Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-839/2016 pagal ieškovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 50892,06 Eur sumą už rangos darbų trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010 m. balandį buvo sudarę sutartį, pagal kurią rangovas M. K. įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini) r. sav., statybos ir apdailos darbus, o užsakovė UAB „Rokiškio pragiedruliai” - sumokėti už atliktus darbus. Įsiteisėjusiais sprendimais pripažinta, kad pagal ieškovės užduotį atsakovas atliko darbų už 7838,57 Eur, nesant pateiktų įrodymų dėl šalių sutartų darbų apimties, nes dauguma defektų vertintini kaip papildomi darbai, nuspręsta, kad negalima konstatuoti defektų atsiradusių dėl atsakovo kaltės. Be teismo pripažintų atliktais darbų naujai pateiktoje lokalinėje sąmatoje kaip priedo Nr. 1 prie rangos sutarties Firmos „Tyrimai ir Projektai“ akte dar buvo nurodyti kiti atsakovo atlikti darbai, dėl kurių atsirado defektai ieškovės gamybiniame pastate. Garantiniu laikotarpiu išryškėjo atsakovo darbų defektai (besilupantys dažai, įtrūkę sienos, grindų trūkimai, neįrengta apsauginė plėvelė dėl ko kaupiasi kondensatas ir drėksta sienos, lubos ir kt.), kurie buvo užfiksuoti firmos „Tyrimai ir projektai“, taip pat darbų defektus patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė turėjo atlikti paaiškėjusių darbų trūkumų šalinimą ir papildomus remonto darbus, nes atsakovas savo darbo trūkumų nešalino. Atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimas iš viso sudaro 50892,06 Eur sumą, t.y. lubų permontavimas, rekuperatoriaus įrengimas, statybinių medžiagų įsigijimas, darbo užmokestis darbuotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad ieškovė iš esmės remdamasi tuo, jog atsakovas jai 2015 m. sausio mėn. perdavė lokalinę sąmatą pagal kurią, jos teigimu, atsakovas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) r. sav., iš tikro atliko didesnės apimties darbus (su papildomais darbais) nei buvo nurodyta ankščiau pateiktoje sąmatoje, kuri buvo pateikta Rokiškio rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 ir Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-161-425/2013. Ieškovės teigimu sąmatose darbų kaina nurodyta ta pati, tačiau atsakovui netinkamai atlikus didesnės apimties darbus ir nešalinant nustatytų darbų trūkumų ieškovui teko darbų trūkumus šalinti savo sąskaita, šios aplinkybės negalėjo būti įvertintos ankstesnių ginčą nagrinėjusių teismų ir tuo pačiu tai yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo teismų tirta, nes teismai buvo suklaidinti. Pripažino, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodomą darbų apimtį, t.y. papildomus darbus, dėl kurių atlikimo buvo susitarta ir kuriuos atliko (atliko netinkamai) ar išvis neatliko atsakovas. Vertino, kad iš medžiagų (darbų) sąmatos kopijos matyti, jog sąmatoje nenurodyta nei jos sudarytojas, nei laikas, nei sąmatos sudarymo vieta, dokumentas nepasirašytas ir teismas negali konstatuoti, jog tarp šalių buvo kitoks susitarimas, t.y. dėl didesnės apimties darbų atlikimo nei buvo nustatyta ir įvertinta Rokiškio rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 bei Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-161-425/2013. Sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas dokumentas buvo perduotas 2015 m. sausio mėn., liudytojas I. A. nematė ir tiksliai nežino, kokius popierius perdavė atsakovas. Be to, net ir pripažinus, jog dokumentas buvo perduotas tai dar nereiškia, kad būtent toks susitarimas ir buvo sudarytas tarp šalių. Sprendė, jog dokumentas galėtų būti preliminarus (sąmatos) projektas, pasiūlymas ar pan., tačiau jis nebuvo šalių suderintas, pasirašytas, todėl negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas dėl atsakovo papildomų darbų atlikimo.Pažymėjo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi teismai vertino aplinkybes dėl šalių sutartos darbų apimties. Atsižvelgė į tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-03-26 nutartyje pažymėjo, jog firmos „Tyrimai ir projektai“ nustatyti atlikti darbai iš esmės atitinka atsakovo pateiktoje sąmatoje atliktus darbus, dauguma nurodytų defektų buvo įvertinti kaip papildomi