- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1048-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09706-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- UAB „Tradicija ir Stilius“
- Pareiškėjas
- MB „Revita Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (apeliantų) antstolio D. B. ir išieškotojo UAB „Tradicija ir Stilius“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos MB „Revita Group“ skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis D. B., išieškotojas UAB „Tradicija ir Stilius“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja MB „Revita Group“ kreipėsi į antstolį D. B. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0035/20/00016, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolio 2020-02-04 turto arešto aktą Nr. S-20-35-4064; 2) panaikinti antstolio 2020-03-05 patvarkymą Nr. S-20-35-7511 bei 2020-03-19 patvarkymą Nr. S-20-35-8789; 3) iš naujo įvertinti pareiškėjui (skolininkui) MB „Revita Group“ priklausantį kilnojamąjį turtą, esanti negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
2. Skundą grindė tuo, kad Turto arešto akte ir 2020-03-05 antstolio patvarkyme Nr. S-20-35-7511 nurodyta Turto vertė neatitinka realios rinkos kainos, į Turto arešto aktą nebuvo įtrauktas skolininkui priklausantis ir patalpose esantis kilnojamasis turtas, be to, antstolis iš anksto neinformavo skolininko apie jam priklausančio turto vertinimą, nepagrįstai nesudarė skolininkui galimybių pasinaudoti įstatymo jam garantuojama teise dalyvauti aprašant turtą bei pateikti nuomonę dėl turto įkainojimo.
3. Antstolis D. B. 2020-04-01 patvarkymu Nr. S-20-35-9919 atsisakė tenkinti skolininko skundą ir skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) pateikė atsiliepimą į skundą nurodydamas, kad skolininkas nesidomėjo vykdymo procesu, vengė bendradarbiauti su išieškotoju ir su antstoliu. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad išieškotojas, paskirtas turto saugotoju, pasirašė turto arešto aktą, kaip tai ir numato CPK 677 straipsnio 3 dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjos MB „Revita Group“ skundą; panaikino antstolio D. B. 2020-02-04 turto arešto aktą Nr. S-20-35-4064, 2020-03-05 patvarkymą Nr. S-20-35-7511 bei 2020-03-19 patvarkymą Nr. S-20-35-8789; įpareigojo antstolį iš naujo įvertinti pareiškėjui (skolininkui) MB „Revita Group“ priklausantį kilnojamąjį turtą, esanti negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).
6.
Teismas nustatė, kad antstolis D. B. 2020-01-13 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 išduotą teismo įsakymą dėl 109 330 Eur skolos ir 449 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko MB „Revita Group“ išieškotojo UAB „Tradicija ir stilius“ naudai. Antstolis 2020-02-04 Turto arešto aktu Nr. S-20-35-4064 areštavo skolininkui MB „Revita Group” priklausantį kilnojamąjį turtą. 2020-03-05 antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-20-35-7511, kuriuo patvarkė nustatyti, jog MB „Revita Group“ nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto, nurodyto 2020-02-04 Turto arešto akte, vertė yra 39 665,90 Eur. Skolininkui 2020-03-10 pateikus prieštaravimus antstolio 2020-03-05 patvarkymu nustatytai turto vertei, antstolis, vadovaudamasis CPK 682 str. 3 d., 2020-03-19 patvarkymu nurodė skolininkui iki 2020-03-24 sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 3267 Eur sumą, būtiną už ekspertizės atlikimą. Pareiškėja (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, antstolio veiksmų neteisėtumą motyvuodama tuo, kad antstolis skolininko kilnojamojo turto aprašą sudarė skolininko neinformavęs ir apskritai turto neapžiūrėjęs, be to, turtas nebuvo tinkamai įkainotas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad antstolio 2020-04-01 patvarkyme, kuriuo jis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, išdėstytos aplinkybės nėra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga ir antstolio veiksmai sudarant areštuoto kilnojamojo turto aprašą ir jį įkainojant neatitinka teisės normų, įtvirtintų CPK 677, 681 straipsniuose, reglamentuojančiuose areštuojamo skolininko kilnojamojo turto aprašymą ir jo vertės nustatymą.
8. Teismas nustatė, kad nei skolininkas (jo atstovas), nei turto saugotojas (išieškotojas) antstoliui aprašant skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą 2020-02-04, išvardintą 2020-02-04 Turto arešto akte, nedalyvavo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad 2020-02-04 Turto arešto akte nėra jokių atžymų apie surašant aktą dalyvavusius asmenis, kaip tai numato CPK 678 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis, be to, turto arešto aktas išieškotojui, kuris Turto arešto akte nurodytas kaip aprašyto turto saugotojas, pasirašyti išsiųstas 2020-02-05 el. laišku.
9. Teismas taip pat nurodė, kad 2020-02-04 Turto arešto akte nėra nurodyta Turto arešto akto surašymo vieta ir iš surašyto akto turinio negalima nustatyti, kokioje vietoje esančius skolininkui priklausančius kilnojamuosius daiktus antstolis aprašė. Nors antstolis 2020-04-01 patvarkyme teigia, jog buvo nuvykęs į patalpas ir apžiūrėjo bei nufotografavo skolininko turtą, tačiau teismas konstatavo, kad pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje antstolio teiginius patvirtinančių duomenų nėra.
10. Teismo vertinimu, iš pateiktų vykdomosios bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad antstolis būtų informavęs skolininką apie būsimą jo kilnojamojo turto aprašymą. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas 2020-01-13, skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas registruotu skolininko buveinės adresu, todėl buvo įteiktas tik formaliai. Vykdymo proceso eigoje antstoliui surinkus papildomus duomenis apie skolininką, 2020-02-04 Turto arešto aktas ir 2020-03-05 antstolio patvarkymas skolininkui buvo įteikti faktiškai ir nuo to momento skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų savo procesinių teisių vykdymo procese įgyvendinimui.
11. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
12. Teismo vertinimu, visiškai neaiškūs duomenys ir kriterijai, kuriais remdamasis antstolis įkainojo skolininko turtą, kokiu būdu įvertino aprašyto turto esamą būklę, todėl skolininko pateiktus prieštaravimus dėl antstolio atlikto turto arešto ir įkainojimo pripažino pagrįstais. Teismas pripažino, kad 2020-02-04 Turto arešto aktas surašytas pažeidžiant CPK 677 str. 4 d., 678 str. 5 d. reikalavimus, antstoliui faktiškai neapžiūrėjus turto, neįsitikinus jo realiu egzistavimu ir neįvertinus būklės (nusidėvėjimo laipsnio ir pan.), todėl teismas 2020-02-04 Turto arešto aktą ir jo pagrindu 2020-03-05 priimtą patvarkymą dėl turto vertės nustatymo panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Teismas taip pat panaikino ir antstolio 2020-03-19 patvarkymą nurodydamas, kad antstolis, pats neatlikęs objektyvaus ir aiškaus areštuoto skolininko turto įkainojimo, nepagrįstai įpareigojo skolininką padengti ekspertizės išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Antstolis atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Turto arešto aktas buvo surašytas bei pareiškėjui priklausantis kilnojamasis turtas buvo įvertintas antstoliui kartu su išieškotoju faktiškai apžiūrėjus patalpose esantį turtą bei įvertinus jo faktinę būklę (nusidėvėjimą), ką patvirtina antstolio kartu su atskiruoju skundu pateiktos fotonuotraukos. Atžymų apie surašant Turto arešto aktą dalyvavusius asmenis Turto arešto akte nebuvimas yra tik formalumas, nedarantis įtakos antstolio priimtų procesinių sprendimų teisėtumui.
13.2. Antstolis, siųsdamas pareiškėjui (skolininkui) procesinius dokumentus skolininko buveinės adresu, tinkamai įvykdė pareigą informuoti jį apie vykdymo procese priimtus procesinius sprendimus ir ketinimą aprašyti pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį turtą.
2. Išieškotojas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirajame skunde išdėstė iš esmės analogiškus anstolio atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Išieškotojas atsiliepime į antstolio atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad pilnai sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentais.
