Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei J. M. KNYGYNAS, M. S., notarei M. L. K. dėl hipotekos sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei hipotekos ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp E. S., M. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) J. M. KNYGYNAS 2018 m. liepos 26 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį (notarinio sandorio Nr. (duomenys neskelbtini)) bei panaikinti hipoteką E. S. turtui – žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžio rajono 2–ojo notaro biuro notarės M. L. K. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodo, kad 2018 m. liepos 26 d. atsakovai M. S. ir UAB J. M. KNYGYNAS sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovas M. S. ūkinei gamybinei veiklai (pluoštinių kanapių auginimui ir perdirbimui) pasiskolino 100 000 Eur. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui atsakovas M. S. kreipėsi į ieškovę sutuoktinę E. S. su prašymu atsakovo naudai įkeisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. 2018 m. liepos 26 d. tarp ieškovės, atsakovų UAB J. M. KNYGYNAS ir M. S. buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kurios pagrindu ieškovė atsakovo naudai įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė teigia, kad ji ir M. S. turi penkis nepilnamečius vaikus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalimi jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas, kuris, šiuo atveju, nebuvo gautas. Ieškovės vertinimu, 2018 m. liepos 26 d. hipotekos sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Pripažinus 2018 m. liepos 26 d. hipotekos sandorį niekiniu ir negaliojančiu ab initio, naikintina ir hipoteka, įregistruota ieškovės turtui, bei yra pagrindas panaikinti vykdomąjį įrašą kaip išvestinį dokumentą. Be to, tenkinus ieškinio reikalavimus vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/18/02454, būtų panaikintas, todėl ir vykdomoji byla Nr. 0025/18/02454 turėtų būti nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

4. Atsakovė UAB J. M. KNYGYNAS atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Teigia, kad ieškovė ieškinyje dėl įkeisto turto priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise nutylėjo, kad be šio turto, ji asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir kitu adresu, - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Akcentuojama, kad 2018 m. liepos 26 d. sudarant hipotekos sandorį, ieškovė nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), kaip savo, taigi ir vaikų, gyvenamosios vietos adresą. Tokį patį gyvenamąjį adresą notarų biure nurodė ir jos sutuoktinis M. S.. Šis adresas buvo užfiksuotas jų nurodymu hipotekos sutartyje. Be to, ieškovė E. S. nuo 2008 m. birželio 27 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 4 dalis numato, kad sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto teisinio režimo statuso faktą tik tada, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, tačiau ieškovė nėra atlikusi tokio įrašo. Atsižvelgiant į tai, kad šeima gyveno Anykščių rajone, ginčijamu hipotekos sandoriu įkeistas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo šeimos turtu, šeima ten negyveno, šio nekilnojamojo turto įkeitimui teismo leidimas nereikalingas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog hipotekos sandoriu buvo pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, o ieškovė tiesiog bando išvengti įsipareigojimų, kuriuos pati kartu su savo sutuoktiniu ir prisiėmė prieš kreditorę, vykdymo.

5. Atsakovė notarė M. L. K. prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad sutartį nutraukus atsirado pagrindas atlikti vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu skolos išieškojimas perduodamas vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas pažymėjo, jog šalių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovė į teismo posėdžius neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovė turėdama pareigą pateikti įrodymus, jog jos ir vaikų faktinė gyvenamoji patalpa buvo adresu (duomenys neskelbtini), vengė tai padaryti, pažeidė įrodinėjimo pareigą ir minėta aplinkybė yra neįrodyta.

8. Teismo vertinimu, duomenys apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) bei pateikta 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie tai, kad ieškovės vaikai mokosi (duomenys neskelbtini), paneigia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl jos gyvenamosios vietos ir šeimos turto adresu (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. liepos 26 d. sutartinės hipotekos sutarties 3 dalies 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad įkaito davėja (ieškovė) patvirtina, jog turi nepilnamečių vaikų, tačiau įkeičiamam turtui netaikomas šeimos turto teisinis režimas.

10. Teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad ieškinys pareikštas siekiant išvengti kylančių pasekmių dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

11. Teismo vertinimu, nebuvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, 2018 m. liepos 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeistas turtas neturi šeimos turto statuso, todėl jam netaikomi disponavimo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnyje.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konstatavus, kad ieškinio reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl hipotekos išregistravimo, vykdomojo įrašo panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė E. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymui esminę reikšmę turi faktinis gyvenimo konkrečioje vietoje aspektas. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta hipotekos sandorio sudarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), kadangi vien iš Gyventojų registro duomenų bei fakto, jog ieškovė turi turto kitu adresu, negalima daryti išvados apie ieškovės faktinę gyvenamąją vietą.

13.2. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas, jei tik yra nustatytas faktas, kad kito gyvenamojo būsto šeima su nepilnamečiais vaikais neturi ir tame būste gyvena nuolat, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant žymos apie taikomą šeimos turto teisinį režimą įkeičiant turtą nebuvo reikalingas teismo leidimas.

13.3. Turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė 2018 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi įgijo po 2018 m. liepos 26 d. sutartinės hipotekos sandorio sudarymo, ieškovės nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota tik 2019 m. birželio 12 d., todėl hipotekos sandoriu sudarymo metu įkeičiamam turtui buvo taikomas šeimos turto teisinis režimas.

