- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-811-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02911-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- L. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. L. atstovo T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei L. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei L. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
2. Ieškovės atstovas adv. T. J. 2018 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Prašymas dėl teisėjo nušalinimo iš esmės buvo grindžiamas teisėjo priimtais procesiniais sprendimais bei atliktais procesiniais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės atstovo pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo netenkino.
4. 2019 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. T. J. žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjui. Nušalinimas vėl buvo motyvuojamas dėl teisėjo atliktų procesinių veiksmų.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės atstovo žodinio pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės S. L. atstovui advokatui T. J. paskyrė 700 EUR baudą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovas du kartus pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui iš esmės motyvuodamas tuo, kad neva nesilaikoma CPK taisyklių, t.y. dėl tam tikrų teisėjo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė ir pirmininkės pavaduotoja ieškovės atstovo pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo iš esmės atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstus.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovo pareikštas nušalinimas neturi jokio pagrindo su teisėjo šališkumu / nešališkumu, jis iš esmės pareikštas siekiant sutrikdyti teismo darbą ir apsunkinti teisėjui galimybę tinkamai išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes. Pareikštas nušalinimas iš esmės buvo visiškai nemotyvuotas ir neturintis jokio teisinio pagrindo. Be to, nušalinimas iš esmės pareikštas pakartotinai tuo pačiu pagrindu, ką draudžia įstatymas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas adv. T. J. piktnaudžiauja nušalinimo teise, negerbia teismo, trukdo teisėjui išsiaiškinti svarbias bylai aplinkybes, veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Dėl tokių ieškovės atstovo neteisėtų veiksmų buvo atidėtas teismo posėdis, buvo sutrikdytas sklandus teismo darbas, išlaidų patyrė ne tik teismas, bet ir kita bylos šalis.
10. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovo atstovui 700 EUR baudą.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė ieškovės atstovo T. J. prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtą baudą.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo argumentus, jog nušalinimų pareiškimai buvo sąlygoti tiesioginių teisėjo S. J. veiksmų, kuriais buvo pažeistos tiek ieškovės, tiek ir jos atstovo esminės procesinės teisės, ko pasekoje tolesnis atstovavimas iš esmės tapo neprasmingas. Pažymėjo, jog teisėjo siekis tinkamai, visapusiškai ir pilnutiniai išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes negali pažeisti ieškovės ir jos atstovo procesinių teisių.
13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pareikštas teisėjui nušalinimas buvo visiškai nemotyvuotas ir neturintis jokio teisinio pagrindo; dėl visiškai menkavertės priežasties, be to pareikštas pakartotinai ir tuo pačiu pagrindu (CPK 68 str. 5 d.). Tai patvirtina ir Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2018 m. lapkričio 30 d. bei jos pavaduotojos 2018 m. sausio 25 d. nutartys, kuriomis atmesti ieškovės atstovo prašymai dėl teisėjo nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovo pateiktas prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo yra nekorektiškas ir nepagarbus, tad neatitinkantis tokio pobūdžio prašymams keliamų reikalavimų. Ieškovės atstovas advokatas nepagarbiai komentuoja teisėjo elgesį, užduoda dviprasmiškus retorinius klausimus. Ieškovės atstovo T. J., kuris yra advokatas, elgesys iš esmės neatitinka Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės atstovo argumentus, jog paskirti baudą nagrinėjamu atveju turėjo teisę tik nušalinimo klausimą sprendžiantis teisėjas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės atstovo prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti paskirtos baudos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu ieškovės atstovas T. J. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. kovo 14 d. nutartis.
17. Ieškovės atstovo vertinimu, Teisėjas nesprendė nušalinimo klausimo, todėl ir neturėjo teisės priimti nutarties dėl baudos skyrimo. Priešingai nei aiškina pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, CPK 65 str. 5 d. nustatyta tvarka ne leidžia išvengti atsakomybės, bet užtikrina, kad situacija būtų išnagrinėta objektyviai ir nešališkai, o baudos skyrimas netaptų suinteresuotų asmenų (tokių kaip Teisėjas, kuris bet kokį nesutikimą su jo veiksmais ar prieštaravimą vertina kaip „nepagarbą teismui“, už kurį privaloma imtis sankcijų) kerštavimo įrankiu.
