Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. balandžio 15 d.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. balandžio 23 d.) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas laikas, kurį A. B. praleido būdamas laikinai sulaikytas šioje byloje (viena para).

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Procesas pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2022 m. gegužės 13 d. civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktas.

Priteista iš A. B. 196,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymas priteisti iš A. B. 373,34 Eur (įskaitant 196,67 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Žilinskienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą tarpusavyje subendrintą sumažintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Žilinskienės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 1 metams savo dydžiais yra mažesnės negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), konstatuojama, kad šios bausmės savo dydžiais nėra per griežtos. Už abu nusikaltimus A. B. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde A. B. nurodytos aplinkybės, kad jis iki suėmimo dirbo statybose, buvo pradėjęs gydytis nuo priklausomybės ligų, finansiškai padėjo D. P. išlaikyti jos vaikus, kurių, be kita ko, nepatvirtina jokie bylos duomenys, taip pat A. B. teiginiai, kad išvadas dėl savo netinkamo elgesio jis padarė, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, nėra pagrindas tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad A. B. teiginys, jog ateityje jis nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina ir tai, kad būdamas laisvėje A. B. turėjo galimybę rūpintis savo sveikata, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

12. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas A. B. už abu nusikaltimus paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat teisingai subendrino nauju nuosprendžiu už abu nusikaltimus paskirtas bausmes, kaip teisingai pažymėta prokurorės apeliaciniame skunde, bendrindamas nauju ir ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d., nuosprendžiu A. B. paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to neteisingai paskyrė nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, paskiriant A. B. intensyvią priežiūrą ir pareigas (3 t., b. l. 41–45). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina prokurorės skunde nurodytas aplinkybes, kad A. B. 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nepradėjo atlikti, nes jis, atliekant ikiteisminį tyrimą šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose jau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje A. B. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 144 straipsnį ir 281 straipsnio 6 dalį, buvo sulaikytas 2022 m. balandžio 24 d., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 24 d., o bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, A. B. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. B. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsniu. Tačiau šiuo atveju teismas pažeidė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes subendrindamas A. B. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 2 mėnesius iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. pridėjo bausmės dalį, mažesnę už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris pagal BK 50 straipsnio 2 dalį yra 3 mėnesiai. Dėl to prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

13. Minėta, kad skundu A. B., be kita ko, prašė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tenkinti šį nuteistojo prašymą taip pat nėra pagrindo.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

15. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

16. A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 metams už 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, A. B. 2 naujus nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas net 9 kartus, iš jų 2 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, po nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, praėjus vos savaitei, A. B. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje A. B. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 144 straipsnį ir 281 straipsnio 6 dalį. Tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina.

17. Esant visumai nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo bei intensyvios priežiūros nepakaktų A. B. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę nuteistajam paskyrė atlikti pataisos įstaigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria remiantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priims ne teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio pašalintina dalis, kuria nuspręsta A. B. laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. gruodžio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-13861, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 120 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal prokurorės, bet ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad A. B. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų sunki, byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendį pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. B. valstybės naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.