Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-1447-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-2-753/2023Nutartis · 2023-01-12Kauno apylinkės teismas
  2. T-1447-1189/2023Nutartis · 2023-05-12Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-15Kauno apygardos teismas
  4. T-654-753/2024Nutartis · 2024-05-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-06-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-12
Bylos Nr.
T-1447-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00333-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
Ž. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-1447-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00333-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 12 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. balandžio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra išlikusi vidutinė, tačiau pastaruoju metu stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėja teisės aktų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, šiuo metu jis geba tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ž. Š., nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (22 nusikalstamos veikos), 216 straipsnio 1 dalį (12 nusikalstamų veikų), 63 straipsnio 1, 2, 3, 4, dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodus), 216 straipsnio 1 dalį (2 epizodus), 63 straipsnio 1, 4, dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį, paskirta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., pabaiga – 2025 m. birželio 18 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Š. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą.

Nors priimtame nutarime Komisija nurodo, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, stebima aukšta asmens motyvacija įsitraukti į darbinės veiklos procesą ne tik pataisos įstaigoje, bet ir po bausmės atlikimo ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad asmens atžvilgiu galima taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas vienareikšmės išvados daryti negali. Teismo nuomone, Ž. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog Ž. Š. bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir nors drausmine tvarka nebaustas, buvo apsiribota pokalbiu, tačiau aplinkybė, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių, atskleidžia asmens nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslas jau yra pasiektas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir visa tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo Ž. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar išlieka vidutinė, tokiu būdu yra svarbu vertinti nuteistojo pažangą ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo elgesyje išlieka net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie ne tik gali, bet ir turi būti mažinami siekiant akivaizdžios pažangos dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Ž. Š. vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –

kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; lėšų valdymo sunkumai – turimi ieškiniai reikalauja pastovių pajamų ir lėšų paskirstymo įgūdžių; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (siejamas su elgesiu laisvėje); stokoja problemų atpažinimo įgūdžių; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; stokoja empatijos nukentėjusiųjų atžvilgiu; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek Ž. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo Ž. Š. požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas vis dar išlieka paviršutiniškas, nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, toks Ž. Š. požiūris atskleidžia tai, kad jis vis dar negeba įvertinti savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Ši aplinkybė, ją vertinant kartu su aukščiau aptartais epizodais, kada nuteistasis nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, teismui leidžia spręsti, kad priešingas teisei elgesys yra nuteistojo susiformavusių nihilistinių nuostatų rezultatas, o dabartiniame pataisos procese nuteistasis dar nekoreguoja savo elgesio išimtinai teigiamai, kas leistų spręsti, jog tolimesnis pataisos procesas galėtų būti vykdomas laisvėje. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu vis dar turi didelius finansinius įsipareigojimus, iš kurių padengta tik maža dalis, o bylos duomenys atskleidžia aplinkybę, kad nuteistasis savanoriškai priteistos žalos atlyginimo nedengia, nors yra dirbantis, tačiau sumos ieškiniui padengti yra išieškomos privaloma tvarka. Ši aplinkybė, vertinant ją nusikalstamos veikos, dėl kurios įvykdymo asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste, leidžia pagrįstai manyti, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti sėkmingą asmens reintegraciją visuomenėje, juo labiau, kad nuteistasis nėra linkęs pilnai prisiimti atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Savanoriško žalos atlyginimo nebuvimas atskleidžia asmens neigiamas nuostatas į nuskalstama veika atsiradusias pasekmes, o tai atskleidžia nuteistojo priešingą teisei požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje nepasižymėjo išskirtiniu asocialumu, tačiau nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, yra siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. O kaip matyti iš bylos medžiagos ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, nuteistasis savo elgesio šioje srityje nekoregavo arba jį koregavo labai minimaliai, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog Ž. Š. elgesiui vis dar įtakos turi destabilizuojanti aplinka. Šioje vietoje pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės metu turi būti įtikinantis, kad nuteistasis jau yra pakeitęs savo nusikalstamo elgesio modelį, o savo tikslų yra pasiruošęs siekti vien tik teisėtais būdais, laikydamasis nusistovėjusių moralaus elgesio, paremto teise, taisyklių. Vis tik, aptartų duomenų visuma, tokios neabejotinos išvados daryti neleidžia, nes teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesyje stebima daugiau neigiamai nei teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, todėl negalima manyti, jog šiuo metu bausmės tikslai jau bus pasiekti taikant lygtinio paleidimo institutą.

Teismas pažymi ir tai, jog vertinant ar lygtinio paleidimo institutas jau gali būti taikomas, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai nevertinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – asmens nubaudimas, paveikimas, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir teisingumo principo įgyvendinimas yra pasiekiami tik vykdant sistemingą nuteistojo priežiūrą jam taikant ribojimus, dažniausiai struktūruotoje aplinkoje. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, kad Ž. Š. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai 11 dienų), įvertinus aplinkybę, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, šiuo atveju dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir tolesnė resocializacija gali vykti laisvėje. Taikant lygtinio paleidimo institutą, nuteistojo asmens elgesys, jo daroma pažanga turi būti neabejotini ir teismą įtikinantys, kad asmuo jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, vis tik šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, spręstina, kad Ž. Š. dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis Ž. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė