- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-248-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00333-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- Ž. Š.
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ž. Š. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (22 veikos), 216 straipsnio 1 dalį (12 veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais ir 6 dalimi, skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 216 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 18 d. Likusi neatlikta bausmės dalis 1 metai 3 mėnesiai 4 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną).
4. Komisijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, laikosi nustatytos tvarkos. Nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimo teigiama linkme.
5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo18 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas įvertinęs vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius bei kitas aplinkybes konstatavo, kad Ž. Š. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo Ž. Š., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, paleidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi“ Ž. Š. nuo 2024 m. gegužės 10 d. 10.30 val. paleistas iš įkalinimo įstaigos (Asmens bylos 2 dalies, 2 tomo, 133 puslapis).
Šalies argumentai
7. Nuteistasis Ž. Š., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Skirdamas bausmę – laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Šalies argumentai
7.2. Teismo vertinimu, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas pripažino, jog jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės ir Komisijos rekomendacijas, tačiau pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tokie teiginiai prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Lygtinio paleidimo sąlygos yra įtvirtintos įstatymu, jame yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis Komisija priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Įstatymų leidėjas suformulavo formalius ir materialius kriterijus, kuriuos jis pilnai atitinka. O skundžiamos nutarties teiginiai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia teismo logika, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistąjį, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas - neįmanomas. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis ne tik laikosi, bet ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Pagal OASys metodiką nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika.
7.3. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvai juda, kadangi nuo 2022 m. balandžio 8 d. suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, dirba, turi didelių finansinių įsipareigojimų. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis negavo nei vienos nuobaudos, kas patvirtina, jog jis ir administracija abipusiai vienas kitu pasitiki. Vykdant individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas tris kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti ir toks vertinimas parodo nuteistojo dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Teismas nevertino jog jis charakterizuojamas teigiamai Komisijos, t. y. visos aplinkybės yra palankios nuteistajam. Nuteistasis pataisos įstaigoje užsiima prasminga veikla, tokiu būdu savo elgesiu nukreipdamas tinkama linkme. Taip pat nurodoma jog išieškota įsipareigojimų suma tik 11 049,06 Eur. Tačiau kaip dirbant su apribojimais tai yra didelė suma, o suteikiant jam daugiau laisvės tik palengvins darbo sąlygas to pasėkoje ir mokamų įsipareigojimų dydį.
7.4. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. gruodžio 18 d., tačiau Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, prižiūrinti bausmės vykdymą, pakankamai greitai įvertino jo asmenines savybes ir pasitikėjimo pagrindu 2022 m. balandžio 8 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įtaigos ribų. Teismo motyvas, jog nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie turi įtakos jo elgesiui, nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti apie nuoseklią nuteistojo pažangą ir jo išskirtinai pavyzdingą elgesį viso bausmės atlikimo metu, yra tik deklaratyvūs teiginiai, kadangi jis buvo skatintas tris kartus. Ž. Š. pažeidė vidaus tvarkos taisykles už kurias buvo nuspręsta nuobaudų neskirti ir drausmine tvarka nebuvo baustas nei karto, kas vėl gi sudaro pagrindą pagrįstai teigti, jog teismas nepagrįstai suvaržė nuteistojo teise pasinaudoti lygtiniu paleidimu. Aukštesnės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 15-526- 966/2019).
7.5. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimą nuo bausmės. Skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio korekciją, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pagristai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti nuteistojo resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotų nuo visuomenės. Laisvės atėmimo bausmės metu jis elgiasi pavyzdingai. Priešingai nei nurodoma, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai - jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytą pareigą gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsiliepimas
8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis pateikė atsiliepimą į nuteistojo Ž. Š. skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo 2021 m. sausio 11 d. nepakito, t. y. išliko vidutinė, kas rodo, jog nuteistojo teigiami pokyčiai buvo itin nežymūs. Nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos jis turi galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti, taip nusikalstamo elgesio riziką sumažinant iki žemos ir eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8.2. Laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš neteisėtai gaunamų pajamų. Nors nuteistasis įgijęs išsilavinimą, laisvėje dirbo, tačiau akivaizdu, jog gaunamų pajamų nepakako, kadangi vykdė nusikalstamas veikas. Pagal vykdomuosius dokumentus priteista virš 230 000 eurų, išieškota tik virš 11 000 eurų. Turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai ir ankstesnės neigiamos patirtys valdant gaunamas lėšas išlieka aukštu rizikos veiksniu, kadangi neįsitvirtinus darbinėje veikloje, gaunant pajamas, kurių užtektų savęs išlaikymui ir pragyvenimui, tai gali lemti tolesnį nuteistojo nusikalstamumą.
8.3. Nuteistasis iš esmės kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau gailesčio neišsako, kaltę minimalizuoja, ieško tą pateisinančių priežasčių. Nuostatos į taikomą priežiūrą nėra itin teigiamos, bausmę vertina kaip baudžiantį procesą be naudos jam pačiam. Tai jį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti pakankama motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Skunde nurodytos aplinkybės ir teigiamai jį charakterizuojančios savybės nereiškia, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies.
