 28–29). Marijampolės moksleivių kūrybos centras 2013-05-15 rašte nurodė, kad: Marijampolės apskrities archyvo 1984-1987 metų dokumentuose duomenų apie ginčo statinių įteisinimą nėra; turistinė vaikų stovykla ginčo teritorijoje pradėjo veikti 1984-1985 ar 1986 metais; Palangos jaunųjų turistų centras leido marijampoliečiams ginčo teritorijoje statyti statinius, įruošti stovyklavietę; centras ginčo žemės sklypą valdė 1997-2000 m., 1997-03-18 sutarties su Palangos savivaldybe Nr. 25/97 „Dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai“ pagrindu; žemės savininkams atkūrus nuosavybę į ginčo žemės sklypą, centras žemės sklypo dalį, kurioje buvo stovyklavietė valdė iki 2011-07-19, terminuotų žemės nuomos sutarčių su žemės savininkais pagrindu (t. 1, b. l. 110–111).
Įvertinus faktinių bylos aplinkybių visetą darytina išvada, kad ieškovė iniciavo ginčą iš esmės 2012-03-03 bei 2012-04-19 R. K. skundų (dėl sklypo bendraturčių (atsakovų) veiklos) pagrindu. Taigi, faktiškai ieškovė pateikė ieškinį siekdama apginti ginčo žemės sklypo bendraturtės R. K. valdymo teises, o ne viešąjį interesą. Sutiktina su atsakovų Z. R. ir V. R. atsiliepimo argumentu, jog ieškovė neturi teisės reikalauti nugriauti statinius dėl to, jog jie naudojami ne pagal paskirtį, ar nėra bendraturčių sutikimo, ar nėra statybą leidžiančių dokumentų (rašytinių pritarimų ir kt.). Tačiau įvertinus ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje, jos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, aplinkybes ir reikalavimus, konstatuotina, kad iš esmės šis proceso dalyvis veikė byloje kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl R. K. reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog teismas neatskleidė bylos esmės ar neišsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ar teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d. , 329 str. 2 d. 4 p.).
Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos ir faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, inter alia, jog statiniai yra leidžiami teritorijoje, į kurią patenka ginčo sklypas, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 6 priedo 3 punktą, I grupės nesudėtingiems statiniams (tokie ir yra ginčo statiniai) statyti rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas.
Apeliančių pateikti nauji įrodymai, kuriais jos iš esmės siekia įrodyti ginčo statinių naudojimą komercinei veiklai aplinkybę, vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimtini (CPK 314 str.). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pateiktų ištraukų (skelbimų) iš internetinių svetainių turinį (t. 2, b. l. 6, 11–17), neturi pagrindo išvadai, jog šie įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovai (ar kuris iš jų) nuomoja poilsiautojams statinius, jog jie (ar kuris iš jų) tokiu būdu vykdo komercinę veiklą ir / ar pan., be to, ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, jog statiniai naudojami ne kaip ūkiniai pastatai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010, kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima sutikti su apeliančių argumentais, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 185 str.) ir jų pakankamumą. Iš apeliacinių skundų matyti, kad apeliantės nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantės turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, neištyrė byloje pateiktų įrodymų ir pan., atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl skundžiamam sprendimui iš esmės pritaria ir jį palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliančių skundai atmestini, todėl jos neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.