darbai, kurių atsakovas neatliko ir kurių ieškovė neapmokėjo. Kadangi byloje nebuvo pateikta patalpų remonto projekto, teismas minėtoje byloje negalėjo nustatyti, kokie reikalavimai buvo keliami dėl atskirų remonto darbų (tame tarpe ir dėl grindų dangos). Įvertino, kad teismai sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovą netinkamai vykdžius savo pareigas pagal rangos sutartį, netenkino ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti avanso permoką, nuostolius, išlaidas ekspertizei ir antstoliui. Todėl vien tik naujai pateikta Medžiagų (darbų) sąmata neįrodo, jog tai yra trūkstamas įrodymas dėl atsakovo atliktų darbų apimties ir defektų bei ieškovės nuostolių pagrindimo, o kitų objektyviai pagrįstų įrodymų šioje byloje nėra. Pripažino, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat nėra pakankamas įrodymas atsakovo atsakomybei nustatyti, kadangi faktinės aplinkybės apie apdailos darbų defektus konstatuotos praėjus beveik dvejiems metams nuo ieškovės darbuotojų atliktų remonto darbų (2012 m. spalio-lapkričio mėn.) ir negalima konstatuoti, kad nustatyti trūkumai yra atsiradę būtent dėl atsakovo atliktų darbų. 2016 m. vasario 11 d. Mikrobiologinio tyrimo protokole nėra jokių duomenų, iš kokių pastato patalpų imti mėginiai, duomenų, kurie leistų teigti, kad aptikto pelėsinio grybo atsiradimas yra sąlygotas būtent atsakovo veiksmų, bet ne kitų priežasčių. Įvertino, kad liudytojas I. A. nurodė, jog įtempiamos lubos nėra reikalingos, o rekuperacinė sistema reikalinga pačiai laboratorijai, kitokią grindų dangą (linoleumas, laminatas ir pan.) negalima dėti, taip pat dėl keliamų reikalavimų laboratorijai, tačiau objektyvių duomenų, kad atsakovas buvo informuotas apie keliamus reikalavimus patalpoms, nepateikta. Patalpų remonto projekto nebuvo, dėl ko, kaip pažymėta Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartyje negalima nustatyti, ar užsakovas nurodė rangovui, kad minėtoje patalpoje bus klojamas linoleumas ar kita grindų danga. Ankstesnėje byloje pripažinta, kad defektai kaip garo izoliacijos nebuvimas, per didelės kiaurymės šviestuvams, netinkamas grindų paviršius linoleumo įrengimui vertintini kaip rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.691 str.) trūkumo pasekmė. Sprendė, kad šioje byloje ieškinio reikalavimo pagrįstumas neįrodytas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvaiApeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priimti naują rašytinį įrodymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai sprendė, kad naujai pateikta sąmata yra nepakankamas įrodymas konstatuoti tarp šalių buvus didesnės apimties susitarimui, kadangi pats atsakovas neginčija, jog dokumentas surašytas jo ranka, analogiškos formos sąmatos forma ankstesnėje byloje nekliudė teismams dokumentą vertinti, atsakovo ankstesnėje byloje pripažino faktą, kad buvo ketvirtoji darbų sąmata. Naujai pateikta sąmata yra ta, pagal kurią dirbo atsakovas, šios sąmatos neturėjo teismai pirmojoje byloje. Minėtoje byloje teismai negalėjo nustatyti, kokie reikalavimai buvo keliami dėl atskirų remonto darbų ir kiekio. Šiuo metu išaiškėjo, kad atlikti darbai turi naujų akivaizdžių trūkumų, tačiau atsakovas liko neatsakingas už jokius savo darbus (nei už turėtus atlikti, bet neatliktus, nei už atliktus nekokybiškai). Teismas nevertino prijungtoje civilinėje byloje esančių įrodymų, turėjo išankstinį nusistatymą nagrinėjamoje byloje, nesuteikė ieškovės atstovui replikos teisės, bylą nagrinėjęs teisėjas buvo atsisakęs priimti ieškinį, todėl turėjo nusišalinti. Teismas pažeidė rungimosi principą, atmetė ieškovės prašymą pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu, taip atimdamas galimybę užduoti jam klausimus. Įvertintina, kad atsakovas, prisiekęs teismui, galimai melavo ir buvo pagrindas dėl to kreiptis į prokurorą. Nebuvo išsiaiškinta, kokius darbus atliko ieškovės darbuotojai, kokius – atsakovas, nors liudytojas I. A. nurodė, kad turėjo taisyti atsakovo darbų broką. Neįvertina, kokius darbus statybininkai atliko, kas lėmė tokių darbų reikalingumą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Atsakovas nepaneigė įrodymais 2014 m. rugpjūčio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2016 