Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovams uždarosios akcinės bendrovės „M. knygynas“ atstovui E. Č., notarei M. L. K. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei M. knygynas M. S., notarei M. L. K. dėl hipotekos sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, hipotekos ir vykdomojo įrašo panaikinimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

17. 2019-08-01 Nekilnojamojo turto registro duomenys, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. S. nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas, žemės sklypas ir kiti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2019-08-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 94-101,167-170).

18. Iš 2019-08-08 Valstybinės įmonės registrų centro pažymos matyti, kad Gyventojų registro duomenimis E. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2008-06-27. ( 1t. b.l. 102).

22. Šioje byloje, buvęs bylos Nr. 2-509-544/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019-07-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarta iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti antstolio A. B. vykdomą išieškojimą pagal 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. L. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. S. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ( 1t. b.l. 54,55).

23. CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis).Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą (šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa). Jeigu pareiškėjai turi kelias jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tik viena iš jų laikoma šeimos gyvenamąją patalpa, ir tik sandoriams dėl šios patalpos perleidimo ar suvaržymo yra reikalingas teismo leidimas.

24. Šeimos turto institutas yra skirtas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, teisinė nepilnamečių vaikų teisės į būstą garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje šeimos turto teisinis režimas aiškinamas plačiau. Pavyzdžiui, jis pripažįstamas ir tokiais atvejais, kai patalpa, kurioje gyvena šeima, nuosavybės teise priklauso vienam iš vaiko tėvų, net jei vaiko tėvai nėra susituokę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006), arba kai patalpa, kurioje gyvena šeima, teisiškai nėra įregistruota kaip gyvenamoji patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005). Tačiau CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl tokio, kuris atitinka dvi sąlygas: turtas turi būti nekilnojamasis daiktas ir jis turi būti pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Be to kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.

25. Ieškovė dublike nurodė, kad M. S. kreipėsi į ją prašydamas 2018-07-26 paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir M. S. šeima didelė (auga 5 nepilnamečiai vaikai), dėl to ieškovė, siekiant padėti sutuoktiniui vystyti savo verslą ir šeimai uždirbti pinigų, sutiko įkeisti savo turtą. Nurodė, kad šiuo atveju buvo būtinas teismo leidimas todėl ji yra įsitikinusi, kad 2018-07-26 hipotekos sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Tai pat atsakovas nurodo, kad ji gyvenamąją vietą nuo 2008-06-27 yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko, pasak atsakovo, ji su vaikais gyvena būtent šiuo adresu. Tačiau su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės ir jos vaikų gyvenamąja patalpa 2018-07-26 sutartinės hipotekos sandorio sudarymo metu reikia laikyti ne įkeistą turtą, o būtent gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad ieškovės nuosavybės teisė į šį turtą registruota tik 2019-06-12. Tai, kad ji šį adresą nurodė hipotekos sandoryje, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti asmens faktinę gyvenamąją vietą kaip tokią. Vien tai, kad asmuo turi jo vardu registruoto kito turto, neleidžia daryti išvados, kad asmuo gyvena šiuo adresu. Atitinkamai, tai, kad asmuo savo kontaktiniu adresu nurodo vieną ar kitą adresą, nereiškia, kad tai yra asmens gyvenamoji vieta, galbūt konkretaus kontaktinio adreso nurodymą lemia kitos aplinkybės, pvz. tuo adresu asmuo pageidauja gauti korespondenciją. Ieškovės vertinimu visiškai nepagrįsti atsakovo nurodyti teiginiai neva ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta hipotekos sandorio sudarymo metu buvo ir šiai dienai yra adresu (duomenys neskelbtini). Vien iš viešų Gyventojų registro duomenų, kontaktinio adreso nurodymo ar fakto, kad asmuo turi turto kitu adresu, negalima daryti išvados apie asmens faktinę gyvenamąją vietą.

26. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, atsakovai atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad teismas buvo pripažinęs šalių dalyvavimą būtinu, tačiau tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo į teismo posėdžius nevyko. Teismui yra pagrindo spręsti, kad ieškovė vengė atvykti į teismo posėdžius. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių kodėl neatvyko į teismo posėdį, jokių duomenų dėl neatvykimo nebuvo gauta, todėl atsakovei 2020-03-05 buvo skirta piniginė bauda. Teismas akcentavo tai, kad šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ( CPK 7 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė turėdama pareigą pateikti įrodymus, kad ieškovės ir jos vaikų faktinė gyvenamoji patalpa buvo adresu (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu ieškovė šių aplinkybių neįrodė. ( CPK 178 straipsnis).

27. Byloje esantys duomenys dėl atsakovės deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pateikta 2019-09-09 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma apie tai, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupę, K. S., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, R. S., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, G. S., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, tai, kad ieškovė sudarydama sandorį nurodė gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) bei visuma byloje pateiktų ( šios nutarties 14-19 punktai) įrodymų paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes ( šios nutarties 25 punktas), ieškovės argumentai teismo neįtikina. ( CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui 2018-07-26 Panevėžio miesto 9-ojo notarų biure pasirašytoje Sutartinės hipotekos sutarties 3 dalies 4 punkte be kita ko nurodoma, kad įkaito davėja patvirtina, kad turi nepilnamečių vaikų , tačiau įkeičiamam turtui netaikomas šeimos turto teisinis režimas. Iš LITEKO duomenų, į bylą pateikto antstolio patvarkymo matyti, kad ieškovės gyvenamoji vieta nurodoma adresu (duomenys neskelbtini) ( šios nutarties 21 punktas, 2t. b.l.71-85).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).

29. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad pati ieškovė sandorio sudarymo metu tikėtina nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes matyti, kad paskola sudaryta 2018-07-26, kaip ieškovė nurodė šeimos interesais, tačiau praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui nutraukta nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, pradėtas išieškojimo procesas. Susiklosčius minėtai situacijai, labiau tikėtina, kad ieškinys pareikštas siekiant išvengti kylančių pasekmių dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sudarant sandorį, turi pagrindo išvadai, kad nebuvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Taigi 2018-07-26 Sutartinės hipotekos sutartyje įkeistas turtas ( šios nutarties 14 punktas) neturėjo šeimos turto statuso, todėl jam netaikomi disponavimo apribojimai, nustatyti CK 3.85 straipsnyje

30. Kaip minėta byloje nustatyta, kad 2018-07-26 tarp ieškovės UAB „J. M. knygynas“ ir paskolos gavėjo ūkininko M. S. buvo pasirašyta Paskolos sutartis, pagal kurią knygynas suteikė ūkininkui 100 000 Eur paskolą iki 2020-03-31. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2018-07-26. Panevėžio miesto 9-ojo notarų biure buvo sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, Sutartinės hipotekos sutartis (maksimalioji hipoteka, bendroji hipoteka, svetimo turto hipoteka ) notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), notarė R. R.. Kadangi paskolos gavėjas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ( pažeidė paskolos sutarties 8.14, 81.1.5, 8.1.6, 9.2 ir 9.3 punktus ), kreditorius, remdamasis paskolos sutarties 8.1 punkto nuostatomis, 2018-10-04 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir įgijo teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visą paskolos sumą bei priskaičiuotas palūkanas. Skolos dydis paskolos sutarties nutraukimo dienai buvo 101217, 30 Eur. Kreditorius siekdamas priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto turto kreipėsi į Panevėžio rajono 2-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Notarė L. K. 2018-11-07 išdavė Vykdomąjį įrašą. ( 1t. b.l. 26).

31. Ieškovės vertinimu vadovaujantis CK 1.80 straipsniu 2018-07-26 hipotekos sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, kaip pažeidžiantį imperatyvias įstatymų normas, o konkrečiai - CK 3.85 straipsnį, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pripažinus 2018-07-26 hipotekos sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio, naikintina ir hipoteka, įregistruota ieškovės turtui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis įrašas buvo atliktas egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių 2018-07-26 hipotekos sandoris, kurio pagrindu buvo nustatyta ieškovės turto hipoteka, yra niekinis ir negaliojantis, taip pat kaip ir hipotekos lakštu įforminta hipoteka, yra pagrindas panaikinti Vykdomąjį įrašą kaip išvestinį dokumentą. Be to vykdomojo dokumento pagrindu užvesta antstolio A. B. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu bei nutraukti priverstinio vykdymo veiksmai.

32. Ieškovė minėtus šios nutarties 31 punkte reikalavimus iš esmės kildina dėl reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp E. S., M. S. ir uždarosios akcinės bendrovės J. M. knygynas 2018-07-26 sudarytą sutartinės hipotekos sandorį (notarinio sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti hipoteką E. S. turtui - žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl reikalavimo panaikinti 2018-11-07 Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. L. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vykdomojo įrašo neteisėtumo jokių kitų aplinkybių nenurodė. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padaręs išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sandorio panaikinimo nepagrįstas ir atmestinas, sprendžia, kad ieškovės išdėstyti išvestiniai reikalavimai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

33. Panevėžio apygardos teismo 2019-07-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutarta iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti antstolio A. B. vykdomą išieškojimą pagal 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. L. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ( šios nutarties 22 punktas), vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

35. Atsakovė UAB „ J. M. knygynas“ pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis, kad 2019-08-13 sumokėjo 200 Eur už atsiliepimą į ieškinį. 2020-01-07 sumokėjo 470 Eur už tripliko paruošimą ir atstovavimą ( 1t. b.l. 105-106, 187,188). Teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistina 670 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

36. Teismas patyrė 37,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnis). Ieškinį atmetus ieškovės patirtos išlaidos neatlyginamos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ J. M.“ knygynas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 670 Eur ( šešis šimtus septyniasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 37,84 Eur ( trisdešimt septynis eurus, 84 ct) pašto išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Panevėžio apygardos teismo 2019-07-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.