- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2-1205-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17530-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- R. R., A. R.
- Advokatai
- Mantas Baigys
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovams A. R. ir R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti solidariai iš atsakovų 166,36 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad ji teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Už ieškovės laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas atsakovams susidarė 166,36 Eur įsiskolinimas. Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad jie yra sumokėję už ieškovės teikiamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų paslaugas, išskyrus už tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos priežiūrą. Atsakovų teigimu, ieškovė nėra paskirta teritorijos, ant kurios stovi namas, administratore. Ieškovė mokesčius renka ne tik už namo, bet ir už žemės sklypo (teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą/valymą. Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už kurio tvarkymą iš atsakovų reikalaujami pinigai, nepriklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams. Teritorija (žemės sklypas), už kurios tvarkymą ieškovė reikalauja atsakovų sumokėti, priklauso tretiesiems asmenims ir teisės aktai žemės sklypo tvarkymo pareigas ir su tuo susijusias išlaidas priskiria būtent to turto bendrasavininkams. Ieškovė šių išlaidų ir mokėjimų turėjo reikalauti ne iš atsakovų, o iš teritorijos bendraturčių/savininkų.
4. Atsakovai pažymi, kad ieškovė kas mėnesį į savo teikiamas sąskaitas įrašydavo reikalavimą mokėti už „Teritorijos tvarkymą“, tačiau iš ieškovės į bylą su ieškiniu pateiktos mokesčių suvestinės matyti, kad ieškovės sąskaitų ir suvestinės informacija nesutampa. Ieškovė prie teritorijos mokesčių priskiria du stulpelius – „Priežiūra/eksploatacija“ ir „Teritorijų ir laiptinių valymas“, kurių sumos sudaro 6,44 Eur ir 21,66 Eur per mėnesį. Šių mokesčių ieškovė neturėjo teisės atsakovams skaičiuoti. Dėl nepagrįsto skaičiavimo yra susidariusi ne skola, o permoka .
5. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
8. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių ginčas nekilo.
10. Ieškovė argumentuoja, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas atsakovai yra skolingi ieškovei 166,36 Eur.
11. Atsakovai gi teigia, kad skolos susidarymo faktas neįrodytas, nes jie daug metų mokėjo už nepagrįstai skaičiuojamą teritorijos tvarkymo mokestį, todėl turėjo būti permoka, o ne susidaryti skola.
12. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų – 2021-12-31, 2022-01-31, 2022-02-28, 2022-03-31, 2022-04-30, 2022-05-31, 2022-06-30 (el. b. failas 1, p. 104-116) matyti, kad iki kreipimosi į teismą ieškovė skaičiavo atsakovams teritorijos tvarkymo mokestį, kuris sudarė nuo 6,17 Eur (neįskaitant ir objektui-garažui praskaičiuoto teritorijos tvarkymo mokesčio) iki 6,98 Eur be PVM, o iš skolos detalizacijos matyti, kad 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovai nebuvo skolingi, yra susidariusi 40,21 Eur permoka (el. b. failas 1, p. 25.).
13. Ieškovė vėliau teisminio nagrinėjimo metu nepalaikė reikalavimo dėl mokesčio už teritorijos tvarkymą priteisimo.
14. Iš prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-20313-807-/2015 (ginčas tarp tų pačių šalių) priedo 12 lapo matyti, kad ieškovė dar 2013-12-05 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1 108,80 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-10-31, skolą grįsdami taip pat ir teritorijos tvarkymo mokesčiu (apie 17 Lt Eur kas mėnesį) (priedo 33-34 lapai). Atsakovai atsikirtimuose taip pat nesutiko mokėti už teritorijos priežiūrą. 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti 91,13 Eur skolos, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 230 Eur skolos priteisimo. Taikos sutartyje ir įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nėra aptarta dėl teritorijos tvarkymo (priežiūros) mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023-02-17 rašto ir NTR duomenų (el. b. failas 1, p. 41-60; failas 2, p. 1-60, 61-64) patvirtina, kad teritorija (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), už kurią buvo skaičiuojamas mokestis nuosavybės teise priklauso kito daugiabučio gyvenamojo namo savininkams, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti mokesčių mokėjimo iš atsakovų, atitinkamai atsakovai pagrįstai nesutiko mokėti šio mokesčio (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
16. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovai neturėjo įsiskolinimo, kad buvo nurašomos (paskirstomos) atsakovų mokėtos lėšos ir už teritorijos tvarkymą. Nors teismas išaiškino teisę ieškovei pateikti įrodymus, kokio dydžio suma paskirstyta šiam mokesčiui apmokėti, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė.
17. Iš teritorijos tvarkymo mokesčio dydžio ir iš laikotarpį, už kurį ieškovė skaičiavo šį mokestį, akivaizdu, kad atsakovai sumokėjo didesnę sumą, nei reikalauja ieškovė šiuo ieškiniu (pvz., skaičiuojant teritorijos mokestį nors ir už 5 metų laikotarpį (atsižvelgiant į šio sprendimo 12 ir 14 dalis tikėtina, kad iki ginčo laikotarpio buvo skaičiuojamas šis mokestis) susidaro apie 360 Eur suma (5 m. x 12 mėn. x ~ 6 Eur (mokestis keitėsi, todėl skaičiuojamas labiau tikėtinas vidurkis), t. y. suma, kuri akivaizdžiai viršija ieškinio sumą).
18. Tokiu atveju, byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad atsakovai pagrįstai argumentuoja, jog ieškovė neįrodė skolos susidarymo fakto, reikalavimas priteisti skolą yra nepagrįstas (CK 1.5, 4.74, 4.76, 6.38, 6.54, 6.58, 6.200 straipsniai). Tuo pačiu atmestinas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
19. Pažymėtina, kad minėtiems atsakovų atsikirtimams pagrįsti nėra būtina, kad atsakovai reikštų savarankiškus reikalavimus dėl lėšų įskaitymo ir pan. Ieškovės pareiga yra pagrįsti skolos susidarymo faktą. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie įskaitytas sumas už teritorijos tvarkymą, todėl, kaip minėta, šiam mokesčiui apmokėti paskirstytos lėšos turi būti laikomos kaip permokos ir jų (permokų) pagrindu dengiamos (įskaitomos) kitos atsakovų mokėtinos prievolės.
20. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
21. Dėl atsakovų prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pažymėtina tai, kad pagal CPK 95 straipsnio nuostatas bauda gali būti skiriama asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė ar jos atstovas veikė pažeisdamas minėtas nuostatas, nėra pagrindo. Tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų (ar papildomų įrodymų), pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, pirmiausia gali būti vertinama kaip pagrindas atmesti reikalavimą, kuris grindžiamas neįrodytomis aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, ankstesnėje byloje nebuvo vertinamas teritorijos tvarkymo mokesčio pagrįstumas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nesąžiningai grindė ieškinį ta pačia aplinkybe.
22. Ieškinį atmetus, ieškovei nepriteistina turėtos bylinėjimosi išlaidos; iš ieškovės priteistina į valstybės biudžetą 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
23. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ (juridinio asmens kodas 125596783) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą