- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1694-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17530-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- A. R., R. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovams A. R. ir R. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. R. ir R. R. solidariai 166,36 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini);
1.2. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. už suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas atsakovams susidarė 166,36 Eur įsiskolinimas. Nors atsakovai kaip buto savininkai turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, t. y. proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, atsakovai savo pareigos nevykdė, dėl ko susidarė įsiskolinimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. už ieškovės teikiamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų paslaugas, išskyrus už tretiesiems asmenims priklausančios teritorijos priežiūrą, yra sumokėję;
2.2. ieškovė nėra paskirta teritorijos, ant kurios stovi namas, administratore. Ieškovė mokesčius renka ne tik už namo, bet ir už žemės sklypo (teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą/valymą. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už kurio tvarkymą iš atsakovų reikalaujami pinigai, nepriklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams. Teritorija (žemės sklypas), už kurios tvarkymą ieškovė reikalauja atsakovų sumokėti, priklauso tretiesiems asmenims, o teisės aktai žemės sklypo tvarkymo pareigas ir su tuo susijusias išlaidas priskiria būtent to turto bendrasavininkams. Todėl ieškovė šių išlaidų ir mokėjimų turėjo reikalauti ne iš atsakovų, bet iš teritorijos bendraturčių/savininkų;
2.3. ieškovė kas mėnesį į savo teikiamas sąskaitas įrašydavo reikalavimą mokėti už „Teritorijos tvarkymą“, tačiau iš ieškovės į bylą su ieškiniu pateiktos mokesčių suvestinės matyti, kad ieškovės sąskaitų ir suvestinės informacija nesutampa. Ieškovė prie teritorijos mokesčių priskiria du stulpelius – „Priežiūra/eksploatacija“ ir „Teritorijų ir laiptinių valymas“, kurių sumos sudaro 6,44 Eur ir 21,66 Eur per mėnesį. Šių mokesčių ieškovė neturėjo teisės atsakovams skaičiuoti, todėl yra susidariusi ne skola, o permoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
4. Įvertinęs ieškovės pateiktas sąskaitas už ginčo laikotarpį teismas nustatė, kad iki kreipimosi į teismą ieškovė skaičiavo atsakovams teritorijos tvarkymo mokestį, kuris sudarė nuo 6,17 Eur (neįskaitant ir objektui - garažui praskaičiuoto teritorijos tvarkymo mokesčio) iki 6,98 Eur be PVM. Remdamasis skolos detalizacija nustatė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovai nebuvo skolingi, yra susidariusi 40,21 Eur permoka.
5. Teismas pažymėjo, kad vėliau teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nepalaikė reikalavimo dėl mokesčio už teritorijos tvarkymą priteisimo.
Šalies argumentai
6. Teismas vertino prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-20313-807/2015 (ginčas tarp tų pačių šalių) medžiagą ir nustatė, kad ieškovė dar 2013 m. gruodžio 5 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 1 108,80 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., skolą grįsdami taip pat ir teritorijos tvarkymo mokesčiu (apie 17 Lt kas mėnesį), o atsakovai atsikirtimuose taip pat nesutiko mokėti už teritorijos priežiūrą. Nustatė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti 91,13 Eur skolos, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 230 Eur skolos priteisimo; taikos sutartyje ir įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime neaptarta dėl teritorijos tvarkymo (priežiūros) mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 17 d. rašto ir Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatė, kad teritorija (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), už kurią buvo skaičiuojamas mokestis, nuosavybės teise priklauso kito daugiabučio gyvenamojo namo savininkams. Sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės teisę reikalauti mokesčių mokėjimo iš atsakovų, o atsakovai pagrįstai nesutiko mokėti šio mokesčio.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, jog iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovai neturėjo įsiskolinimo, kad buvo nurašomos (paskirstomos) atsakovų mokėtos lėšos ir už teritorijos tvarkymą. Pažymėjo, kad nors ieškovei ir buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus, kokio dydžio suma paskirstyta šiam mokesčiui apmokėti, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė.
9. Teismas laikė akivaizdžia aplinkybę, jog įvertinus teritorijos tvarkymo mokesčio dydį ir laikotarpį, už kurį ieškovė skaičiavo šį mokestį, atsakovai sumokėjo didesnę sumą nei reikalauja ieškovė šiuo ieškiniu. Pažymėjo, kad ieškovė turi pareigą pagrįsti skolos susidarymo faktą, pateikti įrodymus apie įskaitytas sumas už teritorijos tvarkymą, todėl šiam mokesčiui apmokėti paskirstytos lėšos turi būti laikomos kaip permokos ir jų (permokų) pagrindu dengiamos (įskaitomos) kitos atsakovų mokėtinos prievolės. Teismas byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad atsakovų argumentas dėl neįrodyto skolos susidarymo fakto yra pagrįstas, o ieškovai nepagrindė reikalavimo priteisti skolą.
