Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą atsakovėms I. S. ir D. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme teigiama, jog pareiškėjai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje.

Nurodo, kad atsakovėms vietinė rinkliava skaičiuojama kaip fiziniams asmenims, kurie faktiškai valdo nekilnojamąjį daiktą – namą esantį (duomenys neskelbtini). Įvardijamas nekilnojamojo turto objektas pagal VĮ Registrų centro NTR išrašą nuosavybės teise priklauso B. G., kuri yra mirusi. 2020-09-14 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės pažyma Nr. 70 patvirtinama, kad B. G. palikimą priėmė I. S. ir D. D.. Šiuo adresu deklaruota ir abiejų atsakovių bei jų šeimos narių gyvenamoji vieta.

Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovės privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota už faktiškai valdomą nekilnojamąjį daiktą ir deklaravus šiuo adresu gyvenamąją vietą.

Atsakovėms apie posėdį pranešta tinkamai, duomenų apie vietinės rinkliavos sumokėjimą iki teismo posėdžio pradžios, negauta. Atsakovė I. S. nurodė, kad skolą sumokės gavusi atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalyku yra pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Europos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura). Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.T2-378 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžių apskaičiavimą, vietinės rinkliavos taikymo tvarką, atliekų turėtojų registro (toliau – Registras) sudarymą, mokėjimo, permokos grąžinimo, išieškojimo, apskaitos tvarką ir iš jos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą (2016 m. gruodžio 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-324 redakcija; 2018 m. vasario 22 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-34 redakcija; 2021 m. kovo 25 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-86 redakcija).

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kuriems atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba nekilnojamojo turto objekto naudotojas, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – Įgaliotas asmuo).

Taigi Nuostatuose numatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal bendrąją taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu Kretingos rajono savivaldybėje bei deklaravus jame savo ar šeimos narių gyvenamąją vietą .

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad nekilnojamais daiktas: pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. G. (NTR 4.1 punktas). 2020-09-14 Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės pažyma patvirtinama, kad B. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įpėdiniai – I. S. ir D. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pagal Nuostatų 2 punktą atsakovės yra vietinės rinkliavos mokėtojos, privalančios mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokestis apskaičiuotas taikant Kretingos rajono savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius ir apskaičiavimas pagrindžiamas pareiškėjos teikiama 2023-02-15 pažyma, kuria nurodoma, kad atsakovės nesumokėjo 220,22 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2021-09-01 iki 2022-12-31.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Šiuo atveju atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad yra atleistos nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo ar, kad nesusidarė ir negalėjo susidaryti komunalinės atliekos, todėl joms tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovėms vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovės tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ prašymą patenkinti.

Iš atsakovių I. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ priteisti 220,22 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.