18. Apeliantas pažymi, jog šiuo atveju jokio piktnaudžiavimo nušalinimo teise ir proceso vilkinimo nebuvo. Nušalinimų pareiškimas buvo sąlygotas tiesioginių teisėjo veiksmų, kuriais buvo pažeistos tiek ieškovės, tiek jos atstovo esminės procesinės teisės.
Šalies argumentai
19. Apeliantas taip pat nesutinka, jog antrasis pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, kadangi 2019-01-25 nušalinimas buvo pareikštas dėl teisėjo elgesio būtent 2019-01-25 teismo posėdžio metu, apie kurį ieškovės atstovui niekaip negalėjo būti žinoma 2018-11-27. Kadangi Teisėjas pats šio nušalinimo nesprendė, laikytina, kad ir jis nušalinimo nelaikė pakartotiniu, grindžiamu tais pačiais argumentais. Pirmasis nušalinimas pareikštas kilus abejonėms dėl teisėjo nešališkumo ir objektyvumo 2018 m. lapkričio 19 d. parengiamojo posėdžio. Minėto posėdžio metu Teisėjas savo iniciatyva nustatė atsakovei naują 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, tuo leisdamas atsakovei išvengti atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikimo neigiamų procesinių pasekmių. Taip pat ne vieną kartą iš esmės rekomendavo atsakovei pareikšti priešieškinį. Teisėjas savo replikomis išreiškė iš esmės neigiamą požiūrį į ieškovę, jos atstovą ir jos pareikštą ieškinį. Teisėjas leisdamas atsakovei, nesilaikant CPK reikalavimų, manipuliuoti įrodymų pateikimu, iš esmės užkirto kelią ieškovei įrodinėti faktinę bendrosios dalinės nuosavybės situaciją - atmesdamas ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę L. V. užtikrinti matininko patekimą į jos valdomą bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2018-11-30 nutartyje, kuria buvo išspręstas nušalinimo klausimas, iš dalies sutinkama su kai kuriais pareiškimo motyvais.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog antrasis pareiškimas dėl nušalinimo buvo grindžiamas tais pačiais argumentais, deklaratyvus, formalus, nemotyvuotas bei jo priežastis taip nebuvo menkavertė. Nors nutartyje tendencingai teigiama, kad „ieškovės atstovui duodant paaiškinimus klausimų stadijoje, jis sunkiai galėjo paaiškinti svarbias bylai aplinkybes dėl galimybės patekti į ginčo patalpas“, ieškovės atstovas į visus teisėjo klausimus atsakė. Posėdžio metu ieškovės atstovui pabandžius pareikšti, kad šioje stadijoje atsakovės atstovas paaiškinimų neturėtų teikti, t.y. nesilaikoma CPK reikalavimų, ieškovo atstovas buvo nutrauktas ir paskirta sankcija - įspėjimas. Po šių aplinkybių ieškovės atstovas neteko galimybės tinkamai atstovauti ieškovę, todėl privalėjo pareikšti nušalinimą.
21. Apeliantas pažymi, jog skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovas nesiekė vilkinti bylos. Kaip matyti iš kitos šioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 22 d. nutarties, kurioje teismas pateikė daug įvairių pasiūlymų šalims, byla nebūtų išnagrinėta 2019-01-25 teismo posėdyje, todėl procesas nebuvo užvilkintas. Ši gana nesudėtinga civilinė byla nėra išnagrinėta iki šiol ir tai nesusiję su ieškovės atstovo pareikštais nušalinimais. Teismo procesas yra vilkinamas būtent paties teisėjo veiksmų arba jam leidžiant tai daryti atsakovės atstovui.
22. Apelianto vertinimu, teisėjui nesugebant vadovauti teismo procesui ir laikytis įstatymo reikalavimų (jam įsivaizduojant, kad įstatymai jam netaikytini), jam belieka imtis savų priemonių – sankcijų pagrįstai kritikai nutildyti. Bauda ir buvo paskirta būtent tuo tikslu – atsikeršyti už pagrįstai pareikštus nušalinimus, o ne už tariamą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės atstovui paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise.
Žemesnės instancijos teismas
25. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei L. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės atstovas adv. T. J. 2018 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovės atstovo pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo netenkino. 2019 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. T. J. žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjui. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja 2019 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės atstovo žodinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo nusprendė netenkinti.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės atstovui paskirta 700 EUR bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės atstovo prašymas panaikinti paskirtą baudą netenkintas.
27. Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti minėtas nutartis, iš esmės motyvuodamas tuo, kad piktnaudžiavimo nušalinimo teise ir proceso vilkinimo nebuvo, nušalinimų pareiškimas buvo sąlygotas tiesioginių teisėjo veiksmų, kuriais buvo pažeistos tiek ieškovės, tiek jos atstovo esminės procesinės teisės.
28. CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338str.). CPK 107 str. vienareikšmiškai nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su jam paskirta procesine bauda, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl šios nuobaudos panaikinimo ir tik teismo nutartis, kuria prašymas baudą panaikinti atmetamas yra apeliacinio apskundimo objektas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčijama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, o tai yra pagrindas apeliacinį procesą dėl šios nutarties nutraukti (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).
29. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-52-3132015). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-404-969/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-3-695/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kuria atmestas pirmasis ieškovės atstovo pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, nurodyta, jog aplinkybė, kad ieškovė ar jos atstovas nesutinka su teismo priimtais tarpiniais procesiniais sprendimais, nepritaria jų argumentams ir išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Minėta nutartimi taip pat įvertinti atskirajame skunde dėstomi argumentai susiję su teisėjo procesiniais veiksmais bei išsakytomis frazėmis teismo posėdžio metu ir konstatuota, jog minėtos frazės neleidžia pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu.
31. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartyje, kuria atmestas pakartotinis ieškovės atstovo pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, nurodoma, jog pareiškimas dėl nušalinimo iš esmės yra formalus, pareikštas dėl menkavertės priežasties ir nėra motyvuotas.
32. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismo veikla yra susijusi su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Ieškovės atstovas yra profesionalus teisininkas, todėl jam iš esmės turėjo būti žinoma, jog ieškovės netenkinančių procesinių veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją. Tai be kita ko, ieškovės atstovui išaiškinta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje, išnagrinėjus pirmąjį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Nors atskirajame skunde teigiama, jog antrasis pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas kitais argumentais, tačiau tai nepaneigia fakto, jog tiek pirmasis, tiek antrasis nušalinimo pareiškimas pareikštas iš esmės dėl teisėjo procesinių sprendimų ir veiksmų atlikimo, nenurodant CPK nustatytų nušalinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju egzistavo pagrindas taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo skundžiama nutartimi ją panaikinti.
33. Pažymėtina, jog ir kasacinio teismo praktikoje vertinant, ar pagrįstai asmens elgesys kvalifikuotas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas nušalinimo teise, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, svarbia pripažįstama ta aplinkybė, kad jis yra profesionalus teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB ,,Kauno diena“, bylos Nr. 3K-3-404/2007). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog apeliantas, bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšdamas pakartotinį nušalinimą, kurio pagrindu vėl nurodė bylos nagrinėjimo metu teisėjo atliktus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus ir priimtus tarpinius procesinius sprendimus, elgėsi nesąžiningai, t. y. pareiškė aiškiai nepagrįstą nušalinimą ir taip procesine nušalinimo teise naudojosi ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
34. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise klausimą turėjo teisę spręsti tik nušalinimo klausimą sprendęs teisėjas. CPK 69 str. 5 d. numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą. Taigi, remiantis nurodytu reglamentavimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog civilinio proceso kodeksas nenumato teisės bylą nagrinėjančiam teisėjui įvertinti procesinį šalies elgesį ir spręsti baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise klausimą, kai nušalinimo klausimą išsprendė CPK 69 str. 1 d. nurodyti asmenys.
35. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2019 m. sausio 25 d. pareikštas nušalinimas išnagrinėtas 2019 m. sausio 29 d., kitas posėdis byloje įvyko 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo šalims pasiūlyta pateikti papildomus duomenis. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu byla nėra išnagrinėta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nušalinimo pareiškimas iš esmės nenulėmė bylos nagrinėjimo trukmės, todėl laikytina, jog didesnės baudos paskyrimas ieškovės atstovui nebuvo tikslingas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės atstovas nors ir netinkamai pasinaudojo procesinėmis teisėmis, tačiau dėl šių veiksmų byla iš esmės nebuvo užvilkinta, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 700,00 EUR dydžio bauda laikytina per didele ir ji mažinama iki 200 EUR (CPK 107 straipsnio 1 dalis).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
37. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtą 700 EUR baudą sumažinanti iki 200 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties nutraukti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti – sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi advokatui T. J. paskirtą baudą iki 200 EUR.