m. vasario 11 d. Mikrobiologinio tyrimo protokolo užfiksuotų duomenų. Liko neįvertinta, kad firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės aktu nustatyti defektai atitinka naują sąmatą, o šį aktą atsakovas patvirtino savo parašu, tokiu būdu faktą pripažindamas. Atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad defektai garantiniu laikotarpiu atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.697 str. 3 d., 6.697 str. 1 d.). Atsakovas, dirbęs pagal verslo liudijimą, turėjo pareigą žinoti, kokie reikalavimai keliami laboratorijos luboms, kampams, grindims, priešingai nei nurodo teismas, taip pat atsakovas nepaneigė, kad buvo žodžiu informuotas apie patalpų paskirtį, be to, jis 2011 metais ikiteisminio tyrimo apklausoje pripažino, kad įrenginėjo priešgaisrines patalpas, kurios rengiamos prie specifinių patalpų, atliekamiems darbams ieškovės patalpose nebuvo reikalinga paruošti darbų projekto. Mano, kad ne ieškovė turėtų būti kaltinama bendradarbiavimo stoka, tačiau įvertinamas atsakovo, kuriam keliami aukštesni atidumo, profesionalumo reikalavimai, nesąžiningumas. Teismas netinkamai vertino liudytojo I. A. parodymus, kadangi jo teiginys dėl įtempiamų lubų nereikalingumo yra jo asmeninė nuomonė, ne specialisto išvada. Be to, liudytojas parodė, kad buvo užfiksuoti ankstesnių darbų defektai, taisomi ieškovės, nebuvo įdėta antikondensacinė plėvelė ir dėl to kaupėsi drėgmė, atsirado pelėsis. Išnagrinėtoje byloje teismai neturėjo naujos atsakovo ranka surašytos lokalinės sąmatos su papildomais darbais kaip priedo Nr. 1 prie rangos sutarties, o šis įrodymas patvirtina atsakovo atliktų darbų apimtį, jį reikėjo vertinti su jau esamais, kurie užfiksuoti PVM sąskaitose - faktūrose, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktose darbų eigos nuotraukose, firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktame tyrime. Jeigu teismas būtų palyginęs civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 ir šioje byloje esančias sąmatas, būtų nustatęs, kad darbų sąmatos skiriasi iš esmės darbų apimtimi, naujai pateiktoje sąmatoje yra nurodyti visi darbai, su papildomais darbais, kuriuo atsakovas atliko, tačiau ši sąmata nebuvo ankstesnėje byloje pateikta ir dėl to teismai atsakovo atliktus darbus vertino ne kaip defektus, o kaip nebaigtus darbus, papildomus darbus, kurių atsakovas tariamai neatliko ir dėl jų nebuvo tartasi. Nauja sąmata, nors joje ir nurodyta ta pati darbų atlikimo kaina, nagrinėtina ne atskirų darbų kainos prasme, bet atsakovo atliktų darbų kiekiu ir šis įrodymas turėjo būti tinkamai įvertintas.Teismas neįvertino šioje byloje egzistuojančio viešojo intereso ir jo negynė, nors ieškovė įsteigė inovatyvų pramoninės biochemijos tyrimų centrą – laboratoriją, kurios darbų atlikimui lėšų gavo pagal ES struktūrinių fondų paramą projektui, kurio vertė 645290,50 Eur, 70 proc. finansuojama iš ES lėšų, ieškovė sukūrė tris patentuotus produktus pasauliniu mastu, o dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų atsirado pelėsinis grybas ir apeliantė nebegali vystyti tolimesnės gamybos, veikla gali būti sustabdyta, ieškovei gali nepavykti įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų ir gali būti įpareigota grąžinti ES lėšas.Prašo priimti naują rašytinį įrodymą,(2016 m. balandžio 11 d. mikrobiologinio tyrimo protokolą), kadangi jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtų įgyvendintas teisės būti išklausytam principas, byla būtų išnagrinėta teisingiau ir efektingiau.Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė kvestionuoja Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 priimtą 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį tuo pagrindu, kad teismai neturėjo naujai pateikiamos lokalinės sąmatos, tačiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo buvo teismų pasisakyta, kad šis dokumentas nėra trūkstamas įrodymas dėl atsakovo atliktų darbų defektų ir ieškovės nuostolių pagrindimo, taip pat nėra tinkamas įrodymas (CPK 177 str.), nustatyti skirtumai tarp pateiktų sąmatų neturi esminės reikšmės bylai, kadangi nebuvo įrodinėjamas darbų pobūdis, kainos. Sutinka, kad toks dokumentas negali būti įrodymu byloje, o aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas. Nesutinka, kad teismas pažeidė rungimosi principą nepripažindamas atsakovo dalyvavimo būtinu, kadangi tam nebuvo priežasties. Ieškovas nėra sumontavęs įtempiamų lubų, dėl to išlaidų nėra patyręs, todėl negali reikalauti iš atsakovo atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Rekuperatoriaus įrengimas nesusijęs su atsakovo atliktais darbais, pats ieškovo atstovas posėdyje paaiškino, jog nėra būtinybės įrengti rekuperatorių, taip pat, kad pelėsis visada buvo dėl šilumos skirtumų ir drėgmės, kuri atsirado dėl prieš remontą buvusio kiauro stogo. Todėl pelėsio atsiradimo negalima sieti su atsakovo atliktais darbais. Liudytojas A. nurodė, jog rekuperatoriaus įrengimas nesusijęs su atsakovo darbais, reikalingas laboratorijoje, o įtempiamos lubos ieškovei nereikalingos. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi konstatuota, kad byloje nėra duomenų buvus tarp šalių susitarimą dėl kitokio techninio stogo šiltinimo sprendimo. Epoksinės grindų dangos įrengimas atlikta išimtinai ieškovės pageidavimu ir tai nesusiję su atsakovo atliktais darbais, su atsakovu ieškovė nesitarė dėl grindų įrengimo, todėl reikalavimas atlyginti išlaidas yra nepagrįstas. Nesutinka, kad egzistuoja viešasis interesas byloje, taip pat dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantės reikalavimas bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas jokiais objektyviais argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą. Tokiu atveju yra aktualus ieškinių tapatumo nustatymas. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais ir atsiliepimu į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija patikrino ar nagrinėjamoje byloje ir Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 yra susiklosčiusi įstatymo leidėjo įtvirtinta situacija, kai dviejose bylose sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2007; Nr. 3K-3-486/2007; Nr. 3K-3-357/2009; Nr. 3K-3-494/2010 ir kt.).Kolegija nustatė, jog šioje byloje ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui M. K., jame suformuluodama reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti iš atsakovo M. K. 50892,06 Eur išlaidų už rangos darbų trūkumų šalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, jog šalys 2010 m. balandžio mėn. susitarė dėl apdailos darbų atlikimo ieškovui priklausančiame gamybiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau atsakovas atliko ne visus aptartus statybos ir apdailos darbus bei darbų užsakovui neperdavė, be to, darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovas pažymėjo, kad teismai nagrinėdami tarp tų pačių šalių civilinę bylą Nr. 2-168-504/2012 turėjo Firmos „Tyrimai ir Projektai“ surašytą atliktų darbų ir defektų tyrimo aktą, tačiau neturėdami naujai pateiktos atsakovo lokalinės sąmatos su papildomais darbais, negalėjo jos įvertinti, ir tai yra nauja aplinkybė, kuri teismų nebuvo tirta. Be to, garantiniu laikotarpiu išryškėjo darbų trūkumai, kurie ne tik išvardinti Firmos „Tyrimai ir Projektai“ surašytame atliktų darbų ir defektų tyrimo akte, bet ir konstatuoti antstolio 2014 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas tvirtina, kad ieškinys yra reiškiamas kitais pagrindais, skiriasi ieškinio dalykas, dėl papildomų defektų šalinimo keičiasi ir ieškinio suma, kuri šiuo metu yra 50892,06 Eur. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ankstesnėje byloje teismai, neturėdami naujai pateikto įrodymo – lokalinės sąmatos su papildomais darbais kaip 2010 m. gegužės 3 d. rangos sutarties priedo Nr. 1, negalėjo analizuoti ir vertinti, todėl tokius defektus dėl atsakovo atliktų darbų vertino kaip papildomus darbus, kurių atsakovas tariamai neatliko ir kurių ieškovas neapmokėjo ir su atsakovu dėl jų nesitarė. Bylos duomenimis Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 ieškovas prašė iš atsakovo M. K. priteisti avansu permokėtą 6194,15 Lt; ekspertizės išlaidas - 1210 Lt ir 484 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 3630 Lt sumokėtus V. M. firmai „Tyrimai ir projektai“ už atliktų darbų defektų nustatymą ir atliktų darbų defektų kaštų paskaičiavimą, 3346,65 Lt negrąžinto turto vertę, 32 