14. Atsakovė UAB J. M. KNYGYNAS atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones bei įvertinti galimybę kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teigia, kad apeliantė nepasinaudojo savo teise faktinį gyvenamosios vietos adresą išviešinti viešame registre. Pažymi, jog ieškovės ir jos šeimos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), apeliantė šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 2008 m. birželio 27 d. Turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo 2018 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi. Atsakovė akcentuoja, kad atsakovas M. S. neteikė informacijos apie tikslinės paskolos panaudojimą, po paskolos suteikimo nebendravo su atsakove, neinformavo apie hipotekos sandoriu įkeistų kanapių realizavimą ir pajamų panaudojimą, be to, ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neatvyko į teismo posėdžius, teikė procesinius dokumentus, pasirašytus skirtingais parašais, todėl yra tikimybė, jog buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių svarstytina kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutarties, 2018 m. liepos 26 d. sutartinės hipotekos sutarties, 2018 m. lapkričio 20 d. pasėlių patikrinimo akto kopijas, 2019 m. liepos 25 d. teismo pranešimo ir ieškovės ieškinio kopijas, pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo kopiją, 2020 m. kovo 26 d. vykdomojo rašto kopiją, duomenis iš viešų registrų, 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimo kopiją, 2019 m. kovo 12 d. patvarkymo kopiją bei ieškovės parašų kopijas.

17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pažymi, kad šie įrodymai yra pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir vertinti kartu su kitais įrodymais priimant skundžiamą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir pakartotinai teikiamų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 26 d. atsakovai UAB J. M. KNYGYNAS ir M. S. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB J. M. KNYGYNAS suteikė atsakovui 100 000 Eur paskolą, paskolos grąžinimo terminas 2020 m. kovo 31 d. Prievolės grąžinti paskolą įvykdymo užtikrinimui 2018 m. liepos 26 d. buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įkeistas M. S. sutuoktinei E. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas – M. S. priklausančios 40 000 Eur vertės pluoštinės kanapės, pasėtos (duomenys neskelbtini).

20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/18/02454 dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkų M. S. ir E. S. hipotekos kreditorės UAB J. M. KNYGYNAS naudai pagal 2018 m. liepos 26 d. sutartinės hipotekos sutartį, negrąžintos skolos dydis – 101 117,81 Eur, kurią sudaro negrąžinta paskola 100 000 Eur ir palūkanos 1 117,81 Eur.

21. Apeliaciniame skunde iš esmės apeliuojama į tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta negali būti pripažinta adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vien viešo registro duomenys apie deklaruotą gyvenamą vietą nėra pakankami šiam faktui nustatyti, be to, turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės yra įgytas ir nuosavybės teisė į jį išviešinta po hipotekos sandorio sudarymo, t. y. 2019 m. birželio 12 d. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl hipotekos sandoriu įkeistam turtui šeimos turto teisinio režimo netaikymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl tokio, kuris atitinka dvi sąlygas: turtas turi būti nekilnojamasis daiktas ir jis turi būti pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.

23. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

24. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

25. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad ieškovė gyvenamąją vietą nuo 2008 m. birželio 27 d. yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančios pažymos nustatyta, kad ieškovės nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo grupę, mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėse.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta pripažintina adresu (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, jog ieškovė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentas, kad ji nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistravo tik 2019 m. birželio 12 d., nepaneigia Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, jog šis turtas įgytas 2018 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi, bei minėtų įrodymų duomenų, kurie patvirtina ieškovės faktinį ryšį su gyvenamąja vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir minėti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta sudarant ginčo hipotekos sandorį pripažintina adresu (duomenys neskelbtini), todėl hipotekos sutartimi įkeistam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), netaikytinas šeimos turto teisinis režimas (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesant žymos apie taikomą šeimos turto teisinį režimą įkeičiant turtą nebuvo reikalingas teismo leidimas, kadangi pakako nustatyti faktą dėl ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų nuolatinio gyvenimo įkeistame nekilnojamajame turte. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

28. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

29. Kaip minėta, prievolės grąžinti paskolą įvykdymo užtikrinimui 2018 m. liepos 26 d. tarp ieškovės, atsakovo M. S. ir atsakovės UAB J. M. KNYGYNAS buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu, be kita ko, ieškovė atsakovės naudai įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 dalies 4 punkte numatyta, kad įkeičiami daiktai priklauso E. S. asmeninės nuosavybės teise, įkaito davėja patvirtina, kad turi nepilnamečių vaikų, tačiau įkeičiamam turtui netaikomas šeimos turto teisinis režimas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos hipotekos sutarties nuostatas ir jomis suderintą tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įkeistam ieškovės nekilnojamajam turtui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas, šią aplinkybę patvirtino ieškovė sudarydama hipotekos sandorį, todėl nėra pagrindo taikyti turto disponavimo apribojimus, numatytus CK 3.85 straipsnio 2 dalyje, t. y. sudarant ginčo hipotekos sutartį nebuvo reikalingas teismo leidimas.

31. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad atsakovas M. S. neteikė informacijos apie tikslinės paskolos panaudojimą, po paskolos suteikimo nebendravo su atsakove, neinformavo apie hipotekos sandoriu įkeistų kanapių realizavimą ir pajamų panaudojimą, be to, ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neatvyko į teismo posėdžius, teikė procesinius dokumentus, pasirašytus skirtingais parašais, todėl yra tikimybė, jog buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių svarstytina kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manydamas esant pagrindui inicijuoti ikiteisminį tyrimą, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises, todėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo vertinimo kontekste laikytinos teisiškai nereikšmingomis.

32. Atsakovė taip pat prašo panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas vykdomas išieškojimas pagal 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžio rajono 2–ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. S. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas panaikinti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

36. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi atidėjo ieškovei 1 852 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 1 852 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).

38. Atsakovai bei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdytas antstolio A. B. vykdomas išieškojimas pagal 2018 m. lapkričio 7 d. Panevėžio rajono 2 – ojo notaro biuro notarės M. L. K. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės E. S. turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 852 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.