10. Teismas sprendė netenkinti atsakovų prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nesąžiningai grindė ieškinį ta pačia aplinkybe. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatas bauda gali būti skiriama asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė ar jos atstovas veikė pažeisdamas minėtas nuostatas, nėra pagrindo. Laikė, kad tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų (ar papildomų įrodymų), pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes, pirmiausia gali būti vertinama kaip pagrindas atmesti reikalavimą, kuris grindžiamas neįrodytomis aplinkybėmis, be to, ankstesnėje byloje nebuvo vertinamas teritorijos tvarkymo mokesčio pagrįstumas.
11. Kadangi ieškinio netenkino, ieškovės reikalavimo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
12.1. skundžiamame sprendime teismas netinkamai aiškino teisės normas, neatskleidė bylos esmės, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, o ieškinio reikalavimus atmetė remdamasis tik prielaidomis, taip pažeisdamas vienus iš esminių civilinio proceso principų – rungtyniškumą ir dispozityvumą. Ieškiniu suformuluotas ieškinio dalykas, faktinis ieškinio pagrindas, pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, iš kurių aiškiai matyti už kokias paslaugas, kokiu tarifu buvo priskaičiuota suma atsakovams. Taigi, ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą – aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir jį pagrįsti leistinais įrodymais, o tuo tarpu atsakovai neginčijo nei pareigos mokėti už suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas, nei patikslintu ieškiniu reikalaujamos sumos apskaičiavimo teisingumo, remdamiesi vieninteliu aspektu, jog neva daug metų mokėjo už nepagrįstai skaičiuojamą teritorijos tvarkymo mokestį, todėl turėjo būti permoka, o ne susidaryti skola;
Atsiliepimas
12.2. atsakovams teigiant, jog 2021 m. gruodžio 1 d. turėjo permoką, turėjo pagrįsti šią aplinkybę įrodymais. Be to, teismas vieno iš teismo posėdžio metu buvo išaiškinęs atsakovui teisę pateikti paskaičiavimus kiek yra jie sumokėję už „teritorijų tvarkymą“, ir koks dydis, jų nuomone, turėtų būti užskaitytas, tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad permoka iki ieškinio ribų egzistavo ir koks galimas tos permokos dydis;
12.3. atsakovai taip pat byloje nebuvo pareiškę priešieškinio dėl permokos egzistavimo ar dėl bet kokio kito klausimo. Tuo tarpu ieškovas, patikslinęs ieškinį, nereikalavo iš atsakovų sumokėti teritorijos tvarkymo mokesčio, todėl įvertinus tai, kad „teritorijos tvarkymo mokestis“ (iki 2021 m. gruodžio 1 d.) nepateko į bylos nagrinėjimo ribas pagal patikslintą ieškinį (nei šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, nei šio mokesčio pagrįstumas), kad byloje nebuvo nagrinėjami (ir esant tokioms bylos riboms negalėjo būti nagrinėjami) įrodymai kiek, galimai, buvo ar nebuvo priskaičiuota atsakovams „teritorijos tvarkymo mokesčio“ iki patikslinto ieškinio ribų, kad byloje nebuvo nagrinėjami (ir esant tokioms bylos riboms negalėjo būti nagrinėjami) įrodymai kiek galimai atsakovai sumokėjo ar nesumokėjo „teritorijos tvarkymo mokesčio“ iki patikslinto ieškinio ribų, o atsakovams byloje nepateikus savų reikalavimų (priešieškinio) ir jokių įrodymų, teismas neturėjo diskrecijos išeiti iš bylos nagrinėjimo ribų ir atmesti ieškovės patikslintą ieškinį vien tik prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 30-3917/18(2.1.1.1E-TD2) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Minėtame name atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas.
17. Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. suteiktas komunalines, eksploatacines, administravimo ir kitas paslaugas paskaičiavo 233,35 Eur įsiskolinimą, minėtą sumą prašė priteisti iš atsakovų teikdama ieškinį.
18. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. už suteiktas komunalines, eksploatacines, administracines ir kitas paslaugas skolingi ieškovei 166,36 Eur. Papildomai paaiškindama nurodė, kad nereiškia ieškovams reikalavimo mokėti už teritorijos tvarkymą, todėl sąskaitose faktūrose nurodytą teritorijos tvarkymo mokestį, kuris ginčo laikotarpiu sudaro 66,99 Eur, išminusavo iš apskaičiuotos 233,35 Eur įsiskolinimo sumos ir prašė priteisti iš atsakovų 166,36 Eur skolą.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iki ginčo laikotarpio atsakovai neturėjo įsiskolinimo, o taip pat atsakovų atliktais mokėjimais buvo užskaitomas ir teritorijos tvarkymo mokestis, o ieškovė, nors teismas ir išaiškino teisę ieškovei pateikti įrodymus apie šiam mokesčiui apmokėti paskirstytą sumą, tokių duomenų nepateikė, laikė, jog pagal teritorijos tvarkymo mokesčio dydį ir laikotarpį atsakovai yra sumokėję didesnę sumą nei kad reikalaujama priteisti ieškiniu. Todėl teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų.
20. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka keliais aspektais: 1) teismas, vertindamas laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 1 d., peržengė ieškinio ribas, kadangi nebuvo tirta ir vertinta, kiek atsakovams buvo (ne)priskaičiuota teritorijos tvarkymo mokesčio ir kiek atsakovai (ne)sumokėjo mokesčio už teritorijos tvarkymą; 2) patikslintu ieškiniu perskaičiuota skolos suma už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, išminusuojant teritorijos tvarkymo mokestį, o atsakovai byloje nepareiškė priešieškinio dėl permokos egzistavimo ar kitų reikalavimų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
22. Kaip jau buvo minėta, apeliantė įrodinėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. už suteiktas komunalines, eksploatacines, administracines ir kitas paslaugas atsakovai skolingi ieškovei 233,35 Eur. Tuo tarpu atsakovai su skola nesutiko, remdamiesi argumentu, jog ieškovė teritorijos tvarkymo mokestį skaičiuoja nepagrįstai, kadangi namui, kuriame gyvena atsakovai, ir už kurį skaičiuojamas mokestis, žemės sklypas nepriklauso nuosavybės teise (jis priklauso kito daugiabučio gyventojams). Ieškovei patikslinus ieškinį ir sumažinus ieškinio reikalavimą (išminusavus teritorijos tvarkymo mokestį) iki 166,36 Eur, atsakovai nesutiko ir su šiuo reikalavimu, nurodydami, kad iki ginčo laikotarpio mokėjo už paslaugas, tarp jų ir už teritorijos priežiūrą, todėl yra susidariusi permoka, o ne skola. Kaip matyti iš bylos proceso, pirmosios instancijos teismas ne kartą ieškovei išaiškino teisę pateikti papildomus įrodymus ar duomenis, pvz. ieškovei patikslinus ieškinį apylinkės teismas 2023 m. balandžio 3 d. priėmė rezoliuciją: „Spręsti posėdyje (2023-04-06 13.30 val), nes nėra aiškios ieškinio dalies atsisakymo ribos (sumos); neaišku, už kokias prievoles ir kaip apskaičiuota skola. Ieškovas vėl nenurodo, kokio dydžio įmokos užskaitytos (paskirstytos) už aplinkos tvarkymą“; ieškovei pateikus papildomus paaiškinimu 2023 m. balandžio 4 d. rezoliucija nurodė: „įpareigoti ieškovą iki teismo posėdžio pateikti duomenis, kokia atsakovų sumokėta suma buvo įskaityta už aplinkos tvarkymą iki ieškinio padavimo teismui“. Papildomų dokumentų ir paskaičiavimų pateikimo klausimas buvo sprendžiamas ir iki ieškovei pateikiant patikslintą ieškinį, pvz. 2022 m. lapkričio 24 d. parengiamajame teismo posėdyje. Apeliantė teise pateikti papildomus įrodymus ir duomenis (tiksliau teismo nurodytus paskaičiavimus) nepasinaudojo, minėtą aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
23. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
24. Taigi pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovei teko pareiga pagrįsti ir įrodyti, kad atsakovai už suteiktas komunalines, eksploatacines, administracines ir kitas paslaugas ieškovei yra skolingi 166,36 Eur. Nors apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą remiasi argumentu, jog ieškiniu suformuluotas ieškinio dalykas, faktinis ieškinio pagrindas, pateikti ieškinio reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, iš kurių aiškiai matyti už kokias paslaugas, kokiu tarifu buvo priskaičiuota suma atsakovams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės argumentus bei atsakovų atsikirtimus, tokiam apeliantės teiginiui neturi teisinio pagrindo pritarti.
25. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, iki ginčo laikotarpio pradžios (2021 m. gruodžio 1 d.) atsakovai įsiskolinimo neturėjo. Pagal ieškovės pateiktą kartu su ieškiniu suvestinę ir 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą atsakovai iki ginčo laikotarpio pradžios turėjo 40,21 Eur permoką. Atsakovams atsikertant argumentu, jog iki ginčo laikotarpio susidarė permoka dėl mokamų didesnių sumų, tarp jų ir teritorijos tvarkymo mokesčio, kurį ieškovė reikšdama patikslintą ieškinį išminusavo, apeliantei teko pareiga pagrįsti, kad jos prašoma priteisti skola iš atsakovų vis tik egzistavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovai kelia abejones dėl susidariusios skolos, tačiau nereiškia priešpriešinių reikalavimų ieškovei, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog prašoma priteisti skola yra egzistuojanti ir paskaičiuota teisingai, jos nereikia pagrįsti, juolab kad, kaip matyti iš bylos proceso, ieškovė, atsakovams reiškiant nesutikimą su teritorijos tvarkymo mokesčio paskaičiavimu už kito daugiabučio gyventojams priklausantį žemės sklypą, sumažino savo reikalavimą. Pažymėtina, kad reikalavimą priteisti skolą už suteiktas paslaugas pareiškė ieškovė, todėl būtent ieškovei ir kilo pareiga įrodyti bei pagrįsti savo reikalavimą. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismas, nepažeisdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, ieškovei ne kartą ir išaiškino teisę (bei įpareigojo) papildomiems duomenims bei paskaičiavimams pateikti, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taigi ieškovės subjektyvus vertinimas, jog pateikiamų dokumentų šiuo atveju pakanka reikalavimui pagrįsti, ar siekimas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisykles bei dispozityvumo ir rungtyniškumo principus.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingas ir pagrįstas mokėtinų mokesčių apskaičiavimas yra administratoriaus pareiga ir ši pareiga kaip ir su tuo susijusių įrodymų ar duomenų pateikimas negali būti perkeliama atsakovams, t. y. ieškovės administruojamo namo buto savininkams. Suteiktomis administravimo, eksploatacijos, komunalinėmis ir kitomis paslaugomis bei jų apimtimi, mokėtinų sumų paskaičiavimais ir apskaičiavimo būdu už šias paslaugas ir atsakovų atliktais mokėjimais disponuoja ieškovė kaip administratorė, todėl neteisinga būtų reikalauti tokių duomenų suvestinę pateikti atsakovams ar įpareigoti atsakovus kaip buto savininkus paskaičiuoti, kiek už teiktas paslaugas yra sumokėta iki ginčo laikotarpio, tai, ar į sąskaitas buvo įtrauktas teritorijos tvarkymo mokestis. Tokius duomenis procesiniuose dokumentuose atsakovai prašė teismo įpareigoti pateikti ieškovę, ir kaip buvo aptarta aukščiau, teismas ne kartą apie tai informavo ieškovę. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, jog teritorijos tvarkymo mokestis nebuvo įtrauktas į sąskaitas, išrašytas iki nagrinėjamo ginčo laikotarpio, nepateikė duomenų apie tai, kad dėl to ginčo laikotarpio pradžios metu nepasikeitė permokos dydis (CPK 178 straipsnis), minėtos aplinkybės nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Nors pritartina apeliantės argumentui, kad ieškiniu neprašoma priteisti teritorijos tvarkymo mokesčio, t. y. nekonkretizuota, už kokia paslaugas susidarė skola, tačiau iš atsikirtimų matyti, kad ieškovės įrodinėjamos skolos susidarymas ir jos dydis priklausomas ir nuo teritorijos tvarkymo mokesčio. Taigi ieškovės argumentai, jog atsakovai nereiškė priešieškinio, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, jog ieškovė neįrodė skolos susidarymo fakto, kadangi tai, jog susidarė atsakovų įsiskolinimas ir jis buvo reikalaujamo priteisti dydžio, turėjo įrodyti būtent ieškovė.
27. Pasisakydamas dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas. Dėl to būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 47–48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi teismas, atlikdamas šalių susiklosčiusių santykių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo.
28. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė pasirinko savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovų skolą už teiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., ieškovė teikė suvestinę, išrašytas sąskaitas, grįsdama galimai susidariusią skolą. Atsakovai tuo tarpu su skola nesutiko, nesutikimą grindė nepagrįstai skaičiuojamu mokesčiu ir teritorijos, kuri priklauso kito daugiabučio gyventojams, tvarkymą, teigė, jog iki ginčo laikotarpio apmokėjo už paskaičiuotas paslaugas (tarp jų ir už teritorijos tvarkymą), dėl ko susidarė permoka. Pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovės pateiktų tikslių duomenų, preliminariai paskaičiavo, jog iš teritorijos tvarkymo mokesčio dydžio ir iš laikotarpio, už kurį ieškovė skaičiavo šį mokestį, akivaizdu, kad atsakovai sumokėjo didesnę sumą, nei reikalauja ieškovė šiuo ieškiniu (sprendimo 29 punktas). Be to, kaip jau ne kartą minėta, pirmosios instancijos teismas kelis kartus ieškovei siūlė pateikti duomenis apie tai, kokio dydžio suma paskirstyta teritorijos tvarkymo mokesčiui apmokėti iki ginčo laikotarpio. Taigi matyti, kad tokios aplinkybės buvo aptariamos, atsakovai jokis rėmėsi nesutikdami su ieškinio reikalavimais, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, peržengė ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas teisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl nurodyto neperskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.