038 Lt dėl netinkamos kokybės darbo atsiradusius nuostolius, 1407,08 Lt žyminį mokestį, 2400 Lt advokato pagalbos išlaidas. Taigi išnagrinėtoje byloje Nr. 2-168-504/2012 ieškovė ieškinio pagrindu be kita ko buvo nurodžiusi ir dėl netinkamos atsakovo darbo kokybės atsiradusius nuostolius, juos įvardindama 32038 Lt suma (kas atitinka 9278,9 Eur). Nagrinėjamoje byloje, ieškovė vėl gi nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą 2010 m. gegužės 3 d. sutartį atsakovas sutartus statybos ir apdailos darbus objekte priklausančiame UAB „Rokiškio pragiedruliai“, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone atliko netinkamai ir nekokybiškai, atliktų darbų pagal priėmimo perdavimo aktą neperdavė, o atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimas sudaro 50892,06 Eur sumą. Kolegija negali sutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ reiškiami reikalavimai yra visiški tapatūs su ginču nagrinėtu Rokiškio rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindžia iš esmės, jo nuomone, naujai gautais dokumentais dėl atsakovo atliktų darbų apimties (papildomų darbų) bei šių aplinkybių sąlygotomis papildomomis išlaidomis šalinant darbų trūkumus.Kaip minėta, pirmasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa yra svarbus ginčo materialusis santykis, t.y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Teisėjų kolegija vertina, kad abiejose anksčiau paminėtose Rokiškio rajono apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-168-504/2012) ir šiuo atveju skundžiamoje Utenos rajono apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-24-839/2016) civilinėse bylose sutampa ieškinio dalykas. Abejose bylose reikalavimus reiškiantis asmuo siekia, kad jam būtų atlyginti nuostoliai, jo vertinimu, atsiradę dėl atsakovo M. K. nekokybiškai atliktų UAB „Rokiškio pragiedruliai“ priklausančio to paties objekto statybos ir apdailos darbų. Reiškiamų reikalavimų analogiškas pobūdis suponuoja išvadą, kad teisminio nagrinėjimo objektas abejose bylose yra tas pats. Tai, kad nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti patirtas atsakovo darbų trūkumų šalinimo išlaidas - 50892,06 Eur sumą, o išnagrinėtoje byloje vienas iš reikalavimų buvo dėl priteisti iš atsakovo netinkamos darbo kokybės atsiradusius nuostolius 32038 Lt, nepaneigia reikalavimo tapatumo bei patvirtina, kad nauju ieškiniu reiškiama defektų šalinimo suma padidėjo tik dėl to, kad ji yra išvestinė iš ieškovo nurodomų, jo nuomone, patirtų nuostolių dėl kurių klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti vertinamas kaip kitas ieškinio dalykas (reikalavimas). Kaip matyti iš išnagrinėtos bylos ir šioje byloje pateikto ieškinio, ieškovė patirtus nuostolius kildino iš 2010 m. gegužės 3 d. sutarties sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo ir tų pačių, jos vertinimu, netinkamai atliktų to paties objekto, tuo pačiu laikotarpiu, statybos ir apdailos darbų bei, jos teigimu, to pasėkoje atsiradusių defektų šalinimo. Taigi ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Todėl darytina išvada, jog ieškovė iš esmės tais pačiais faktais reiškia ieškinį, ir kaip jau buvo minėta, faktų papildymas – ranka surašytos lokalinės sąmatos, 2014 m. rugpjūčio 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2016 m. vasario 11 d. Mikrobiologinio tyrimo protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Trečiasis požymis, kuris būtinas nustatyti sprendžiant dėl ginčo tapatumo, yra vertinimas ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra pradėtose nagrinėti bylose šalys. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ pareiškė ieškinį atsakovui M. K. dėl dalies išmokėto avanso negrąžinto turto išieškojimo, nuostolių atlyginimo, ir atsakovo M. K. priešieškinį ieškovui, o Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-839/2016 ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ pareiškė ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą. Taigi paminėtos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovė reiškia tapatų ieškinį kaip ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-168-504/2012, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl teismų sprendimuose