4. Pareiškėjas atsiliepime į antstolio ir išieškotojo atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Antstolis nesiėmė veiksmų realiai informuoti pareiškėją (skolininką) apie vykdymo veiksmus. Antstoliui nuo vykdomosios bylos iškėlimo buvo žinomi skolininko ne tik įmonės registruotos buveinės adresas, bet ir vadovo kiti kontaktiniai duomenys bei eletroninio pašto adresas. Skundžiami patvarkymai buvo siunčiami tik įmonės registruotos buveinės adresu. Tik 2020-03-05, t. y. jau faktiškai surašęs Turto arešto aktą, antstolis Turto arešto aktą su kitais skundžiamais patvarkymais pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vykdomojoje byloje procesiniai sprendimai pareiškėjui buvo įteikti tik formaliai, antstoliui nesistengiant realiai informuoti pareiškėją apie vykdymo veiksmus.
16.2. Išieškotojas taip pat sąmoningai neatskleidė informacijos, kad išieškotojo ir pareiškėjo bendravimas vyko išimtinai elektroniniu paštu bei, kad pareiškėjas faktiškai yra nepasiekiamas adresais, kuriais jam siųsti vykdymo procese dokumentai, tokiu būdu siekiant išvengti aktyvaus pareiškėjo dalyvavimo vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Turto arešto aktas ir jo pagrindu priimti skundžiami patvarkymai buvo priimti antstoliui faktiškai neapžiūrėjus pareiškėjo nekilnojamojo turto, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Dėl naujų įrodymų pateikimo
6. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
7. Nagrinėjamu atveju antstolis kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui teikia naujus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, kurios, jo tvirtinimu, pagrindžia jo byloje dėstomas aplinkybes, kad skolininko turtą antstolis realiai apžiūrėjo.
8. Byloje ginčas, be kita ko, kilęs dėl skolininko kilnojamojo turto įkainojimo vykdymo procese bei antstolio veiksmų įkainojant turtą.
9. Nors antstolis turėjo galimybes šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, siekiant tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su elektrininės bylos medžiaga, tame tarpe nauju įrodymu, turi galimybę susipažinti visi bylos dalyviai, todėl apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima.
Dėl ginčo esmės
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instacijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu bei jų teisiniu argumentavimu.
11. Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjos informavimo apie vykdymo veiksmus tinkamumo, dėl Turto arešto akto teisėtumo, turto įkainojimo pagrįstumo. Pareiškėjos tvirtinimu, antstolis skolininko kilnojamojo turto aprašą sudarė skolininko faktiškai neinformavęs ir turto neapžiūrėjęs, dėl ko turtas nebuvo tinkamai įkainotas. Antstolis bei išieškotojas nurodytiems argumentams prieštarauja. Atskiruosiuose skunduose tvirtinama, kad turtas buvo realiai apžiūrėtas, įvertinta jo būklė, todėl jis įvertintas tinkamai, o skolininkas informuotas įstatymų nustatyta tvarka.
12. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 p.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.
13. CPK 677 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto apyrašas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra, - dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Skolininko juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui.
14. CPK 678 straipsnyje nustatyti reikalavimai turto arešto turiniui. Jame, nustatyta, kad, be kita ko, turto arešto akte turi būti nurodyti surašančio aktą antstolio, taip pat surašant aktą dalyvavusių asmenų vardai, pavardės (1 d. 2 p.), surašymo laikas ir vieta (1 d. 1 p.), kiekvieno areštuojamo daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis) (1 d. 5 p.).
15. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas (jo atstovas), antstoliui aprašant skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą 2020-02-04, išvardintą 2020-02-04 Turto arešto akte, nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aprašant skolininko turtą nedalyvavo ir turto saugotojas (išieškotojas). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad 2020-02-04 Turto arešto akte nėra nurodyti duomenys apie surašant aktą dalyvavusius asmenis, kaip tai numato CPK 678 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis, nėra dalyvavusių asmenų parašų. Nors antstolis atskirajame skunde tvirtina, kad išieškotojas aprašant turtą dalyvavo, tačiau vykdomosios bylos duomenys šios antstolio nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Turto arešto akte taip pat nėra nurodyta Turto arešto akto surašymo vieta. Antstolis atskirajame skunde tvirtina, kad su atskiruoju pateiktos vertinamų daiktų fotonuotraukos patvirtina, kad antstolis buvo vertinimo vietoje ir faktiškai apžiūrėjo vertinamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos antstolio argumentus vertina kritiškai. Antstolis minėtų fotonuotraukų pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs, nors kitus vykdomosios bylos duomenis, reikšmingus ginčijamam klausimui spręsti, bylos pateikęs. Kartu su atskiruoju skundu antstolis pateikė fotonuotraukas, tačiau nėra pagrindo spręsti, kas tas fotonuotraukas darė. Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus pateikti visą vykdomosios bylos Nr. 0035/20/00016 medžiagą, nebuvo pateiktas vykdomosios bylos aprašas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pateikos fotonuotraukos yra vykdomosios bylos medžiaga.
16. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje ginčijamas Turto arešto aktas surašytas pažeidžiant CPK 677 straipsnio 4 dalies, 678 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atmestini atskirųjų skundų argumentai, kad šie pažeidimai yra formalūs, nes minėtų teisės normų laikymasis leidžia užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teises bei skaidrų vykdymo procesą.
17. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis). Kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).
18. Šiuo atveju skolininkas apie iškeltą vykdomąją bylą buvo informuotas jam raginimą išsiunčiant registruotu paštu įmonės registracijos adresu. Tokiu pat būdu skolininkas informuotas ir apie būsimą turto apžiūrą bei vertinimą. Siuntos skolininkui faktiškai nebuvo įteiktos. Nors toks vykdymo proceso dalyvio informavimo būdas pats savaime nėra neteisėtas, atsižvelgiant į CPK 604 straipsnio reglamentavimą, tačiau visų išvardintų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką tinkamais pripažįstami ir kiti procesinių dokumentų būdai, neleidžia spręsti, kad antstolis išnaudojo galimybes ir priemones skolininko informavimui bei siekė maksimalaus skolininko ir išieškotojo interesų derinimo. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolių duomenų sistemoje AIS (v. b. 63) buvo kiti skolininko duomenys: telefonas, elektroniniai adresai. Antstoliui nesudarė sunkumų šiais duomenimis naudojantis skolininkui faktiškai įteikti Turto arešto aktą bei antstolio patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko skundą.
19. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
20. Šiuo atveju skolininkui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti aprašant jo kilnojamąjį turtą, pareikšti nuomonę dėl daiktų kainos, teikti duomenis, patvirtinančius daiktų įgijimą, bei analogiškų daiktų rinkos kainas. Pažymėtina, kad skolininko dalyvavimas svarbus ir nustatant skolininko daiktus, nes, kaip matyti iš bylos duomenų (šios aplinkybės neginčija ir antstolis), šiuo atveju buvo aprašyti ne visi skolininkui priklausantys patalpose esantys daiktai. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje nėra jokių kriterijų, kuriais įkainotas turtas, į jau aptartus teisės normų pažeidimus (nutarties 28 p.), pirmosios instancijos teismas skolininko prieštaravimus dėl turto arešto ir turto įkainojimo pagrįstai laikė pakankamais konstatuoti anstolio veiksmų neteisėtumą.
21. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skolininko skundą ir panaikindamas antstolio 2020-02-04 turto arešto aktą Nr. S-20-35-4064, 2020-03-05 patvarkymą Nr. S-20-35-7511 dėl turto vertės nustatymo bei 2020-03-19 patvarkymą Nr. S-20-35-8789, kuriuo nurodyta skolininkui į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti už ekspertizę, taip pat įpareigodamas antstolį iš naujo įvertinti pareiškėjui (skolininkui) MB „Revita Group“ priklausantį kilnojamąjį turtą, tinkamai taikė vykdymo proceso normas. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirieji skundai atmestini, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.