8.4. Svarbus aspektas yra manymas, jog lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Įvertinus minėtus veiksnius, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. Š. skundas atmetamas
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
10. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo Ž. Š. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nesuteikianti pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad Ž. Š. taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu nėra pagrindo. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Pažymima, kad Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą pats savaime nesudaro pagrindo teismui priimti vien tik palankų nuteistajam sprendimą, būtent teismui suteikta teisė įvertinus visus reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui duomenis spręsti ar yra pagrindas tenkinti Komisijos nutarimą.
11. Teismui pateikti duomenys patvirtina, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo Ž. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei.
12. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi Ž. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje, turėtų kur gyventi laisvėje (pas mamą), drausmine tvarka nebaustas, 3 kartus skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdamas jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Nuteistasis nuo 2022 m. balandžio 8 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už pataisos įstaigos ribų be sargybos ir palydos, taigi nuteistojo padėtis atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas palengvinta pakankamai.
13. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog jis nenusikals. Aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius). Nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis. Vertinant nuteistąjį Ž. Š. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad jis pirmą kartą teistas 22 metų amžiaus. Šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius, dėl trisdešimt devynių nusikalstamų veikų susijusių su dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Sutiktina, kad nuteistasis negali šių statinių veiksnių pakeisti, eliminuoti, tačiau jie gali būti įvertinti nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus ir tokiu būdu spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo elgesys nėra pakankamai pakitęs.
14. Ž. Š. nuostatos į jo atžvilgiu taikomą priežiūra nėra itin teigiamos, o bausmę vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam, t. y. mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis vertinimo metu stengiasi minimalizuoti ir ieško savo nusikalstamą elgesį pateisinančių priežasčių, siekia sumenkinti ir pateisinti. Tai rodo, kad jo mąstyme esminių pokyčių neįvyko. Kaip matyti jis ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. 2024 m. vasario 8 d. pažymoje apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad jis tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, nuobaudos skirtos nebuvo, apsiribota pokalbiu. Paskutinį kartą 2022 m. balandžio 15 d. Pažeidimų ir paskatinimų dinamika rodo, kad nuteistojo pataisos procesas nebuvo nukreiptas nuosekliai tik teigiama linkme. Net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo įstaigoje nustatytą tvarką. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad Ž. Š. ne kartą baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 2 d. už transporto priemonės vairavimą, kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Įvertinus aptartas aplinkybes matyti, kad nuteistasis išimtinai teigiamo elgesio neišlaiko ilgesnį laiko tarpą, todėl daroma išvada, kad jis išėjęs į laisvę gali pakartotinai nusikalsti, o tai prieštarauja probacijos tikslams.
15. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: lėšų valdymo sunkumai – turimi ieškiniai reikalauja pastovių pajamų ir lėšų paskirstymo įgūdžių; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (siejamas su elgesiu laisvėje); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (siejama su elgesiu laisvėje); ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; stokoja empatijos nukentėjusiųjų atžvilgiu; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
16. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad Ž. Š. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Nustatyta, kad esminių pokyčių galinčių suteikti pagrindą tikėtis kad lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko. Nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė dėl finansinės padėties nestabilumo. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau apygardos teismo vertinimu turimus finansinius įsipareigojimus dengia nepakankamai. Turi įsipareigojimų 236 285,14 eurai, išieškota 11 049,06 eurai. Pateikti duomenys patvirtina, kad savanoriškai skolos jis nedengia, dalis padengta priverstinai pardavus turtą, kita dalis išskaitoma iš darbo užmokesčio. Todėl tikėti, kad nuteistasis būdamas laisvėje finansinius įsipareigojimus mažins ir dengs savanoriškai bei sparčiau nėra pagrindo. Šie nuteistojo lėšų tvarkymo ypatumai gali turėti įtakos pakartotiniams nusikalstamam elgesiui ir apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Ypač įvertinus tai, kad nuteistasis nurodo, kad pinigų trūkumas yra problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė, gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Bausmės atlikimo metu iš dalies geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas. Be to, kaip matyti nuteistojo ateities planams trūksta konkretumo, kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu. Nors ir iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, kad destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka itin aktuali.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Ž. Š. neatlikta bausmės dalis 1 metai 3 mėnesių 4 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną), įvertinus ją nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
18. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu jis pažeidė nustatytas tvarkos taisykles, buvo baustas administracine tvarka, nededa pakankamų pastangų finansinių įsipareigojimų mažinimui, nepakankamas jo mąstymo ir elgesio pasikeitimas, suteikė pagrindą apylinkės teismui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jis neatitiko šioje dalyje nustatytų lygtinio paleidimo taikymui būtinų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
19. Pažymima ir tai, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Ž. Š. nuo 2024 m. gegužės 10 d. buvo paleistas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu, kaip atitinkantis BVK 82 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taigi iš esmės jo prašymas paleisti jį lygtinai yra patenkintas tik kitų įstatyme numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.