dėstomų išvadų subjektyvus interpretavimas nepaneigia, kad naujai pateiktas skundas yra tapatus. Teisėjų kolegija vertina, kad Utenos rajono apylinkės teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti teisme nagrinėti UAB „Rokiškio pragiedruliai“ gautą ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą, kadangi Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu šį klausimą jau išnagrinėjo ir Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai Kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje nagrinėjamoje byloje ir Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504/2012 jau buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, suprasdama, jog ginčas jau yra išspręstas iš esmės dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, 2015-04-03 su prašymu kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, pateikdama minėtą sąmatą kaip naują įrodymą, kurio ieškinio nagrinėjimo metu neturėjo ir kuris, jos nuomone, įrodo, kad atsakovas privalėjo atlikti tuos darbus, kuriuos teismas vertino kaip papildomus darbus pagal firmos „Tyrimai ir Projektai“ surašytą atliktų darbų ir defektų tyrimo aktą. Utenos rajono apylinkės teismas 2015-06-04 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-504-2012, konstatavęs, kad pateikta sąmata nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė ir yra netinkamas įrodymas procesui atnaujinti. Panevėžio apygardos teismas 2015-09-24 nutartimi minėtą Utenos rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą konstatavęs, kad naujai pateikta medžiagų (darbų) sąmata neįrodo, jog tai yra trūkstamas įrodymas dėl atsakovo atliktų darbų defektų ir ieškovo nuostolių pagrindimą. Konstatavo, kad pateikta sąmata nėra tinkamas įrodymas. Apeliaciniu skundu be kita ko keliamas ir teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, šališkumo klausimas. Nepaisant to, kad skundžiamas sprendimas naikinamas, ieškovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ar rungimosi principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymu bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Visais atvejais, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, nurodydamas visus nesutikimo motyvus. Apeliantas tokiomis savo teisėmis nevaržomai naudojosi proceso metu. Todėl apeliaciniame skunde nurodomi duomenys dėl proceso eigoje teisėjo priimtų procesinių sprendimų, jų apskundimo apeliacine tvarka ir iš to kilusių pasekmių, tam tikrų bylos aplinkybių vertinimo ar bylos nagrinėjimo proceso organizavimo nesudaro pagrindo spręsti, kad Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas, priėmęs apeliaciniu skundu apskųstą sprendimą, buvo asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, t.y. buvo šališkas subjektyviuoju aspektu ar pažeidė apeliantės teises į tinkamą procesą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į nešališką teismą ar rungimosi principo pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą nutraukus dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja.Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi ji nepagrįstai pareiškė tapatų ieškinį, esant jau išnagrinėtai kitai civilinei bylai. Todėl jos turėtos išlaidos byloje neatlyginamos. Atsakovas vykdė teismo nustatytą pareigą teikti byloje procesinius dokumentus, byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 170-171), todėl jo turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Tačiau atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nors ir prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl tokios išlaidos nepriteistinos. Taip pat iš ieškovės priteistinos valstybei jos turėtos 9,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal UAB „Rokiškio pragiedruliai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo už rangos darbų trūkumų pašalinimą nutraukti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Rokiškio pragiedruliai“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Rokiškio pragiedruliai“, kodas juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi (Nr. 2S-608-425/2015) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių nekilnojamųjų daiktų areštą (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)).