- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-608-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00123-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Rokiškio pragiedruliai“
- Atsakovas
- M. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-608-425/2015.
teisėjas Gediminas Karpavičius Proceso Nr. 2-50-3-00123-2015-4
NUTARTIS
2015 m. liepos 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1129-839/2015 pagal ieškovės UAB „Rokiškio pragiedruliai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K. 10 047,82 Eur (34 693,10 Lt) patirtas išlaidas už rangos darbų trūkumų pašalinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo M. K. veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t.y. šiomis procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis siekiama užkirsti kelią atsakovui išvengti piniginės prievolės įvykdymo (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo kad, atsakovas sąmoningai vengia atlyginti dėl jo kaltės ieškovo patirtus nuostolius, tačiau, teismo vertinimu, vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nors nurodyta ieškinio suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, tačiau, taikant ieškinio užtikrinimo priemones, turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui. Neginčijamų duomenų, kad atsakovo M. K. finansinė padėtis yra sunki, jog jis neturi pajamų, nesiverčia veikla pagal verslo liudijimą, neturi turto, piniginių lėšų, yra finansiškai nepajėgus vykdyti atsiskaitymus ieškovė teismui nepateikė. Ieškovės nurodytas neatsiskaitymo faktas neįrodo, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Rokiškio pragiedruliai“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 117 str.), atsižvelgė tik į atsakovo sunkią finansinę padėtį. Atsakovas jau nevykdo įsiteisėjusio sprendimo dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų. Garantiniu laikotarpiu išryškėjo kiti atsakovo atliktų darbų defektai, todėl ieškinio suma gali tik didėti, ir tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str./ 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. K. turto areštą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatuoja, kad įstatymas nenumato, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nepritaikius šių priemonių iškiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Teismų praktikoje preziumuojama, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-48/2008, Nr. 2-51/2008 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, o taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais. Nustačius, kad konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma yra didelė, galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10 047,82 Eur žalos atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia ieškinio reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina didele, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui turėtų būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Iš SODROS duomenų matyti, kad atsakovas užsiima individualia veikla, todėl negalima teigti, kad jis turi pastovias pajamas ir ieškovei palankaus sprendimo atveju sprendimas galėtų būti įvykdytas. VĮ „Registrų centras“ duomenimis (b. l. 63-68) atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, du butai Rokiškio m. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškovei palankaus sprendimo atveju, atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo interesus, taikytinas areštas atsakovo nekilnojamam turtui, nes areštavimas banko sąskaitose esančių piniginių lėšų gali sukelti atsakovui, o tuo pačiu ir jo šeimos nariams, didelių finansinių nepatogumų.
Procesinės teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką ( CPK 148 str.). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą. Pagal CPK 146 str. 2 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamuosius daiktus už 10 047,85 Eur sumą.
Surasti, aprašyti atsakovo areštuotinus daiktus ir paskirti jo saugotoją pavesti ieškovo UAB „Rokiškio pragiedruliai“ pasirinktam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.